Byla 2A-39-123/2015
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. I. (I. I.) ieškinį atsakovei V. I., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko V. I. (V. I.) gyvenamąją vietą, ją nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta šalių susitarimu, nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, ieškovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 900 Lt mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad nuo pat santuokos nutraukimo atsakovė siekė atitolinti sūnų nuo tėvo (ieškovo), nuteikdavo vaiką prieš tėvą, drausdavo bendrauti ir su kitais ieškovo šeimos nariais, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-457-323/2011, kuriuo nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad atsakovė minėtą teismo procesinį sprendimą vykdyti vengdavo, kai tik ieškovas nustatytu laiku ketindavo pasiimti sūnų, atsakovė visada rasdavo priežastį kaip neleisti berniukui susitikti su tėvu. Pabrėžė, kad kartu su savo mama G. I. nuolat dalyvavo sūnaus gyvenime ir auklėjime, rūpinosi savo sūnumi, domėjosi ir dalyvavo jo mokyklos ir laisvalaikio gyvenime, rūpinosi vaiko sveikata, kontroliavo, kad sūnus tinkamai lankytų mokyklą, apmokėdavo papildomas kalbų pamokas bei sporto treniruotes. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ilgą laiką neturi pastovaus darbo, veda uždarą gyvenimo būdą, turi didelių skolų už komunalinius ir eksploatacinius patarnavimus, visiškai nesidomi vaiko sveikata, mokyklos pasiekimais bei lankomumu, nesirūpina jo mityba, dienotvarke, tvarka namuose. Nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti sūnaus ir tėvo bendravimo, ne kartą keitė vaiko mokyklą, nepranešus apie tai ieškovui, grasino sūnų išvežti į užsienį. Pažymėjo, kad jam bei kitiems jo šeimoms nariams, ne kartą kilo abejonių dėl atsakovės sveikatos būklės – psichinės būsenos bei narkotinių medžiagų vartojimo – atsakovė dažnai būna neadekvataus mąstymo bei elgesio, kalba visiškas nesąmones, yra agresyvi, skandalinga. Mano, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigą vaikui, nes jos, kaip motinos, siekiai yra priešingi vaiko interesams. Pažymėjo, kad atsakovės šeimoje nėra sudarytų vaikui tinkamų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygų.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-23 sprendimu tenkino ieškinį visiškai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pakeitė: nepilnamečio vaiko V. I. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu I. I. jo gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovės V. I. sūnui V. I. išlaikymą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki V. I. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą I. I. nepilnamečio sūnaus V. I. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovės V. I. 2 145,09 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. I. ir 180 Lt žyminį mokestį, taip pat 8,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovo šeima gyvena moderniame dviejų aukštų nuosavame name su 12 arų kiemu. Namas visiškai įrengtas, antrame aukšte įrengti vaikų kambariai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, mokymosi įstaigos, kuriose mokosi (mokėsi) V., ieškovą charakterizuoja kaip atsakingą tėvą, besidominantį vaiko pasiekimais, norintį bendrauti su vaiku, besirūpinantį jo lavinimu. Ieškovas ne tik išlaiko savo gyvenamąjį būstą, bet moka ir kredito įmokas už butą, kuriame gyvena atsakovė su sūnumi V. Nustatė, kad atsakovės butas yra aprūpintas visa reikalinga buitine technika ir baldais, tačiau butas nėra tvarkingas. Vaikas miega nešvarioje lovoje, kurioje be jo miega šuo. Nustatyta, kad atsakovė neišmokė vaiko elementariausių higienos įgūdžių. Nustatė, kad atsakovė nesirūpina savo sūnumi, jo sveikata, neruošia namuose maisto, negamina pusryčių, nesistengia formuoti higienos įgūdžių, stengiasi vaiką atriboti nuo tėvo, senelių ir kitų giminaičių. Byloje yra duomenų, kad atsakovė dirba tik laikino pobūdžio darbus, todėl jos pajamos nelaikytinos pastoviomis. Atsakovės skolos už komunalinius patarnavimus siekia beveik 15 000 Lt. 2013-10-21 atsakovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros. Nustatė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė įgyvendina savo kaip motinos teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Be to, atsakovės gyvenimo būdas tiesiogiai neigiamai veikia nepilnametį vaiką, jo socialinį ir psichologinį vystymąsi, pasaulėžiūrą. Atsakovė nesilaiko visuomenėje nustatytų tinkamų elgesio taisyklių, jos jai nėra priimtinos, tokiu būdu savo elgesiu darydama neigiamą įtaką savo nepilnamečiam vaikui. Konstatavo, kad ieškovas nepažeidinėja teisinės tvarkos, geba tvarkyti ne tik savo, bet ir vaiko motinos finansinius klausimus. Tiek ieškovo, tiek atsakovės motinos pripažįsta, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Minėtos nuomonės laikosi ir vaiko interesais veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, į vaiko V. norą likti su motina, neatsižvelgė, nes toks vaiko noras aiškiai prieštarauja jo interesams. Nustatė, kad ieškovas, kaip vaiko tėvas, galėtų užtikrinti palankesnes sąlygas nepilnamečiui vaikui V. augti, vystytis ir lavintis, todėl tenkino reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu. Nesant pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išsamiau dėl atsakovės bendravimo su vaiku V. tvarkos nustatymo nepasisakė. Nustatė, kad vaiko V. išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 1 000 Lt. Laikė, kad tokio dydžio priteistina suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui. Dėl nurodytų aplinkybių priteisė iš atsakovės po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

4Apeliaciniu skundu atsakovė V. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kokius padarinius sprendimas turės vaiko psichologinei būklei. Mano, kad sprendimą sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu lėmė geresnės ieškovo materialinės sąlygos. Nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-29 išvadomis dėl V. I. gyvenimo sąlygų, nes išvados neobjektyvios, paremtos tik atsakovės mamos M. P., tuo metu buvusios namuose, kai lankėsi darbuotoja iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, liudijimais. Paaiškino, kad ją ir jos motiną nuo vaikystės sieja konfliktiški santykiai, bendravimas komplikuotas, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja negalėjo padaryti išvadų dėl sūnaus gyvenimo sąlygų remdamasi kito asmens liudijimais, ir pati nemačiusi tokios padėties atsakovės bute. Nurodo, kad namuose tvarkosi ir ruošia sūnui maistą. Nesutinka su išvada, kad sūnus nemoka elementarių higienos įgūdžių. Mano, kad teismas neobjektyviai vertino atsakovės gyvenimo sąlygas ir lemiamą reikšmę suteikė geresnėms ieškovo materialinėms sąlygoms, neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir sprendimo įtaką vaiko psichologinei būklei. Paaiškino, kad jos vidutinės mėnesinės pajamos siekia 4 500 Lt, todėl mano, jog šiuo metu pajėgia išlaikyti save ir sūnų. Paaiškino, kad niekada nedraudė sūnui bendrauti su tėvu ir netgi skatino jį tai daryti. Vaiko nenoras bendrauti su ieškovu buvo sąlygotas jo paties elgesio, o ne atsakovės draudimo, ieškovo ryšys su sūnumi yra ypač susilpnėjęs. Nesutinka su teismo išvada, kad draudžia sūnui bendrauti su močiutėmis, nes būtent jos prižiūri vaiką atsakovei išvykus dirbti. Teismas sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neatsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovas 28 dienas dirba užsienyje, po to 28 dienas praleidžia Lietuvoje. Ieškovui išvykus dirbti vaikas bus priverstas gyventi su ieškovo sutuoktine, su kuria jis ir taip vengia bendrauti. Apeliantė nesutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidos.

5Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pakeista nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ją nustatant su ieškovu (vaiko tėvu) ir iš atsakovės (vaiko motinos) priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

8Nustatyta, kad šalių sūnus V. I. gimė ( - ). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, jų nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. I. Ieškovas sūnaus V. I. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 900 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-457-323/2011 patvirtinta šalių taikos sutartis ir pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nustatyta ieškovo I. I. bendravimo su sūnumi V. I. tvarka. Byloje ieškovas prašė pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ją nustatant su ieškovu ir iš atsakovės (vaiko motinos) priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino, apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu.

9Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, aiškinasi ir nustato šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras.

10Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

11Spręsdamas šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, bei priėjo prie išvados, jog ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės – ieškovo šeima gyvena moderniame dviejų aukštų nuosavame name su 12 arų kiemu, namas visiškai įrengtas, antrame aukšte įrengti vaikų kambariai. Nustatyta, kad ieškovas ne tik išlaiko savo gyvenamąjį būstą, bet moka ir kredito įmokas už butą, kuriame gyvena atsakovė su sūnumi V. Apeliantė mano, kad sprendimą sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu lėmė geresnės ieškovo materialinės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Šiuo atveju, manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių. Tačiau nesutiktina su apeliantės nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas lemiamą reikšmę suteikė geresnėms ieškovo materialinėms sąlygoms, nes teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu parinko maksimaliai saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką.

12Esminėmis aplinkybėmis sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą laikytina aplinkybė, kad 2013-10-21 atsakovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros (t. 1, b. l. 29, 30). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-26 rašto matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečio V. I. gyvenimas su mama nėra palanki aplinka vaikui. Išvadoje dėl V. I. nurodoma, kad motina nebendradarbiauja su ugdymo įstaiga, VTAS specialistais, į Vaiko teisių apsaugos skyrių V. I. galimai atvyko apsvaigusi, savo elgesiu darė neigiamą poveikį vaiko psichikai (t. 1, b. l. 29–30). Apeliantė nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-29 išvadomis dėl V. I. gyvenimo sąlygų, nes išvados, jos manymu, neobjektyvios, paremtos tik atsakovės mamos M. P., tuo metu buvusios namuose, kai lankėsi darbuotoja iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, liudijimais. Tačiau pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius jau 2013-11-26 rašte pasisakė dėl nepilnamečio V. I. gyvenimo su mama, ir rašte pateikiama informacija nėra susijusi su atsakovės motinos M. P. liudijimais. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas vertinti kritiškai ar atmesti kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

13Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aplinkybę, kad atsakovė tinkamai neauklėja ir neprižiūri savo nepilnamečio vaiko, kad jis ruoštų pamokas, laiku eitų miegoti, laiku atsikeltų ir išeitų į mokyklą, atsakovė nesistengia išlaikyti gyvenamojo būsto (nesiima priemonių skoloms sumažinti), atsakovė yra bausta administracinėmis nuobaudomis, teista už bandymą papirkti policijos pareigūnus, tačiau šio savo poelgio savikritiškai nevertina, įvertino jos elgesį teismo posėdžio metu – nuolatinį teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą, trukdymą byloje dalyvaujantiems asmenims duoti teismui paaiškinimus, dėl kurio atsakovė buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaiko visuomenėje nustatytų tinkamų elgesio taisyklių, jos jai nėra priimtinos, tokiu būdu savo elgesiu darydama neigiamą įtaką savo nepilnamečiam vaikui. Ieškovas nepažeidinėja teisinės tvarkos, geba tvarkyti ne tik savo, bet ir vaiko motinos finansinius klausimus (moka kredito įmokas už atsakovės butą, papildomai skiria pinigines lėšas vaikui ir pan.), yra vedęs, kartu su sutuoktine augina pastarosios vaiką ir vieną bendrą vaiką. Ieškovas rūpinasi vaiko gyvenimu, jo pasiekimais mokykloje ir už jos ribų.

14Tiek ieškovo, tiek atsakovės motinos pripažįsta, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Minėtos nuomonės laikosi ir vaiko interesais veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. CK 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, pagrįstai į vaiko V. norą likti su motina, neatsižvelgė, nes toks vaiko noras šiuo metu aiškiai prieštarauja jo interesams. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

15Apeliantė nurodo, kad teismas sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neatsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovas 28 dienas dirba užsienyje, po to – 28 dienas Lietuvoje. Nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė pagal sezonines sutartis taip pat dirba jūrininke užsienyje (( - ) Jūrininko įdarbinimo sutartis, t. 1, b. l. 181–182) ir jos išvykimo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi vaiko močiutės.

16Apeliantė nesutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau nepateikia jokių motyvų, susijusių su nurodytos teismo sprendimo dalies nepagrįstumu (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies plačiau nepasisako, pripažįstant, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos pagrįstai.

17Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai