Byla 1-982-908/2018
Dėl 2016 m. balandžio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Neringai Dargytei, Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam J. S. (J. S.), nukentėjusiosioms T. B., I. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), Vilniuje, išsiskyręs, dirbantis UAB ( - ), vadybininku , teistas:

31.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį - 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

52.

6Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesius atlyginti 3 000 Lt turtinę žalą;

73.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 30 - parų arešto; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas 3 mėnesiams;

94.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį: 1) per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

115.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. skirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 metams, įpareigojant J. S.: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 1 mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 2 765,88 Eur turtinę žalą L. N.; 5) per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 525 Eur turtinę žalą D. Ž. (D. Ž.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,

13kaltinamas pagal 182 straipsnio 1 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos).

14Teismas

Nustatė

15J. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 28 d., paprašęs A. B. paskolinti 1 300 eurų, verslo sandoriui sudaryti ir pažadėjęs pinigus grąžinti 2016 m. balandžio 29 d., A. B. prašymu, pastarojo žmona, T. B. banko „Swedbank“ bankomate išgrynino 1 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną, apie 17.20 val., picerijoje „Pamodoro“, esančioje adresu Vilniaus g. 15, Vilniuje, perdavė jam, tačiau J. S. nukentėjusiajai pinigų nei sutartą dieną, nei vėliau negrąžino, tokiu būdu jis apgaule įgijo nukentėjusiajai T. B. priklausančias pinigines lėšas – 1 300 eurų, tuo T. B. padarydamas 1 300 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

16Be to J. S. buvo kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gegužės 25 d., paprašęs V. R. paskolinti 500 eurų ir pažadėjęs pinigus grąžinti po dviejų dienų, V. R. prašymu jo žmona, I. R., tą pačią dieną, iš banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į J. S. nurodytą mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ), 500 eurų, tačiau J. S. nukentėjusiajai pinigų nei sutartą dieną, nei vėliau negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajai I. R. priklausančias pinigines lėšas - 500 eurų, tuo I. R. padarydamas 500 eurų turtinę žalą, šiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

17Dėl 2016 m. balandžio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

18Kaltinamasis J. S. teismo posėdyje kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Nurodė A. B. pažįstantis nuo 1998 m., kai abu kartu dirbo. Vėliau ilgą laiką nebendravo, kol netyčia 2016 m. susitiko prekybos centre „Europa“. A. B. jam pasakė, kad turi skubiai parduoti kurą, kurį vežė iš Estijos į Lenkiją, bet lenkai atsisakė jį pirkti, todėl A. B. siūlė gerą kuro kainą, sakė, kad jis geros kokybės, reikia jį skubiai parduoti, nes stovi pakrautas į automobilius, reikia mokėti už prastovas. Kaltinamajam pažįstamas Sergejus davė UAB ( - ) direktoriaus telefono numerį. J. S. paskambino į UAB ( - ) , kur jam pasakė, kad atsiųstų kuro sertifikatus, tuomet jie pažiūrės. Antonas, pažiūrėjęs sertifikatus, jam perskambino ir liepė atvežti kurą į jo sandėlį Naujojoje Vilnioje patikrinti kokybę. Kuras turėjo atvažiuoti, tai truko 2-3 dienas, nes buvo išeiginės, kuras buvo atvežtas ir jis A. Ž. tiko. Jis tai perdavė A. B.. Tada pirmą kartą pamatė V. R., kuris atvežė dokumentus. Jis (kaltinamasis) su Artūru nuvažiavo pas Antoną į sandėlį ir nuvežė visus dokumentus. Sandėlyje buvo Antonas, buhalterė ir sandėlio darbuotojai. Buvo daug žmonių. Antonas pasirašė du sutarties egzempliorius. Vieną sutarties egzempliorių atidavė jam (kaltinamajam). Jis jį nuvežė Vidmantui. Kadangi kaina buvo gera, laikas skubus, jam (kaltinamajam) buvo pasiūlytas užmokestis. Vidmantas pasakė, kad, kai bus pinigų įmonės sąskaitoje, jis išgrynins ir sumokės. Jis ilgą laiką J. S. nemokėjo. Tada A. B. pasakė, kad nereikia pyktis: dalį pinigų sumokės jis, o dalį Vidmantas, tačiau A. B. teigė, pats pinigų neturintis, todėl paims iš žmonos. Kaltinamasis nurodė iš A. B. pinigus paėmęs per du kartus. J. S. klaida, kad mokėjimuose nebuvo nurodyta apmokėjimo paskritis – tarpininkavimo mokestis. Tie pinigai buvo už J. S. tarpininkavimą. J. S. mokėjo pats Artūras. Pinigai buvo atlygis už jo darbą. Jis šiuo metu grąžina pinigus T. B., nes ji yra nukentėjusioji. Jis (J. S.) padarė A. B. paslaugą, nes suvedė su kita įmone. A. B. ir V. R. yra įmonės savininkai. UAB ( - ) neturėjo pinigų, sakė, kad kai turės pinigų, jam persiųs. Po sandorio J. S. buvo pervesti pinigai. Vidmantas J. S. atsiuntė dokumentus, sakė, kad sumokės jo tarpininkavimo mokestį. Susitikimas su V. R. „Pomadoro“ kavinėje buvo iki sąskaitų – faktūrų. Sandoris įvyko per 2-3 savaites. J. S. teigimu, A. B. pradžiai sumokėjo jam į rankas 300 eurų. A. B. sakė, kad jo žmona paims pinigų iš banko sąskaitos. Jis (A. B.) atvežė jam pinigus vienas ir pasakė, kad pinigai nuo žmonos. A. B. kažkut po savaitės J. S. davė 1 000 eurų prie T. B. nieko nekalbėjo. A. B. J. S. sumokėjo iš viso 1 300 eurų. Kiek supranta, visi tiek pinigai T. B., šių pinigų paskolos niekaip neįformino. J. S. per savo kvailumą nepasirašė dokumentų. T. B. į bylą pateikė daug jos ir kaltinamojo tarpusavio SMS žinučių išklotinių, tačiau prieš kiekvieną J. S. siųstą žinutę T. B., jos vyras A. B. J. S. skambindavo ir nurodydavo, ką rašyti žmonai, kad negadintų santykių su sutuoktine. Jis (J. S.) SMS žinutes T. B. rašė dėl to, kad to jo prašė A. B.. Jis nežadėjo T. B. pinigus grąžinti kitą dieną. A. B. nereikalavo, kad jis grąžintų pinigus.

19Nukėntėjusioji T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino 2016 m. balandžio mėnesio gale, kai jos vyras atvažiavo ją pasiimti iš darbo. Kaltinamasis jai tą kartą padarė sąžiningo, verslaus žmogaus įspūdį. Kitą dieną jai paskambino vyras ir pasakė, kad kaltinamasis paprašė paskolinti 1 300 eurų, nes turi planų, jam reikia padėti, jis gali iš bankomato išsiimti tik limituotą pinigų sumą, iki 18 val., o jam dar trūksta iki reikiamos sumos. Nukentėjusioji paaiškino, jog turėjo santaupų sūnaus vestuvėms. J. S. užtikrino, kad pinigai bus grąžinti kitą dieną. H. M. g. esančiame bankomate T. B. išėmė 1300 eurų. Visą šią sumą nuvežė į piceriją „Pomadoro“, pinigus padavė vyrui, kuris jos akivaizdoje perdavė J. S.. Kaltinamasis nusišypsojo, perskaičiavo pinigus ir įsidėjo į kišenę. Vyras dar su juo išėjo pakalbėti. Kitą dieną vyras pasakė, kad J. S. jam nurodė, jog iškilo kažkokių problemų ir jis dabar negali atiduoti pinigų. Gegužės mėnesio J. S. paskambino nukentėjusiajai ir užtikrino, kad pinigai bus grąžinti. J. S. pasakė, jog jo draugo firma užsiima vestuvinių automobilių nuoma, nukentėjusioji apsidžiaugė, kad kaltinamasis padės išsinuomoti automobilius sūnaus vestuvėms. Vėliau susirašinėjo žinutėmis, kaltinamasis iki vestuvių žadėjo grąžinti pinigus. Vestuvės vyko 2016-07-02, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Kaltinamasis vis žadėdavo, kad tuoj bus pervesti pinigai, netgi paprašė nukentėjusiosios sąskaitos. Jai rugsėjo 1 d. turėjo daryti kojos operaciją, kaltinamasis žadėjo iki tos datos tuos pinigus grąžinti, tačiau negrąžino. Po operacijos kaltinamasis su nukentėjusiąja susirašinėjo žinutėmis, J. S. pastoviai žadėjo grąžinti pinigus, tačiau kaltinamasis pasipiktino neva nukentėjusioji jį reketuoja ir pabrėžė, jog jis tuos pinigus paėmė iš jos vyro rankų. Paskutinį kartą ji kaltinamajam parašė lapkričio 30 d. ir paklausė, kada bus pinigai. Kaltinamasis atsakė, kad jia apie jos vyrą viską žino, tačiau nepaaiškino ką, bei nurodė, kad apie nukentėjusiąją praneš prokuratūrai, kad ši jį reketuoja. Bylą perdavus į teismą, jai 2018-02-20 atėjo pirmas pavedimas 130 eurų sumai, 2018-03-28 atėjo antras pavedimas 130 eurų sumai ir šiandien atėjo trečias pavedimas 130 eurų sumai. Šiai dienai S. jai skolingas 910 eurų. Skola nebuvo įforminta raštiškai, pats J. S. jos pinigų neprašė, jų prašė jos vyras. Nurodė nesikreipusi į teismą civiline tvarka, nes nebuvo jokio skolos raštelio (T. 2, b. l. 149-150).

20Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino su J. S. susipažino prieš 20 m. Anksčiau su juo tekdavo susitikti, vėliau nebendravo, o 2016 m. su juo susitiko atsitiktinai ir pasikeitė kontaktais. Apie verslą nebendravo. J. S. 2016 m. balandžio pabaigoje paskambino ir pasakė, kad jam reikia pinigų, kadangi jo išėmimo limitas yra 2 000 eurų ir šiandien jis daugiau išsiimti nebegali. Liudytojas pasakė, kad pinigų neturi, tačiau žinojo, jog žmona turi, todėl pasakė jai, jog tų pinigų reikia vienai dienai ir paklausė, ar gali J. S. paskolinti pinigų vienai dienai. Ji sutiko, pinigus išėmė iš bankomato, esančio prie turgaus. Nuvažiavo prie kavinės „Pomodoro“, kur S. jų jau laukė. Nurodė nemanęs, kad kaltinamasis gali apgauti, tačiau vėliau sužinojo, kad J. S. yra apgavęs pusę Vilniaus. Nurodė, kad tai jis suvedė V. R. su J. S.. Jie buvo susitikę kavinėje, nemano, kad tuo metu buvo aptariami verslo klausimai, gal ir buvo paklausta, kas kuo užsiima. Pinigus J. S. skolino vienai dienai. Kitą dieną liudytojas susitiko su J. S. kavinėje šio iniciatyva, manė, kad J. grąžins pinigus, tačiau kaltinamasis pasakė, jog brolis jam atveš pinigus ir jis atiduos pinigus gal po pietų, gal kitą dieną. J. S. inicijavo tą susitikimą. Vėliau liudytojas skambino J., o dar vėliau jam skambino ir liudytojo žmona. Liepos mėnesį turėjo būti sūnaus vestuvės, jiems trūko pinigų. Šiuo metu grąžinta tik dalis pinigų. J. S. kelis kartus minėjo, kad kitos dienos ryte, iki 10 val., grąžins pinigus, tačiau tai buvo tik pažadai. Vėliau viltis atgauti pinigus buvo prarasta, žmona vis dar rašinėjo kaltinamajam dėl pinigų. Su J. S. per tuos 20 m. neturėjo jokių bendrų sandorių. J. paprašė paskolinti pinigų vienai dienai, iki tol liudytojas jo nebuvo matęs gal 15 m. S. sakė, kad jam pinigų reikia kažkokiam reikalui ir vienai dienai, nes jis negali nusiimti pinigų. Žmona važiavo kartu, nes tai buvo jos pinigai. J. S. pasakė liudytojo žmonai, kad reikia pinigų, jie perdavė pinigus, liudytojas su J. S. dar parūkė ir tuomet jis su žmona išvažiavo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog UAB ( - ) įmonėje nebuvo realizuojamas kuras. Jie su V. R. buvo susitikę asmeniškais klausimais, J. S., galima sakyti, ten atsidūrė atsitiktinai. Liudytojas V. R. praeityje yra tarpininkavęs, bet tikrai ne 2016 m. V. R. pasakė, kad J. S. jį apgavo. Apie kuro realizavimą jis nieko nesakė.

21Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Artūras, pavardės nepamena, 1 300 eurų davė jam restorane „Pomadoro“, esančiame Vilniaus g. 15, Vilniuje. Juos Arūnas paėmė iš savo žmonos T., pavardės nežino, kaip atsiskaitymą už tai, kad jis Artūrui ir V. R. padėjo parduoti jų turimą kurą – 3 cisternas estiško dyzelinio kuro, kuris priklausė V. R. įmonei. Šiame sandoryje jo vaidmuo buvo rasti žmogų, kuris nupirks V. R. įmonei priklausantį dyzelinį kurą. A. B. minėjo, kad ši įmonė, pavadinimo nepamena, priklauso jam su Vidmantu. Už žmogaus suradimą V. R. ir A. B. jam turėjo sumokėti po 2 000 eurų, t. y. viso 4 000 eurų. Susitarimas buvo žodinis, jį girdėjo jis, V. R. ir A. B.. Jis surado žmogų, tai buvo UAB ( - ) direktorius Antonas, pavardės nežino, kontaktinis telefono numeris ( - ), kuris viską oficialiai įforminęs, įsigijo iš V. R. ir A. B. visą parduodamą kurą. V. R. ir A. B. žadėjo, gavę iš UAB ( - ) pinigų, iš karto jam sumokėti žadėtą atlygį, tačiau jam žadėtų pinigų nesumokėjo. Jis negali paaiškinti, kodėl, siekiant sumokėti jam dalį pinigų, V. R. ir A. B. pinigus ėmė iš savo žmonų. Jam A. B., matant savo žmonai, T., padavė tiesiai į rankas 1 300 eurų, restorane, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 15. Kitą skolos dalį žadėjo atiduoti vėliau, paaiškindamas, kad šiuo metu pinigų neturi. Jis susirašinėjo su T., žadėdamas jai grąžinti 1 300 eurų, tačiau tai darė tik A. B. prašymu. Jis jo prašė patempti laiką ir nieko jai neaiškinti. Kokiam tikslui ir už ką J. S. buvo perduoti pinigai A. B. žmonai neaiškino. Jis paprašė V. R. atsiskaityti su juo už žmogaus suradimą. V. R. jam pasakė, kad šiuo metu gali pervesti tik 500 eurų, kurie buvo pervesti į jo nurodytą sąskaitą. Jis nežinojo, kada su juo pilnai atsiskaitys. V. R. pasakė, kad norint gauti nors šiuos pinigus, jis turi parašyti į jo elektroninį adresą ir atsiųsti prašymą. Jis neprisimena prašymo turinio. Siekiant gauti nors dalį pinigų, jis sutiko jį pasirašyti. Tik gavęs V. R. siųstą prašymą, jį pasirašė ir jį iš karto išsiuntė atgal. Išsaugoto jam siųsto V. R. prašymo, jis neturi, nes ištrynė. Jis nesiskolino pinigų nei iš V. R. nei iš A. B. žmonų. Iš T. 1 300 eurų, o iš V. R. siųstos sąskaitos 500 eurų gavo kaip atlygį už suradimą pirkėjo, kuriam A. B. ir V. R. pardavė dyzelinį kurą. (1 t. b. l. 196-197)

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. B. nurodė, kad 2016-04-28 į jos vyrą A. B. kreipėsi J. S., prašydamas paskolinti jam vienai dienai 1 300 eurų, neva jam reikia verslo sandoriui sudaryti, o savo dienos limitą jis jau viršijo. Iš verslo sandorio naudos turėjo turėti ir jos vyras A. B.. Jis teigė, jog pinigai skubiai reikalingi iki 2016-04-28, 18 val., kitaip verslo sandoris neįvyks. Jos vyras tuo metu buvo bedarbis, todėl kreipėsi į ją su prašymu paskolinti J. S. 1 300 eurų. Ji pasiteiravo savo vyro, ar pinigai tikrai jai bus grąžinti, kadangi J. S. nepažįsta, anksčiau nėra mačiusi, o jos vyras užtikrino, kad J. S. yra jo senas pažįstamas, patikimas žmogus, keletą metų nematytas, bet niekada anksčiau nėra jo apgavęs. Ji, pasitikėdama savo vyru, sutiko paskolinti J. S. 1 300 eurų. Jos dienos limitas yra 1 000 eurų, todėl ji iš savo AB „Swedbank“ banko mokėjimo sąskaitos ( - ), apie 17.10 val., išgrynino AB „Swedbank“ bankomate esančiame, adresu H. M. g., Vilniuje, šalia Vilniaus r. policijos komisariato, 1000 eurų, ir 300 eurų pervedė į kitą savo AB „Swedbank“ banke ( - ) sąskaitą, ir išgrynino ir šią sumą tame pačiame bankomate. Su ja kartu buvo jos vyras. Iš karto po to jos vyras paskambino J. S. ir pranešė, kad reikiama suma yra ir gali ją perduoti. J. S. pasiūlė susitikti picerijoje „Pomodoro“, esančioje Vilniaus g.15, Vilniuje. Jai su vyru atvykus į nurodytą vietą, J. S. juos pasitiko picerijos viduje, kur jiems atsisėdus prie staliuko, ji išsitraukė iš piniginės 1 300 eurų ir padavė savo vyrui į rankas. Jos vyras iš karto, jai matant, perdavė 1 300 eurų J. S., sakydamas „perskaičiuok“. J. S. pinigų neskaičiavo, padėkojo ir iš karto įsidėjo, kiek pamena, į savo striukės vidinę kišenę. Jos vyras su J. S. išėjo į lauką, apytiksliai po 5 minučių, abu sugrįžo atgal. Ką vyrai lauke veikė, ji nežino, tačiau sugrįžę į piceriją buvo gerai nusiteikę. Jiedu atsisveikino su J. S. ir išėjo. 2016-04-29, apie 13 val., ji savo vyro paklausė, kada J. S. grąžins pinigus. Jos vyras užtikrino, kad pinigus išvažiavo pasiimti J. S. brolis ir, vėliausia, juos jai atveš rytoj. Tačiau, pinigai nei rytoj, nei kitą dieną, jai grąžinti nebuvo. Po kielių dienų, J. S., ieškodamas jos vyro, paskambino jai. Pokalbio metu, jis užtikrino, kad pinigus pats asmeniškai atveš jai į darbą, tačiau kitą dieną jo skambučio ir pinigų taip ir nesulaukė. Su J. S. ji kelis kartus bendravo telefonu. Jis su ja buvo susisiekęs vienu iš šių numerių ( - ) ar ( - ), tikino, kad pinigai bus grąžinti šiandien arba rytoj. Ji jam siuntė du kartus jai priklausančios banko sąskaitos numerį, į kurią jis galėjo pervesti skolintą sumą, tačiau pinigai pervesti nebuvo. J. S. teigdavo, kad pinigai jau yra pervesti į jos sąskaitą ( - ), ir kad ji juos turėtų gauti ne vėliau, kaip antradienį, nes neva pinigai eina iš užsienio sąskaitos, o tarptautinis pavedimas eina tris darbo dienas, tačiau pinigų iki šiol ji taip ir neatgavo. 2016-11-30 paskutinį kartą trumposiomis žinutėmis bendravo su J. S., kuriam pasakė kad daugiau nebelauks ir kreipsis į teisėsaugos institucijas. Jis jai pagrasino, kad pats kreipsis į prokuratūrą, dėl to, kad ji neva jį reketuoja. Daugiau jam nebeskambino ir nerašė. Jis jai tai pat daugiau neberašė (t. 1, b. l. 49). Teismui pagarsinus nukentėjusiosios T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino.

23Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad J. S. pažįsta apie 20 m., tačiau ilgą laiko tarpą su juo nebendravo. Atsitiktinai J. sutiko mieste, 2016 m. rugpjūčio pirmomis dienomis. Su J. pabendravo ir šis prasitarė, kad turi galimybę parduoti dyzeliną, kurį, jo pažįstamas V. R. norėjo parduoti. Jis prieš metus laiko V. R. įmonėje dirbo komercijos direktoriumi. Vidmantas jam skambino ir klausė, kur būtų galima skubiai parduoti dyzeliną. J. S. padėjo parduoti Vidmanto turėtą dyzeliną (tris mašinas). Dyzelino pardavimas truko keletą dienų. Tomis dienomis su J. S. bendravo dažnai. J. S. įgavo jo ir Vidmanto pasitikėjimą. Iš karto po tos suteiktos pagalbos, J. S. pradėjo prašyti paskolinti jam 1 300 eurų, neva jie reikalingi verslui. 2016-04-28, J. S. jam skambinėjo visą dieną į jo mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ), prašydamas paskolinti pinigų, neva jie reikalingi labai skubiai, t. y. iki tos dienos 17 val. J. S. jam žadėjo pinigus iš karto grąžinti kitą dieną, kadangi savo mokėjimo kortelės jis neva visą dienos limitą jau išnaudojo. Jam iš paskolintos pinigų sumos jokios naudos nebuvo. Jis tokios pinigų sumos neturėjo, apie tai jis pasakė J., tačiau pažadėjo paklausti savo žmonos T. B.. Pasikalbėjo su žmona ir ši sutiko vienai dienai paskolinti 1 300 eurų J. S.. 2016-04-28, apie 16.30 val., jis kartu su žmona T. nuvažiavo prie „Swedbank“ bankomato, esančio H. M. g., Vilniuje, kur ji nuo savo AB „Swedbank“ banko išduotų dviejų mokėjimo kortelių, išgrynino 1 300 eurų. Po to jis iš karto paskambino J. S. ir apie tai pranešė. Jis tuo metu buvo picerijoje “Pomodoro“, esančioje, Vilniaus g. 15, Vilniuje, ir paprašė, ten atvežti pinigus. Jis su T. iš karto nuvyko pas J. S.. Picerijoje prie staliuko jam perdavė 1 300 eurų. J. S. perskaičiavo pinigus ir įsidėjo į savo kelnių užpakalinę kišenę. J. S. garantavo, kad kitą dieną, t. y. 2016-04-29, iki pietų, grąžins visą skolintą 1300 eurų sumą jo žmonai T.. 2016-04-29 jis nuo pat ryto pradėjo skambinėti J. S., norėdamas pasidomėti, kada ir kur gali su T. privažiuoti pasiimti paskolintus 1 300 eurų. J. S. pranešė, kad pinigus jam turi atvežti jo brolis. Jis teigė, jog kai tik brolis atveš pinigus, jiems praneš ir susitars dėl susitikimo ir pinigų perdavimo, tačiau J. S. negrąžino pinigų nei tą pačią dieną, nei vėliau. Kartais skambindavo jam arba T., teisindamasis, kad skolintus 1 300 eurų netrukus grąžins, arba meluodavo, kad pinigų pavedimas jau yra padarytas ir T. savo sąskaitoje netrukus juos išvys, tačiau pinigų taip ir neatgavo. Suprato, kad yra apgauti, ir pinigų J. S. jiems grąžinti nesiruošia. Pokalbio metu su V. R. sužinojo, kad J. S. yra apgavęs ir jį. (t. 1, b. l. 122). Papildomai apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2016 m., tiksliai mėnesio nepamena, tačiau galimai vasarį-kovą, J. S. padėjo jo pažįstamui V. R. parduoti jo turimą dyzeliną. Jis J. S. supažindino su V. R., o toliau jie patys derino tolimesnius savo veiksmus. Jam pačiam joks atlygis nebuvo žadėtas ir nebuvo sumokėtas už jų suvedimą. Jis jų pokalbyje ir susitarime nedalyvavo. Kiek vėliau jam V. R. pasakojo, kad J. S. surado žmogų, kuris iš jo nupirko jo parduodamą dyzeliną už mažesnę nei rinkos kainą. Dėl J. S. atlygio už jo surastą pirkėją V. R. jam nieko neminėjo. Su J. S. jokių bendrų finansinių reikalų nėra turėję. Jis J. S. nėra skolingas jokių pinigų (t. 1, b. l. 125 ). Teismui pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino.

24Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis turi vienintelį brolį – J. S.. Su broliu palaiko gerus, broliškus santykius, matosi kartą per savaitę. Kuo užsiima jo brolis jam nėra žinoma. Jam nėra žinoma, kad brolis užsiimtų transportavimo paslaugomis ir turėtų jam priklausančių krovininių automobilių. 2016 m. jo brolis nėra prašęs jo kam nors perduoti pinigus ar grąžinti juos kaip skolą. Jis nieko nėra girdėjęs apie A. B. ir T. B.. Jo brolis nėra prašęs jo perduoti pinigus T. B. ar A. B.. Jis nieko nežino apie brolio finansinius įsipareigojimus ar rūpesčius, nes jiedu apie tai nekalba. Paskutinį kartą brolį matė praeitą savaitę mieste, tikslesnės vietos bei datos nurodyti negali. Paskutinio susitikimo metu brolis atrodė blogai, tačiau jis nežino dėl kokių priežasčių , t. y. dėl psichologinės ar fizinės savo būklės (t. 1, b. l. 157-158).

25Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2 veiklos skyriau 2017 m. kovo 6 d. nutarimu T. B. pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 48).

26Iš teismui pateiktos AB „Swedbank“ T. B. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 28 d., 17.17 val., iš savo sąskaitos išėmė 300 eurų, 2016 m. balandžio 28 d., 17.14 val. – 1 000 eurų (t. 1, b. l. 52-54).

27Teismui pateiktas T. B. bei J. S. telefoninio susirašinėjimo išrašas, kuriame J. S. yra prašomas grąžinti 1 300 eurų, kuriuos pastarasis eilę kartų pažada grąžinti vis skirtingu laiku (t. 1, b. l. 58-101).

28Dėl 2016 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos

29Nukentėjusioji I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai 2016-05-25 paskambino jos vyras, kuris paprašė padaryti 500 eurų pervedimą darbo reikalais. Ji yra įmonės akcininkė, tuo metu įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl vyras jos paprašė pinigų. Įmonė užsiima naftos produktų, kuro prekyba. Ji užėjo į kontorą ir iš jos sąskaitos padarė pavedimą. Vyras jai sakė, kad pavedimas daromas darbo reikalais. Vėliau vyras pasakė, kad sandoris, kam pervedė pinigus, neįvyko. Jai pinigų negrąžino, tas asmuo neatliko to, kas turėjo būti atlikta. Pinigų pervedimą atliko vyras per jos sąskaitą. Vyras jos paprašė pervesti pinigus už paslaugas tam asmeniui. Paslaugas asmuo, turbūt, turėjo atlikti įmonei. Ji pinigus davė įmonei, pavedimas atliktas J. S., kaip paskola. Vyras paprašė jos, kaip akcininkės, iš jos sąskaitos padaryti 500 eurų pavedimą, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų. Asmuo už tuos pinigus turėjo atlikti įmonei kažkokius darbus. Nežino, ar buvo sudaryta kokia nors sutartis. Asmens, kuriam buvo padarytas pavedimas, ji nepažįsta, įmonės reikalais nesidomi. I. R. jokio raštelio nepaėmė, buvo tik pavedimas bankui, jai vyras jokio raštelio nerodė. Tie pinigai buvo jos asmeniniai, vyras sakė, kad juo grąžins jai mėnesio laikotarpyje. Iki posėdžio nurodė gavusi 4 pavedimus į sąskaitą po 50 eurų, liko dar neatiduota 300 eurų suma. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino (T. 2, 172-173).

30Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su J. S. buvo susitikęs vieną kartą. Jis buvo susitikęs su A. B., turėdamas tikslą realizuoti dyzeliną. Susitikimas vyko kovo-balandžio mėnesį, jo metu su J. S. bendravo apie 30 min. A. B. V. R. pristatė V. S., kaip savo pažįstamą. Liudytojas pasakė, kad jų įmonė užsiima didmenine prekyba dyzelinu, J. sakė, kad turi ryšių, visi atsigėrė kavos ir viskas. Praėjus dviem mėnesiams po susitikimo, liudytojui paskambino J. S. ir pasakė, kad pas jį Lenkijoje stovi mašinos, jis neturi pinigų kurui. Kaltinamasis paprašė padėti. J. S. pasakė, kad jis stovi su transporto priemone, neturi pinigų kurui, paprašė paskolinti pinigų, ką liudytojas ir padarė. Liudytojas liepė kaltinamajam atsiųsti pasą ir raštą, kaltinamasis nurodė sąskaitą ir V. R. iš žmonos sąskaitos padarė pavedimą. Žmonai nurodė, kad tai paskola S.. Jis sakė, jog nuvažiuos, užsipils kuro ir parduos. Jis nurodė trumpą pasiskolinimo laiką, tačiau tikrai ne mėnesį. V. R. kaltinamajam paskambino dėl skolos, tačiau šis liudytoją išplūdo. Kaltinamasis pradėjo V. R. grasinti. Liudytojas savo žmonai pasakė, kad ši paskolintų 500 eurų, nes žmogų ištiko bėda, reikia užsipilti kuro. Žmonai buvo vienodai. Liudytojas pervedė iš žmonos sąskaitos 500 eurų. Nurodė, jog J. S. niekaip nebuvo susijęs su UAB( - ), pinigų pervedimas nebuvo susijęs su įmonės veikla, pavedimas buvo padarytas namie, o į pavedimo paskirtį buvo įrašyta, kad pinigai ar skolinami, ar kažkas panašaus. Teismui pagarsinus liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino (T. 2, b. l. 174-176).

31Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė pažįstantis kaltinamąjį. Nurodė, jog jų įmonė (UAB ( - ) ) užsiima prekyba. Kaltinamasis prieš porą metų paskambino ir pasakė, kad yra įmonė, kuri parduoda dyzeliną geromis sąlygomis. Asmuo prisistatė, kaip įmonės, kuri nori parduoti dyzeliną, atstovas. Jis skambino į centrinį ofisą, ten gavo liudytojo numerį. Buvo sudarytas sandoris, pasirašyta sutartis. Viskas įvyko pagal pasirašytą sutartį. Daugiau sutarčių nebuvo. V. R. yra matęs, jis buvo atvažiavęs į Vilnių, nurodė, kad dirba su dyzelinu, turi tai veiklai licenciją. Jam susitikus su J. S., šis galimai davė V. R. kontaktus, o vėliau liudytojas su V. R. susirašinėjo elektroniniu paštu. Kaltinamasis šiuo atveju jam pasiūlė klientą. Už tai jokio atlygio negavo. Tuo metu trūko dyzelino, todėl liudytojas jį nupirko. J. S. davė V. R. kontaktus ir vėliau šiame reikale jau nebedalyvavo. V. R. sakė, kad jis pažįsta J. S. ir tiek. Su J. S. buvo aptarti kuro parametrai, t. y. kad turi būti gera kuro kokybė. Paklausus, ar dyzelinas geras, jis nurodė, kad dyzelino kokybės nežino, tačiau įmonės savininkas atsiųs sertifikatus. Kai Vidmantas atsiuntė sertifikatus, kuras jiems tiko. Dokumentus dėl kuro jis pasirašė su Vidmantu .

32Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2016 m. pavasarį, dienos ir mėnesio tiksliai nepamena, jai būnant mieste, į jos mobilų telefoną paskambino jos vyras V. R., ir paklausė, ar jie turi pinigų - 500 eurų ir, ar gali juos paskolinti jo bendradarbiui. Kaip suprato iš vyro, pinigai buvo reikalingi jo bendradarbiui, kurio pavardės ji tuo metu nežinojo, buvo reikalingi jo darbo reikalams. Vyras sakė, jog pinigai bus grąžinti artimiausiu metu, bet grąžinimo termino nenurodė. Kadangi pinigų ji turėjo, todėl užėjo pas vyrą į darbą ir jie iš jos sąskaitos, pasinaudoję darbiniu vyro kompiuteriu, padarė 500 eurų pavedimą. Sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus, jos vyras jau turėjo. Ji suprato jog pinigai yra skolinami vyro geram draugui, todėl paimti paskolos raštelį ji net nepagalvojo. Ji asmeniškai asmens, kuriam buvo skolinami pinigai, nematė ir su juo susitikusi nebuvo. Kad šio vyro pavardė yra J. S. ji sužinojo daug vėliau, iš savo vyro, kaip ir informaciją, jog J. S. yra apgavęs t. y. pasiskolinęs ir neatidavęs pinigų ne tik jiems, bet ir daugiau žmonių. Kad iš jos sąskaitos buvo padarytas 500 eurų bankinis pavedimas, galima pamatyti, paėmus jos banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 135).

33Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad J. S. jis pažįsta nuo 2016 m., asmeniškai su juo matėsi gal vieną kartą. 2016 m. pavasarį, mėnesio ir dienos dabar tiksliai nepamena, jam į mobiliojo telefoną paskambino J. S. ir pasiteiravo, ar liudytojas jam gali trumpam paskolinti 500 eurų, nes jam iškilo trumpalaikės finansinės problemos. J. S. teigė, jog kažkur Lenkijoje stovi jo sunkiasvoris automobilis, kuris negali pajudėti, nes nėra pinigų kurui. Kadangi pinigai buvo reikalingi, kaip pats J. S. sakė, trumpam, t. y. 1-2 dienoms, liudytojas sutiko jam padėti. J. S. jam atsiuntė savo paso kopiją bei paskolos raštą. Šių dokumentų kopijos buvo pridėtos prie jo rašyto pareiškimo. Kadangi jis savo sąskaitoje tai dienai tokios sumos pinigų neturėjo, todėl paprašė savo žmonos, kad ji iš savo sąskaitos pervestų pinigus į J. S. nurodytą sąskaitą. Jis nesakė žmonai, dėl kokios priežasties ir kam reikalingi pinigai. Žmona iš savo sąskaitos padarė elektroninį mokėjimą į J. S. sąskaitą. Pats J. S. patvirtino, jog pavedimą gavo. Praėjus sutartam laikui t. y, 3-4 dienoms, jis telefonu paskambino J. S. pasiteirauti dėl žadėtos skolos grąžinimo. Pastarasis pasakė, jog jis jau padarė pavedimą į jo žmonos sąskaitą. Jis peržiūrėjęs žmonos sąskaitą ir neradęs žadėtojo pavedimo, paskambino jam dar kartą. Šį kartą J. S. su jo kalbėjo pakeltu tonu, iš kurio jis suprato, jog pinigų jis neturi ir jų jam negrąžins. Tada, jis J. S. pasakė, jog dėl skolos išieškojimo bus priverstas kreiptis į policiją. Daugiau su juo jis nei telefonu, nei kitokiu būdu nebendravo. Iš pažįstamo A. B. jis sužinojo, jog J. S. pinigų pasiskolino ir iš pastarojo ir taip pat jų negrąžino bei kad ir jis dėl negrąžintų pinigų kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 144). Papildomai apklaustas V. R. parodė, kad su J. S. jokių verslo reikalų jis nėra turėjęs. Jis J. S. nėra prašęs tarpininkauti, surandant klientą, kuris iš jo nupirktų dyzelinį kurą. Pinigų jis J. S. nėra skolingas, yra atvirkščiai, t. y. J. S. jo žmonai yra skolingas 500 eurų, kurių iki šios dienos jie iš jo negali atgauti. Jeigu J. S. būtų jam tarpininkavęs kažkokiame sandoryje, tai raštelis būtu ne pinigų skolinimosi, o pinigų gavimo už tarpininkavimą. Be to, paso kopijos už tarpininkavimą jo žmona iš J. S. nebūtų prašiusi, o jis jos jo žmonai nebūtų teikęs. Su J. S. jį supažindino pažįstamas A. B.. Pastarasis J. S. jam pristatė kaip verslininką, kuris turi ryšių Lenkijoje ir galėtų tarpininkauti dyzelino prekyboje. Po šio susitikimo jis su J. S. daugiau susitikęs nebuvo. Nei susitikimo metu, nei vėliau, jokių prašymų tarpininkauti parduodant dyzelinį kurą nebuvo. Pinigus J. S. skolinosi ne iš jo, o iš jo žmonos. Skolindamasis šiuos pinigus J. S. jam sakė, jog pinigai reikalingi 1 ar 2 dienoms, nes kažkur Lenkijoje stovi jo sunkiasvoriai automobiliai. Jis pinigų neturėjo, juos jam paskolinti sutiko jo žmona, paskolos raštelyje J. S. nurodė jog pinigus skolinasi iš žmonos, o ne iš jo (It. 1, b. l. 149 ).

34Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016 m. balandžio pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, jam į mobiliojo ryšio telefono numerį ( - ) paskambino vyras, prisistatęs vardu J., ir pasiūlė pirkti dyzelinį kurą. J. pokalbio metu pasiūlė susitikti bei aptarti sandorio sąlygas. UAB ( - ) internete reklamuoja, kad įmonė užsiima didmenine ir mažmenine kuro prekyba. G. J., pamatęs šį skelbimą, nutarė paskambinti jam, su šio pasiūlymu, kadangi anksčiau šio žmogaus jis nepažinojo ir jokių reikalų neturėjo. Kadangi buvo pasiūlyta gera dyzelino kaina, jis sutiko su J. susitikti ir aptartį kuro pirkimą. Neprisimena tikslios datos ir kur susitiko su J.. Pokalbio metu jie susitarė dėl jo turimo dyzelino pirkimo. Viso pokalbio su J. metu, jam susidarė įspūdis, kad būtent jis ir yra UAB ( - ), t. y. iš siūlomos įmonės įgyti kurą, savininkas, atstovas. Patikrinę dyzeliną, nustatė, jog jis atitiko visus keliamus standartus, kaina buvo tinkama, tad iš UAB ( - ) įgijo 75 t dyzelinio kuro. Su J. buvo susitikę tą vieną kartą. Visos pasirašytos sąskaitos-faktūros buvo atsiųstos elektroniniu paštu, o krovinio važtaraščiai ir AD dokumentai buvo atvežti kartu su kroviniu. Jis nieko negirdėjo, apie jokį žadėtą atlygį. Kalbos apie pinigus su J. S. nebuvo. J. matė pirmą ir paskuti kartą (t. 1, b. l. 164-165).

35Teismui pateikta AB „Swedbank“ 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 224 kopija, iš kurio matyti, jog 2016 m. gegužės 25 d. I. R. J. S. pervedė 500 eurų. Pervedimo mokėjimo paskirtis nurodyta „S. J. už transportą“ (t. 1, b. l. 36).

36Į bylą taip pat pateiktas 2016 m. gegužės 25 d. J. S. prašymas, kuriame prašoma į sąskaitą Nr. ( - ) pervesti 500 eurų transporto paslaugoms apmokėti. Nurodyta, jog transportas atvyks ne vėliau kaip gegužės 27 d., o transportui neatvykus, J. S. įsipareigoja avansą grąžinti. Pavedimo paskirtį prašo nurodyti „J. už transportą“ (t. 1, b. l. 39).

37Iš teismui pateiktos AB „Swedbank“ esančios I. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) matyti, jog 2016 m. gegužės 25 d. I. R. J. S. pervedė 500 eurų (t. 1, b. l. 138, 139).

38Iš teismui pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, jog UAB ( - ) 2018 m. balandžio 26 d. pirko kurą iš UAB ( - ) (t. 1, b. l. 168-179).

39Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados

40Dėl 2016 m. balandžio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

41Teismas vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina J. S. kaltę dėl pinigų įgijimo apgaule iš nukentėjusiosios T. B.. Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad jis A. B. ir V. R. padėjo parduoti jų turimą dyzelinį kurą, priklausiusį V. R. įmonei, o jam T. B. ir I. R. perduoti pinigai tebuvo atlygis už jo tarpininkavimą. Kaltinamasis pabrėžė, kad jo vaidmuo buvo surasti žmogų, kuris nupirks V. R. įmonei priklausantį dyzelinį kurą, paaiškino, jog su A. B. sutuoktine T. B. SMS žinutėmis susirašinėjo ir žadėjo grąžinti skolą išimtinai A. B. prašymu, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad minėti pinigai buvo kaltinamajam paskolinti. Tokius J. S. parodymus paneigia ir pastarojo kaltę sukčiavus T. B. atžvilgiu pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina, kad J. S. veikoje yra būtinieji BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai.

42Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

43Apgaulės panaudojimas – esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė gali būti panaudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę į turtą siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko ar kito asmens, turinčio teisę į turtą, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

44Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės. Todėl įrodinėjant sukčiavimą, svarbu išsiaiškinti, ar sandorio sudarymo metu (pvz., imant paskolą) asmuo turėjo tyčią jos negrąžinti, turtą pasisavinti ir pasunkinti prievolės išieškojimą iš kaltininko. Kaltininko sumanymas paprastai lydymas tam tikrų veiksmų, kurie daromi po to, kai turtas jam perduodamas. Jie atskleidžia ar kaltininkas, sudarydamas sandorį, turėjo tyčią piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu užvaldyti turtą ir jo negrąžinti teisėtam valdytojui ar tokios tyčios nebuvo. Teismas turi nustatyti ir įvertinti, kiek tie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Jei tyčia nevykdyti sandorio, negrąžinti paskolos kilo po kurio laiko paėmus paskolą ar net grąžinus dalį paskolos, galima kelti klausimą ne dėl atsakomybės už sukčiavimą, o dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį už turtinės žalos padarymą apgaule. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko teisės į turtą ar jo ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ar turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Jei sumanymas nevykdyti sutarties, negrąžinti paskolos kilo dėl iškilusių sunkumų vykdant sutartį ar kitų po sutarties sudarymo atsiradusių aplinkybių ir kaltininkas dėl to padarė apgaulės veiksmus ar kitus veiksmus, pasunkinančius prievolės vykdymą, atsakomybė gali iškilti pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį. Jeigu teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklaususių nuo skolininko valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti, tokia paskolos gavėjo veika iš viso neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

45Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis J. S. kreipėsi į A. B. paskolinti 1 300 eurų, nurodydamas, jog J. S. pats iš bankomato gali išsiimti tik ribotą pinigų sumą, o pinigų reikia skubiai ir tik vienai dienai verslo sandoriui sudaryti, A. B. prašymu, sutuoktinė T. B. banko „Swedbank“ bankomate išgrynino 1 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną, apie 17.20 val., picerijoje „Pamodoro“, esančioje adresu Vilniaus g. 15, Vilniuje, perdavė kaip paskolą J. S., tačiau šis nukentėjusiajai pinigų nei sutartą dieną, nei vėliau negrąžino, nors buvo įsipareigojęs pinigus skubiai (kitą dieną) grąžinti. Tokias aplinkybes bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė tiek nukentėjusioji T. B., tiek liudytojas A. B.. Paties J. S. parodymai, kad pinigus (1 300 Eur) jis iš A. B. gavo už savo, kaip tarpininko, vaidmenį UAB ( - ) ir UAB ( - ) sandoryje, prieštarauja ne tik kitai byloje surinktai įrodomajai medžiagai, tačiau prieštaravimų yra ir tarp paties kaltinamojo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pavyzdžiui, J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam V. R. ir A. B. turėjo sumokėti po 2 000 eurų, t. y. iš viso 4 000 eurų, nes būtent jis surado žmogų (UAB ( - ) direktorių Antoną, kuris viską oficialiai įforminęs, įsigijo iš V. R. ir A. B. visą parduodamą kurą). Teisme apklaustas liudytojas A. Ž. patvirtino, kad J. S. jam skambino dėl UAB ( - ) turimo dyzelino pardavimo UAB( - ) ir galimai davė kontaktus UAB ( - ) savininko V. R., su kuriuo liudytojas A. Ž. dėl kuro pirkimo toliau bendravo be tarpininkų, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamojo teiginio, kad už tarpininkavimą minėtame sandoryje jam buvo skolingas A. B., kuris, anot kaltinamojo, turėjo jam sumokėti 2 000 eurų. Pats J. S. nurodo, kad būtent Vidmantas jam žadėjo už tarpininkavimą sumokėti, kai gaus pinigų iš UAB ( - ), kai jie bus pervesti į UAB ( - ) sąskaitą, tuomet V. R. išgrynins pinigus ir sumokės. Kaltinamasis teigė, kad po sandorio jis ilgai laukė, tačiau pinigų Vidmantas jam nemokėjo, tuomet A. B. pasiūlė sumokėti dalį sumos. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB ( - ) 2016-04-26 išrašė sąskaitas faktūras UAB ( - ), o jau 2018-04-29 T. B. nuo savo banko sąskaitų nuėmė 1 300 Eur ir paskolino J. S.. J. S. teigė, kad pirmiausia pinigus jam sumokėjo pats A. B., duodamas grynais 300 Eur, o vėliau po savaitės 1000 Eur kavinėje sumokėjo prie savo sutuoktinės. Tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad pinigus T. B. išgrynino iš sąskaitos sąskaitos ir paskolino J. S. kavinėje ne praėjus ilgam laikui nuo sandorio, o po kelių dienų visą sumą iš karto, nors kaltinamasis teigia, kad likusi sumos dalis (1000 Eur) kavinėje buvo perduota dar po savaitės nuo tada, kai pats A. B. jam sumokėjo 300 Eur. Teismui nelogiška atrodo ir tai, kad žmonos pinigus A. B. J. S. mokėjo už pastarojo vaidmenį Ramanauskų įmonės sandoryje, tuo labiau, kad A. B. sandorio sudarymo metu nebuvo nei UAB ( - ) savininkas, nei darbuotojas, o liudytojas A. Ž. akcentavo, kad dyzelino pirkimo sutarties su UAB ( - ) sudarymo sąlygas jis derino būtent su V. R.. Liudytojas A. Ž. neminėjo, kad dėl šio sandorio būtų bendravęs su A. B., nors pats J. S. nurodo, kad į UAB ( - ) susitikimą su A. Ž. jis vyko su A. B.. Pažymėtina ir tai, kad teisme J. S. nurodė, jog pinigus (1 300 Eur) iš A. B. jis gavo per du kartus: iš pradžių pats A. B. sumokėjo jam į rankas 300 eurų, pasakęs, kad jo žmona paims pinigų iš banko sąskaitos. Vėliau, kažkur po savaitės, A. B. J. S. davė dar 1 000 eurų jau prie T. B., nieko nesakydamas. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. davė kitokius parodymus, teigdamas, kad A. B., matant savo žmonai T., padavė tiesiai į rankas 1 300 eurų, restorane, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 15, kitą skolos dalį žadėdamas atiduoti vėliau, paaiškindamas, kad šiuo metu pinigų neturi. Tai, kad J. S. į rankas kaip paskola iš karto buvo paduoti nukentėjusiosios bankomate iš sąskaitos paimti 1 300 Eur nuosekliai tvirtino nukentėjusioji T. B., liudytojas A. B., jų parodymus patvirtina AB „Swedbank“ T. B. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog T. B. 2016 m. balandžio 28 d., 17.14 val., iš savo sąskaitos išėmė 1 000 eurų, o po trijų minučių (17.17 val.) - 300 eurų (t. 1, b. l. 52-54), kuriuos abiejų liudytojų teigimu paskolino senam A. B. pažįstamam labai trumpam terminui (iki kitos dienos ryto). Nors kaltinamasis neigia pinigus skolinęsis, tačiau tokius jo teiginius neabejotinai pagrindžia teismui pateiktas jo ir nukentėjusiosios T. B. telefoninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog T. B. ilgą laiką sistemingai prašė kaltinamojo grąžinti jo iš nukentėjusiosios pasiskolintus 1 300 eurų, o kaltinamasis ne kartą žadėjo pinigus grąžinti, nurodydamas vis skirtingas pinigų grąžinimo datas. Kaltinamasis neneigia susirašinėjęs su T. B., tačiau, jo teigimu, tokias žinutes jam liepė rašyti A. B., neva tam, jog A. B. nesusigadintų santykių su sutuoktine. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina nelogiška ir neracionalia. Kaltinamasis akivaizdžiai išgalvojo gynybinę versiją, kuria bando paneigti visas jam nepalankias aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo J. S. ir T. B. susirašinėjimo turinio tikrumu. Susirašinėjime nukentėjusioji ne kartą nurodo tokias frazes kaip: „grąžinkit mano 1 300 eurų, kur mano pinigai, grąžinkit bent dalimis“, į tai J. S. atsako, jog pinigus jis grąžins, po to keletą kartų nurodo, jog pinigai jau pervesti, pora kartų prašo nukentėjusiosios nurodyti sąskaitą, į kurią jis turi pervesti pinigus. Minėtų SMS žinučių turinys patvirtina ir A. B. parodymus, jog J. S. kurį laiką žadėjo pinigus grąžinti. Liudytojo teigimu, kitą dieną po susitikimo kavinėje jiedu susitiko su J. S. kavinėje šio iniciatyva, ten kaltinamasis pasakė, jog brolis jam atveš pinigus ir jis atiduos pinigus gal po pietų, gal kitą dieną. Vėliau dėl pinigų grąžinimo pats liudytojas skambino J., o dar vėliau šiam skambino ir liudytojo žmona, J. S. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau tai buvo tik pažadai. Paties pinigų gavimo fakto kaltinamasis neginčija, kaip matyti iš T. B. sąskaitos išrašo, pinigus ji perdavimo dieną išgrynino bankomate, o iš teismui pateikto telefoninio susirašinėjimo ir T. B. bei A. B. parodymų, kurie nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, 1 300 eurų suma grynaisiais kaltinamajam buvo paskolinta, pinigus paduodant kaltinamajam į rankas, skolinant vienai dienai, kaltinamuoju pasitikint, kaip senu pažįstamu, patikimu asmeniu.

46Nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, teismas turi pagrindo laikyti, jog galimybė A. B. atgauti paskolintus pinigus naudojantis civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkinta. Kaltinamasis su nukentėjusiąja rašytinio paskolą patvirtinančio dokumento nesudarė, pinigai perduoti grynais, o kaltinamasis neigia paskolos buvimo faktą. Šiuo atveju nukentėjusioji buvo suklaidinta dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą, J. S. piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, pasinaudodamas tuo, jog yra senas jos sutuoktinio pažįstamas, kreipdamasis dėl itin trumpalaikės paskolos įtikino savo ketinimais pinigus pasiskolinti ir grąžinti kitą dieną.

47Iš kaltinamojo elgesio po pinigų perdavimo galima daryti išvadą, jog J. S. turėjo išankstinę tyčią negrąžinti pasiskolintų pinigų. Kaltinamojo sumanymas buvo lydymas veiksmų, kurie atskleidžia kaltinamąjį dar prieš paskolos gavimą turėjus nusikalstamų ketinimų – kaltinamasis, gavęs pinigus, bendraudamas su T. B., pakankamai ilgą laiką ją apgaudinėjo, jog pinigai bus grąžinti, keletą kartų ją patikino, kad pinigai jau pervesti, nors tai buvo netiesa. Prasidėjus baudžiamajam procesui kaltinamasis iškėlė gynybinę versiją, jog gauti iš T. B. pinigai buvo ne trumpalaikė paskola, o atlygis už jo tarpininkavimą UAB ( - ), tačiau, kaip minėta nei nukentėjusioji T. B., nei A. B. sandorio metu su minėta įmone darbiniais santykiais nebuvo susiję. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis, skolindamasis 1 300 eurų sumą iš T. B., turėjo tyčią piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, užvaldyti T. B. turtą ir jo negrąžinti teisėtam valdytojui.

48Dėl 2016 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos

49Antru atveju dėl J. S. gautų 500 eurų iš nukentėjusiosios I. R., teismui kyla abejonių dėl to, ar minėti 500 eurų J. S. buvo perduoti, kaip paskola. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme apklausta nukentėjusioji I. R. paaiškino, jog sutuoktinis paprašė jos padaryti 500 eurų pavedimą darbo reikalais, o ji, kaip įmonės akcininkė, kadangi įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų, nuėjo į kontorą ir vyras iš jos sąskaitos padarė pavedimą darbo reikalais. Nukentėjusioji teisme teigė, kad sutuoktinis jai nurodė, kad pavedimas daromas darbo reikalais, o vėliau, kad sandoris, kuriam pervedė pinigus, neįvyko. Vyras jos paprašė pervesti pinigų už paslaugas tam asmeniui, o paslaugas kaltinamasis, I. R. manymu, turbūt, turėjo atlikti įmonei. Ikiteisminio tyrimo metu I. R. nurodė, kad iš vyro suprato, jog pinigai reikalingi sutuoktinio bendradarbiui, kurio pavardės ji tuo metu nežinojo, darbo reikalams. Nors V. R. neigė, turėjęs kokių nors verslo ryšių su kaltinamuoju, tačiau liudytojas A. Ž. nurodė, jog būtent kaltinamasis jam pasiūlė V. R., kaip klientą, su kuriuo vėliau buvo sudaryta sutartis dėl prekybos dyzeliniu kuru. Liudytojas A. B. taip pat nurodė, kad vėliau V. R. jam pasakojo, jog J. S. jam surado žmogų, kuris nupirko iš UAB ( - ) dyzelinį kurą mažesnėmis nei rinkos kainomis. V. R. teigimu, 500 eurų sutuoktinė kaltinamajam pervedė dėl to, jog kaltinamasis neturėjo pinigų kurui, todėl jis nusprendė J. S. padėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame mokėjimo nurodyme, kuriuo I. R. J. S. pervedė 500 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys: „S. J. už transportą“. Į bylą taip pat pateiktas 2016 m. gegužės 25 d. J. S. prašymas, kuriame prašoma į sąskaitą Nr. ( - ) pervesti 500 eurų transporto paslaugoms apmokėti. Prašyme, be kita ko, nurodyta, jog transportas atvyks ne vėliau kaip gegužės 27 d., o neatvykus transportui, J. S. įsipareigoja avansą grąžinti. Pavedimo paskirtį rašte prašoma nurodyti „Jakovui už transportą“. Iš šių rašytinių duomenų galima daryti prielaidą, tarp šalių galimai buvus verslo santykius, o ne paskolos tarp nukentėjusiosios I. R. ir J. S., kaip kad nurodė nukentėjusiosios sutuoktinis V. R.. Pati nukentėjusioji negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti, kokiu tikslu kaltinamajam buvo pervesti pinigai, ji nurodė, jog kaltinamasis galimai turėjo suteikti kažkokias paslaugas, vėliau nurodė sužinojusi, jog sandoris neįvyko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti dokumentai kelia abejonių dėl to, ar kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo vien pinigų skolinimo santykiai, ar minėti pinigai kaltinamajam buvo perduoti kaip avansas už paslaugas.

50Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė, dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan.).

51Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu tikslu I. R. kaltinamajam pervedė 500 eurų sumą. Pinigų perdavimo aplinkybes kaltinamasis, nukentėjusioji bei jos sutuoktinis aiškina skirtingai, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių valios pinigų perdavimo metu, taip pat ir to, ar pinigai kaltinamojo buvo gauti panaudojus apgaulę. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktas yra aiškiai užfiksuotas bankiniame pavedime, teismui pateikti su pinigų perdavimų susiję dokumentai, tokie kaip kaltinamojo prašymas dėl 500 eurų sumos transporto paslaugų apmokėjimui, minėti pinigai įvardijami taip pat kaip avansas.

52Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog kaltinamajam 500 eurų buvo perduoti jam panaudojus apgaulę, piniginių lėšų perdavimas yra užfiksuotas dokumentuose, pinigų gavimo fakto kaltinamasis neginčija, dalį lėšų netgi yra grąžinęs nukentėjusiajai, todėl teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju primintina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai pažeistų teisių negalima apginti kitu, pavyzdžiui, civilinio proceso keliu. Taigi, jeigu nukentėjusysis mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis privalo pirmiausia išnaudoti kitus savo teisių gynimo būdus, ir tik tada, kai pažeistų teisių neįmanoma apginti, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

53Atsižvelgus į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis epizode dėl sukčiavimo I. R. atžvilgiu padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

54Bausmės skyrimas

55Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

56Skirdamas bausmę J. S., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiosios T. B. atžvilgiu, veika baigta. Kaltinamasis teisiamas 6 kartą, taip pat ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. J. S. baustas administracine tvarka, nedirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Šios kaltinamojo veiką ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo asmens polinkį nusikalsti, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad J. S. turi mažamečių vaikų, yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, teistas tik už nesunkius nusikaltimus, dalį padarytos žalos grąžino, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam už sukčiavimą padarymą nukentėjusiosios T. B. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

57J. S. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo). Nors nuosprendžiu jam buvo atidėtas bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

58Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

59J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

60Dėl civilinių ieškinių

61Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. B. pareiškė 1300 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48). Teisme civilinė ieškovė ieškinį tikslino, prašė, nustatant priteistinos žalos dydį, atsižvelgti į tai, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas banko sąskaitų išrašų duomenimis, civilinės ieškovės paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad T. B. G. S. už J. S. pervedė: 2018-02-20 – 130 Eur (T. 2, b. l. 123); 2018-03-27 – 130 Eur (T. 2, b l 124); 2018-05-04 – 130 Eur (T. 2, b. l. 143-144); 2018-06-12 – 130 Eur (T. 2, b. l. 168); Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad J. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą T. B. priklausantį turtą. Nustatyta, kad turtinė žala jai padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į grąžintą žalos dalį, T. B. priteistina 780 Eur turtinei žalai atlyginti.

62Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. R. pareiškė 500 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais jai padarytos turtinės žalos (t. 1, b. l. 133). Teisme prašė priteisti 300 eurų žalą, nes dalį kaltinamasis atlygino. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis išteisintinas I. R. sukčiavimo epizode, I. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

Nutarė

64J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas T. B. atžvilgiu), skirti bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

65J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (I. R. epizodas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

66Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį atliktą ir įskaičiuotą bausmės laiką.

67Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 8 d.

68Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

69J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

70T. B. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš J. S. 780 Eur T. B. naudai.

71I. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. 1.... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu... 5. 2.... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK... 7. 3.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal... 9. 4.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK... 11. 5.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal... 13. kaltinamas pagal 182 straipsnio 1 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos).... 14. Teismas... 15. J. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas... 16. Be to J. S. buvo kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, o... 17. Dėl 2016 m. balandžio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos ... 18. Kaltinamasis J. S. teismo posėdyje kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo... 19. Nukėntėjusioji T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju... 20. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino su J. S. susipažino prieš... 21. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. savo kaltės... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. B. nurodė, kad... 23. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad J. S.... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis turi... 25. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2 veiklos skyriau 2017 m. kovo 6... 26. Iš teismui pateiktos AB „Swedbank“ T. B. banko sąskaitos Nr. ( - )... 27. Teismui pateiktas T. B. bei J. S. telefoninio susirašinėjimo išrašas,... 28. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos... 29. Nukentėjusioji I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai 2016-05-25... 30. Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su J. S. buvo... 31. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė pažįstantis kaltinamąjį.... 32. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2016 m.... 33. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad J. S. jis... 34. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016 m.... 35. Teismui pateikta AB „Swedbank“ 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymo... 36. Į bylą taip pat pateiktas 2016 m. gegužės 25 d. J. S. prašymas, kuriame... 37. Iš teismui pateiktos AB „Swedbank“ esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (... 38. Iš teismui pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, jog UAB ( - ) 2018 m.... 39. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados... 40. Dėl 2016 m. balandžio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos... 41. Teismas vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina J. S. kaltę dėl... 42. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 43. Apgaulės panaudojimas – esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei,... 44. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad... 45. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra nustatyta,... 46. Nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, teismas turi pagrindo laikyti,... 47. Iš kaltinamojo elgesio po pinigų perdavimo galima daryti išvadą, jog J. S.... 48. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos... 49. Antru atveju dėl J. S. gautų 500 eurų iš nukentėjusiosios I. R., teismui... 50. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo... 51. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu tikslu I. R. kaltinamajam pervedė 500... 52. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 53. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad byloje surinktais ir... 54. Bausmės skyrimas... 55. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 56. Skirdamas bausmę J. S., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia... 57. J. S. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto... 58. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2017 m.... 59. J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 60. Dėl civilinių ieškinių... 61. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. B. pareiškė 1300 eurų dydžio... 62. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. R. pareiškė 500 eurų dydžio... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115... 64. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 65. J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį... 66. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 67. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 8 d.... 68. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 69. J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 70. T. B. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš J. S. 780 Eur T. B. naudai.... 71. I. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo...