Byla 2K-358/2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir G. M. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

2R. P. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio

32 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Lamonique Baltic“ vardu UAB „VB Lizingas“ atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Baltijos Autolizingas“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Vederus“ vardu UAB „VB Lizingas“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „NORD/LB lizingas“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

4G. M. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „VB Lizingas“ atžvilgiu) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „NORD/LB lizingas“ atžvilgiu) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. Pritaikius BK

563 straipsnio 1, 4 dalis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pritaikius 63 straipsnio 9,

63 dalis, 65 straipsnio 2 dalį, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

7Iš R. P. UAB „SEB VB Lizingas“ priteista 132 164,55 Lt žalos atlyginimo. Solidariai iš R. P., G. M. ir J. K. UAB „SEB VB Lizingas“ priteista 55 250 Lt žalos atlyginimo. Apribota G. M. nuosavybės teisė į 295 Anglijos svarų sterlingų, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta šias lėšas pervesti UAB „SEB VB Lizingas“ žalos atlyginimui. UAB „NORD/LB lizingas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

9Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. M., R. P., J. K. apeliaciniai skundai atmesti.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Nustatė

11R. P. nuteistas už tai, kad:

12veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu R. S., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki 2003 m. rugpjūčio 29 d., nenustatytam asmeniui 2003 m. rugpjūčio 26 d. UAB ,,VB Lizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 12, panaudojus suklastotą R. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ) ir prisistačius UAB „Lamonique Baltic“, įmonės kodas 1168969, registruotos adresu Kaune, V. Krėvės pr. 13 a, direktoriumi bei pasirašius finansinio lizingo sutartį Nr. 2003-083443, R. P. 2003 m. rugpjūčio 29 d apie 14.00 val. UAB „VB Lizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 12, prisistatydamas UAB „Lamonique Baltic“ juristu, neturėdamas įgaliojimo veikti UAB „Lamonique Baltic“ vardu, pasirašė 155 000 Lt vertės automobilio „Mercedes Benz E270“ ( - ) priėmimo-perdavimo aktą, patvirtino šį aktą jam nenustatyto asmens perduotu UAB „Lamonique Baltic“ antspaudu; šio akto pagrindu iš UAB ,,Toleda“ paimtą automobilį „Mercedes Benz E270“ ( - ) Mažeikių mieste atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasivadinusiam R. S., o 2003 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu nuo 0.15 iki 6.26 val. automobilį „Mercedes Benz E270“ ( - ) Baltarusijos Respublikos teritorijoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą UAB „VB Lizingas“ didelės vertės turtą - automobilį „Mercedes Benz E270“ ( - );

13veikdamas bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, R. P. 2003 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje J. K. perdavus nenustatyto asmens suklastotą 2003 m. spalio 14 d. UAB „Vederus“ įgaliojimą J. K. atstovauti UAB „Vederus“ interesams UAB „Baltijos autolizingas“ ir pasirašyti nuomos sutartis, J. K. 2003 m. spalio 14 d., veikdamas pagal jam R. P. perduotą suklastotą 2003 m. spalio 14 d. UAB „Vederus“ įgaliojimą, UAB ,,Baltijos autolizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, V.A.Graičiūno g. 36, UAB ,,Vederus“ vardu pasirašė ir taip suklastojo nuomos sutartis su UAB ,,Baltijos autolizingas“ Nr. 310454-2 ir Nr. 310454, pagal kurias UAB ,,Vederus“ vardu buvo išnuomotos 1997 m. gamybos baltos spalvos speciali puspriekabė „KOEGEL SVKT 24“ ( - ), identifikacinis Nr. ( - ), ir 1997 m. gamybos baltos spalvos speciali puspriekabė „SCHMITZ SKO 24“ ( - ), identifikacijos Nr. ( - ); 2003 m. spalio 15 d. J. K. R. P. nurodymu UAB „Baltijos autolizingas“ patalpose Vilniuje, V.A. Graičiūno g. 36, pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą prie sutarties Nr. 310454-2, jį suklastojo, šio akto pagrindu jam perduotos puspriekabės „KOEGEL SVKT 24“ ( - ), identifikacinis Nr. ( - ), UAB ,,Vederus“ neperdavė ir UAB ,,Baltijos autolizingas“ negrąžino, o R. P. nurodymu 2003 m. spalio 15 d. Kauno mieste ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei 2003 m. spalio 22 d. UAB „Baltijos autolizingas“ patalpose Vilniuje, V.A. Graičiūno g. 36, J. K. R. P. nurodymu pasirašė priėmimo-perdavimo aktą prie sutarties Nr. 310454, šio akto pagrindu jam perduotos puspriekabės „SCHMITZ SKO 24“ ( - ), identifikacijos Nr. ( - ), UAB ,,Vederus“ neperdavė ir UAB ,,Baltijos autolizingas“ negrąžino, o R. P. nurodymu 2003 m. spalio 22 d. Vilniaus mieste ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu R. P. ir J. K. savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB ,,Baltijos autolizingas“ priklausantį, turtą - puspriekabę „KOEGEL SVKT 24“ ( - ) ir puspriekabę „SCHMITZ SKO 24“ ( - ), padarydami UAB ,,Baltijos autolizingas“

14180 000 Lt turtinę žalą.

15R. P. ir G. M. nuteisti už tai, kad:

16veikdami bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti UAB ,,VB Lizingas“ turtą, G. M., būdamas UAB ,,Vederus“, įregistruotos 2001 m. gegužės 8 d. Kaune, Butrimonių g. 5, įmonės kodas 3577262, direktoriumi, veikdamas UAB ,,Vederus“ vardu, UAB ,,VB Lizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 12, 2003 m. spalio 10 d. su UAB ,,VB lizingas“ pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. 2003-104345 dėl automobilio „Mercedes Benz E280“ ( - )

1765 000 Lt vertės įgijimo ir įgaliojo bendrovėje nedirbantį J. K. atsiimti automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ); J. K. 2003 m. spalio 10 d., nebūdamas UAB ,,Vederus“ vadybininkas, tačiau turėdamas jam R. P. perduotą įgaliojimą bei kitus reikalingus dokumentus ir veikdamas UAB ,,Vederus“ vardu, 2003 m. spalio 10 d. finansinio lizingo sutarties Nr.

182003-104345 tarp UAB ,,Vederus“ ir UAB ,,VB lizingas“ pagrindu, UAB „Automodus“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. Gustaičio g. 1, pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir jį patvirtino UAB ,,Vederus“ antspaudu, šio akto pagrindu paimtą automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ) perdavė R. P. ir 2003 m. spalio 15 d. apie 18.49 val. R. P. nurodymu automobiliu „Mercedes Benz E280“ ( - ) Medininkų tarptautiniame pasienio kontrolės poste kirto Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybines sienas bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; tokiu būdu G. M., R. P. ir J. K. savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą, UAB ,,VB lizingas“ priklausantį, turtą - automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ), padarydami UAB ,,VB Lizingas“

1955 250 Lt turtinę žalą;

20veikdami bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti UAB „NORD/LB lizingas“ turtą, G. M., būdamas UAB ,,Vederus“, įregistruotos 2001 m. gegužės 8 d. Kaune, Butrimonių g. 5, įmonės kodas 3577262, direktoriumi, veikdamas UAB ,,Vederus“ vardu, 2003 m. spalio 7 d. UAB „NORD/LB lizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Smolensko g. 6, pateikė juridinio asmens paraišką dėl automobilio „VW Touareg“ ( - ) 164 000 Lt vertės įsigijimo; R. P. 2003 m. spalio 14 d. prie UAB „NORD/LB lizingas“ patalpų, esančių Vilniuje, Smolensko g. 6, perdavus J. K. suklastotus 2003 m. spalio 14 d. UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą,

212003/10-L443 lizingo sutartį ir 2003/10-L443 lizingo sutarties specialiąsias finansavimo sąlygas, J. K., veikdamas pagal R. P. nurodymus ir perduotą suklastotą 2003 m. spalio 14 d UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą, 2003 m. spalio 14 d. UAB „NORD/LB lizingas“ darbuotojams pateikė suklastotus 2003 m. spalio 14 d. UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą, 2003/10-L443 lizingo sutartį ir 2003/10-L443 lizingo sutarties specialiąsias finansavimo sąlygas, gautas iš R. P.; 2003 m. spalio 17 d. R. P. perdavus J. K. suklastotą UAB „Vederus“ antspaudą, J. K., veikdamas suklastoto įgaliojimo pagrindu, 2003 m. spalio 17 d. UAB „NORD/LB lizingas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Smolensko g. 6, UAB ,,Vederus“ vardu pasirašė ir patvirtino netikru UAB „Vederus“ antspaudu turto priėmimo-perdavimo naudotis aktą prie lizingo sutarties Nr.2003/10-L443; G. M. 2003 m. spalio 17 d. paėmus iš UAB „Kemi automobilių prekyba“ automobilį „VW Touareg“ ( - ) ir jį perdavus R. P., šiam perdavus automobilį J. K. ir nurodžius jam perduotu automobiliu „VW Touareg“ ( - ) išvykti į Baltarusijos Respubliką ir perduoti automobilį nurodytoje vietoje lauksiančiam asmeniui, J. K. 2003 m. spalio 18 d. apie 17.09 val. Šumsko dvišaliame pasienio kontrolės punkte automobiliu „VW Touareg“ ( - ) kirto Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybines sienas bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje automobilį „VW Touareg“ ( - ) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; tokiu būdu G. M., R. P. ir J. K. savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą, UAB ,,NORD/LB lizingas“ priklausantį turtą - automobilį „VW Touareg“ ( - ), padarydami UAB ,,NORD/LB lizingas“ 139 327,79 Lt turtinę žalą.

22Nuteistasis R. P. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie yra svarbūs nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes bei sprendžiant kaltės klausimą. Nuteistasis nurodo, kad nebuvo ištirti jo apeliacinio skundo argumentai, kuriuose jis pateikė aplinkybes ir teisinius motyvus, pagrindžiančius, jog J. K. parodymai nėra nuoseklūs, logiški, įtikinami, jie prieštarauja ir jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neatliko procesinių veiksmų, kuriuos buvo prašomi atlikti apeliaciniame skunde (prašymas užklausti Policijos departamentą dėl to, ar yra paskelbta automobilių, kurių pasisavinimas inkriminuotas, tarptautinė paieška, užklausti VSAT dėl to, ar puspriekabės buvo išgabentos per valstybės sieną, pavesti atlikti tikėtinai suklastotų automobilio dokumentų tyrimą, užklausti Policijos departamentą dėl telefoninių pokalbių išklotinių, taip pat apklausti liudytojus V. K., A. N., A. K., H. M.), į tai atsakydamas tik formaliomis bendro pobūdžio frazėmis. Teismas neanalizavo nė vieno apeliaciniame skunde ginčijamo įrodymų šaltinio, neatskleidė tų įrodymų turinio, jų tarpusavyje nelygino ir nevertino kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

23Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors atliko įrodymų tyrimą, tačiau patenkino tik vieną jo ir gynėjo prašymą (užklausti Policijos departamentą, ar yra paskelbta automobilių paieška), o kitus jų prašymus atmetė. Nuteistojo manymu, jo pateikti prašymai yra tiesiogiai susiję su nusikaltimais. Pasak jo, būtent prašytas iškviesti V. K. galėtų paaiškinti įvykių aplinkybes, tačiau proceso metu nebuvo kreiptasi teisinės pagalbos siekiant apklausti šį asmenį. Kasatoriaus teigimu, tai yra įrodymų rinkimo proceso trukumas, kurį galėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Atsisakymas tirti esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir apklausti asmenis yra nepagrįstas teisės į gynybą ribojimas, nes pats nuteistasis neturi galimybių gauti minėtus duomenis.

24Skunde taip pat nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes. Kasatoriaus manymu, teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai dėmesio skyrė bausmės individualizavimui, neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik aštuoneri metai, procesas tokį ilgą laiką užsitęsė dėl valstybės institucijų nepakankamai kruopštaus darbo. Nuteistojo teigimu, procesas byloje užsitęsė nepateisinamai per ilgai, nors šios bylos negalima vertinti kaip itin sudėtingos, nes buvo nuteisti tik trys asmenys dėl keturių nusikalstamų veikų, byloje nebuvo atlikta daug sudėtingų, ilgą laiką trunkančių specialistų tyrimų ar ekspertizių, nebuvo tirti didelės apimties dokumentai. Taigi nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų lėmusios ilgą procesą, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei trejus metus (nuo 2003 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. vasario 8 d.). Taip pat nepateisinamai ilgai, trejus metus (nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 15 d.), dėl teisėjos netinkamo darbo organizavimo truko ir teismo procesas. Nuosprendžio paskelbimo dieną buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo tiriami paties nuteistojo prašymai, kurie anksčiau teismo buvo atmesti. Todėl dėl teismui nustatytų pareigų ištirti bylos aplinkybes išsamiai ir nešališkai nevykdymo teismo procesas užtruko papildomai dar 15 mėnesių. Kasatorius nurodo, kad daugiau nei septynerius metus (nuo 2003 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. sausio 28 d.) jam buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, nors jokių veiksmų, kurie trukdytų ar vilkintų procesą jis neatliko. Todėl buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad procesas užtruko ilgą laiką, kad per šį laikotarpį nuteistasis padarė teigiamas išvadas, integravosi į visuomenę, dirba, turi verslą, sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų, juos išlaiko, visas šias aplinkybės reikėtų vertinti kaip išimtines BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir dėl to neskirti realios laisvės atėmimo bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neturi prasmės ir negali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų, tokios bausmės paskyrimas būtų neadekvatus ir neproporcingas prievartos naudojimas, socialiai pozityvaus asmens eliminavimas iš visuomenės. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo manymu, šią pirmosios instancijos teismo klaidą privalėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės paskyrimo, tačiau teismas to nepadarė.

25Nuteistasis G. M. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad jis buvo nuteistas už veikas, kurios pareikštame kaltinime nebuvo įvardytos. Jis nebuvo kaltinamas tuo, kad pasirašė finansinio lizingo sutartį ir kad įgaliojo atsiimti automobilį bendrovėje nedirbantį asmenį, taip pat nebuvo kaltinamas ir tuo, kad pateikė juridinio asmens paraišką dėl automobilio „VW Touareg“ įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio esminio apeliacinio skundo argumento, neįvertino konkrečių aplinkybių, nurodytų skunde, kurios pareikštame kaltinime nebuvo įvardytos, tačiau dėl kurių padarymo G. M. buvo nuteistas, teismas apsiribojo tik teorinio lygmens pasvarstymais dėl galimybių pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes. Nuteistojo manymu, buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai, nes Kauno miesto apylinkės teismas nesuteikė galimybės teisiamajame posėdyje gintis nuo teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų veikų, kurių padarymu G. M. nebuvo kaltinamas, kvalifikavimo. Taip buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nes kasatorius gynėsi tik nuo pareikštų kaltinimų, neneigdamas, kad pasirašė įgaliojimą J. K., tačiau nurodydamas, kad įgaliojimo suteikimas kitam asmeniui nėra nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorius teigia, neturėjęs galimybės gintis nuo kaltinimų dėl finansinio lizingo sutarties pasirašymo, įgaliojimo atsiimti automobilį suteikimo bendrovėje nedirbančiam asmeniui bei juridinio asmens paraiškos dėl automobiliui „VW Touareg“ įsigijimo pateikimo.

26Nuteistasis teigia, kad teismai nekonkretizavo, kuo pasireiškė apgaulė, į ką ji buvo nukreipta ir ką konkrečiai bei kokiais veiksmais jis apgavo. Skunde nuteistasis neigia tyčią apgaule užvaldyti automobilį „Mercedec Benz E280“. Nuteistojo teigimu, jo išrašytas įgaliojimas J. K. negali būti vertinama kaip apgaulė, kurios pasekmė - užvaldytas svetimas turtas, nes pasirašytas įgaliojimas net nebuvo panaudotas, šiuo dokumentu nė vienas asmuo nebuvo suklaidintas. Byloje neįrodyta, kad jis turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą ir šį sumanymą įgyvendino, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo, kurio esmė yra asmens suklaidinimas. Taip pat neatskleistas konkretus apgaulės pobūdis ir dėl automobilio „VW Touareg“ įgijimo. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė apgaulė, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio argumento neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir apeliacinio skundo argumento, kad teismo padarytos išvados, jog G. M. 2003 m. spalio 17 d. paėmė iš UAB „Kemi automobilių prekyba“ automobilį „VW Touareg“ ir jį perdavė R. P., o šis automobilį perdavė J. K., neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Nuteistasis teigia, kad yra nuteistas remiantis tik spėlionėmis ir prielaidomis už veikas, kurių padarymu nebuvo kaltinamas.

27Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius siūlo kasacinius skundus atmesti. Jame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, pagrįstai konstatavo, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas šios bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka visas bylos aplinkybes, taip pat, kad baudžiamieji įstatymai nuteistiesiems taikyti tinkamai.

28Prokuroras teigia, kad nepagrįsti kasatorių argumentai dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas nesigilino į R. P. apeliacinio skundo motyvus ir neišnagrinėjo svarbiausių jo apeliacinio skundo argumentų ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė G. M. procesines teises, nesuteikdamas jam galimybės teisiamajame posėdyje gintis nuo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų veikų, kurių padarymu jis net nebuvo kaltinamas, kvalifikavimo, ir kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl G. M. apeliacinio skundo argumento, t. y. nevertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo įvardytos kaltinamajame akte, tačiau dėl kurių padarymo jis nuteistas. Prokuroras nurodo, kad pagal teismų praktiką apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, todėl kasatoriaus R. P. šios skundo dalies teiginiai nėra pagrįsti ir teisingi. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties aprašomosios dalies turinio akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės įvertino visus kasatorių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistųjų R. P. ir G. M. apeliacinių skundų argumentus, tarp jų – dėl veikų kvalifikavimo, esminių BPK pažeidimų, bylos aplinkybių, įrodymų tyrimo ir vertinimo, paskirtų bausmių, t. y. apeliacinius skundus išnagrinėjo tinkamai. Dėl šių priežasčių prokuroras nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to padarė esminius BPK pažeidimus. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė G. M. apeliacinio skundo teiginius, kad pažeidžiant BPK 255 straipsnio reikalavimus buvo išplėstos bylos nagrinėjimo teisme ribos ir taip pažeistos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintos teisės į teisingą procesą, teisė į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255,

29256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2009 m. spalio 26 d. valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir

302 dalimis, pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti byloje kasatoriams ir nuteistajam J. K. pareikštus kaltinimus, kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis. 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti pagal minėtą pakeistą kaltinimą. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino nuteistojo G. M. teiginius, remdamasis nutartyje nurodyta teismų praktika, teisės teorija, ir padarė pagrįstas išvadas, kad šio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, todėl apylinkės teismas galėjo jas keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. G. M. nurodytos kaip esmingai pakeistos nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės neturėjo įtakos nei jo veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržė jo teisę į gynybą.

31Prokuroro manymu, nepagrįsta ir ta kasatorių skundų dalis, kurioje kalbama apie įrodymų tyrimą ir jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas, kad nuteistieji R. P., G. M. ir J. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pagrindė teisme ištirtų, išanalizuotų įrodymų visuma, tinkamai ir teisingai įvertinęs BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytus ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu gautiems duomenims ir įrodymams keliamus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio išvados yra pagrįstos ir teisingos. Jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Kitoks, negu norėtų kasatoriai, teismo ištirtų įrodymų vertinimas negali būti laikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, turinčiu įtakos teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, argumentaciją ir jais grįstas išvadas, taip pat baudžiamosios bylos duomenis - liudytojų parodymus bei kitus įrodymus - tyrė ir vertino nepažeisdamas BPK nuostatų. Teismas tenkino nuteistojo R. P. ir jo gynėjo prašymus ir atliko byloje įrodymų tyrimą. Priimta nutartis pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai įvertinti vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į BPK 20 straipsnio

325 dalies nuostatas, vertinti kasatoriaus R. P. kasacinio skundo teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo tariamai formalaus požiūrio į kasatoriaus pareikštus prašymus atlikti konkrečius tyrimo veiksmus (jų netenkinant ir atmetant) kaip pagrįstus, taip pat nėra pagrindo.

33Prokuroras teigia, kad nuteistojo G. M. skundo argumentas, jog nebuvo nustatyta, kuo pasireiškė apgaulė, kad nėra įrodyta, jog jis turėjo išankstinį sumanymą apgaule užvaldyti svetimą turtą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš bylos medžiagos bei teismų sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai, argumentuotai, remdamasis teisme ištirtų įrodymų visuma, aiškiai konstatavo, kokiais veiksmais pasireiškė kiekvieno nuteistojo, tarp jų ir kasatoriaus, panaudota apgaulė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl kasatoriams inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo, automobilio „Mercedes Benz E280“ įgijimo apgaule, pagrįstai konstatavo, kad teisme ištirti įrodymai patvirtino tai, jog visi trys kaltinamieji buvo iš anksto sutarę apgaule įgyti svetimą turtą ir jį realizuoti, t. y. klastojant dokumentus ir pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją jie turėjo tikslą įgyti automobilį išperkamąja nuoma panaudai ir rengėsi už automobilį mokėti nustatyto dydžio įmokas, nuslepiant objektyviai egzistuojančius faktus, kad automobilį ketina išvaryti į užsienį ir perduoti nenustatytam asmeniui. Pasak prokuroro, nėra pagrindo nesutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuo pat kaltinime nurodytos sutarties pasirašymo momento sandoris buvo apsimestinis - nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo tikslo ir galimybių atsiskaityti už perduotą jiems naudotis automobilį, nes tiek bendrovė „Vederus“, tiek ir kiekvienas iš kaltinamųjų jokios veiklos joje nevykdė ir finansinių išteklių apmokėti už automobilį pagal pasirašytą sutartį neturėjo. Iš esmės tokia pat motyvacija taikytina ir kasatoriaus kasaciniame skunde esantiems teiginiams dėl automobilio „VW Touareg“ įgijimo apgaule ir jo užvaldymo požymių tariamo nebuvimo, tokius teiginius vertinant kaip nepagrįstus ir atmestinus baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo prasme. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus G. M. skundo teiginiai, kad jis neturėjo išankstinio sumanymo, t. y. tikslo apgaule įgyti svetimą turtą paneigti ne tik baudžiamosios bylos medžiaga ir žemesniųjų instancijų teismų objektyviai ir visapusiškai įvertintais įrodymais, tačiau ir suformuota teismų praktika, pagal kurią nusikalstamos veikos padarymo tikslas teismų praktikoje įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininkų parodymais, bet ir kitais objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys Nr.2K-113/2011, 2K-159/2011, 2K-618/2010 ir kt.).

34Prokuroras teigia, kad R. P. kasacinio skundo dalis dėl netinkamo įstatymo taikymo skiriant bausmes vertintina kaip nepagrįsta, nes taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas žemesniųjų instancijų teismai neturėjo įstatyme nustatytų sąlygų, faktinių ir teisinių pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-264/2005). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, susijusią su išimtiniu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, ir į žemesniųjų instancijų teismų šioje baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų turinį, matyti, kad byloje nebuvo nustatytų privalomų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų. Priešingai, kasatorius viso baudžiamojo proceso metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nesigailėjo dėl jų, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti šias nusikalstamas veikas, neatlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, skirdamas bausmes, pagrįstai konstatavo, kad kasatorius padarė keturis tyčinius savanaudiškus sunkius nusikaltimus, buvo teisiamas jau trečią kartą, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe. Teismas pagrįstai įvertino kasatorių kaip pavojingą visuomenei, nedarantį išvadų ir nesitaisantį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad kasatoriaus motyvai, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo vaidmenį, padarant jam inkriminuotas veikas, yra nepagrįsti. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad kasatorius dalyvavo visose nusikalstamose veikose ir atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų jų padaryme. Taip pat prokuroras nurodo, kad nuteistajam R. P. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skirta beveik dvigubai mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nors byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, numatytas BK

3554 straipsnio 2 dalyje, į kurias privalo atsižvelgti skirdamas bausmę, ir paskyrė pagrįstą bei motyvuotą subendrintą bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

36Prokuroras nuteistojo R. P. skundo argumentus dėl pernelyg ilgos proceso trukmės vertina kritiškai, kaip nuteistojo asmens siekį išvengti teismo paskirtos bausmės. Kasatoriaus teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką turi būti vertinama vadovaujantis Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytais kriterijais (konkrečios bylos sudėtingumu, asmens, kuriam taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesiu, valdžios institucijų elgesiu organizuojant bylos procesą, proceso reikšme persekiojamam asmeniui) (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2011). Prokuroro manymu, baudžiamojo proceso eigai įtakos turėjo tiek objektyvūs faktoriai ir aplinkybės, gana sudėtingas tirtų nusikaltimų tyrimas, tiek ir aplinkybės, priklausančios nuo paties kasatoriaus, kitų nuteistųjų bei jų gynėjų, taip pat kitų proceso dalyvių veiksmų ir elgesio procese. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teisminis šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pakankamai intensyviai, be ilgesnių teisminio nagrinėjimo pertraukų, dauguma delsimų teisminio nagrinėjimo metu buvo susiję su teismo posėdžių atidėjimu dėl šio ir kito kasatoriaus bei nuteistojo J. K., svarbių liudytojų neatvykimų į teismo posėdžius (dėl sveikatos būklės ar neaiškių priežasčių), nuteistųjų prašymų nagrinėjimo ir dalies jų tenkinimo, taip pat – dėl visų nuteistųjų gynėjų užimtumo kitose bylose. Bylai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme prireikė surengti 8 teismo posėdžius, tačiau teisminis nagrinėjimas šioje teismo instancijoje taip pat buvo nulemtas iš esmės tų pačių priežasčių: nuteistųjų, jų gynėjų neatvykimų į teismo posėdžius, įrodymų tyrimo, papildomų nuteistųjų ir jų gynėjų prašymų nagrinėjimų ir dalies jų tenkinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo tada, kai Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje iki jos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme 2011 m. sausio 28 d., teismo posėdžiai dėl nuteistųjų (tiek kasatoriaus, tiek jo bendrininkų) ligų buvo atidėti 9 kartus. Dėl to prokuroras teigia, kad baudžiamojo proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje pakankamai didele dalimi lėmė ir pačių nuteistųjų veiksmai.

37Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus civilinio ieškovo AB „SEB Lizingas“ įgaliotas atstovas prašo nuteistųjų skundus atmesti.

38Atsiliepime nurodoma, kad R. P. kasaciniame skunde ginčijant teismų išvadas yra apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais dėl neišnagrinėtų apeliacinio skundo argumentų, nenurodant, kokių tiksliai argumentų neišnagrinėjo teismas. Civilinio ieškovo atstovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigia kasatorius, išsamiai ištyrė ir įvertino R. P. apeliacinio skundo argumentus, be to, teismas ir neturėjo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno apeliaciniame skunde nurodyto argumento. Nesutinkama su skundo argumentu dėl J. K. parodymų nenuoseklumo, teigiant, kad šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, o konkrečių aplinkybių, kurios paneigtų teismų nustatytas aplinkybes, kasatorius nepateikia. Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymus apeliacinės instancijos teisme, nes iš kasatoriaus nurodytos informacijos matyti, kad esminės reikšmės kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui šių aplinkybių aiškinimas vis tiek nebūtų turėjęs. Taip pat nurodoma, kad V. K. paieška ir apklausa buvo neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių, o kiti liudytojai jau buvo apklausti ir kasatorius nenurodė, kokias aplinkybes šie asmenys galėtų patikslinti pakartotinės apklausos metu. Civilinio ieškovo nuomone, kasatorius bando klaidinti teismą teigdamas, kad vien V. K. yra kaltas dėl automobilio neteisėto užvaldymo, nes būtent jis šį pervarė per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau, kaip nurodo civilinio ieškovo atstovas, automobilio pervarymas per sieną buvo tik paskutinis nusikalstamos veikos etapas. Atsiliepime teigiama, kad R. P. būdamas aukštojo teisinio išsilavinimo, negalėjo nesuprasti, kad lizingo bendrovei turėdamas tikslą įsigyti automobilį, pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, siekdamas suklaidinti lizingo bendrovės darbuotojus, kad būtų sudaryta finansinio lizingo sutartis ir perduotas automobilis. Be to, nebūdamas įgaliotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, jis šį pasirašė ir perėme automobilį. Todėl tiek R. P., tiek nenustatyto asmens veiksmai rodo, kad nuo pat sutarties sudarymo momento nebuvo siekiama atsiskaityti už perduotą naudotis UAB „VB Lizingas“ priklausantį turtą. Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad būtent R. P. inicijavo lizingo sutarties sudarymą ir perduoto naudotis automobilio neteisėtą užvaldymą, todėl tai, kas iš tikrųjų pervarė šį automobilį per Lietuvos-Baltarusijos sieną ir kam jis po to buvo perduotas, esminės reikšmės kasatoriaus veiksmų kvalifikavimui neturėjo.

39Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo G. M. kasacinio skundo argumentais. Nurodoma, kad tiek pranešime apie įtarimą, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje G. M. yra kaltinamas iš esmės tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės atsiradimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kad jis veikdamas UAB „Vederus“ vardu pasirašė finansinio lizingo sutartį, nepakeitė nei kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos apimties, nei jos padarymo vietos, laiko, būdo, kurie būtų turėję įtakos veikos kvalifikavimui. Kaltinimas iš esmės liko toks pats. Atsiliepime nesutinkama ir su kasatoriaus teiginiais, kuriais jis nurodo, kad buvo nekonkretizuota, kuo pasireiškė jo panaudota apgaulė, nes tai prieštarauja nustatytoms ir ištirtoms faktinėms aplinkybėms. G. M., pateikdamas dokumentus, reikalingus lizingo sutarčiai sudaryti, negalėjo nesuprasti, kad lizingo bendrovei, turėdamas tikslą įsigyti automobilį, pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, siekdamas suklaidinti lizingo bendrovės darbuotojus, kad būtų sudaryta sutartis ir perduotas automobilis. Pasak civilinio ieškovo atstovo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje labai išsamiai pasisakyta analizuojamu klausimu, todėl kasatoriaus G. M. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą dar kartą nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė paties kasatoriaus apgaulė, yra niekuo neapgrįsti ir atmestini.

40Nuteistųjų R. P. ir G. M. kasaciniai skundai atmestini.

41Dėl nuteistojo R. P. kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu

42Kasatorius skunde teigia, kad buvo netinkamai ištirti įrodymai neatsakant į apeliacinio skundo argumentus, nepagrįstai netenkinti prašymai, pateikti apeliacinės instancijos teisme, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

43Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo vadovautis rungimosi principu ir ištirti visas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant veikos požymius bei patikrinant kaltinamųjų gynybines pozicijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo procesas šioje byloje užtruko keletą metų, iš dalies dėl to, kad buvo tikrinami bylos duomenys, kaltinamųjų gynybinės versijos. Todėl laikytina, jog procesas vyko nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikantis rungimosi ir teismo bešališkumo principo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl kaltinamųjų interpretaciniai teiginiai dėl bylos aplinkybių yra pagrindas juos tirti, o ne besąlygiškai jais remtis. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Ypač svarbu, kaip jau buvo minėta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

44Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau nuteistojo R. P. prašymai nebuvo tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymus, priešingai negu teigia kasatorius, atmetė motyvuotai pagrįsdamas savo sprendimą. Iš posėdžio protokolo matyti, kad teismas liudytojo V. K. nusprendė neapklausti, motyvuodamas, tuo, jog jo paieška sudarytų prielaidas bylos vilkinimui, bylos proceso metu jis jau buvo apklausiamas dėl automobilio išgabenimo iš Lietuvos aplinkybių, jo veiksmai buvo tik paskutinis turto užvaldymo etapus, todėl esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Dėl liudytojo A. N. apklausos teismas nurodė, kad pateikiant prašymą jį apklausti nuteistasis nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga apklausti šį liudytoją, o liudytojo A. K. apklausa, teismo nuomone, nereikalinga, nes nesusijusi su pareikštu kaltinimu. Teismas taip pat motyvavo ir kitus sprendimus netenkinti prašymų, nurodydamas, kad prokuroro H. M. apklausa nebūtų tikslinga, nes neturi įrodomosios galios, o prašymas dėl užklausos apie puspriekabių sienos kirtimą atmestinas, nes aplinkybė, ar šios puspriekabės kirto valstybės sieną, ar ne, neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Teismas atmetė ir prašymą dėl telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo, nes, kaip nurodė teismas, tam objektyviai nėra galimybės, kadangi išklotinės yra saugomos šešis mėnesius. Teismas taip pat atmėtė gynėjo prašymą ištirti dokumentus, susijusius su automobilių įgijimu, pagrįsdamas šį savo sprendimą tuo, kad nebuvo nurodyti konkretūs dokumentai, kuriuos reikia ištirti. Tokie teismo sprendimai liudija, kad apeliacinės instancijos teismas gilinosi į pateiktus prašymus ir juos analizavo. Kasatoriaus teiginys, kad teismas tik deklaratyviai pasisakė, jog atmeta prašymus, yra nepagrįstas, kadangi matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo kiekvieno prašymo būtinybę, sąsają su bylos esme ir įvertino jo tenkinimo reikalingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų, kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne, tačiau privalo savo sprendimą pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimą įgyvendino tinkamai. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė jo apeliacinio skundo argumento dėl J. K. parodymų nenuoseklumo, tačiau šį teiginį paneigia apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurioje teisėjų kolegija nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai nėra esminiai bei neturi reikšmės R. P. veiksmų vertinimui, dėl to nėra pagrindo jį dar kartą apklausti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundo argumentus, laikydamasis BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, ir padarė teisingas išvadas kaip ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK

45332 straipsnio reikalavimus. Kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimą, nepadaryta. Tai, kad kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, nėra laikoma netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

46Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo R. P.

47Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011); kasacinė nutartis Nr. 2K-503/2010). EŽTT sprendimuose laikomasi principo, kad viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009).

48Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl R. P. skaičiuojama nuo 2003 m. lapkričio 7 d. (įtarimo pareiškimas dėl automobilio „Mercedes Benz E270“ užvaldymo). Taigi baudžiamojo proceso trukmė – daugiau kaip septyneri su puse metų. EŽTT praktikos analizė rodo, kad tokia baudžiamojo proceso trukmė laikytina ilga ir paprastai gali būti pateisinama tik išimtinais atvejais (e. g. Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgement of

4920 January 2009; a contrario Kuolelis, Bartoševičius and Burokevičius v. Lithuania, nos. 74357/01, 26764/02 and 27434/02, judgement of 19 February 2008).

50Nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti laikoma sudėtinga, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jos sudėtingumas nepateisina baudžiamojo proceso trukmės. Padaryta keletas nusikaltimų, susijusių su svetimo turto užvaldymo apgaule atvejais; nusikaltimų padarymo mechanizmas gana sudėtingas, juos darant dalyvavo keli asmenys (teismo procese – trys kaltinamieji, ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti dar dviem asmenims) (e. g. Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgement of 27 June 2006; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003). Vis dėlto tiek nusikaltimų, tiek įtariamųjų bei kaltinamųjų nėra daug, nusikaltimų padarymo laikotarpis neilgas, įrodinėtinų aplinkybių apimtis nedidelė. Bylos procesą komplikavo tai, kad dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių jie iš pradžių tirti skirtingose baudžiamosiose bylose; dėl to procese kelis kartus kilo poreikis išskirti bei sujungti atitinkamas baudžiamasis bylas; procese dalyvavo skirtingos teritorinės ikiteisminio tyrimo institucijos. Kita vertus, tokia procesinė situacija neatleidžia institucijas nuo pareigos užtikrinti operatyvų procesą. Lietuvos institucijoms kelis kartus teko kreiptis dėl informacijos į užsienio valstybių (Rusijos ir Baltarusijos) teisėsaugos institucijas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad tarptautinis bendradarbiavimas vyko gana sklandžiai ir didesnių procesinių delsimų nesukėlė (a contrario Włoch v. Poland, no. 27785/95, judgement of 19 October 2000).

51Vertinant R. P. elgesį pažymėtina, kad jis turėjo įtakos baudžiamojo proceso trukmei. Antai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 9 posėdžiai buvo atidėti dėl jo ar jo gynėjo ligos ar neatvykimo; dėl šių priežasčių atidėtas ir vienas apeliacinės instancijos teismo posėdis (mutatis mutandis Lavents c. Lettonie, no 58442/00, ?rret du 28 novembre 2002). Tai galėjo suketi daugmaž vienerių metų trukmės delsimą teismo proceso metu. Dar kelių mėnesių objektyvaus pobūdžio delsimas teismo proceso metu kilo dėl kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų ligos ar neatvykimo (e. g. Norkūnas v. Lithuania). Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro atsiliepimo į kasacinius skundus argumentus, pažymi, kad procesinių prašymų, juolab tokių, kurie buvo patenkinti, t. y. iš esmės pripažintas jų pagrįstumas, pateikimas savaime nelaikytinas proceso užvilkinimu (mutatis mutandis Lavents c. Lettonie).

52Vertinant valstybės institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į nepateisinamai ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę (daugiau kaip treji metai) (e. g. mutatis mutandis Kashavelov v. Bulgaria, no. 891/05, judgement of 20 January 2011). Šiuo aspektu, be kita ko, pažymėtinas baudžiamosios bylos grąžinimas papildomam tyrimui 2006 m. vasario mėnesį, t. y. po to, kai tyrimas jau buvo atliekamas daugiau kaip dvejus metus. Kyla abejonių, ar ikiteisminis tyrimas negalėtų būti atliekamas operatyviau, jeigu ankstesnėje procesinėje stadijoje (o ne 2006 m. rugsėjo 20-21 d., kaip tai buvo padaryta) būtų priimti sprendimai dėl R. P. baudžiamosios bylos išskyrimo iš baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo įtariamas kartu su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu R. S., ir jos sujungimo su baudžiamąja byla, kurioje jis buvo įtariamas kartu su J. K. ir G. M.. Be to, 2006 m., ypač antrojoje metų pusėje, ikiteisminis tyrimas buvo nepakankamai aktyvus; tai tik iš dalies gali pateisinti G. M. paieška ir keturis mėnesius užtrukęs atsakymo iš Rusijos laukimas.

53Vertinant teismo procesą, kuris užtruko ketverius metus dviejų instancijų teismuose, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, posėdžiai paprastai skiriami reguliariai (iš viso surengti 32 posėdžiai). Iš bylos duomenų matyti, kad prie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmės (apie trejus metus), minėta, prisidėjo kaltinamųjų ar jų gynėjų neatvykimas į posėdžius, taip pat svarbių bylai liudytojų neatvykimas. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių tinkamai proceso eigai užtikrinti (priėmė sprendimus dėl neatvykusių asmenų paieškos ir atvesdinimo, nuobaudų jiems skyrimo, siekė užtikrinti šių priemonių veiksmingumą).

54Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad po daugiau kaip pusantrų metų bylos nagrinėjimo buvo atnaujintas įrodymų tyrimas; po to procesas pirmosios instancijos teisme tęsėsi dar ilgiau kaip vienerius metus. Vien tik tas faktas, kad pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas (BPK 300 straipsnis), neparodo teismo pareigos užtikrinti tinkamą bylos procesą nevykdymo, kaip teigia nuteistasis. Tačiau vertinant konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos procesą ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytą jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, į tai, kad, atnaujinus įrodymų tyrimą, nuspręsta išreikalauti kai kuriuos duomenis, kurie teismui išeinant priimti nuosprendžio paprastai jau turėtų būti byloje (pavyzdžiui, duomenis apie sprendimus dėl kaltinamųjų, priimtus kitose baudžiamosiose bylose), darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju įrodymų tyrimo atnaujinimas iš dalies rodo tam tikrus proceso organizavimo trūkumus.

55Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko apie devynis mėnesius; šiuo laikotarpiu proceso organizavimo trūkumų nenustatyta.

56Nors baudžiamojo proceso metu R. P. taikyta švelniausia kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vis dėlto jos taikymo trukmė ilga - daugiau kaip septynerius metus; be to, kasatorius ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenos (Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75).

57Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ypač į bendrą baudžiamojo proceso R. P. baudžiamojoje byloje trukmę ir pirmiau nurodytus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvusius delsimus, konstatuotina, kad, nepaisant R. P. prisidėjimo prie baudžiamojo proceso pailginimo, jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis).

58Kita vertus, tokia išvada savaime nesuponuoja BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą švelnesnė bausmė gali būti motyvuotai skiriama tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K–192/2011). Kita vertus, nenustačius pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimas gali būti pagrindas švelninti bausmę sankcijos ribose vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu (kasacinės nutartys Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011).

59R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą (už keturias nusikalstamas veikas), kurio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Taigi straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra ketveri metai laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas R. P. nuteisė už keturias sukčiavimo veikas, atskirai už kiekvieną iš jų paskirdamas: vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo; dvejus metus laisvės atėmimo; dvejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo; dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Šias už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu teismas bendrai už šių keturių nusikalstamų veikų padarymą skyrė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi matyti, kad už kiekvieną veiką atskirai teismas R. P. paskyrė žymiai mažesnę bausmę, negu bausmės vidurkis pagal įstatyme įtvirtintą sankciją, kartu pažymėtina, kad ir subendrinta bausmė neviršijo ketverių metų, t. y. buvo mažesnė negu bausmės vidurkis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. P. įvertino tai, jog jis padarė keturis sunkius nusikaltimus, teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui, be to, kad yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikų padarymas bendrininkų grupe. Nors pats veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma bei kaltininko asmenybė nuosprendyje apibūdinama itin neigiamai, tai turėtų suponuoti griežtos bausmės paskyrimo galimybę, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas paskyrė su sankcijos ribomis palyginus švelnią bausmę. Toks teismo sprendimas leidžia teigti, kad nors nuosprendyje ir nepasisakyta apie tai, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į pernelyg ilgai užtrukusį bylos procesą, tačiau iš paskirtos bausmės dydžio galima daryti išvadą, kad teismas įvertino aplinkybių, svarbių bausmės tinkamam individualizavimui, visumą, taip pat ir pernelyg ilgą proceso trukmę, kaip aplinkybę, kuri turėjo lemiamos reikšmės daug švelnesnės bausmės paskyrimui. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybės charakteristiką, taip pat į nustatyto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes (be kita ko, į visą proceso trukmę ir ją lėmusius veiksnius, nuteistojo prisidėjimą prie proceso pailginimo, jam taikytą palyginti švelnią kardomąją priemonę), darytina išvada, kad tokios bausmės paskyrimas atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

60Dėl BPK 255 straipsnio pažeidimų

61Kasatoriaus manymu, buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai, nes jis buvo nuteistas už veikas, kuriomis nebuvo kaltinamas. Jis teigia, jog nebuvo kaltinamas tuo, kad pasirašė finansinio lizingo sutartį ir kad įgaliojo atsiimti automobilį bendrovėje nedirbantį asmenį, taip pat nebuvo kaltinamas tuo, kad pateikė juridinio asmens paraišką dėl automobilio „VW Touareg“ įsigijimo.

62BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas, pagal šį straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog G. M. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Vederus“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. K., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti UAB „VB lizingas“ turtą, veikdamas UAB „Vederus“ vardu finansinio lizingo sutarties pagrindu įgaliojo J. K. atsiimti automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ), kuriuo J. K. R. P. nurodymu kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną, perdavė nenustatytam asmeniui, taip G. M. savo ir kitų naudai apgaule įgijo UAB „VB lizingas“ turtą – automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ). Taip pat G. M. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis būdamas UAB „Vederus“ direktoriumi, bendrininkaudamas su J. K., R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, R. P. perdavus J. K. suklastotus UAB „Vederus“ jo vardu parašytą įgaliojimą, lizingo sutartį ir lizingo sutarties specialiąsias finansavimo sąlygas, J. K. pateikė šiuos dokumentus lizingo bendrovės UAB „Nord/LB lizingas“ darbuotojams, R. P. perdavus J. K. suklastotą UAB „Vederus“ antspaudą ir suklastotą jo vardu surašytą įgaliojimą, UAB „Vederus“ vardu pasirašydamas ir patvirtindamas netikru UAB „Vederus“ antspaudu suklastojo perdavimo naudotis aktą prie lizingo sutarties, paėmė automobilį „VW Touareg“, kurį perdavė R. P., o pastarasis perdavė automobilį J. K. ir nurodė jam perduotu automobiliu išvykti į Baltarusijos Respubliką bei perduoti automobilį nurodytoje vietoje lauksiančiam asmeniui; J. K. vykdydamas nurodymus perdavė automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip G. M. savo ir kitų naudai apgaule įgijo automobilį „VW Touareg“ ( - ). Pirmosios instancijos teisme nepasibaigus įrodymų tyrimui prokuroras du kartus prašė keisti (tikslinti) kaltinimą. Pirmą kartą 2008 m. liepos 3 d. prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (patikslinimo) baudžiamojoje byloje, pareikštame kaltinime nurodė, kad: „... 2003 m. spalio 10 d. tyrimo metu nenustatytoje interneto svetainėje, R. P. atspausdinus įgaliojimą, G. M. įgaliojo J. K. atsiimti automobilį...“. Teisiamojo posėdžio metu apie kaltinimo patikslinimą kaltinamieji, tarp jų ir G. M., buvo informuoti, jis kaltinimo patikslinimui neprieštaravo ir nurodė, kad laiko pasiruošti gynybai nereikia. 2009 m. spalio 26 d. prokuroras antrą kartą pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (patikslinimo) šioje byloje. Šiuo prašymu prokuroras patikslindamas kaltinimą nurodė, kad visi asmenys kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes įgijo didelės vertės svetimą turtą, bei kad iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog nusikaltimo padarymo metu J. K. dirbo UAB „Vederus“ vadybininku, nes paaiškėjo, jog tuo metu J. K. oficialiai nedirbo. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai, taip pat ir G. M., buvo supažindinti su šiuo kaltinimo pakeitimu, jam buvo skirtas laikas pasiruošti gynybai pagal patikslintą kaltinimą, todėl procesiniai reikalavimai dėl kaltinimo pakeitimo nebuvo pažeisti.

63Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu G. M. nuteisė už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., J. K. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „VB Lizingas“ turtą, būdamas UAB „Vederus“ direktoriumi, veikdamas įmonės vardu pasirašė finansinio lizingo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz E280“ ( - ) įgijimo, įgaliojo bendrovėje nedirbantį J. K. atsiimti automobilį; J. K. nebūdamas UAB „Vederus“ vadybininku, tačiau turėdamas jam R. P. perduotą įgaliojimą bei kitus reikalingus dokumentus, veikdamas UAB „Vederus“ vardu finansinio lizingo sutarties pagrindu pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir jį patvirtino UAB „Vederus“ antspaudu, šio akto pagrindu perdavė automobilį R. P. bei kirto Lietuvos- Baltarusijos valstybines sienas, o Baltarusijos teritorijoje perdavė automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims; taip G. M., R. P., J. K. savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ). Taip pat G. M. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. P., J. K. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti UAB „Nors/LB lizingas“ turtą, G. M., būdamas UAB „Vederus“ direktoriumi, veikdamas UAB „Vederus“ vardu „Nord/LB lizingas“ patalpose pateikė juridinio asmens paraišką dėl automobilio „VW Touareg“ ( - ) įgijimo; R. P. perdavus J. K. suklastotus UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą, lizingo sutartį ir lizingo sutarties specialiąsias finansavimo sąlygas, J. K., veikdamas pagal R. P. nurodymus ir perduotą suklastotą UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą, UAB „Nord/LB lizingas“ darbuotojams pateikė suklastotus UAB „Vederus“ direktoriaus G. M. įgaliojimą, lizingo sutartį ir lizingo sutarties specialiąsias finansavimo sąlygas, gautas iš R. P.; R. P. perdavus J. K. suklastotą UAB „Vederus“ antspaudą, J. K., veikdamas suklastoto įgaliojimo pagrindu, UAB „Vederus“ vardu pasirašė ir patvirtino netikru UAB „Vederus“ antspaudu turto priėmimo–perdavimo naudotis aktą prie lizingo sutarties; G. M. paėmus automobilį ir jį perdavus R. P., šiam perdavus automobilį J. K. ir nurodžius jam perduotu automobiliu išvykti į Baltarusiją ir perduoti automobilį nurodytoje vietoje lauksiančiam asmeniui, J. K. kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną bei Baltarusijos teritorijoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilį; taip G. M. savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – automobilį „VW Touareg“ ( - ). Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2005). Taigi iš esmės nusikalstamos veikos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos mechanizmo šiuo atveju nelaikytinos kaip esmingai pasikeitusios BPK 256 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktais motyvais, kuriais daroma išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui ar bausmės paskyrimui, nei kitaip suvaržo G. M. teisę į gynybą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. (kasacinės nutartys Nr. 2K-233/2008). Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys Nr.2K-7-198/2008). Kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio jo apeliaciniame skunde kelto klausimo, nes nutartyje išsamiai pasiremdamas bylos medžiaga, teisės normų aiškinimo praktika išanalizavo šį klausimą ir į jį atsakė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

64Dėl G. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

65Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino savo ar kitų naudai. Būtinas sukčiavimo subjektyviosios pusės požymis yra apgaulė, kuri yra panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, kurie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad G. M. – būdamas UAB „Vederus“ įmonės direktoriumi, veikdamas UAB „Vederus“ vardu, su UAB „AB lizingas“ pasirašė finansinio lizingo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz E280“ ( - ) įgijimo ir įgaliojo bendrovėje nedirbantį J. K. atsiimti automobilį „Mercedes Benz E280“ ( - ), o kitu atveju G. M., būdamas UAB „Vederus“ įmonės direktoriumi, veikdamas UAB „Vederus“ vardu pateikė juridinio asmens paraišką dėl automobilio „VW Touareg“ ( - )įgijimo, o J. K. veikė pagal G. M. suklastotą įgaliojimą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Priešingai negu teigia kasatorius, kad nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė apgaulė, ir kad vien įgaliojimo pasirašymas negali būti vertinamas kaip apgaulė, byloje yra nustatyta, kad apgaulė, dėl kurios buvo perleistas svetimas turtas, susidėjo iš bendrų visų nuteistųjų, tarp jų ir G. M., veiksmų, ir kiekvieno iš jų indėlis turėjo lemiamos įtakos turto savininko suklaidinimui ir jo apsisprendimui dėl turto perdavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos nutartimi, kurioje nurodyta, kad būtent dokumentų klastojimas ir informacijos neatitinkančios tikrovės pateikimas buvo atliekami turint tikslą įgyti automobilius išperkamąja nuoma panaudai garantuojant, kad bus mokamos nustatyto dydžio įmokos, tačiau nuslepiant objektyviai egzistuojančius faktus, kad automobilius rengiamasi išvaryti užsienį ir perduoti nenustatytam asmeniui. Pažymėtina, kad byloje nustatytas faktas, jog nė vienas iš nuteistųjų neturėjo tikslo ir galimybių atsiskaityti už perduotą turtą, patvirtina apgaulės buvimą bendrininkų atliktuose tarpiniuose automobilių perdavimą lėmusiuose veiksmuose.

66Kaip buvo minėta, veikiant bendrai su kitais asmenimis ir turint vieną bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, svarbu nustatyti, kad kiekvieno asmens veiksmai buvo svarbus veiksnys lėmęs turto perdavimą. Priežastinis ryšys tarp konkretaus asmens veiksmų ir turto perdavimo, turi būti vertinamas visos nusikalstamos veikos mechanizmo kontekste. Šiuo atveju akivaizdu, kad G. M. veiksmai buvo būtinai reikalingi, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – automobilių neteisėtas užvaldymas. G. M. veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie apsimestinio patikimumo užtikrinimo dėl įsipareigojimų vykdymo, nors G. M. iš anksto žinojo, kad nėra ketinama mokėti įmokas už išperkamus automobilius. Nuteistojo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo skundo argumento, kuo pasireiškė apgaulė, yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog G. M. apgaulė pasireiškė būtent tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu prisidengiant įmonės direktoriaus vardu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apgaulės veiksmai, kurie nulėmė automobilių lizingo sutarčių sudarymą, abiejų instancijų teismų buvo atskleisti tinkamai, todėl kasatoriaus argumentai, kad nebuvo nustatyta apgaulė, yra atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

67Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl apgaulės turinio bei reikšmės, tačiau tai nesiejama su galimybe perkvalifikuoti veiką į kitus BK straipsnius, todėl plačiau šie teiginiai nutartyje neaptariami.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

69Atmesti nuteistųjų R.P. ir G. M. kasacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. R. P. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 3. 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Lamonique Baltic“ vardu UAB „VB... 4. G. M. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „VB Lizingas“... 5. 63 straipsnio 1, 4 dalis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu,... 6. 3 dalis, 65 straipsnio 2 dalį, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu... 7. Iš R. P. UAB „SEB VB Lizingas“ priteista 132 164,55 Lt žalos atlyginimo.... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. K., tačiau ši nuosprendžio dalis... 9. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,... 11. R. P. nuteistas už tai, kad:... 12. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu,... 13. veikdamas bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 14. 180 000 Lt turtinę žalą.... 15. R. P. ir G. M. nuteisti už tai, kad:... 16. veikdami bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 17. 65 000 Lt vertės įgijimo ir įgaliojo bendrovėje nedirbantį J. K. atsiimti... 18. 2003-104345 tarp UAB ,,Vederus“ ir UAB ,,VB lizingas“ pagrindu, UAB... 19. 55 250 Lt turtinę žalą;... 20. veikdami bendrininkų grupe su J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 21. 2003/10-L443 lizingo sutartį ir 2003/10-L443 lizingo sutarties specialiąsias... 22. Nuteistasis R. P. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 23. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors atliko įrodymų... 24. Skunde taip pat nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 25. Nuteistasis G. M. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 26. Nuteistasis teigia, kad teismai nekonkretizavo, kuo pasireiškė apgaulė, į... 27. Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos... 28. Prokuroras teigia, kad nepagrįsti kasatorių argumentai dėl to, jog... 29. 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo... 30. 2 dalimis, pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti byloje kasatoriams ir... 31. Prokuroro manymu, nepagrįsta ir ta kasatorių skundų dalis, kurioje kalbama... 32. 5 dalies nuostatas, vertinti kasatoriaus R. P. kasacinio skundo teiginius dėl... 33. Prokuroras teigia, kad nuteistojo G. M. skundo argumentas, jog nebuvo... 34. Prokuroras teigia, kad R. P. kasacinio skundo dalis dėl netinkamo įstatymo... 35. 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias privalo atsižvelgti skirdamas bausmę, ir... 36. Prokuroras nuteistojo R. P. skundo argumentus dėl pernelyg ilgos proceso... 37. Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus civilinio ieškovo AB „SEB... 38. Atsiliepime nurodoma, kad R. P. kasaciniame skunde ginčijant teismų išvadas... 39. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo G. M. kasacinio skundo argumentais.... 40. Nuteistųjų R. P. ir G. M. kasaciniai skundai atmestini.... 41. Dėl nuteistojo R. P. kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų... 42. Kasatorius skunde teigia, kad buvo netinkamai ištirti įrodymai neatsakant į... 43. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų... 44. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti... 45. 332 straipsnio reikalavimus. Kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymo... 46. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo R. P.... 47. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių... 48. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl R. P. skaičiuojama... 49. 20 January 2009; a contrario Kuolelis, Bartoševičius and Burokevičius v.... 50. Nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti laikoma sudėtinga, tačiau,... 51. Vertinant R. P. elgesį pažymėtina, kad jis turėjo įtakos baudžiamojo... 52. Vertinant valstybės institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį... 53. Vertinant teismo procesą, kuris užtruko ketverius metus dviejų instancijų... 54. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad po daugiau kaip pusantrų metų... 55. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko apie devynis mėnesius; šiuo... 56. Nors baudžiamojo proceso metu R. P. taikyta švelniausia kardomoji priemonė... 57. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ypač į bendrą baudžiamojo... 58. Kita vertus, tokia išvada savaime nesuponuoja BK 54 straipsnio 3 dalies... 59. R. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą... 60. Dėl BPK 255 straipsnio pažeidimų... 61. Kasatoriaus manymu, buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai, nes jis... 62. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas, pagal šį straipsnį... 63. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu G. M. nuteisė už tai, kad jis,... 64. Dėl G. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 65. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo... 66. Kaip buvo minėta, veikiant bendrai su kitais asmenimis ir turint vieną... 67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. Atmesti nuteistųjų R.P. ir G. M. kasacinius skundus....