Byla 2S-2301-254/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų E. K. ir T. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11759-285/2012 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų E. K. ir T. K..

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4kreditorė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 4) ir prašė areštuoti: nuosavybės teise skolininkams priklausantį butą ir 46/100 dalis ūkinio pastato, esančius ( - ); skolininkui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su statiniais, esančius duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys 2005-06-14 pasirašė Kredito sutartį Nr. 0360518031491-16 (su vėlesniais susitarimais ir pakeitimais), kurios užtikrinimui įkeitė jiems priklausantį turtą. Skolininkams nevykdant Kredito sutarties 4 punkto įsipareigojimų ir nemokant įmokų nuo 2011 m. liepos mėn., bankas raštu 2012 m. sausio 30 d. ir 2012 m. kovo 28 d. juos įspėjo, kad per 30 dienų padengtų susidariusį įsiskolinimą, priešingu atveju sutartis bus laikoma nutraukta, pasibaigus 30 dienų terminui. Skolininkams įsiskolinimo nepadengus, sutartis nutraukta 2012 m. gegužės mėn. Negrąžintos skolos dydis siekia 306 027,65 EUR: 277 954,56 EUR kredito, 19 226,16 EUR palūkanų ir 8 846,93 EUR delspinigių.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. birželio 21 d. nutartimi areštavo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0603 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane 1A1p, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius duomenys neskelbtini) bei 3,4300 ha ploto žemės sklypą, duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini); skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini), su priklausiniu 46/100 dalimi pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančios duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas konstatavo, kad skolininkai tinkamai bei laiku nevykdo prievolės pagal 2005 m. birželio 14 d. kredito sutartį, kurioje įsipareigojo mokėjimo dieną banko sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką. Kreditorės pranešimai skolininkams išsiųsti registruotu paštu su įteikimu, tačiau grąžinti be įteikimo. Vis dėlto pagal šalių sudarytą kredito sutarties bendrosios dalies 13 punktą skolininkai privalėjo informuoti kreditorę apie jų adreso pasikeitimą, nes priešingu atveju šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų, arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus, todėl laikytina, kad skolininkai apie sutarties nutraukimą dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo informuoti tinkamai. Kreditorė pagal sutarties bendrosios dalies 5.2 punktą turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjusi skolininkus, jeigu kredito laikotarpiu skolininkai padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi skolininkų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (bendrosios dalies 4.1-4.8 p.). Skolininkai nemoka įmokų pagal kreditavimo sutartį nuo 2011 m. liepos mėn., todėl kreditorė nutraukė kredito sutartį prieš terminą, laikydamasi sutarties sąlygų nutraukimo terminų ir tvarkos. Dėl nurodyto yra įstatyminis pagrindas pradėti priverstinį išieškojimą.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeisto turto savininkas prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. kreditorė nuslėpė reikšmingas aplinkybes: 2012 m. birželio 26 d. kreditorei įkeistose patalpose adresu duomenys neskelbtini), įvyko draudiminis įvykis, po kurio patalpos buvo aplietos ir dėl to stipriai apgadintos. Draudikei AB „Lietuvos draudimas“ apeliantas nurodė, kad pats remontuoti patalpų neketina ir prašė padėti kuo greičiau suorganizuoti patalpų remontą bei visą draudimo išmoką skirti remontą atliksiančiai bendrovei. Draudimo suma su apeliante derinta nebuvo. Kreditorei atsisakius remontuoti šias patalpas ir draudimo įmoką pervesti draudimo bendrovei, remonto darbai buvo nutraukti. Kadangi visos pajamos ir įmokos kreditorei buvo gaunamos vykdant verslą minėtose patalpose, nuo draudiminio įvykio dienos apeliantas negali vykdyti veiklos ir gauti didžiosios dalies pajamų. Dėl to apeliantas, vadovaudamasis savo teise sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorė nevykdo savo priešpriešinės pareigos, sustabdė prievolių kreditorei vykdymą iki bus suremontuotos sugadintos patalpos;
  2. kreditorės pakartotinai siųsti pranešimai dėl skolos padengimo neteisėti, nes juose nurodoma skirtinga sutarties nutraukimo data ir skirtinga skolos suma. Kreditorė tyčia didino skolos dydį tuo pažeisdama skolininko teises, todėl ir skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta sutarties nutraukimo data. Jei kredito sutartį laikyti nutraukta, tai tik nuo 2012 m. kovo 15 d.;
  3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad registruotu paštu skolininkams kreditorės siųsti pranešimai nebuvo įteikti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skolininkas gavo 2012 m. sausio 30 d. adresu duomenys neskelbtini), siųstą pranešimą. Skolininkas ne kartą buvo informavęs kreditorę, kad visa jam skirta korespondencija būtų siunčiama būtent šiuo adresu;
  4. teismas nurodė nepagrįstą negrąžintą kredito sumą. Kreditorė, nurodydama neteisingą sutarties nutraukimo datą, netinkamai ir nepagrįstai paskaičiavo palūkanas bei delspinigius. Be to, kreditorė nuslėpė, kokią draudimo išmoką gavo po draudiminio įvykio ir kaip ją užskaitė.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutarties nutraukimo data neįtakoja skolos dydžio, nes nutraukus sutartį išlieka prievolė grąžinti kreditą bei už naudojimąsi juo kas mėnesį mokėti sutartyje nustatytas palūkanas, taip pat netesybas, todėl kuo ilgiau tęsiasi prievolės nevykdymo laikotarpis, tuo didesnė skola susidaro. Nei iki šiol, nei atskirajame skunde apeliantas tiksliai nenurodo, su kokiais konkrečiais skolos paskaičiavimais nesutinka. Be to, tokie ginčai nepriskirtini hipotekos teisėjo kompetencijai. Nors skolininkas nurodo, kad aplietose patalpose veiklos nevykdo, tačiau vis tiek pageidauja, kad visa jam priklausanti korespondencija turi būti siunčiama būtent tuo adresu, kuriuo veikia jo advokatų kontora. Bankas savo prievolę įvykdė tinkamai – suteikė kreditą ir jokios priešpriešinės pareigos skolininkui neturi. Skolininko argumentai dėl prievolės vykdymo sustabdymo taip pat nagrinėtini ginčo teisenos tvarka.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsnis).

10Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.

11Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga, ir turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, bei atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2012).

12Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kreditorės ir apelianto 2005 m. birželio 14 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0360518031491-16, pagal kurią apeliantui buvo suteikta paskola namų valdai pirkti (sutarties specialiosios dalies 7.1 p.). 2007 m. rugpjūčio 14 d. papildomu susitarimu Nr. 1 ir Nr. 2 apeliantui buvo padidinta kredito suma papildomai įsigyti būstą, esantį duomenys neskelbtini), kurį kaip nurodo pats apeliantas, naudoja kaip profesinės veiklos vykdymo buveinę. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį vartojimo sutartis apibrėžiama kaip prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, jog kredito sutartis, pagal kurią kreditas suteiktas būstui profesinei veiklai vykdyti, nepatenka tarp vartojimo sutarčių, tačiau kreditas namų valdai atitinka vartojimo sutarties sampratą.

13Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

14Kredito sutarties 4.6. punkto pagrindu esminiu sutarties pažeidimu laikoma, jei mokėjimo dieną banko sąskaitoje, kuri yra nurodyta Specialiosios dalies 10 punkte, nėra sukaupta lėšų suma, reikalinga kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) ir į tai, jog kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas sueina 2046 metais, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, pripažintina, kad bendrąja prasme minėtos Kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina kreditorei net ir nedidelės kredito dalies, palūkanų ar kitų mokėjimų, nutraukti sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą negrąžintą kreditą, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1, 2 ir 7 d.), tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta netinkamai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju kreditorė, vadovaujantis Sutarties 5.2. punktu, turėjo pranešti prieš 15 dienų raštu, tuo tarpu ji nustatė 30 dienų terminą įsiskolinimui grąžinti. Pakartotiniu įspėjimu skolininkui buvo nustatytas papildomas 30 dienų terminas skolai padengti, tačiau skolininkas mokėti nepradėjo, jis taip pat neginčija aplinkybės, kad įsipareigojimų kreditorei nevykdo nuo 2011 m. liepos mėn. Toks prievolę pažeidžiantis skolininko elgesys neabejotinai davė pagrindą kreditorei nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

15Apeliantas nurodo, kad kreditorė nevykdė pareigos jam skirtus pranešimus siųsti jo nurodytu adresu ir pranešimus siuntė jam nežinomais adresais. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės siųsti 2012 m. sausio 30 d. įspėjimas ir 2012 m. kovo 28 d. pakartotinis įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo apeliantui buvo įteikti, todėl šie atskirojo skundo argumentai netenka prasmės. Vis dėlto pažymėtina, kad kreditorė apeliantui dokumentus siuntė adresais, kurie buvo nurodyti Kredito sutartyje ir vėlesniuose susitarimuose, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Taigi nustačius, kad sutartis nutraukta skolininkui nevykdant prisiimtų prievolių nuo 2011 m. liepos mėn. ir jį tinkamai įspėjus, konstatuotina, kad Kredito sutartis nutraukta tinkamai. Pažymėtina, kad apeliantui manant, jog kreditorė netinkamai vykdo savo pareigas pagal kredito sutartį, jis galėjo inicijuoti Kredito sutarties nutraukimą sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka.

16Apeliantas atskirajame skunde iš esmės ginčija negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių dydį. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju – kreditorės teisės reikalauti iš skolininko delspinigių turėjimo (neturėjimo) ar jų dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o priverstinis hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą vykdymas hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyme nustatytas pagrindas sustabdyti priverstinio vykdymo procedūras. Jeigu šios pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius, palūkanas, o šiuo atveju ir esant ginčui dėl draudiminio atlyginimo paskaičiavimo), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tai, kad skolininkas dėl palūkanų ir delspinigių dydžio pagrįstumo būtų kreipęsis bendra tvarka, nėra, todėl jam ši teisė išaiškintina.

17Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį dėl arešto prievolei užtikrinti įkeistam turtui taikymo, tinkamai įvertino šalių pateiktus duomenis, patikrino, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditorės reikalavimas yra sąžiningos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

18Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai