Byla 2A-945-653/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6745-817/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms K. Ž.-G. ir K. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovo pusėje – Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas prašė nutraukti tarp atsakovės K. Ž.-G. bei UAB „Naujamiesčio būstas“ 2001-07-31 sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), nuomos sutartį, iškeldinti atsakoves su visu joms priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovų 99,22 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovams viešo paskelbimo spaudoje būdu.

5Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis minėtas butas 2001-07-31 nuomos sutartimi buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei K. Ž.-G.. Šiuo metu bute gyvenamąją vietą deklaravo K. Ž.-G. ir K. S.. Pagal nuomos sutarties 2.2. punktą, nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovo teigimu, atsakovės pažeidė sutartyje įtvirtintą pareigą mokėti buto nuomos mokesčius, iki 2009-11-30 susidarė 2002,14 Lt dydžio skola ieškovui. Atsakovei buvo siųsti įspėjimai dėl skolos sumokėjimo, o 2008-10-02 atsakovė K. Ž.-G. ir VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-10-02 sudarė Tarpusavio atsiskaitymų skolos grąžinimo grafiką, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti susidariusią skolą, tačiau iki ieškinio surašymo dienos šios skolos nesumokėjo. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nevykdo savo pareigos mokėti buto nuomos mokesčio, bei vadovaujantis CK 6.611 str. nuomos sutartis nutrauktina, o nuomininkės iškeldintinos iš nuomojamų patalpų. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog skola už buto nuomą susidarė laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2009-10-31, nes per šį laikotarpį atsakovės tik dalinai mokėjo nuomos mokestį. Ieškinyje nurodytą skolą atsakovės sumokėjo, teismo posėdžio dienai (2011-08-24) skolos taip pat nėra.

6Atsakovės pareiškime dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad jos 2009-11-18 sumokėjo ieškinyje nurodytą skolą, vėliau taip pat mokėjo už butą, teigė, kad dėl sutarties nutraukimo jos galėtų patirti didelių nuostolių, nes butas jų lėšomis buvo žymiai pagerintas, ieškovas davė šiems pagerinimams savo sutikimą ir 1996-12-20 sutarties 2.1.6. puntu įsipareigojo pabaigus remontą perleisti nuosavybės teises į gyventojui paskirtas remontuoti patalpas, bet šio įsipareigojimo neįvykdė. Nuo 2009-11-18 mokesčiai yra mokami, skolos nėra, todėl šiuo metu nėra pagrindo atsakovių keldinti iš buto. Nemokėjo nuomos mokesčių dėl sunkios materialinės padėties, tačiau skola buvo sumokėta, sutartis tinkamai vykdoma. Patenkinus ieškinį, atsakovės praras būstą, todėl ieškinio reikalavimas yra neadekvatus padarytam pažeidimui.

7Tretysis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė (II t., b.l.31-34).

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ). 2001-07-31 tarp atsakovės K. Ž.-G. ir UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovei neterminuotam laikotarpiui išnuomojama gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ), o atsakovė šia sutartimi įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos mokesčius ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 2.2 p.). Nuomos sutarties 5 punktas nustatė, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas bei vykdo pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles kylančias iš nuomos sutarties. Atsakovė K. Ž.-G. bei kartu su ja gyvenanti atsakovė K. S. nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio, todėl 2009-11-29 ieškovui jos buvo skolingos 2.002,14 Lt. 2008-12-16 ir 2009-07-15 atsakovei K. Ž.-G. buvo išsiųsti įspėjimai apie įsiskolinimą bei apie tai, jog nesumokėjus įsiskolinimų ji gali būti iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

11Teismas nustatė, kad 2009-11-18 atsakovė K. Ž.-Gatner sumokėjo ieškovui 2002,14 Lt. Atsakovė K. Ž.-G. nuo 1996-06-24, o atsakovė K. S. nuo 1999-06-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Atsakovė K. Ž.-G.ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 1996-06-11 taip pat buvo sudarę Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria atsakovei neterminuotam naudojimui buvo išnuomotas minėtas butas, 1996-12-20 Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovė K. Ž.-G.sudarė sutartį dėl lėšų panaudojimo pastatui remontuoti, kuria atsakovė įsipareigojo suremontuoti minėtas patalpas.

12LR Konstitucijos 24 str. ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Mūsų šalyje socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str.

1312 p.). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis).

14Pagal CK 6.610 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka. Ieškovas remiasi

15CK 6.611 str., numatančiu, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal CK 6.497 str. 3 d. nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos sutartį tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas per nustatytą protingą terminą pažeidimų nepašalino.

16Teismas pažymi, kad nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas nesumokėjimas ne mažiau kaip už tris mėnesius įstatymų leidėjo vertinamas kaip nuomos sutarties pažeidimas, tačiau įstatymų leidėjo pavartota formuluotė „gali būti nutraukta“ reiškia tai, kad ne visais atvejais toks pažeidimas sudaro pagrindą nuomos sutarties nutraukimui bei iškeldinimui. Sprendžiant, ar nuomos sutarties pažeidimas sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį, iškeldinti asmenis, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Sutarties šalies teisė nutraukti sutartį kitai šaliai iš esmės ją pažeidus aiškintina sutarties šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, jos vykdytinumo ir kitais principais. Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu tik tuomet, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ko tikėjosi ją sudarydama, jeigu konkrečios sutarties sąlygos laikymasis yra tokios sutarties privalomas, būtinas bruožas. Atsižvelgiama ir į iš sutarties (ar kurių nors jos nuostatų) pažeidimo kilusius teisinius padarinius nukentėjusiajai šaliai, į tai, ar sutartį ketinama vykdyti ateityje. Vertinant, ar pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju turi esminę reikšmę nukentėjusiajai šaliai, privalu atsižvelgti į CK 6.217 str. 2 d. išvardintus kriterijus.

17Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad taikant CK 6.611 str. privalu vadovautis

18CK 1.5 str. nustatytais teisingumo ir protingumo principais, turi būti įvertinama nuomininko kaltė dėl sutarties pažeidimo, bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto turi būti nustatoma šalių interesų pusiausvyra, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-410/2010). Atsakovės laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. nuomos mokestį ieškovui mokėjo nereguliariai, per šį laikotarpį iš viso turėjo sumokėti 3029,04 Lt nuomos mokesčio, tačiau sumokėjo 1026,90 Lt ir liko skolingos ieškovui 2002,14 Lt. 2009-11-18, tai yra praėjus 5 dienom nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, atsakovė K. Ž.-G. sumokėjo ieškovui 2002,14 Lt. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovės likvidavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, nuomos mokesčius moka, skolos 2011-08-24 nėra. Teismas konstatavo, kad nuo 2009-11-18, t.y., kai atsakovė K. Ž.-G.sumokėjo skolą ieškovui, ieškovas gauna nuomos mokestį, tai, ko ir tikėjosi iš sudarytos nuomos sutarties, be to nuomos mokesčio mokėjimas nuo 2009-11-18 iki teismo posėdžio dienos 2011-08-24 neduoda pagrindo ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Teismas atsižvelgė į tai, kad minėtame bute atsakovės gyvena ilgą laiką, ieškovo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, nors ir dalinai, tačiau mokėjo nuomos mokestį už nuomojamą butą, dėjo pastangas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas sprendė, kad socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas esamoje situacijoje neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir būtų neadekvati priemonė atsakovių padarytam sutarties pažeidimui.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis CK 6.576 str., 6.487 str. 1 d., gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir laiku mokėti nuomos mokesti. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.) Atsakovės vengė vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos mokestį. Nors atsakovės su VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-10-02 sudarė Tarpusavio atsiskaitymų skolos grąžinimo grafiką, kuriuo skolininkas įsipareigojo sumokėti susidariusią skola, atsakovės iki ieškinio pateikimo dienos nesumokėjo skolos. Šios aplinkybės, taip pat patvirtina, kad atsakovės iš esmės piktnaudžiavo savo teisėmis. Nuolatinį sutartinių pareigų nevykdymo pobūdį, nustatęs, kad atsakovės laikotarpiais nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. mokėjo nereguliariai nuomos mokestį, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl taikytinos CK 6.611 str. numatytos pasekmės.

21Situacija, kuomet nuomininkai nuomos mokestį pradeda mokėti tik nuomotojui kreipusis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, sudaro pagrindą teigti, kad nuomininkai ir ateityje vengs tinkamai vykdyti nuomos sutarti. Tai pažeidžia sutarties vykdymo privalomumo principą, bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Buto nuomos sutarties 3.2 p. nustatyta, kad sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nuomininkas turi teisę reikalauti, kad gyvenamosios patalpos nuomotoja nustatyta tvarka suteiktu jai vietoj turimos mažesne gyvenamąja patalpa. Taigi nuomininkas, bet ne nuomotojas, turi būti iniciatyvus ir turi pasirinkimo galimybę įgyvendinti ar ne jam suteiktą teisę. Nagrinėjamu atveju tokia teise nuomininkai nepasinaudojo, nors ginčo gyvenamųjų patalpų plotas yra 78,08 m2. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino CK 6.611 str. numatytą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, o tai lemia ydingos praktikos formavimąsi, t.y. asmenys,

22nuomojantys socialinį būstą ir nemokantys nustatytų mokesčių, galės net ir nevykdydami sutartinių įsipareigojimų naudotis socialiniais būstais, pažeis tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek viešąjį interesą. Teismas vadovavosi CK 1.5 str. įtvirtintais principais, tačiau CK 6.611 str. nesuteikia teisės teismui atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių numatytų šiame civilinio kodekso straipsnyje. Teismas turėtų įvertinti, ar nuomininkai išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (pvz. teisės į valstybės paramą ar teisės į mažesnio ploto gyvenamąją patalpa), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti iškeldinti nuomininkus iš socialinio būsto.

23LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. nustato, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sąrašus. Minėtas įstatymas nenumato kito socialinio būsto suteikimo (keitimo į mažesnio ploto būstą) tais atvejais, kai nuomininkai nesilaiko pareigos mokėti nuomos, komunaliniu ir kitu susijusiu paslaugu mokesčiu. Savivaldybė, vykdanti šią socialinę funkciją, nuomininkams praradus teisę į socialinį būstą, privalo teikti prioritetą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti, o ne tiems nuomininkams, kurie nesilaiko nuomos sutarčių sąlygų.

24Apeliantas nurodo, jog šiuo metu galioja 2011 m. kovo 23 d. Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-416, kuriuo patvirtintas 6010 šeimų sąrašas būsto nuomai.

25Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.55-57) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog mažas pajamas turintys asmenys ir šeimos yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalis, todėl tokių asmenų interesų užtikrinimas teisingai priskirtas prie viešojo intereso. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog atsakovių nereguliarūs mokėjimai esant sunkiai turtinei padėčiai traktuotini kaip nuolatinis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Mano, jog atsižvelgtina į ieškovo ir atsakovių santykių ilgalaikiškumą (nuo 1996 m.), į tai, kad ankstesniais laikotarpiais atsakovės tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus - mokėjo mokesčius, rūpinosi buto esminiu pagerinimu (dujų įvedimas). Skolą ieškovas atgavo su delspinigiais, nuompinigiai ir toliau tvarkingai mokami. Taigi, ieškovas gauna iš sutarties ko tikėjosi, todėl sutarties nutraukimui nėra jokio pagrindo. Mano, jog CK 6.611 str. nėra imperatyvi teisės norma, joje iškeldinimas nurodomas kaip galima sutarties nevykdymo pasekmė.

26Teismas teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad taikant

27CK 6.611 straipsnį privalu vadovautis CK 1.5 str. nustatytais teisingumo ir protingumo principais, turi būti įvertinama nuomininko kaltė dėl sutarties pažeidimo, bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto turi būti šalių interesų pusiausvyra, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Taip pat vadovaujasi teismų praktika šiuo klausimu (Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-154-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-51/2010).

28Nepaisant finansinių sunkumų, atsakovės nors nepilnai, bet visgi vykdė savo įsipareigojimus ir dalimis mokėjo už butą. Teismas teisingai įvertino šiuos atsakovių veiksmus kaip pastangas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti; be to, praėjus 5 dienoms po ieškinio padavimo skola buvo sumokėta.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

32Apeliacinis skundas grindžiamas tuo argumentu, jog atsakovės laikotarpiais nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. mokėjo nereguliariai nuomos mokestį, todėl taikytinos

33CK 6.611 str. normos, numatančios, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ), 2001-07-31 tarp atsakovės K. Ž.-G. ir UAB „Naujamiesčio būstas“ sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, buvo išnuomotas atsakovei neterminuotam laikotarpiui. Skola už buto nuomą buvo susidariusi laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2009-10-31, tačiau skola buvo sumokėta pareiškus ieškinį.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. R., T. S., D. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, pakeitusi iki tol galiojusią kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad tokių sutarčių nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Pagal CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkui nevykdant vienos iš pagrindinių pareigų – mokėti periodiškai nuomos mokestį – nuomotoja turi teisę reikalauti nutraukti nuomos santykius ir nuomininką iškeldinti nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės (sutarties nutraukimo) proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis). Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą,

36be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuomos mokesčio nuolatinio nemokėjimo kaip pagrindo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, minėtoje nutartyje konstatavo, kad nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, kartu pažymėjo, jog griežčiausią už pažeidimą taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39–6.40 str.). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan.

38Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą socialinio būsto nuomos santykių įstatyminio reglamentavimo praktiką, yra nurodęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p. nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas (2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009, Vilniaus miesto savivaldybė v V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., 2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010, Vilniaus miesto savivaldybė v A. S., L. R., A. Ž., minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis ir kt.).

39Taigi, teisė nuomoti socialinį būstą negali būti siejama su nuomininkų mokumu ir faktas, kad socialinio būsto nuomininkai moka už buto nuomą nereguliariai, turi skolų, automatiškai nereiškia, kad jie piktybiškai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas ir turi būti keldinami vien dėl to, kad turi skolų už buto nuomą ar komunalines paslaugas; kiekvienoje byloje teismai turi vertinti individualią situaciją, pasverti sutarties pažeidimo, nuomotojo ir nuomininkų interesų pusiausvyrą, įvertinti nuomos sutarties pažeidimo pobūdį.

40Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovės atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijus, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p., savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu. Dėl šių aplinkybių negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad nuomininkams žymiai ilgesnį laiką nei nustatyta CK. 6.611 str. nemokant už buto nuomą bei komunalines paslaugas, jų teisės neturi būti ginamos, jeigu ieškovas neįrodo nuomininkus tomis aplinkybėmis elgiantis nesąžiningai ir/arba labai nerūpestingai. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovės pagal išgales mokėjo ir tebemoka buto nuomos mokesčius (I t., b.l.108-11), pats ieškovas patvirtino, jog nagrinėjant bylą skolos

412011-08-24 nėra, o už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. įsiskolinimas padengtas praėjus kelioms dienoms po ieškinio pareiškimo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės stengėsi spręsti skolos sumokėjimo klausimą – buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas, atsakovės iš dalies mokėjo jame numatytus mokesčius; teismo posėdyje atsakovės paaiškino, kad už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. įsiskolinimas susidarė, nes mirė atsakovių šeimos nariai, atsakovei K. Ž.-G. buvo atliktos rankų operacijos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra gauta jokių duomenų, kad atsakovės vėl būtų įsiskolinusios ieškovui už buto nuomą. Taip pat nėra duomenų, kad, išskyrus ginčo laikotarpio, atsakovės nuo 1996 m. netinkamai vykdytų savo sutartines prievoles. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skola susidarė dėl sunkios atsakovių turtinės padėties, o ieškovas neįrodė atsakovių nesąžiningumo, jų piktnaudžiavimo savo teisėmis.

42Svarbu pažymėti ir tai, kad nors apeliantas ir teigia, jog LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato kito socialinio būsto suteikimo (keitimo į mažesnio ploto būstą) tais atvejais, kai nuomininkai nesilaiko pareigos mokėti nuomos, komunaliniu ir kitu susijusiu paslaugu mokesčiu, tačiau pažymėtina, jog minėtame įstatyme numatyta, jog šalys gali susitarti ir dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą (Įstatymo 11 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į įstatymo paskirtį (užtikrinti socialiai pažeidžiamų asmenų teisę į būstą) bei savivaldybės funkcijas (savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma), darytina išvada, jog ir savivaldybė, nustačiusi nuolatinį mokesčių nemokėjimo faktą, užtikrinant, kad socialinis būstas būtų naudojamas racionaliai, turi pareigą spręsti klausimą dėl sutarties pakeitimų, siūlant nuomininkams persikelti į mažesnio ploto arba kitą mažesnio išlaikymo reikalaujantį būstą. Toks sprendimas atitiktų abiejų ginčo šalių interesus, nes didesnio ploto buto išlaikymo kaštai didžiąja dalimi nulemia ir didesnių skolų atsiradimą, jei mažas pajamas gaunantys asmenys neišgali sumokėti nuompinigių. Įrodymų, patvirtinančių, kad šia galimybe ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, byloje nėra.

43Atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog situacija, kuomet nuomininkai nuomos mokestį pradeda mokėti tik nuomotojui kreipusis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, sudaro pagrindą teigti, kad nuomininkai ir ateityje vengs tinkamai vykdyti nuomos sutartį, nes tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, nėra gauta jokių duomenų, kad atsakovės vėl būtų įsiskolinusios ieškovui už buto nuomą.

44Minėta, kad nustatant nuomotojo teisių pažeidimo apimtis ir nuomininko kaltės dėl padaryto sutarties pažeidimo laipsnį, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstami nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės ginčo bute gyvena

4516 metų, t.y. ilgą laiko tarpą, kito gyvenamojo būsto neturi. Kaip buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad išskyrus apelianto nurodomą laikotarpį (2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn.), atsakovės nuompinigius mokėjo netinkamai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog sutarties pažeidimas buvo esminis, todėl nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta.

46Dėl minėtų motyvų apelianto argumentas, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje pažeidžia kitų asmenų, įrašytų į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovų iškeldinimas socialinių būstų trūkumo ar jų išlaikymo problemos neišspęs - iškeldinti atsakovai vėl galės pretenduoti į socialinį būstą, o daugumos asmenų, turinčių teisę į socialinį bustą, galimybė vykdyti pareigą reguliariai sutartu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas yra problematiška.

47Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuomos santykių su atsakovai nutraukimas ir jų iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, todėl pritartina skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad nuomos teisinių santykiai tarp šalių nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui.

48Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

49Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė, teisingai taikė ir aiškino šalių santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos nurodyto pobūdžio bylose. Todėl apylinkės teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

50Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

51Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas prašė nutraukti tarp atsakovės K. Ž.-G. bei UAB „Naujamiesčio... 5. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis minėtas butas 2001-07-31... 6. Atsakovės pareiškime dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-04... 7. Tretysis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise... 11. Teismas nustatė, kad 2009-11-18 atsakovė K. Ž.-Gatner sumokėjo ieškovui... 12. LR Konstitucijos 24 str. ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę.... 13. 12 p.). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti... 14. Pagal CK 6.610 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta,... 15. CK 6.611 str., numatančiu, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris... 16. Teismas pažymi, kad nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas... 17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad taikant CK 6.611 str. privalu... 18. CK 1.5 str. nustatytais teisingumo ir protingumo principais, turi būti... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą... 21. Situacija, kuomet nuomininkai nuomos mokestį pradeda mokėti tik nuomotojui... 22. nuomojantys socialinį būstą ir nemokantys nustatytų mokesčių, galės net... 23. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams... 24. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu galioja 2011 m. kovo 23 d. Administracijos... 25. Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.55-57) prašo... 26. Teismas teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad... 27. CK 6.611 straipsnį privalu vadovautis CK 1.5 str. nustatytais teisingumo ir... 28. Nepaisant finansinių sunkumų, atsakovės nors nepilnai, bet visgi vykdė savo... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo argumentu, jog atsakovės laikotarpiais... 33. CK 6.611 str. normos, numatančios, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio... 36. be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama... 38. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą socialinio... 39. Taigi, teisė nuomoti socialinį būstą negali būti siejama su nuomininkų... 40. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovės atitinka mažas pajamas... 41. 2011-08-24 nėra, o už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m.... 42. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors apeliantas ir teigia, jog LR Valstybės... 43. Atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog situacija, kuomet nuomininkai... 44. Minėta, kad nustatant nuomotojo teisių pažeidimo apimtis ir nuomininko... 45. 16 metų, t.y. ilgą laiko tarpą, kito gyvenamojo būsto neturi. Kaip buvo... 46. Dėl minėtų motyvų apelianto argumentas, kad teismo sprendimas... 47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuomos santykių su... 48. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti... 49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas... 50. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 51. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti...