Byla e2A-1586-553/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 857-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 857-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams J. L. ir E. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 1 843,92 EUR skolos, 484,65 EUR palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 52 EUR žyminio mokesčio ir 700 EUR patirtas išlaidas už advokato pagalbą rengiant ieškinį teismui bei atstovaujant pirmosios instancijos teisme.
  2. Nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 44,58 m2 bendro ploto butas su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta R11, esantis ( - ). Atsakovai nuo 2006 m. vasario mėn. iki šiol nėra atsiskaitę su ieškovu už suteiktas paslaugas, t. y. lietaus nuotekų tvarkymą, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų priežiūrą, šiukšlių išvežimą, liftų priežiūrą ir kt. Kaip matyti iš parengtų skolos už paslaugas ir delspinigių paskaičiavimo suvestinių, atsakovų įsiskolinimas susidarė už nesumokėtą automobilių aikštelės priežiūrą, parkingo durų remontą, laiptinės remontą, laiptinės durų remontą, parkingo kadastrinius matavimus, tambūrų remontą, vaizdo kamerų įrengimą ir kitas suteiktas paslaugas. Atsakovai iki šiol mokėjo už suteiktas paslaugas ir kitas rinkliavas, įmokas tik dalį sąskaitose nurodytos sumos. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atliktais mokėjimais dengiama seniausia skola (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad atsakovo išreikštos pretenzijos dėl Bendrijos skaičiuotinų mokėjimų už valstybinės žemės išpirkimą ir atsakovo argumentai, kad jis nedavė sutikimo šio veiksmo atlikimui, dėl ko atsisako mokėti mokesčius, nepagrįsti. Prašymą priteisti solidariai iš atsakovų 5% metines palūkanas - 484,65 EUR - už laikotarpį nuo 2011 vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., ieškovas grindžia CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.210, 6.261 straipsniais, 6.874 straipsnio 1 dalimi.
  1. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka.
  2. Nurodė, kad nėra aišku, ar ieškinyje nurodyti darbai (požeminės automobilių stovėjimo aikštelės priežiūra, šios aikštelės vartų remontas, jos kadastriniai matavimai, vaizdo kamerų įrengimas) buvo atlikti, kada atlikti, kiek ir kam už tai sumokėta. Atsakovas bendrijos pirmininko prašė pateikti patirtas vartų remonto išlaidas, tačiau atsakymo nėra gavęs. Pateikus įrodymus dėl faktiškai Bendrijos patirtų išlaidų už požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vartų remontą, sutinka proporcingai mokėti mokestį. Nurodė, kad svarstymas vienu ar kitu lygmeniu be konkrečių darbų nesudaro pagrindo mokėjimams. Nesutinka mokėti už vaizdo kamerų įrengimą, nes jos įrengtos pažeidžiant įstatymus. Nesutiko su išmokėtomis sumomis atlyginimams ir kitoms išlaidoms. Nesutiko su pakartotinu pinigų rinkimu valstybiniam žemės sklypui įsigyti. Kelia klausimą dėl renkamų pinigų galimam atskirų valstybės tarnautojų papirkimui. Pažymėjo, kad kas mėnesį ieškovas pateikia mokėjimo pranešimus įmesdamas juos į pašto dėžutę. Mokėjimo pranešimai už mokesčius nebūdavo pasirašyti. Nurodė, kad surenkami pinigai nepaaiškinamai dingdavo, o gal buvo pasisavinami bendrijai vadovaujančių asmenų. Į pateiktus klausimus ir prašymus pateikti duomenis atsakymai nebūdavo pateikiami per įstatymo nustatytą laiką. Ne visi bendrijos mokesčiai nustatyti teisėtai, t.y. visuotiniu susirinkimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų J. L. ir E. L. ieškovo 857-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai naudai 1 518,56 EUR skolos, 384,31 EUR palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1518,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,82 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas. Grąžino ieškovui, kuris atleistas nuo žyminio mokesčio, sumokėtą 52 EUR žyminį mokestį.
  2. Teismas nurodė, kad buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Bendrijos visuotiniais narių susirinkimais priimti sprendimai svarbūs sprendžiant tiek ( - ) namo problemas dėl pripažinimo namą tinkamu naudoti, tiek kasdieniais namo ir jo bendrųjų patalpų ir įrenginių priežiūros klausimais. Dėl atsakovo ginčijamų jiems paskirstytų mokesčių dalies Bendrija sprendė susirinkimuose. Sprendimai priimti visų butų/patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovai šių sprendimų neskundė. Sprendimai galiojantys, todėl privalomi visiems butų/patalpų savininkams. Teismas sprendė, kad atsakovų atsikirtimas dėl netinkamo informavimo nėra pagrįstas, nes nustatyta, kad atsakovas dalyvavo faktiškai visuose Bendrijos susirinkimuose. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nesutiko su atsakovų atsikirtimais, kad Bendrijos sprendimai dėl mokesčių už buitinių atliekų išvežimą, lifto mokesčio, mokesčių už bendrų namo patalpų priežiūrą visa apimtimi yra nepagrįsti. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovams nėra apribotas patekimas į bendras namo, ( - ), patalpas ir jie laisvai gali naudotis teikiamomis paslaugomis, dėl kurių Bendrija sudariusi sutartis su atitinkamų paslaugų tiekėjais. Nėra apribota ir atsakovų teisė naudotis liftu, o vien tai, kad jie atsisako tai daryti, nesudaro pagrindo nemokėti nustatyto mokesčio. Vien atsakovų nesutikimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo nesudaro pagrindo nemokėti nustatytus mokesčius. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujama 325,36 EUR (1123,41 LTL) suma dėl automobilio stovėjimo aikštelės (parkingo) vartų priskiriama prie skirtingų mokesčių, todėl nėra aiški tokio mokesčio tikroji paskirtis, t.y. ar tai mokestis už „Parkingo“ duris, ar tai už „Parkingo“ durų užrakto įrengimą, ar už „Parkingo“ pakeliamų vartų remontą. Teismas atmetė šioje dalyje ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė, dalį atsakovas sumokėjo, ieškinį tenkino iš dalies.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai dėl 325,36 EUR skolos ir 700 EUR bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai. Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovų 325,36 EUR skola susidarė už magnetinių spynų sumontavimą duryse į požemines automobilių stovėjimo aikšteles iš laiptinių pusės ir išėjimuose iš liftų aikštelių bei išėjimo iš namo duryse į vakarų pusę. Paaiškina, kad 857-osios DNSB valdybos 2008-01-10 protokolu Nr. V/2008-02 nuspręsta paskirstyti namo butų/patalpų savininkams įmokas dėl užraktų pakeitimo, įpareigojant namo buhalterę apskaityti renkamas pinigines lėšas atskirai nuo kitų įmokų ir parengti įmokų durų užraktų remontui paskaičiavimą. Ši suma nesidubliuoja su kitais apelianto skaičiuojamais mokesčiais, tai nėra niekaip susiję su atsakovų skola, susidariusia dėl mokesčio už parkingo pakeliamus vartus.
    2. Kadangi teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 325,36 EUR sumos priteisimo iš atsakovų, reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas buvo nepagrįstai patenkintas iš dalies.
    3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 700 EUR bylinėjimosi išlaidų suteiktai advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje prieštarauja suformuotai teismų praktikai Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1038-431/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-2-499-313/2015. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikytinas, nes ginčas nėra kilęs tarp bendrijos valdymo organo bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų; įstatyminis reglamentavimas nenumato draudimo atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to išlaidos yra pagrįstos ir neviršijančios rekomendacijų.
    4. Teismas nepakankamai įvertino, jog atsakovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą už šias paslaugas. Taip pat neįvertino ieškovo pateiktų rašytinių dokumentų sistemiškai. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai pritaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, taip pat neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje esančius rašytinius įrodymus vertino atskirai, išsamiai nemotyvavo galutinio sprendimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl skolos už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 325,36 EUR skolą už parkingo durų remontą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad iš rašytinių įrodymų negalima nustatyti tikrosios mokesčio paskirties, nes ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai skirtingai nurodo mokesčio paskirtį. Teismas iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovai 325,36 EUR mokestį už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą yra sumokėję.
  2. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priteisti iš atsakovų 325,36 EUR skolos už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų neaišku, už kokius atliktus darbus/paslaugas susidarė reikalaujama skola, kad neaišku, ar šiuo reikalavimu neprašoma skolos priteisimo du kartus, o ieškovo pateikti duomenys yra prieštaringi. Skunde apeliantas paaiškina, kad atsakovų 325,36 EUR skola susidarė už magnetinių spynų sumontavimą duryse į požemines automobilių stovėjimo aikšteles iš laiptinių pusės ir išėjimuose iš liftų aikštelių bei išėjimo iš namo duryse į vakarų pusę.
  3. Ieškovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl skolos už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą priteisimo. Ieškovas teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos ieškovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
  4. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su mokesčiu automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą, skundžiamo sprendimo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantas nepanaikino esančių prieštaravimų dėl reikalaujamo iš atsakovų mokesčio. Teisėjų kolegija, sutikdama ir pritardama skundžiamo sprendimo motyvams, jų nekartoja ir atmeta šioje dalyje apeliacinio skundo argumentus.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
  1. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo atsisakymu ieškovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų tenkinti tik iš dalies, kadangi jo reikalavimas dėl skolos už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą priteisimą esą yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas pilna apimtimi.
  2. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino apelianto skundo dalies dėl 325,36 EUR skolos už automobilių stovėjimo aikštelės durų remontą, o apelianto reikalavimas dėl kompensuojamų palūkanų dalies priteisimo yra tiesiogiai susijęs su 325,36 EUR skolos priteisimu, teisėjų kolegija atmeta ir šį skundo prašymą kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidė teismų praktiką, pagal kurią Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas netaikomas bylose, kuriose nagrinėjamas ginčas nėra kilęs tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, be to, šio įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas naudoti, o ne atlyginti kitos šalies bylinėjimosi procese jau patirtas išlaidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015). Apelianto įsitikinimu, 700 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę paslaugą turi būti priteistos, be to jos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių.
  2. Pagal CPK 93 straipsnio pirmąją dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 punktą bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti, sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismo taikyta teisės norma nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, netaikytina, nes ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, be to, šio įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas naudoti, o ne atlyginti kitos šalies bylinėjimosi procese jau patirtas išlaidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.2 punktą (už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, ieškinio apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui 857-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovų priteisiama 700,00 EUR, iš kiekvieno po 350 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
  5. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje sprendimas yra patikslinamas.
Dėl papildomų įrodymų
  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 ir 2017-03-10 nutarčių kopiją, patikslinto apeliacinio skundo kopiją ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą kopiją. Įvertinęs naujai teikiamų įrodymų išdavimo laiką, pobūdį, taip pat tai, kad atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą byloje jau yra pateiktas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateiktų naujų įrodymų nepriima.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tikslinant jį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo:

8Priteisti iš atsakovų J. L. (a. k. ( - ) ir E. L. (a. k. ( - ) ieškovo 857-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (į. k. 125885784) naudai 700 EUR (septyni šimtai eurų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai