Byla 2A-23-372/2015
Dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-210-772/2014, pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5I. S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. B. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3672-797/2011, priteistą iš atsakovo vaikui E. B. išlaikymą, jį padidinant iki 620 Lt, priteisti ieškovei iš atsakovo 24000 Lt piniginę kompensaciją už patirtas išlaidas namo, esančio ( - ), statybai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad atsakovas pažeidė pareigą, numatytą CK 3.27 str., nes paliko šeimą ir ja nesirūpino, taip pat neteikė paramos dukrai. Ieškovės ir atsakovo dukros E. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Nurodė, kad nepilnametės dukros poreikiai po anksčiau minėtos šio teismo 2011-06-29 nutarties priėmimo pasikeitė iš esmės, mergaitė pradėjo lankyti darželį, papildomus užsiėmimus, todėl jos ugdymui reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė 2013-02-04 su atsakovu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad pastatas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis ( - ), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, o atsakovas už ieškovės patirtas išlaidas minėto gyvenamojo namo statybai jai iki 2017-01-01 sumoka 24 000 Lt, mokėdamas periodiškai po 500 Lt. Tačiau atsakovas nesutiko, kad užtikrinant jo pareigą sumokėti 24000 Lt kompensaciją, būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl Šiaulių apdylinės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1803-569/2013, prašymą dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtu.

7Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko nutraukti santuoką, tačiau nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas sutiko, kad dukros E. B. gyvenamoji vieta bei išlaikymo sąlygos, nustatytos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi liktų nepakeistos. Teigė, kad visas turtas priklauso jam, nes jis įgytas dar iki santuokos. Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, kaip ieškovė prisidėjo 24000 Lt suma prie namo statybos.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą ir jį išdėstė taip: ,, 2. Priteisti iš A. B. (a. k ( - ) nepilnametei dukrai E. B. (a. k. ( - ) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo teisme 2013-12-16 dienos iki jos pilnametystės“; šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalijo taip: priteisė atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teisėmis pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį Ž. S. ( - ), o ieškovei S. B. 24000,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos turto dalį; nustatė, kad atsakovas A. B. ieškovei S. B. priteistą 24000,00 Lt piniginę kompensaciją turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant po 1000 Lt, nurodydamas, kad įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo; nustatė, kad A. B. bendrauja su dukra E. B. ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų; užtikrinant atsakovo A. B. piniginių įsipareigojimų ieškovei S. B. įvykdymą, teismo sprendimui įsiteisėjus, paliko galioti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu ( - ), iki visiško prievolės ieškovei įvykdymo; šalims išlaikymo nepriteisė; sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo E. B. priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė ieškovei S. B. iš atsakovo A. B. 1803,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo A. B. 36,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas didesnes periodines išmokas ir 720 Lt žyminio mokesčio už santuokoje įgyto turto padalinimą; atleido ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą; likusią dalį ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui atmetė.

10Teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima preziumuoti atsakovo ar ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Šalių kviesti liudytojai duodami parodymus tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys yra kaltos dėl jų santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Sprendė, kad atsakovas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir motinos socialinę padėtį bei jos dabartinį socialinį statusą, turėtų mokėti mėnesinėmis periodinėmis išmokomis ne po 300 Lt, o daugiau, kadangi šiuo metu anksčiau nustatytas išlaikymo dydis ne visai atitinka dabar jau pasikeitusius jo vaiko poreikius ir interesus. Teismas padidino išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 400 Lt ir nurodė, kad toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius. Teismas nustatė, kad santuokos metu sutuoktiniai statėsi gyvenamąjį namą, kurio statybai buvo panaudotos ir abiejų sutuoktinių piniginės lėšos. Bendromis lėšomis, įskaitant ir skolintas lėšas, bei savo darbu sukūrė nekilnojamąjį daiktą, kurio nuosavybės klausimas nėra išspręstas. Pažymėjo, kad nors pačiu darbu nuosavybė nėra sukuriama, tačiau yra sukuriamas daiktas ir kiekvieno iš dalyvavusio šiame procese asmens nuosavybės teisė į šio daikto dalį. Teismas konstatavo, kad realus turto padalijimas nors ir neatitinka idealiųjų sutuoktiniams tenkančių turto dalių, tačiau, remdamasis ieškovės prašymu, teismas įpareigojo atsakovą, gavusį didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, kompensuoti jo dalį pinigais ieškovei. Nustatė, kad pagal viešame registre pateiktą ginčo turto vidutinę rinkos vertę (204000 Lt), ieškovės reikalavimas atsakovui nelaikytinas neadekvačiu, turint omenyje, kad jo dydis tėra tik 11,76 proc. nuo visos nekilnojamojo daikto vertės. Teismo nuomone, nors šalių sudaryta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis teisme liko procesiniu sprendimu nepatvirtinta, tačiau teismas remiasi joje šalių pripažintu faktu dėl piniginės kompensacijos ieškovei iš atsakovo priteisimo ir priteisė 24000 Lt kompensaciją. Teismas atsižvelgęs į šalių nuomones ir į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos dydis yra didelis, atsakovą šią kompensaciją įpareigojo sumokėti per 24 mėnesius.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 24000,00 Lt kompensaciją, ją sumokant per 2 metus lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 1000 Lt, įmoką mokant iki paskutinės mėnesio dienos ir mokant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo; taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 24000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo atmesti, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip: atsakovui priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą atmestų reikalavimų daliai, ieškovei – jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas neteisingai išsprendė bendro turto padalijimo klausimą, dėl to ieškovei iš atsakovo buvo visiškai nepagrįstai priteista 24000,00 Lt dydžio piniginė kompensacija. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas ją priteisė, ar kaip kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesniąją dalį bendro turto, ar vertino kaip nevykdomą prievolę pagal šalių 2013-02-04 Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendime pateikiama nuoroda į CK 3.117 str. 3 d., o šiame straipsnyje kalbama apie kompensacijos mokėjimo atidėjimą, o ne apie išdėstymą, ką sprendimu padarė teismas. Sprendimo įvykdymo išdėstymas reglamentuotas procesinėse teisės normose ir įtvirtintas CPK 284 str. nuostatose, kuriose jokių ribojimų, susijusių su išdėstymo terminais, nėra. Šiuo aspektu teismas taip pat padarė tiek materialiosios, tiek ir procesinės teisės normos taikymo pažeidimus.

153. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, spręsdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl gyvenamojo namo teisinio statuso, nepagrįstai vadovavosi tik viešajame registre įregistruotais faktais ir tokiu būdu nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kad gyvenamąjį namą asmeniškai, padedant tėvams ir už iš banko skolintas lėšas, atsakovas pradėjo statyti ant tėvams priklausančiame žemės sklype esančių pamatų dar 2007 m. rudenį. Gyvenamajame name šalys taip niekada ir nepradėjo gyventi. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir tuo aspektu, kad atsakovei teigiant, jog po santuokos sudarymo ji prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, turėjo iškart vadovautis ne CK 3.127 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimą, bet pirmiausia įvertinti atsakovės indėlį ir, vadovaudamasis CK 3.90 str. įtvirtintomis taisyklėmis, spręsti dėl galimybės asmeninį atsakovo turtą (gyvenamąjį namą) pripažinti bendrąją jungtine šalių nuosavybe.

164. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalių 2013-02-04 sudaryta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta atsakovo pareiga mokėti ieškovei 24000 Lt kompensaciją, yra galiojanti ir įpareigojanti šalis, net ir nesant teismo sprendimo, patvirtinančio šią sutartį įstatymų nustatyta tvarka. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 1.74 str., 3.51 str. 1 d. 1 p., 3.52 str. 2 d. ir 3.53 str. 3 d. ir 4 d. įtvirtintoms nuostatoms. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių užtenka paprastos rašytinės formos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys aptariamos sutarties 7, 8, 9, 10 ir 11 punktais nesiekė išspręsti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo) padalijimo klausimų.

175. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 3.117 str. numatytų taisyklių dėl kompensacijų mokėjimo atidėjimo, jis neturėjo teisinio pagrindo ex officio spręsti ir dėl šios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Areštuoto žemės sklypo vertė, kuri siekia mažiausiai apie 40000 Lt, yra ženkliai didesnė nei ieškovei teismo priteista suma, todėl teismas neturėjo teisės savavališkai spręsti dėl tokio prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, kuris itin stipriai varžo atsakovo teises, taikymo. Atsakovui turėjo būti suteikta galimybė pateikti laidavimą, garantiją ar kitą užtikinimo priemonę, kuri labiausiai atitiktų pačios prievolės – sumokėti 24000 Lt dydžio kompensaciją, pobūdį bei mastą.

186. Teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo. Neaišku, kokiu pagrindu šios palūkanos yra nustatytos, nes ieškovė tokio reikalavimo teisme nekėlė. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl to, ko šalys (ieškovė) iš esmės net neprašė, ko teismas visiškai nemotyvuoja, tokiu būdu padarydamas CPK 270 str. 4 d. pažeidimą. Teismas atsakovui nustatė net 2 prievoles – mokėti 24000 Lt kompensaciją ir įvykdymo užtikrinimo priemones (areštą ir palūkanas).

197. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Teismas privalėjo atsakovui priteisti iš ieškovės bent dalį bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o ne pilnai. Teismas netinkamai vadovavosi CPK 93 str. įtvirtintomis taisyklėmis ir nepagrįstai nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik ieškovei.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą apmokėti.

21Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Šioje byloje nei viena iš šalių neprašė dalyti turto, kuris įgytas iki to momento, kada šalys pradėjo gyventi skyriumi, be to, santuoka yra nutraukta ir dėl atsakovo kaltės, todėl dalintinas turtas iki ieškinio pateikimo. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, kaip yra ir šiuo konkrečiu atveju, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją. Ieškovė ir atsakovas susituokė ( - ), jų dukra E. B. gimė ( - ), todėl pagrįstai ir teisėtai teismas konstatavo, jog šalys dar iki santuokos sudarymo gyveno santuokinį gyvenimą.

232. Atsakovas nereiškė priešieškinio, prašydamas pripažinti, kad nebaigtas gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CPK 312 str., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Minėtos teisės normos taikytinos ir šioje byloje, atmetant atsakovo apeliaciniame skunde keliamus iš esmės naujus reikalavimus, susijusius su nebaigto gyvenamojo namo pripažinimu jo asmenine nuosavybe, bei teikiant su tuo susijusius naujus įrodymus.

243. Ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą pirmiau minėtą 2013-02-04 sutartį ieškovės ir atsakovo laisva valia buvo pateikta Šiaulių apylinkės teismui. Ieškovės ir atsakovo prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu. Vienintelė prašymo palikimo nenagrinėtu priežastis, jog atsakovas nesutiko, kad užtikrinant jo pareigą ieškovei sumokėti 24000 Lt kompensaciją būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės jo turtui. Ginčo dėl piniginės kompensacijos dydžio už atsakovui atitenkantį turtą tarp ieškovės ir atsakovo tuo metu nebuvo, kompensacijos dydžio klausimas buvo išspręstas bei įformintas 2013-02-04 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

254. Ieškovė nurodo, kad pagal 2007-07-02 kredito sutartį suteiktą 80000 Lt sumos kreditą atsakovas pradėjo grąžinti tik 2008-05-20, vos du mėnesiai iki santuokos su ieškove sudarymo, ir mokėjo paskolą jau santuokos su ieškove metu. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė buvo būtina bei adekvati ir realiai apsaugo atsakovo kreditoriaus – ieškovės teisėtus interesus. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 24000 Lt piniginę kompensaciją, neprašė ją išdėstyti net 24 mėnesiams, kiekvieną mėnesį atsakovui mokant po 1000 Lt. Teismas savo iniciatyva atsakovui taikė šią lengvatą, tačiau nepažeidžiant ir ieškovės interesų nustatė, jog atsakovas turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos. Neteisingai atsakovas palūkanų nustatymą šioje byloje vertina kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą. Šios teismo priteistos palūkanos atlieka atlyginimo naudojantis ieškovės pinigais atitinkamą laiko tarpą funkciją.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

29Dėl teismo išvadų dėl bendro sutuoktinių turto

30Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), priklausė atsakovui ne asmeninės nuosavybės teise, o buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas mano, kad nutraukdamas šalių santuoką, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti bendro turto padalijimo klausimo, nes bendro dalintino turto sutuoktiniai neturėjo.

31Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 str. ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 str. ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nurodytame nutarime kasacinio teismo plenarinė sesija, be kita ko, suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl bendro sutuoktinių turto nustatymo kriterijų. Šie kriterijai taikytini bylose, nepaisant jose kilusio ginčo pobūdžio, kai teismas įvertina turto statusą, išspręsdamas klausimą, ar tam tikras turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ginčo turtas yra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertino visus būtinus šiam klausimui kriterijus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

34Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės S. B. ir atsakovo A. B. santuoka sudaryta ( - ) (t. 1, b. l. 7). CK 3.87 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.87 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

35Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, kad iki teismo sprendimo priėmimo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi nors vienu iš CK 3.100 str. nustatytų pagrindų.

36Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), viešame registre įregistruotas nuo 2008-11-21 (t. 1, b. l. 11-13), t. y. po šalių santuokos sudarymo. Todėl ta aplinkybė, kad viešame registre nurodyta, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. B., negali pakeisti ir apriboti CK 3.88 str. 1 d. įtvirtintų taisyklių, tame tarpe, kad bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai, nei ginčo turtas, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nors ir nurodyta, kad nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau atskirai yra ir įregistruotas juridinis faktas, kad šis žemės sklypas yra atsakovo A. B. asmeninė nuosavybė, kai dėl ginčo turto toks juridinis faktas nėra įregistruotas (t. 1, b. l. 11-12). Tai, kad tik po santuokos sudarymo, t. y. 2008-09-17, buvo išduotas ginčo turtui leidimas statybai, šis faktas viešame registre išviešintas 2008-11-05, o statybos inspekcijos tarnybos pažyma išduota 2008-11-19 ir išviešinta 2008-11-21 (t. 1, b. l. 11-12), tik patvirtina išvadas, kad ginčo turtas šalių įgytas santuokoje, todėl yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.).

37Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs teismui priešieškinį dėl ginčo turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, ar teisme būtų nagrinėjama atskira byla dėl tokio atsakovo reikalavimo (CK 3.89 str.).

38Atsakovas nurodydamas ir pateikdamas įrodymus, kad dar iki santuokos sudarymo su ieškove, t. y. 2007-07-02, pasirašė kredito sutartį Nr. 07-067258-FA dėl 98000 Lt paskolos jam suteikimo (t.1, b. l. 35-49 ), kad šios kredito lėšos buvo panaudotos ginčo namo statybai, nepagrįstai teigia, jog tai yra savaime pagrindas ginčo turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, ieškovei neišmokant jokios kompensacijos. Pažymėtina, kad tokiu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str.) ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

39Dėl kompensacijos priteisimo

40Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 str. 2 d. nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.).

41Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis, CK 3.118 str. 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 str.) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.).

42Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

43Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas turto padalijimo būdas, todėl konstatavus, kad ginčo turtas pagrįstai teismo pripažintas šalims priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio, ginčo turtą priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

44Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.).

45Šioje byloje nėra ginčo, kad nebaigto, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 204000 Lt, nors vertės nustatymo data yra 2008-11-10 (t. 1, b. l. 51-54), o teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus nebuvo pagrindo. Todėl, atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ir į tai, kad ginčo turtas visas natūra priteisiamas atsakovui, ieškovei atitinkamai turėtų būti priteistina 102000 Lt piniginė kompensacija (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 2 d.).

46Kaip jau minėta, CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

47Nagrinėjamojoje byloje ieškovė S. B. prašė teismo jai priteisti 24000 Lt kompensaciją, ją įvardindama kaip kompensaciją už prisidėjimą prie ginčo namo statybos, todėl toks kompensacijos dydis, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sudaro tik 11,76 proc. nuo visos ginčo nekilnojamojo daikto vertės.

48Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 24000 Lt kompensaciją ieškovei, turėjo įvertinti, ar atsakovė turėjo galimybę prisidėti tokio dydžio indėliu prie gyvenamojo namo statybos.

49Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. nuostatomis, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kito ko, pripažįstama: pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p.). Todėl nagrinėjam atveju nėra svarbu, kokia konkrečiai asmeninių pajamų suma ieškovė prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo statybos, nes tiek ieškovės, tiek atsakovo po santuokos sudarymo gautos pajamos, išskyrus CK 3.88 str. 1 d. numatytas išimtis, abiems jiems priklauso lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.), Šiame kontekste svarbu įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai taikytos 3.117 str. 2 d., 3 d., CK 3.123 str. 1 d., normos, sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir atitinkamai kompensacijos priteisimo.

50Byloje nustatyta, kad atsakovo paimta asmeninė paskola bankui pradėta grąžinti 2008-05-20, ir iki 2013-10-28 bankui kartu su palūkanomis yra sumokėta 33505,31 Lt, kai viso yra suteikta 98000 Lt kreditas (t. 1, b. l. 142-168 169-178), atsakovas pats yra nurodęs (t. 1, b. l. 31-34), kad namo baigtumas jau yra 80-85 proc., kai 2008 metais baigtumas viešajame registre nurodytas 69 proc. (t. 1, b. l. 52-54), ieškovė, likus vos dvejoms dienoms iki santuokos sudarymo, 2008-07-27 sudarė vartojamosios paskolos sutartį, jai buvo suteikta 6000 Lt paskola (t. 1, b. l. 114-119), byloje nėra ginčo, kad minėta 6000 Lt suma buvo panaudota šeimos poreikiams, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 6000 Lt paskola su palūkanomis 2013 m. liepos mėn. buvo grąžinta (t. 1, b. l. 121). Todėl, atsižvelgiant į atsakovui likusios grąžinti apie 60000 Lt asmeninės paskolos sumą, kad už paskolą yra laidavę atsakovo tėvai (t. 1, b. l. 130-134), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo nekilnojamojo turto priteisimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei 24000 Lt kompensacijos priteisimas, atitinka tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo, tiek bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.2 STR., 3.3 str.), taip pat atitinka CK 3.117 str. 2 d., 3 d., CK 3.123 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Be to, kaip yra pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, 24000 Lt kompensacijos priteisimas šalių buvo aptartas ir 2013 m. vasario 4 d. jų pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 66), ir nors ši sutartis nebuvo teismo patvirtintina, tačiau ji vertintina kaip rašytinis įrodymas, atitinkantis šalių valią 2013 m. vasario 4 d.. Todėl, nors atsakovas šioje nagrinėjamojoje byloje nebesutinka su nurodytos kompensacijos dydžiu, tačiau minėtoje sutartyje nurodytą kompensacijos dydį, vertinant kitų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad 24000 Lt kompensacijos priteisimas yra ta suma, optimaliai kompensuojanti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto netekimo dydį (CPK 185 str.).

51Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, procesinių palūkanų priteisimo

52Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteistos 24000 Lt kompensacijos išmokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, tokia teismo teisė yra numatyta CPK 284 str. 1 d., nepriklausomai ar yra dalyvaujančių byloje asmenų prašymas. Pažymėtina, kad išdėstyti teismo sprendimą galima, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, ieškovė neprieštaravo dėl teismo sprendimo išdėstymo, neteikė apeliacinio skundo dėl tokio teismo sprendimo, todėl šioje dalyje teismo sprendimo pakeitimas ir įpareigojimas atsakovą sumokėti visą priteistą 24000 Lt kompensaciją reikštų blogesnio sprendimo priėmimą apelianto atžvilgiu, kas suponuotų CPK 313 str. nuostatų pažeidimą.

53Pažymėtina, kad teismo sprendimo išdėstymas neatima atsakovui teisės sumokėti priteistą kompensacijos sumą iš karto visą ar didesnėmis dalimis bei anksčiau, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

54Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 5 proc. palūkanos privalo būti mokamos ne nuo 24000 Lt kompensacijos, o nuo laiku nesumokėtos įmokos sumos.

55CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, skatina skolininką greičiau, o nagrinėjamu atveju laiku įvykdyti teismo sprendimą, t. y. sumokėti nustatyto dydžio įmoką, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus– kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 284 str. 1 d., savo iniciatyva išdėstė teismo sprendimo įvykdymą, todėl už teismo sprendime nurodytų įmokų pavėluotą mokėjimą pagrįstai nuspręsta iš atsakovo priteisti procesines palūkanas, nors tokio reikalavimo ieškovė nereiškė.

56Dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo

57CPK 150 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) (t. 1, b. l. 24). Todėl, nors minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tikslu užtikrinti ieškovės reikalavimus, atsakovui gera valia neteikiant priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai ir esant 1200 Lt įsiskolinimui, ir jos nebuvo taikytos tikslu užtikrinti reikalaujamos priteisti 24000 Lt kompensacijos sumokėjimą, tai nėra pagrindas išvadai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo pagrindo taikyti CPK 150 str. 3 d. nuostatų ir palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško prievolės ieškovei įvykdymo.

59Byloje ieškinys iš esmės beveik visa apimtimi buvo patenkintas, išskyrus dalį reikalavimo, jog santuoka būtų nutraukta, pripažinus atsakovo kaltę, todėl teismui panaikinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arba jas palikti galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo teisinio pagrindo.

60Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu palikus galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo CPK 148 str., 149 str. nustatyta tvarka.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

62Kaip jau minėta, ieškovės ieškinys iš esmės beveik visa apimtimi buvo patenkintas, išskyrus dalį reikalavimo, jog santuoka būtų nutraukta, pripažinus atsakovo kaltę. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį. Apeliantas mano, jog tokiu atveju dalis jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų turėjo būti priteista iš ieškovės.

63Atkreiptinas dėmesys, kad dėl santuokos nutraukimo pripažinus abu sutuoktinius kaltais, ieškovės valstybei sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo buvo padalintas pusiau, ieškovei priteisiant iš atsakovo 72 Lt, todėl CPK 93 str. 2 d. reikalavimai pažeisti nebuvo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, didžiausias ginčas tarp šalių buvo dėl priteistino ieškovei iš atsakovo kompensacijos dydžio ir priteistos nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumos padidinimo ir šie ieškovės reikalavimai buvo pilnai patenkinti, todėl, atsižvelgiant į ieškovės turėtų teisinės pagalbos 1731 Lt dydį, vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, jų mažinti pagrindo nėra. Atsakovas, prašydamas priteisti bent dalį jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, jokių rašytinių įrodymų apie tokias išlaidas nėra pateikęs, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl jų priteisti iš ieškovės atsakovui teisinio pagrindo nėra (CPK 98 str. 1 d.).

64Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji turėjo 1000 Lt (289,62 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo (t. 2, b. l. 178-184, 186).

67Ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka CPK 98 str. reikalavimus, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo A. B. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. ( - ) ieškovei S. B. (a. k. ( - ) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. I. S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama... 6. Nurodė, kad atsakovas pažeidė pareigą, numatytą CK 3.27 str., nes paliko... 7. Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko nutraukti santuoką,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Teismas neteisingai išsprendė bendro turto padalijimo klausimą, dėl to... 15. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas,... 16. 4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalių 2013-02-04 sudaryta... 17. 5. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 3.117 str. numatytų taisyklių dėl... 18. 6. Teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos... 19. 7. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. B. prašo Šiaulių apylinkės... 21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Šioje byloje nei viena iš šalių neprašė dalyti turto, kuris įgytas... 23. 2. Atsakovas nereiškė priešieškinio, prašydamas pripažinti, kad nebaigtas... 24. 3. Ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis su prašymu nutraukti santuoką... 25. 4. Ieškovė nurodo, kad pagal 2007-07-02 kredito sutartį suteiktą 80000 Lt... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Dėl teismo išvadų dėl bendro sutuoktinių turto ... 30. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti nepagrįstomis pirmosios... 31. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos apeliacinio skundo argumentus... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės S. B. ir atsakovo A. B. santuoka... 35. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, kad iki teismo... 36. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas,... 37. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs teismui... 38. Atsakovas nurodydamas ir pateikdamas įrodymus, kad dar iki santuokos sudarymo... 39. Dėl kompensacijos priteisimo... 40. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos... 41. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas... 42. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas... 43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas turto padalijimo būdas, todėl... 44. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo... 45. Šioje byloje nėra ginčo, kad nebaigto, pastato – gyvenamojo namo, unikalus... 46. Kaip jau minėta, CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina prezumpcija, kad... 47. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė S. B. prašė teismo jai priteisti 24000 Lt... 48. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus,... 49. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. nuostatomis,... 50. Byloje nustatyta, kad atsakovo paimta asmeninė paskola bankui pradėta... 51. Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, procesinių palūkanų priteisimo ... 52. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteistos 24000 Lt... 53. Pažymėtina, kad teismo sprendimo išdėstymas neatima atsakovui teisės... 54. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 5 proc.... 55. CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 56. Dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo... 57. CPK 150 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos... 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar 2013 m. rugpjūčio 6 d.... 59. Byloje ieškinys iš esmės beveik visa apimtimi buvo patenkintas, išskyrus... 60. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu palikus galioti byloje taikytas... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ... 62. Kaip jau minėta, ieškovės ieškinys iš esmės beveik visa apimtimi buvo... 63. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl santuokos nutraukimo pripažinus abu... 64. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d.... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 66. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 67. Ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka CPK 98 str.... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 69. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 70. Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. ( - ) ieškovei S. B. (a. k. ( - ) 289,62...