Byla eA-5376-968/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 68-243 „Dėl M. R. (a. k. ( - )) 2016-06-21 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas).

72.

8Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

92.1.

10Klaipėdos AVMI sprendime konstatuota, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo šeimos išlaidos viršijo gaunamas pajamas, pareiškėjui ir jo sutuoktinei neužteko lėšų paskolų suteikimui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Raelas“, bankų paskolų dalies grąžinimo ir sumokėtų palūkanų bei iš dalies vartojimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidoms padengti. Nurodyta išvada padaryta dėl to, jog mokesčių administratorius nepripažino 2005 m. balandžio 29 d. pateiktoje vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) (toliau – ir Deklaracija) nurodytų ne banke turėtų piniginių lėšų – 788 000 Lt (228 220,57 Eur) – pareiškėjo šeimos realiai turėtomis santaupomis.

112.2.

12Teisinio reguliavimo spragą, kuri yra šio administracinio ginčo pagrindas, užpildė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 (kurį tiek VMI, tiek Klaipėdos AVMI ignoravo), padarydamas išvadas, jog nėra tinkamai sureglamentuota, už kokį laikotarpį mokesčių administratorius turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo (turėto) turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, o asmuo (gyventojas) turi pareigą pagrįsti deklaruoto turto realią apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, kad šį teisinį santykį reikia išspręsti taikant teisės analogijos taisykles, būtent – Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 5 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio nuostatas, kadangi minėtuose teisės aktuose teisinių santykių stabilumo atsiradimas yra apibrėžtas laike, užtikrinant ir šio teisinio santykio subjektų teisių bei pareigų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pažymėjo, kad mokesčių administratoriui laiku nekilo klausimų dėl Deklaracijos. Pareiškėjas visus dokumentus, reikalingus pagrįsti gautas lėšas, saugojo atitinkamą laikotarpį, o praėjus daugiau kaip 11 metų nuo Deklaracijos pateikimo jis jau nebeturi galimybės pateikti reikalaujamus dokumentus. Pasak pareiškėjo, priešingai nei teigia VMI, jis ir jo sutuoktinė neturi pareigos saugoti šiuos dokumentus neribotą laikotarpį. Todėl tiek VMI, tiek Klaipėdos AVMI, vadovaudamiesi sena ir su šio ginčo esme nesusijusia Lietuvos Respublikos teismų praktika, elgiasi nesąžiningai, neteisėtai, priešingai objektyvumo, įstatymo viršenybės ir gero viešojo administravimo principams.

132.3.

14Pats mokesčių administratorius nurodė, jog įvertinus mokestinio patikrinimo metu žinomas pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004–2008 metais turėtas ir gautas pinigines lėšas bei mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas išlaidas, 2009 m. sausio 1 d. pareiškėjas su sutuoktine galėjo turėti iki 67 495 Lt santaupų (neskaičiuojant Deklaracijoje nurodytų piniginių lėšų). Tačiau remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas su sutuoktine 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 34 842,35 Lt negrąžintų paskolų bankams, mokesčių administratorius konstatavo, jog jie 2008 m. gruodžio 31 d. realiai neturėjo 67 495 Lt santaupų. Ši išvada yra paremta spėliojimais, kadangi ji grindžiama ne objektyviais rašytiniais įrodymais bei konkrečiais skaičiavimais, o vienintele šalutine faktine aplinkybe, jog pareiškėjas su sutuoktine 2006–2007 metais ėmė paskolas iš bankų, ir tai neva įrodo, kad jie negalėjo turėti santaupų. Tačiau tokia mokesčių administratoriaus išvada neturi jokio pagrįstumo ekonominiu / finansiniu požiūriu, kadangi ilgalaikės vartojimo paskolos, pavyzdžiui, paskolos būstui įsigyti, nenorint ilgam įšaldyti nuosavų piniginių lėšų, yra elementarus, ekonomine logika pagrįstas finansinis sprendimas, jokiu būdu nereiškiantis, jog paskolos gavėjo finansinė padėtis yra sunki. Šiuo aspektu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2006–2007 metais paskolos iš bankų buvo paimtos itin geromis sąlygomis.

153.

16Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

173.1.

18Pareiškėjas ir jo sutuoktinė patikrinimo metu deklaruotų ne banke turėtų 788 000 Lt piniginių lėšų nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. nepateikė šių deklaruotų lėšų gavimo iš žvėrelių auginimo veiklos ir žvėrelių narvų, šaldytuvo, lupimo staklių, įvairių įrankių pardavimo faktus įrodančių dokumentų ir duomenų, taip pat nenurodė, kada, kokiu laikotarpiu buvo vykdoma veikla, kieno vardu, kaip ir kur ji buvo įregistruota, kaip buvo deklaruojamos pajamos iš jos, kokiais metais buvo gautos pajamos (išskiriant už kiekvienus metus), kiek ir kokių patyrė išlaidų šiai veiklai, kiek susidarydavo pelno. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – VGTDĮ) 3 straipsnį nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo ne tik įpareigotas deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, tačiau privalėjo ir pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. Šiuo aspektu atsakovas pabrėžė, kad vien paaiškinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia, o mokesčių mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais, prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Be to, pareiškėjas ir jo sutuoktinė nedeklaravo 1992–2002 metais gautų pajamų bei nepateikė Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2003 metus, kaip tai daryti įpareigoja teisės aktai.

193.2.

20Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, pagal kurią mokesčių mokėtojai turi pareigą ne tik deklaruoti atitinkamas pajamų ar piniginių lėšų sumas, bet ir pagrįsti jų realumą ir gavimo šaltinius. Klaipėdos AVMI tik prašė pareiškėjo pagrįsti deklaruotų piniginių lėšų realumą, bet nuo šios sumos neapskaičiavo mokesčių, todėl nepažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino skaičiavimą.

213.3.

22Patikrinimo metu, įvertinus mokesčių administratoriaus turimus duomenis apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėtas ir gautas pinigines lėšas bei mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas išlaidas, buvo nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. sutuoktiniai galėjo turėti 49 000 Lt santaupų. VMI pagrįstai sutiko su Klaipėdos AVMI išvada, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2008 m. gruodžio 31 d. realiai neturėjo 67 495 Lt santaupų, kadangi paimtos paskolos iš bankų ir negrąžinti jų likučiai 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 842,25 Lt, tačiau galėjo turėti 49 000 Lt grynųjų pinigų santaupų, kuriuos pareiškėjo sutuoktinė pagal 2008 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį gavo iš savo motinos D. O. Š.. Kadangi pareiškėjas patirtų išlaidų mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir nenurodė pajamų šaltinių, todėl mokesčio bazė ir mokėtina mokesčio suma apskaičiuota pagrįstai.

23II.

244.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 68-243 „Dėl M. R. (a. k. ( - ) 2016-06-21 skundo“.

265.

27Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką iš esmės sudaro teisiškai reikšmingos aplinkybės – ar pareiškėjas teisingai ir pagrįstai 2005 m. balandžio 29 d. Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, jog kartu su sutuoktine turėjo 788 000 Lt lėšų ne banke – nustatymas. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja VGTDĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

286.

29Įvertinęs VGTDĮ 3 ir 4 straipsnių nuostatas, teismas pažymėjo, kad jose yra įtvirtintos atitinkamos asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje: iš vienos pusės – asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui turto deklaraciją bei jo teisė deklaruoto turto apimtyje grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą; iš kitos pusės – mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui) deklaruoto turto apimtyje grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą, bei mokesčių administratoriaus teisė tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu. Tačiau šiame įstatyme nėra nustatyta, kokį laikotarpį nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu, o asmuo (gyventojas) turi pareigą pagrįsti deklaruoto turto realią apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, t. y. šiame teisės akte nėra nuostatų, nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumą.

307.

31Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis konstitucine doktrina, teismas nurodė, jog būtų nepateisinama tokia situacija ir nebūtų proporcinga priemonė, jeigu mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmens (gyventojo) iki 2005 m. gegužės 1 d. pateiktos deklaracijos apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą duomenų tikrumą, o asmenį (gyventoją) neribotą laiką įpareigojant pagrįsti šios deklaracijos duomenis, t. y. šiems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotą laiką. Teismas pažymėjo, kad iš esmės panašiuose teisiniuose santykiuose terminai, per kuriuos šie teisiniai santykiai įgyja teisinį stabilumą, yra nustatyti.

328.

33Taigi, teismas sprendė, kad VGTDĮ nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas teisinis santykis, tačiau jį galima išspręsti taikant teisės analogijos taisykles, t. y. GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei MAĮ 68 straipsnio nuostatas. Įvertinęs pastarąsias nuostatas, teismas pažymėjo, kad teisinių santykių stabilumo atsiradimas yra apibrėžtas laike, užtikrinant ir šio teisinio santykio subjektų teisių bei pareigų pusiausvyrą.

349.

35Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad 2005 m. balandžio 29 d. mokesčių administratoriui pateikta Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, t. y. joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumą ir mokesčių administratorius, 2014 metais atlikdamas pareiškėjo atžvilgiu mokestinį tyrimą bei patikrinimą, šių duomenų kvestionuoti nebegalėjo, nes jo teisė duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą, kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo šaltinius, už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos, buvo pasibaigusi. Todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas negalėjo 2009–2012 metais turėtų išlaidų grįsti minėtos Deklaracijos duomenimis, yra neteisėta bei neteisinga.

3610.

37Teismo vertinimu, pagal Deklaracijos duomenis pareiškėjui pakako lėšų (788 000 Lt) pagrįsti 2009–2012 metais turėtas išlaidas, todėl jam negalėjo būti priskaičiuoti mokėti į biudžetą skundžiamuose Klaipėdos AVMI ir VMI sprendimuose nurodyti mokesčiai. Taigi, teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 68-243 „Dėl M. R. (a. k. ( - )) 2016-06-21 skundo“ naikintini. Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, kuriame buvo analizuojamos iš esmės analogiškos aplinkybės. Teismas sprendė, kad minėtas sprendimas yra ne tik labiausiai argumentuotas, bet ir naujausias tokio pobūdžio bylose.

38III.

3911.

40Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-329 bei VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 68-243. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

4111.1.

42Nesąžiningas mokesčių mokėtojas negali remtis VGTDĮ nurodytomis interesų garantijomis (pateiktos deklaracijos teisiniu stabilumu, įgytu per ilgesnį laikotarpį), kurios skirtos teisėtai besielgiantiems, sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, bendrasis teisės principas ex iniuria non oritur ius (iš neteisės teisė nekyla). Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina negali remtis tie asmenys, kurie patys nesilaikė imperatyvių įstatymų normų.

4311.2.

44Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius MAĮ 68 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes mokestis už ankstesnį laikotarpį nebuvo priskaičiuotas ar perskaičiuotas. Pažymėjo, kad VGTDĮ tikslas buvo įteisinti nelegaliai gautas pajamas ar už tokias pajamas įsigytą turtą ne tik iki deklaracijos pateikimo, bet ir neribotą laiką po to. Taigi asmuo turi prievolę pirmiausia deklaruoti realų turimą turtą, o esant reikalavimui – pagrįsti deklaruoto turto šaltinius. Aplinkybė, kad minėtame įstatyme nėra nurodyti terminai dėl deklaracijos duomenų tikrumo patikrinimo, yra susijusi su tuo, kad nėra nustatyta ir jokių terminų, kiek laiko ateityje bus galima vienkartinės deklaracijos duomenimis grįsti kito turto įsigijimą.

4511.3.

46MAĮ 68 straipsnio 1 dalis neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms. Sąvokos „tikrinti“ ir „apskaičiuoti“ yra skirtingos savo prasme, todėl faktinių aplinkybių, turinčių įtakos tikrinamo laikotarpio mokesčio apskaičiavimui, tyrimui MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos. Taigi, negali būti daroma analogija tarp teisės normų, reglamentuojančių mokesčio apskaičiavimą, ir duomenų, svarbių mokesčiams apskaičiuoti, tyrimo.

4711.4.

48Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog pareiškėjo sutuoktinė, tariamai turėdama deklaruotą 788 000 Lt sumą, su UAB „Raelas“ tiekėjais galėjo atsiskaityti iš savo disponuojamų lėšų, o ne iš gautų dovanų ir paskolų. Šiuo aspektu pareiškėjo sutuoktinės veiksmai (dovanų ir paskolų gavimas) suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2009–2011 metais neturėjo deklaruotų 788 000 Lt lėšų, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad minėtos lėšos pagrindžia mokesčių administratoriaus nustatytas 385 633 Lt neapmokestintas pajamas, yra nepagrįsti ir atmestini.

4912.

50Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad:

5112.1.

52Pareiškėjas ir jo sutuoktinė tinkamai bei sąžiningai vykdė jiems Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo juos laikyti nesąžiningais mokesčių mokėtojais. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą neribotą laiką saugoti gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjui nepagrįstai kelia aukštesnius atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo standartus, nei tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiškėjo įsitikinimu, nesąžiningu šioje situacijoje yra būtent mokesčių administratorius, kuris dėl savo neveiksnumo (per protingą laikotarpį neatlikęs savo pareigų ir nepasinaudojęs galimybe patikrinti Deklaracijoje pateiktus duomenis) siekia ne tik perkelti įrodinėjimo naštą mokesčių mokėtojui, tačiau ir sukurti jam pareigą saugoti pirminius pajamų gavimo dokumentus neribotą laiko tarpą. Šiuo atveju mokesčių administratorius, įvertinęs Deklaracijoje nurodytus duomenis ir konstatavęs tariamą neatitikimą realioms faktinėms aplinkybėms, Deklaracijoje nurodytų ir įrodymais nepagrįstų pajamų apmokestinimą iš esmės tiesiog perkėlė į 2009–2011 metus. Tačiau naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika laike apribojo mokesčių administratoriaus galimybę kvestionuoti pagal VGTDĮ nuostatas pateiktoje Deklaracijoje užfiksuotus duomenis.

5312.2.

54Mokesčių administratorius nepagrįstai skirtingai vertina dviejų subjektų – mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų – pateiktų duomenų įrodomąją galią tiek ikiteisminėje mokestinių ginčų nagrinėjimo stadijoje, tiek nagrinėjant administracines bylas teismuose. Sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojų pajamų ir (ar) santaupų pripažinimo realiomis, mokesčių administratorius tokio pobūdžio ginčuose paprastai taiko itin griežtus įrodinėjimo standartus mokesčių mokėtojų gaunamų pajamų apskaitai, t. y. dažniausiai pripažįstamos tik tos pajamos, kurios gautos bankiniais pavedimais.

5512.3.

56Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtas pajamas grindžia teisinį stabilumą įgijusia Deklaracija ir joje užfiksuotais duomenimis apie 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas 788 000 Lt (228 220,57 Eur) lėšas ne banke. Tuo tarpu mokesčių administratorius Deklaracijos duomenis nepagrįstai siekia nuginčyti vienintele šalutine aplinkybe, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė atitinkamu laikotarpiu ėmė paskolas, nors 2006–2007 metais paskolos iš bankų buvo paimtos itin geromis sąlygomis, be to, tai jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjo šeimai trūko apyvartinių lėšų. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo turimi piniginių lėšų likučiai ir mokestiniai įsipareigojimai turi būti apskaičiuojami remiantis objektyviais įrodymais bei matematiniais skaičiavimais, o ne prielaidomis.

57IV.

5813.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 atsakovo VMI apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo M. R. skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 68-243 „Dėl M. R. (a. k. ( - )) 2016-06-21 skundo“.

6014.

61Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės – pareiškėjo 2005 m. balandžio 29 d. deklaruotų Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) 788 000 Lt (228 220,57 Eur) piniginių lėšų – vertinimo ir jų reikšmės, apmokestinant pareiškėjo 2009–2012 metais gautas pajamas. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami aptartą faktinę aplinkybę, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, tačiau atsakovas su šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikymu nesutiko.

6215.

63Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime buvo konstatuota, jog VGTDĮ nėra nustatyta teisinio reglamentavimo, per kokį laikotarpį nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu, o asmuo (gyventojas) turi pareigą pagrįsti deklaruoto turto realią apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu, t. y. šiame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių, nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumą. Kadangi VGTDĮ nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas teisinis santykis, todėl jį galima išspręsti taikant teisės analogijos taisykles, būtent – GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Todėl laiku mokesčių mokėtojų pateiktos Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, t. y. jose nurodyti duomenys, įgyja teisinį stabilumą ir mokesčių administratorius, po nurodyto termino atlikdamas mokesčių mokėtojų atžvilgiu mokestinį patikrinimą, šių duomenų kvestionuoti bei reikalauti, kad pastarieji pagrįstų deklaruotų pajamų teisėtumą, nebegali.

6416.

65Teisėjų kolegija akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius iš esmės kvestionuoja aptartą teismų praktiką tuo aspektu, kad jis turi turėti teisę patikrinti mokesčių mokėtojo iki 2005 m. gegužės 1 d. pagal Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenis deklaruotų lėšų teisėtumą bei realumą, neribojant šios teisės laike. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tokių pagrindų nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra nepakitęs, faktinės aplinkybės šiuo aspektu yra analogiškos, kaip ir minėtose bylose. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 ir kiti analogiški šiuo klausimu teismų sprendimai yra teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad apelianto prašymas aptartu klausimu formuoti naują praktiką iš esmės grindžiamas noru, jog nagrinėjamas teisinis santykis būtų aiškinamas jam palankiai, suteikiant jam teisę neribotai laike tikrinti minėtų deklaracijų duomenų teisėtumą bei realumą.

6617.

67Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog šioje byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kurios atsirado po to, kai pareiškėjas 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) 788 000 Lt (228 220,57 Eur) pinigines lėšas, sudaro pagrindą toliau plėtoti aptartą teismų praktiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodė, kad pagal VGTDĮ 3 ir 4 straipsnių nuostatas Lietuvos gyventojas, iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikęs deklaraciją, joje deklaravo duomenis apie turtą, kurį jis turėjo 2003 m. gruodžio 31 d., kuriuo galėjo grįsti vėlesnius kito turto įsigijimus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas (2, 3, 5, 19, 24, 25 str.) asmuo, gavęs arba uždirbęs pajamų (bet kokia jų forma), privalo jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, o jų teisingumui pagrįsti turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentus, sandorius ir pan. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti privalomi apskaitos dokumentai įrodymų vertinimo prasme yra pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali pagrįsti savo pajamų ir išlaidų šaltinius bei jų teisėtumą. Šia prasme Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys apie asmens turėtas 2003 m. gruodžio 31 d. lėšas yra tik tas įrodymas, kuris patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog asmuo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo atitinkamą turtą (lėšas). Tačiau jis pats savaime neįrodo fakto, kad turtas, kuris yra įsigytas po 2003 m. gruodžio 31 d., yra įgytas už šias lėšas.

6818.

69Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų pobūdis lemia, kad asmuo, po 2003 m. gruodžio 31 d. už šias lėšas įsigydamas kitą turtą, turi turėti aptartus pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog turtas yra įgytas iš lėšų, deklaruotų Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593). Ir priešingai, jei asmuo tokių įrodymų neturi ir (ar) neteikia, įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neįrodo aptartos aplinkybės. Tačiau tais atvejais, kai šio teisinio santykio šalys tokių pirminių ir leistinų įrodymų neturi, šalys teisiškai reikšmingas aplinkybes gali įrodinėti bei paneigti visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, už kokias lėšas asmuo įgijo turtą po 2003 m. gruodžio 31 d., priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan.

7019.

71Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį, o būtent – asmuo turi įrodyti, kad jis, įsigydamas turtą po 2003 m. gruodžio 31 d., tebeturėjo pakankamai lėšų, kurias buvo deklaravęs pagal Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją (FR0593), šiam turtui įsigyti; kad šį turtą įsigijo būtent už šias lėšas ir pan. Mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo turtą įsigijo už kitas lėšas; kad lėšų, kurias buvo deklaravęs pagal Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją (FR0593), šiam turtui įsigyti nebeturėjo ir pan.

7220.

73Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo 2009–2011 metais patirtas išlaidas ir gautas pajamas, neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo sutuoktinės 788 000 Lt (228 220,57 Eur) lėšas, kurias jie 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), bei nustatė, jog pareiškėjas 2009–2011 metais gavo 192 816,50 Lt pajamų, nepagrįstų atitinkamais pajamų gavimo šaltiniais. Šią išvadą mokesčių administratorius grindė tuo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2009–2011 metais išlaidas (paskolų suteikimas UAB „Raelas“, dalies bankų paskolų grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) dengė pajamomis, nepagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais ir atitinkamais sandoriais, nuo kurių ir apskaičiavo į biudžetą mokėtinus mokesčius. Tuo tarpu pareiškėjas šią mokesčių administratoriaus išvadą ginčija tik vienu aspektu, kad apskaičiuojant jo pajamas ir išlaidas turėjo būti atsižvelgta į lėšas, kurias jis 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593). Kitais aspektais su faktiniu ir aritmetiniu jo pajamų ir išlaidų už 2009–2011 metus apskaičiavimu pareiškėjas iš esmės sutinka ir to neginčija.

7421.

75Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė pagal dovanojimo ir paskolų sutartis 2006–2012 metais gavo atitinkamas lėšų sumas: iš V. Š. – 48 000 Lt; iš D. O. Š. – 49 000 Lt; iš kredito įstaigų – 60 000 Lt; iš kitų fizinių asmenų (A. G., J. M., A. P. ir kt.) – 278 000 Lt ir 30 000 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas savo teiginių, kad dalį lėšų į UAB „Raelas“ investavo iš lėšų (788 000 Lt), kurias turėjo 2003 m. gruodžio 31 d. ir deklaravo 2005 m. balandžio 29 d. pateiktoje Deklaracijoje, nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. neteikė nei pirminių, nei kito pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog investicijų į UAB „Raelas“ ir kitų išlaidų metu jis realiai turėjo minėtas lėšas ar jų dalį. Atsižvelgusi į tai, taip pat įvertinusi aplinkybes, jog aptariamas lėšas pareiškėjas turėjo 2003 m. gruodžio 31 d., o minėtas išlaidas patyrė gerokai vėliau (2009–2011 metais), teisėjų kolegija sprendė, kad įrodymų vertinimo prasme pareiškėjo teiginiai apie išlaidų vykdymą iš 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų 788 000 Lt yra grindžiami tik prielaida, jog jis galėjo minėtas išlaidas vykdyti iš šių lėšų. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo surinkti įrodymai šias aplinkybes paneigia: pareiškėjas ir jo sutuoktinė nurodytu laikotarpiu skolinosi ženklias pinigų sumas iš kitų asmenų ir kredito įstaigų. Teisėjų kolegija sprendė, kad tai patvirtina atsakovo išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu nedisponavo lėšomis, kurias jis buvo deklaravęs Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593).

7622.

77Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o atsakovo pateikti įrodymai atitiko įrodymų leistinumo kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, tai lėmė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o atsakovo surinkti šiuo klausimu įrodymai juos paneigė bei patvirtino atsakovo išvadas, jog pareiškėjas 2009–2011 metų išlaidas (paskolų suteikimas UAB „Raelas“, dalies bankų paskolų grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) dengė kitomis pajamomis, kurios nėra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Dėl nurodytų priežasčių teismas skundžiamus Klaipėdos AVMI ir VMI sprendimus pripažino pagrįstais ir teisingais, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

78V.

7923.

80Pareiškėjas M. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 ir perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atnaujinti procesą nurodytoje byloje prašė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, teigdamas, kad teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nukrypo nuo išsamios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos faktinėmis aplinkybėmis labai panašiose, o kai kuriais atvejais – identiškose, bylose. Pareiškėjas nurodė, kad:

8123.1.

82Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. išnagrinėta administracine byla Nr. eA-1636-556/2018, kurioje pareiškėja buvo M. R. sutuoktinė, o ginčas kilo iš tų pačių faktinių aplinkybių ir dėl to paties teisinio pagrindo. Nurodytoje byloje, įvertinus Deklaracijoje deklaruotą 2003 m. gruodžio 31 d. ne banke turėtą grynųjų piniginių lėšų likutį, taip pat atsižvelgus į mokesčių administratoriaus atliktą pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004–2008 metų pajamų ir išlaidų tyrimą, buvo pripažinta, kad pareiškėjo šeimai pakako piniginių lėšų pagrįsti 2009–2012 metais turėtas išlaidas, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai ginčijamais sprendimais pareiškėjo sutuoktinei apskaičiavo papildomai mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas, tačiau šioje byloje padaryta priešinga išvada. Taigi, šiuo atveju ta pati faktinė situacija to paties teismo dviejų skirtingų teisėjų kolegijų buvo išspręsta skirtingai. Pareiškėjo įsitikinimu, tai yra neabejotinas teisinis pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, kad nebūtų nukrypta nuo dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei tokios praktikos formavimo klaidinga linkme.

8323.2.

84Mokesčių administratorius, atlikęs jo šeimos mokestinį tyrimą, o vėliau ir patikrinimą, nustatė, jog jis su sutuoktine 2008 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti santaupų. Tai reiškia, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidos 2004–2008 metais (t. y. nuo Deklaracijos pateikimo iki laikotarpio, už kurį atlikti mokestinis tyrimas ir patikrinimas, pradžios) neviršijo gautų pajamų. Ši mokesčių administratoriaus išvada buvo padaryta visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant 2005 m. balandžio 29 d. pateiktoje Deklaracijoje nurodytų 2003 m. gruodžio 31 d. ne banke turėtų 788 000 Lt (228 220,57 Eur) piniginių lėšų sumos. Atsižvelgiant į tai, Deklaracijoje nurodytos 788 000 Lt (228 220,57 Eur) sumos pripažinimas pareiškėjo šeimos 2003 m. gruodžio 31 d. realiai turėtomis santaupomis ne banke leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šia piniginių lėšų suma galėjo dengti 2009–2011 metais, už kuriuos buvo atliktas mokestinis patikrinimas, patirtas išlaidas, kadangi jos nebuvo išleistos. Tačiau nepaisant to, kad pagal Klaipėdos AVMI ir VMI atliktus skaičiavimus, į juos netgi neįtraukiant Deklaracijoje nurodytos sumos, 2004–2008 metais pareiškėjo šeimos pajamų ir išlaidų balansas buvo teigiamas, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjo šeima pajamų gavo daugiau, nei patyrė išlaidų, teismas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019, nukrypdamas nuo nuosekliai suformuotos ir dominuojančios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai ėmėsi kvestionuoti Deklaracijoje nurodytos piniginių lėšų sumos realumą tikrinamo laikotarpio pradžiai.

8523.3.

86Nagrinėjamu atveju susiklostė negalima teisinė situacija, kai dėl nepagrįsto teismo nukrypimo nuo dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos identiškose ir iš tų pačių faktinių aplinkybių kildinamose administracinėse bylose buvo priimti visiškai priešingi sprendimai, o tokių prieštaringų teismo sprendimų buvimas sukuria teisinį netikrumą, galintį sumažinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, nors toks pasitikėjimas yra vienas iš esminių teisinės valstybės komponentų. Teismas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 pasisakydamas, kad asmuo po 2003 m. gruodžio 31 d. už Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) nurodytas lėšas įsigydamas kitą turtą turi turėti pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog turtas yra įgytas iš šių lėšų, gyventojui įtvirtino neracionalias ir neproporcingas papildomas pareigas bei tokiu būdu ėmėsi nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos keitimo klaidinga linkme.

8724.

88Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

8924.1.

90Pareiškėjo prašymas nepagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi aktualia suformuota teismų praktika dėl Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) pateiktų duomenų. Tačiau šioje byloje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, atsiradusios po to, kai pareiškėjas 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) 788 000 Lt (228 220,57 Eur) pinigines lėšas, kurios sudarė pagrindą toliau plėtoti aptartą teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys apie asmens 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas lėšas yra tik tas įrodymas, kuris patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog asmuo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo atitinkamą turtą (lėšas). Tačiau jis pats savaime neįrodo fakto, kad turtas, kuris įsigytas po 2003 m. gruodžio 31 d., yra įgytas už šias lėšas.

9124.2.

92Įvertinus visas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei pareiškėjas ir jo sutuoktinė galėjo turėti tiek lėšų, kiek deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), atsižvelgiant į tai, jog jie vėliau skolinosi iš banko 60 000 Lt ir sumokėjo 9 887,85 Lt palūkanų, vis tiek būtų daroma išvada, kad jie 2008 metų pabaigoje neturėjo lėšų, deklaruotų Deklaracijoje, nes priešingu atveju jiems nebūtų poreikio skolintis iš kredito įstaigų ir mokėti už paskolas palūkanas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo teiginių, jog dalį lėšų į UAB „Raelas“ investavo iš lėšų (788 000 Lt), kurias turėjo 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), nepagrindžia jokias įrodymais, t. y. neteikė nei pirminių, nei kito pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog investicijų į UAB „Raelas“ ir kitų išlaidų metu realiai turėjo minėtas lėšas ar jų dalį. Apibendrinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad aptariamas lėšas pareiškėjas turėjo 2003 m. gruodžio 31 d., o minėtas išlaidas patyrė gerokai vėliau (2009–2011 metais), darytina išvada, jog įrodymų vertinimo prasme pareiškėjo teiginiai apie išlaidų vykdymą iš 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų 788 000 Lt yra grindžiami tik prielaida, kad jis galėjo minėtas išlaidas vykdyti iš šių lėšų.

9324.3.

94Visose nutartyse, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi teisinio tikrumo, stabilumo principais (2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015; 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3938-438/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4957-438/2017), tokia pozicija buvo grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Tačiau taikant tokius konstitucinius principus kaip teisinis tikrumas, stabilumas, jokiu būdu negalima visiškai neatsižvelgti į protingumo, teisingumo, proporcingumo, Konstitucijos vientisumo principus, nes priešingu atveju būtų pažeista konstitucinių principų ir vertybių pusiausvyra. Be to, teismų praktika nėra ir negali būti visiškai statiška. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant. Tinkamai motyvuota teismų praktikos kaita, kai ji nėra atsitiktinė, atitinka teisinės valstybės imperatyvą. Siekis ne formaliai vadovautis teisinio stabilumo užtikrinimo principu, taip pat GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, tačiau atsižvelgti ir į kitus teisinius principus (protingumą, teisingumą, proporcingumą ir kt.), tokiu būdu išsaugojant vertybių pusiausvyrą, yra svarbus tikslas, galintis pateisinti teismų praktikos kitimą.

9524.4.

96Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1125-556/2017 konstatavo, jog būtų tikslinga papildyti principinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 suformuotą nuostatą dėl gyventojo turto deklaracijoje nurodytų duomenų kvestionavimo bei galbūt paneigimo laike, kai yra nustatomi akivaizdžiai protingumo kriterijams prieštaraujantys duomenys ar yra kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nepaisyti nuostatos dėl gyventojo turto deklaracijoje nurodytų duomenų kvestionavimo konkrečiame laike. Šioje byloje būtent ir buvo nustatyti akivaizdžiai protingumo kriterijams prieštaraujantys duomenys bei yra kitų išskirtinių aplinkybių (prieštaravimas kitiems konstituciniams principams), leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas 2009–2011 metų išlaidas (paskolų suteikimas UAB „Raelas“, dalies bankų paskolų grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) dengė kitomis pajamomis, kurios nėra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Todėl teismas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes teisėjams paliekama diskrecijos teisė nagrinėti faktines aplinkybes pagal vidinį įsitikinimą ir esant išskirtinėms aplinkybėms konstatuoti, kad Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) nurodytų lėšų pareiškėjas mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžioje nebeturėjo.

9724.5.

98Teismas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 pripažino Deklaracijoje nurodytų duomenų teisinį stabilumą, tačiau įvertino ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes (gautas paskolas 2004–2008 metais), kurių pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1636-556/2018 teismas neakcentavo ar nepastebėjo. Taigi teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, o iš esmės nagrinėjo ir įvertino visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tokiu būdu plėtodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčo klausimu. Todėl, atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

99VI.

10025.

101Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-47-602/2019 pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 tenkino ir atnaujino procesą nurodytoje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu bei perdavė bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

10226.

103Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 5 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1636-556/2018, kurioje atsakovo VMI apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos S. R. skundas buvo tenkintas ir Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. ( - )) 2016-06-21 skundo“ panaikinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aprašomosios dalies matyti, kad joje nustatytos faktinės aplinkybės sutampa su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1636-556/2018, pasisakydamas dėl pareiškėjos S. R. mokestinių prievolių, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 pateiktais išaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kitose analogiško pobūdžio bylose nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog būtų nepateisinama tokia situacija bei būtų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmens (gyventojo) deklaracijos, pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą duomenų tikrumą, o asmenį (gyventoją) neribotą laiką įpareigojant pagrįsti šios deklaracijos duomenis, t. y. šiems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotą laiką, kad šiems teisiniams santykiams pagal analogiją turi būti taikomos GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei MAĮ 68 straipsnio nuostatos (ABTĮ 4 str. 7 d.), mokesčių administratoriui suteikiančios teisę mokestinį patikrinimą atlikti, o tuo pačiu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3938-438/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1118-438/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-636-442/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-875-575/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos mokesčių administratoriui 2005 m. balandžio 29 d. pateikta Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, t. y. joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumą. Taigi, mokesčių administratorius, 2014–2016 metais atlikdamas pareiškėjos mokestinį tyrimą bei patikrinimą, šių duomenų kvestionuoti ar įpareigoti pareiškėją pateikti minėtoje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą patvirtinančius įrodymus neturėjo teisinio pagrindo. Įvertinusi deklaracijoje pareiškėjos deklaruotą 2003 m. gruodžio 31 d. ne banke turėtą grynųjų piniginių lėšų likutį (788 000 Lt), taip pat atsižvelgusi į mokesčių administratoriaus atliktą pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2004–2008 metų pajamų ir išlaidų tyrimą, teisėjų kolegija minėtoje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjai pakako lėšų pagrįsti 2009–2012 metais turėtas išlaidas, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai ginčijamais sprendimais apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas.

10427.

105Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nors ir konstatavo, jog Deklaracijoje nurodyti duomenys įgijo teisinį stabilumą, o byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra nepakitęs, faktinės aplinkybės šiuo aspektu yra analogiškos, kaip ir kitose nurodytose bylose, tačiau nurodė, kad byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kurios atsirado po to, kai pareiškėjas 2005 m. balandžio 29 d. deklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) 788 000 Lt (228 220,57 Eur) pinigines lėšas, todėl tai sudaro pagrindą toliau plėtoti aptartą teismų praktiką. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys apie asmens turėtas 2003 m. gruodžio 31 d. lėšas yra tik tas įrodymas, kuris patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog asmuo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo atitinkamą turtą (lėšas). Tačiau tai savaime neįrodo fakto, kad turtas, kuris yra įsigytas po 2003 m. gruodžio 31 d., yra įgytas už šias lėšas. Toks Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų pobūdis lemia, kad asmuo, po 2003 m. gruodžio 31 d. už šias lėšas įsigydamas kitą turtą turi turėti aptartus pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog turtas yra įgytas iš lėšų, deklaruotų Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593). Ir priešingai – jei asmuo tokių įrodymų neturi ir (ar) neteikia, įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neįrodo aptartos aplinkybės.

10628.

107Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai išnagrinėjus administracines bylas, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios, buvo priimti skirtingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir 2019 m. sausio 30 d. sprendimą buvo nukrypta nuo administracinių teismų praktikos. Taigi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo tenkintas ir procesas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

108Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

109VII.

110Dėl ginčo esmės ir administracinės bylos nagrinėjimo ribų

11129.

112Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius, 2014–2016 metais atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, galėjo tikrinti 2005 m. balandžio 29 d. pateiktos Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų teisingumą ir pagrįstumą, jų nepripažinti bei atitinkamai apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas už 2009–2012 metus, neatsižvelgdamas į minėtoje Deklaracijoje nurodytas pinigines lėšas, kurias pareiškėjas su sutuoktine buvo deklaravę kaip ne banke turimą grynųjų piniginių lėšų likutį.

11330.

114Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 pateiktus išaiškinimus, vadovaudamasis GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, jog minėta 2005 m. balandžio 29 d. mokesčių administratoriui pateikta Deklaracija, t. y. joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumą ir mokesčių administratorius, 2014 metais pradėjęs bei atlikdamas pareiškėjo atžvilgiu mokestinį tyrimą ir patikrinimą, šių duomenų kvestionuoti nebegalėjo. Todėl teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjas negalėjo 2009–2012 metais turėtų išlaidų grįsti šios Deklaracijos duomenimis, yra neteisėta bei neteisinga. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir nustatęs, jog pagal Deklaracijos duomenis pareiškėjui pakako lėšų pagrįsti 2009–2012 metais turėtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamus Klaipėdos AVMI bei VMI sprendimus.

11531.

116Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo atžvilgiu priimtame 2019 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019, nors ir sutiko, jog Deklaracijoje nurodyti duomenys įgijo teisinį stabilumą, be to, kad šioje byloje nėra pagrindo kurti naują precedentą ar nukrypti nuo šioje srityje dominuojančios ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tačiau sprendė, jog šioje byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kurios atsirado po to, kai 2005 m. balandžio 29 d. buvo pateikta Deklaracija, sudarančios pagrindą toliau plėtoti aptartą teismų praktiką. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodė, kad Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys savaime neįrodo fakto, jog turtas, kuris yra įsigytas po 2003 m. gruodžio 31 d., yra įgytas už šias lėšas. Teisėjų kolegija sprendė, kad asmuo, po 2003 m. gruodžio 31 d. už šias lėšas įsigydamas kitą turtą, turi turėti pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad turtas yra įgytas iš lėšų, deklaruotų minėtoje deklaracijoje, o jei asmuo tokių įrodymų neturi ir (ar) neteikia, įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neįrodo aptartos aplinkybės. Remdamasi šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog tikrinamuoju laikotarpiu dalį lėšų į UAB „Raelas“ investavo iš 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų ir 2005 m. balandžio 29 d. pateiktoje Deklaracijoje deklaruotų lėšų, t. y. nepateikė nei pirminių, nei kito pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog investicijų į UAB „Raelas“ ir kitų išlaidų metu realiai turėjo minėtas lėšas ar jų dalį. Įvertinusi šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu nedisponavo lėšomis, kurias jis buvo deklaravęs minėtoje Deklaracijoje, todėl konstatavo, jog pareiškėjas 2009–2011 metų išlaidas (paskolų suteikimas UAB „Raelas“, dalies bankų paskolų grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) dengė kitomis pajamomis, kurios nėra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija skundžiamus Klaipėdos AVMI bei VMI sprendimus pripažino pagrįstais ir teisingais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

11732.

118Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019. ABTĮ 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-993/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

11933.

120Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. proceso atnaujinimo nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-47-602/2019 nurodė, jog procesas šioje byloje atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Procesas šioje byloje buvo atnaujintas dėl to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose savo faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinomis teisės normomis analogiškose bylose dėl dviejų sutuoktinių buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Todėl, remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis bei įvertinusi minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties turinį ir joje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje iš esmės spręstina dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų reikšmės ir jų teisinio stabilumo bei mokesčių administratoriaus teisės (jos apimties) kvestionuoti šiuos duomenis.

121Dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų reikšmės ir jų teisinio stabilumo bei mokesčių administratoriaus teisės (jos apimties) kvestionuoti šiuos duomenis

12234.

123Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VGTDĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą šį turtą: <...> pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 litų“. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai“. Pagal VGTDĮ 4 straipsnio 3 dalį, „Vietos mokesčio administratorius MAĮ nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius“.

12435.

125Vertindamas nurodytas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtintos atitinkamos asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o būtent: iš vienos pusės – asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui turto deklaraciją bei jo teisė deklaruoto turto apimtyje grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą; iš kitos pusės – mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui) deklaruoto turto apimtyje grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą, bei mokesčių administratoriaus teisė tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius jų teisėtumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015).

12636.

127Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų reikšmės ir jų teisinio stabilumo, taip pat ne kartą yra pažymėta, jog būtų nepateisinama tokia situacija bei būtų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmens (gyventojo) deklaracijos, pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą duomenų tikrumą, o asmenį (gyventoją) neribotą laiką įpareigojant pagrįsti šios deklaracijos duomenis, t. y. šiems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotą laiką, kad šiems teisiniams santykiams pagal analogiją turi būti taikomos GTDĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei MAĮ 68 straipsnio nuostatos (ABTĮ 4 str. 7 d.), mokesčių administratoriui suteikiančios teisę mokestinį patikrinimą atlikti, o tuo pačiu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015; 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3938-438/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1118-438/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4957-438/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-442/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-875-575/2018; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-338-442/2019; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-629/2019; ir kt.). Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai, kada Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys per įstatymuose nustatytą laiko tarpą nebuvo paneigti, jie įgyja teisinį stabilumą ir suponuoja mokesčių administratoriaus pareigą, atliekant mokesčių mokėtojo atžvilgiu mokestinį patikrinimą, nebekvestionuoti šių duomenų bei nereikalauti iš mokesčių mokėtojo juos papildomai pagrįsti, t. y. pateikti minėtoje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą patvirtinančius įrodymus.

12837.

129Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

13038.

131Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pasisakydamas apie teismų precedentų reikšmę pabrėžė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <...>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko) žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą“.

13239.

133Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Tuo tarpu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

13440.

135Nagrinėjamu atveju, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo nurodytos ankstesnės šioje srityje jau suformuotos dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi teisinis reguliavimas aptariamu klausimu yra nepakitęs, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nurodytu aspektu yra analogiškos, kaip ir minėtose bylose. Pabrėžtina, kad tokios pačios pozicijos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendime, priimtame šioje byloje (administracinė byla Nr. eA-91-438/2019).

13641.

137Nors pastarajame sprendime teisėjų kolegija ir sutiko, jog Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) nurodyti duomenys įgijo teisinį stabilumą, tačiau sprendė, jog šioje byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kurios atsirado po to, kai 2005 m. balandžio 29 d. buvo pateikta Deklaracija, sudarančios pagrindą toliau plėtoti aptartą teismų praktiką. Šiame kontekste teisėjų kolegija, kaip minėta, nurodė, kad asmuo, po 2003 m. gruodžio 31 d. už Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) deklaruotas lėšas įsigydamas kitą turtą, turi turėti pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog turtas yra įgytas iš lėšų, deklaruotų minėtoje deklaracijoje, o jei asmuo tokių įrodymų neturi ir (ar) neteikia, įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neįrodo aptartos aplinkybės. Taigi minėtame sprendime teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų reikšmės byloje taikytinų teisės normų kontekste, tam tikra prasme iš esmės vis dėlto kvestionavo pareiškėjo Deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą (deklaruotų lėšų realumą), kadangi nurodytu aspektu Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija (FR0593) ir yra būtent tas juridinę galią turintis dokumentas (įrodymas), kuriuo pareiškėjas grindė savo vėlesnių laikotarpių išlaidas.

13842.

139Kita vertus, Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys patvirtina aplinkybę, jog asmuo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo atitinkamą turtą (lėšas). Todėl sutiktina, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš mokestinių teisinių santykių, kuriose mokesčių mokėtojai Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenimis grindžia savo vėlesnes išlaidas, be kita ko, svarbu įvertinti aplinkybes, kurios atsirado laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 31 d., kai pagal šios nutarties 36 punkte pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką laikomasi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas nurodytą datą turėjo pateiktoje deklaracijoje deklaruotą turtą (lėšas), iki tos dienos, kai buvo patirtos išlaidos, kurias mokesčių mokėtojas grindžia tokios deklaracijos duomenimis. Kitaip tariant, svarbu įvertinti, ar asmuo šį turtą (lėšas) ar tam tikrą jų dalį turėjo ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, t. y. ar po 2003 m. gruodžio 31 d. jis vis dar disponavo deklaracijoje nurodytu turtu (lėšomis) – nebuvo jų išleidęs ar kitaip praradęs. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu aktualios tampa tokio pobūdžio bylose suformuotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

14043.

141Primintina, jog pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį būtent mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Ir tik mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus jam apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.). Aiškindamas minėtų teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019; 2019 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1007-556/2019; ir kt.).

14244.

143Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11‑648/2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2004, p. 128–137), atkreipusi dėmesį į tai, kad įrodinėjimo našta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčių mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui, taip pat pažymėjo, jog MAĮ nuostata, kad nesutikdamas su apskaičiuotąja suma mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, jog apskaičiuotoji suma yra neteisinga, neleidžia daryti išvados, kad apskaičiuodamas mokesčius mokesčių administratorius gali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneigti mokesčių mokėtojas. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003; 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013; 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).

14445.

145Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, visų pirma, būtent mokesčių administratorius turėtų įrodyti, jog mokesčių mokėtojas dar iki patirdamas išlaidas, kurias jis grindžia Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenimis, jau nebeturėjo deklaruotų lėšų ar konkrečios jų dalies (nebedisponavo šiuo turtu), nes jas jau buvo išleidęs ar pan. Atitinkamai mokesčių administratoriui neįvykdžius šios pareigos, jam ir tenka neįrodytų aplinkybių neigiamų pasekmių našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodinėjimo našta tokiu atveju negali būti perkeliama mokesčių mokėtojui, pirmiausia reikalaujant iš jo papildomai įrodinėti, kad iki tikrinamuoju laikotarpiu patirdamas atitinkamas išlaidas jis vis dar turėjo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) nurodytas pinigines lėšas, kuriomis grindžia tokias išlaidas, ir jomis disponavo.

14646.

147Kitaip tariant, nors mokesčių administratorius gali rinkti papildomus duomenis, siekdamas įrodyti, jog mokesčių mokėtojas tikrinamojo laikotarpio pradžioje jau nebeturėjo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) deklaruotų lėšų, t. y. šias lėšas ar jų dalį po 2003 m. gruodžio 31 d. jau buvo išleidęs, tačiau tai negali būti suprantama kaip mokesčių mokėtojui tenkanti pareiga būtent jam pirmiausia papildomai įrodyti disponavimą minėtoje deklaracijoje, kurios duomenys įgijo teisinį stabilumą (jų per įstatymų nustatytą laiko tarpą ir teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigus), deklaruotomis lėšomis, prieš tai mokesčių administratoriui neįvykdžius pastarajam tenkančios MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Priešingas tokios situacijos vertinimas nesiderintų su prieš tai nurodyta šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir stabilumo principais.

14847.

149Kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimus).

15048.

151Apibendrinant pažymėtina, kad aptariamu atveju pagal šios nutarties 43–44 punktuose paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ne mokesčių mokėtojas turėjo ex ante (iš anksto) papildomai įrodinėti, kad iki tikrinamuoju laikotarpiu patirdamas atitinkamas išlaidas jis vis dar turėjo Deklaracijoje nurodytas pinigines lėšas, kuriomis grindžia tokias išlaidas, ir jomis disponavo, o pirmiausia būtent mokesčių administratorius turėjo pateikti pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas šių lėšų (ar jų dalies) nebeturėjo, t. y. įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje šią įrodinėjimo naštą buvo nepagrįstai siekiama iš esmės perkelti pareiškėjui.

152Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15349.

154Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo pagrindo Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją (FR0593) ir joje pateiktus duomenis kilusio ginčo ir jį sprendžiant taikytinų teisės normų kontekste vertinti kitaip, negu anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi išnagrinėtoje pareiškėjo sutuoktinės byloje, kurioje nustatytos tapačios faktinės aplinkybės, kaip ir šioje byloje (administracinė byla Nr. eA-1636-556/2018). Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 panaikinamas ir priimama nauja nutartis, kuria atsakovo VMI apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1155-815/2017, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo M. R. skundas bei panaikinti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 68-243 „Dėl M. R. (a. k. ( - )) 2016-06-21 skundo“.

15550.

156Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pateikė žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą patvirtinantį kvitą, iš kurio matyti, jog buvo sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjui buvo grąžinta 0,50 Eur žyminio mokesčio permoka. Kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir šių išlaidų apskaičiavimo, kaip tai įtvirtinta ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas nepateikė.

15751.

158Pabrėžtina, kad išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant prašymą atnaujinti procesą, atlyginimo klausimas priklauso nuo administracinės bylos, kurioje procesas buvo atnaujintas, rezultatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, Administracinė jurisprudencija Nr. 34, 2017, p. 261–281). Todėl atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje priimamas pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), jam priteistina iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje klausimą.

159Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

160Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 panaikinti ir priimti naują nutartį.

161Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

162Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1155-815/2017 palikti nepakeistą.

163Priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

164Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:... 9. 2.1.... 10. Klaipėdos AVMI sprendime konstatuota, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m.... 11. 2.2.... 12. Teisinio reguliavimo spragą, kuri yra šio administracinio ginčo pagrindas,... 13. 2.3.... 14. Pats mokesčių administratorius nurodė, jog įvertinus mokestinio patikrinimo... 15. 3.... 16. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 17. 3.1.... 18. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė patikrinimo metu deklaruotų ne banke turėtų... 19. 3.2.... 20. Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi dominuojančia... 21. 3.3.... 22. Patikrinimo metu, įvertinus mokesčių administratoriaus turimus duomenis apie... 23. II.... 24. 4.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu... 26. 5.... 27. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką iš esmės... 28. 6.... 29. Įvertinęs VGTDĮ 3 ir 4 straipsnių nuostatas, teismas pažymėjo, kad jose... 30. 7.... 31. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis konstitucine doktrina, teismas nurodė,... 32. 8.... 33. Taigi, teismas sprendė, kad VGTDĮ nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas... 34. 9.... 35. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad 2005 m.... 36. 10.... 37. Teismo vertinimu, pagal Deklaracijos duomenis pareiškėjui pakako lėšų (788... 38. III.... 39. 11.... 40. Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus... 41. 11.1.... 42. Nesąžiningas mokesčių mokėtojas negali remtis VGTDĮ nurodytomis interesų... 43. 11.2.... 44. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius MAĮ 68 straipsnio nuostatų... 45. 11.3.... 46. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis neriboja mokesčių administratoriaus teisės... 47. 11.4.... 48. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog... 49. 12.... 50. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė skundą... 51. 12.1.... 52. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė tinkamai bei sąžiningai vykdė jiems Lietuvos... 53. 12.2.... 54. Mokesčių administratorius nepagrįstai skirtingai vertina dviejų subjektų... 55. 12.3.... 56. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtas pajamas grindžia teisinį... 57. IV.... 58. 13.... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu... 60. 14.... 61. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl... 62. 15.... 63. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtame Lietuvos... 64. 16.... 65. Teisėjų kolegija akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje mokesčių... 66. 17.... 67. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog šioje byloje... 68. 18.... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m.... 70. 19.... 71. Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei... 72. 20.... 73. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog... 74. 21.... 75. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo surinkti įrodymai patvirtina, jog... 76. 22.... 77. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o atsakovo pateikti... 78. V.... 79. 23.... 80. Pareiškėjas M. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė... 81. 23.1.... 82. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo... 83. 23.2.... 84. Mokesčių administratorius, atlikęs jo šeimos mokestinį tyrimą, o vėliau... 85. 23.3.... 86. Nagrinėjamu atveju susiklostė negalima teisinė situacija, kai dėl... 87. 24.... 88. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo... 89. 24.1.... 90. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo... 91. 24.2.... 92. Įvertinus visas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei... 93. 24.3.... 94. Visose nutartyse, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 95. 24.4.... 96. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje... 97. 24.5.... 98. Teismas administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019 pripažino Deklaracijoje... 99. VI.... 100. 25.... 101. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d.... 102. 26.... 103. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų... 104. 27.... 105. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje, kurios... 106. 28.... 107. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymėjo, jog... 108. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:... 109. VII.... 110. Dėl ginčo esmės ir administracinės bylos nagrinėjimo ribų... 111. 29.... 112. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių... 113. 30.... 114. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo... 115. 31.... 116. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo atžvilgiu priimtame... 117. 32.... 118. Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą... 119. 33.... 120. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. proceso... 121. Dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto... 122. 34.... 123. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja... 124. 35.... 125. Vertindamas nurodytas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 126. 36.... 127. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje bylose,... 128. 37.... 129. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33... 130. 38.... 131. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime... 132. 39.... 133. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir... 134. 40.... 135. Nagrinėjamu atveju, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei... 136. 41.... 137. Nors pastarajame sprendime teisėjų kolegija ir sutiko, jog Vienkartinėje... 138. 42.... 139. Kita vertus, Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto... 140. 43.... 141. Primintina, jog pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį būtent mokesčių... 142. 44.... 143. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinė sesija 2003 m.... 144. 45.... 145. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, visų pirma, būtent... 146. 46.... 147. Kitaip tariant, nors mokesčių administratorius gali rinkti papildomus... 148. 47.... 149. Kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, neatsiejami teisinės... 150. 48.... 151. Apibendrinant pažymėtina, kad aptariamu atveju pagal šios nutarties 43–44... 152. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 153. 49.... 154. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija... 155. 50.... 156. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo... 157. 51.... 158. Pabrėžtina, kad išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant prašymą... 159. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 160. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą... 161. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 162. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą... 163. Priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos... 164. Nutartis neskundžiama....