Byla A-2667-438/2015
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. 35-27 (t. I, b. l. 90–98) paskaičiavo pareiškėjai A. G. (toliau – ir pareiškėja) 6 623 Lt papildomai į biudžetą mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

5Šiaulių AVMI 2012 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 44.1-49-44 (t. I, b. l. 12–26, 69–83) iš dalies patvirtino 2012 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą Nr. 35-27 ir nurodė pareiškėjai sumokėti: 9 997 Lt GPM vietoje paskaičiuoto 6 623 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigių, 1 000 Lt GPM baudą, 441 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ), 116 Lt PSDĮ delspinigių bei paskyrė 1 000 Lt GPM ir 44 Lt PSDĮ baudą.

6Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 55–65), Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI, atsakovas) 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 68-11 (t. I, b. l. 28–37, 49–53) nusprendė patvirtinti Šiaulių AVMI 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 44.1-48-44 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 9 997 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigių bei 1 000 Lt GPM baudą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 441 Lt PSDĮ, 116 Lt PSDĮ delspinigių ir 44 Lt PSDĮ baudą.

7Pareiškėja su skundu (b. t. I, b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių AVMI 2012 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 44.1-49-44 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas) ir VMI 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 68-11 „Dėl A. G. 2012 m. spalio 31 d. skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas) tiek, kiek jais pareiškėjai nurodyta sumokėti 9 997 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigių ir 1 000 Lt GPM baudą.

8Paaiškino, kad VMI formaliai išnagrinėjo jos pateiktą skundą su papildomais rašytiniais įrodymais ir neteisėtai patvirtino mokėtiną GPM sumą, delspinigius ir baudą. VMI sprendime nėra pasisakyta dėl daugelio skunde nurodytų argumentų ir papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, mokesčių administratorius nevertino visos mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, o tendencingai atkartojo Šiaulių AVMI priimto sprendimo argumentus. Pareiškėjos teigimu, Šiaulių AVMI neteisėtai padidino apskaičiuotų mokesčių sumas, kurios nebuvo apskaičiuotos patikrinimo aktu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnį.

9Tvirtino, kad patikrinimo metu nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėja su vyru negalėjo turėti 500 000 Lt santaupų, o galėjo turėti tik 100 000 Lt. Pareiškėjos teigimu, teisės aktai neįpareigoja fizinio asmens vesti asmeninę buhalterinę apskaitą ir saugoti pajamų dokumentus tokį ilgą laiko tarpą, ir mokesčių administratorius nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė neturėdama šių dokumentų. Pareiškėja 2012 m. kovo 2 d. aiškinamajame rašte paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių šaltinių buvo gautos deklaruotos piniginės lėšos. 50 000 Lt buvo gauta už realizuotą J. R. turtą (mišką) nuo 1997 m. vasario 4 d. per trejų metų laikotarpį, tą patvirtina įgaliojimo ir leidimo kirsti mišką kopijos. 1998–2000 metais buvo įsigiję 16,5 ha žemės su mišku, iš kurio kirto ir pardavinėjo medieną, nors visų reikiamų dokumentų neišsaugojo, tačiau tą patvirtina buvusio girininko V. N. 2012 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas dėl masinio sausrų miško kirtimo. Šių aplinkybių VMI nevertino, nepasidomėjo apie miško būklę ir jos nepatikrino. Pareiškėjos tvirtinimu, 1995–1998 metais ekonominės policijos ir mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad pareiškėja turėjo prekių likutį už 200 000 Lt, kurį vėliau pardavė ir gavo maždaug 200 000–300 000 Lt pajamų. Šio patikrinimo medžiagos pareiškėja neturi, tačiau ji turėtų būti Šiaulių AVMI archyve. Be to, iki 2002–2003 metų pareiškėjos mama J. R. pareiškėjai padovanojo apie 120 000 Lt. 1985 m. A. G. mama S. G. gavo palikimą, kuris buvo padalintas visiems vaikams, tačiau šios aplinkybės taip pat nebuvo nagrinėjamos. Nurodė, kad nuo 1991 m. gruodžio 6 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo savo verslą – kavinę, augino žemės ūkio produkciją ir iš to uždirbo apie 100 000 Lt. Pasak pareiškėjos, Šiaulių AVMI nepagrįstai vadovavosi 7,6 proc. pelningumo rodikliu, nes tuo laikotarpiu kavinė buvo pirmoji ir vienintelė, todėl pelnas nepripažįstamas nepagrįstai. Tai pagrindžiančius dokumentus saugojo nustatytą terminą, t. y. iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl 100 000 Lt suma atmesta nepagrįstai. Dėl šunų veislyno teikiamų pajamų 2000–2003 metais uždirbo apie 20 000 Lt. Patikrinimo akte nėra nustatyta nei vienos sąlygos, atitinkančios MAĮ 70 straipsnį, pagal kurį pareiškėjai paskaičiuota mokesčių suma. Be to, patikrinimo akte nurodytos išvados, kad 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos ir jos vyro išlaidos viršija pajamas 8 464,96 Lt yra nepagrįstos, kadangi, turėdami verslą, jie negalėjo neįgyti santaupų, kurių likutis 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 200 000 Lt. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos šeimos išlaidos paskaičiuotos remiantis bendro pobūdžio informacija ir nebuvo siekiama išsiaiškinti šeimos vartojimo išlaidų dydžio.

10Atsakovas VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 43–53).

11Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2005 metais buvo pateikę vienkartinę šeimos turėto turto deklaraciją, kurioje deklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų sumą – 500 000 Lt. Šiaulių AVMI atlikto mokestinio tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, duomenų bazėse turimą informaciją, VMI atliktą A. G. mokestinį tyrimą, konstatuota, kad pareiškėja 2003 m. gruodžio 31 d. negalėjo turėti ne banke Lietuvoje 250 000 Lt. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų pajamų gavimo šaltinius bei objektyviai paneigtų patikrinimo metu nustatytus rezultatus. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis disponavo objektyviais įrodymais nepagrįstomis pajamomis, nuo kurių Šiaulių AVMI apskaičiavo GPM, todėl pareiga įrodyti šių pajamų gavimo šaltinius bei apskaičiuotų mokesčių nepagrįstumą tenka pareiškėjai. MAĮ 70 straipsnio nuostatas inspekcija taikė pagrįstai ir teisėtai, nes juridinę galią turinčiais dokumentais pareiškėja pagrindė mažesnes pajamas nei patyrė išlaidų.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto GPM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodė, jog, įvertinus ginčijamuose sprendimuose įtvirtintas aplinkybes ir MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103, 14, 15 ir 17 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, ginčas nagrinėjamoje byloje konkrečiai kilo dėl faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. ar Šiaulių AVMI 2012 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 44.1-49-44 ir VMI 2013 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 68-11 teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, pagal turimus įrodymus, ne banke Lietuvoje negalėjo turėti bent 89 152,49 Lt, t. y. tą sumą, kuria, kaip nustatė mokesčių administratorius, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. G. šeimos išlaidos viršijo pajamas, ir kas sudaro pagrindą, taikant išlaidų metodą, apmokestinti pareiškėją GPM.

15Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje FR0593 ne banke, Lietuvoje deklaruota 500 000 Lt suma (iš jų 250 000 Lt pareiškėjos) (t. I; b. l. 12, 91, 145, 152 ir kt.). Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, vykdydami 2012 m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymus Nr. 20 ir Nr. 39, nuosekliai teikė informaciją ir papildomus įrodymus, patvirtinančius šios sumos gavimo šaltinius (t. I; b. l. 99, 129–130; t. II; b. l. 77, 99 ir kt.). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio pateikti įrodymai mokesčių administratoriaus įvertinimu buvo pripažinti nepakankamais. Kaip nurodė pareiškėja paaiškinime ir ką nagrinėjo ir mokesčių administratorius, deklaruotos 500 000 Lt sumos šaltiniai yra: 1) 1997–2000 metų 50 000 Lt pajamos iš miško pagal J. R. įgaliojimą A. G.; 2) 1998–2000 metų 150 000 Lt medienos pardavimo pajamos iš turimo 16.5 ha miško; 3) 1995–1998 metų 200 000–300 000 Lt pajamos už prekių likučio pardavimą; 4) 2002–2003 metų 120 000 Lt dovanos iš J. R.; 5) 2007 metais 45 000 Lt pagal J. R. dovanojimo sutartį; 6) 2000–2003 metų 20 000 Lt pajamos iš šarpėjų ir vilkšunių veislyno; 7) 1991–2003 metų 100 000 Lt pelnas iš verslo – kavinės ir žemės ūkio produkcijos (t. I; b. l. 11). Mokesčių administratorius, atlikęs savarankišką tyrimą ir įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, ginčijamuose sprendimuose konstatavo, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėja galėjo būti sutaupiusi tik 50 000 Lt.

16Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimo teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos.

17Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias nuolatiniam Lietuvos gyventojui prievolę deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias gyventoją pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. Teismo vertinimu, šios nuostatos reiškia, jog gyventojo deklaruojamas turtas ir nurodomi jo įsigijimo šaltiniai turi būti realūs ir atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Reikalavimas pagrįsti turto įsigijimo šaltinius šiuo atveju reiškia, jog pateikiami įrodymai turi patvirtinti, jog deklaruojamas turtas (pajamos ir pan.) yra gautos būtent gyventojo nurodytu būdu ir iš nurodyto pajamų šaltinio. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. balandžio 7 d. teikdami Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją FR0593 turėjo ir galėjo žinoti, kad jiems gali tekti pagrįsti deklaruoto turto įgijimo šaltinius nepaisant to ar jie tuo metu turėjo pareigą saugoti pajamų gavimo dokumentus, ar ne.

18Teismas, vertindamas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepripažino pareiškėjos ne banke, Lietuvoje deklaruotos 500 000 Lt sumos, vertino šios sumos šaltinių pagrįstumą.

19Dėl 50 000 Lt pajamų iš miško teismas nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 1994 m. lapkričio 3 d. iki 1998 m. rugsėjo 2 d. J. R. turėjo 9,03 ha miško žemės plotą, esantį ( - ). Šį sklypą 1998 m. rugsėjo 2 d. J. R. pardavė pareiškėjai už 5 000 Lt, 2006 m. lapkričio 1 d. pareiškėja pardavė sklypą J. R. už 5 000 Lt. Todėl teismas sprendė, kad sklypas J. R. priklausė ne 3 metus, kaip nurodo pareiškėja, bet pusantrų metų nuo įgaliojimo surašymo. Pareiškėja ir jos sutuoktinis dokumentų, patvirtinančių miško kirtimą ir pardavimą nepateikė. Teismas nurodė, kad leidimai kirsti mišką šiuo atveju patvirtina, kad buvo suteikta tokia teisė, tačiau jais remiantis nėra galimybės nustatyti, jog pareiškėja tuos kirtimus atliko ir tuo labiau kad šią medieną pardavė ir kokias pajamas iš galimų pardavimų gavo. Teismas taip pat pastebėjo, kad įgaliojimas miško atžvilgiu galiojo nuo 1997 m. vasario 4 d. iki 1998 m. rugsėjo 2 d., todėl sprendė, jog pareiškėjos nurodomi faktai yra prieštaringi, t. y. rašytiniai įrodymai prieštarauja pareiškėjos pateiktiems paaiškinimams. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai nepripažino gautų 50 000 Lt lėšų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, išskyrus įgaliojimą ir leidimą sanitariniam miško kirtimui, kurie pagrįstų, kad pareiškėjos nurodomu laikotarpiu buvo realiai gautos 50 000 Lt lėšos.

20Dėl 150 000 Lt pajamų iš medienos pardavimo teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog J. R. 1998 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pareiškėjai 9,03 ha žemės sklypo su mišku, esantį ( - ), kuris pareiškėjai priklausė iki 2006 m. lapkričio 14 d. (t. I, b. l. 196–197). Prekybos mediena faktą patvirtina pirkimo–pardavimo sutartys, kasos išlaidų orderiai (t. I, b. l. 121–122, 124–125). Šis faktais taip pat patvirtintas liudytojų parodymais. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teikė pajamų realumą pagrindžiančius dokumentus iš visiškai kito laikotarpio – 2003 metų. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėja įrodė tik mažos pajamų dalies gavimą iš medienos, į kurią mokesčių administratorius atsižvelgė. Teismas nesutiko su pareiškėjos motyvais, kad nustatytų aplinkybių pakanka įrodyti, jog pareiškėja gavo 150 000 Lt pajamų iš medienos pardavimo. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju vertinimo ir įrodinėjimo dalykas yra ne tai, ar pagrįstai galima tikėti, kad pareiškėja gavo 150 000 Lt pajamų iš medienos, bet objektyvus konkrečių 150 000 Lt pajamų gavimo faktas. Vertinamų pajamų dydį nustatė ne mokesčių administratorius, bet jis nustatytas pačios pareiškėjos 2012 m. kovo 2 d. paaiškinime ir teisme, todėl pareiga įrodyti, kad gautos būtent tokio dydžio pajamos ir tenka pareiškėjai. Vien bendrų faktinių aplinkybių, kad buvo vykdomi sandoriai ir buvo gaunamos tam tikros pajamos, teismo vertinimu, negali įrodyti konkrečių, šiuo atveju 150 000 Lt pajamų gavimą.

21Dėl 200 000–300 000 Lt pajamų už prekių likučio pardavimą teismas sprendė, kad ši pareiškėjos nurodoma suma nebuvo pripažinta dėl to, jog pareiškėja nepagrindė, kad iš to prekių likučio buvo gauta konkreti suma. Teismas nurodė, kad deklaruotų pajamų dalis turi būti konkreti, pagrįsta konkrečiais objektyviais įrodymais – prekių likučio egzistavimas neįrodo, kad buvo gautos konkrečios ir realios pajamos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai nepripažino gautų 200 000–300 000 Lt pajamų.

22Paaiškinime pareiškėja nurodė, kad iki 2002–2003 metų pareiškėjos mama J. R. savo dukrai A. G. padovanojo apie 120 000 Lt. Dėl šios sumos teismas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja rašytiniams asmenų (J. R.) paaiškinimams: pareiškėja aiškino, kad 120 000 Lt piniginės lėšos buvo padovanotos iki 2002– 2003 metų, tačiau iš J. R. paaiškinimo matyti, kad lėšos buvo dovanojamos mažomis sumomis 2002–2003 metais. Teismo vertinimu, šis prieštaravimas yra esminis, nes iki 2003 m. gruodžio 31 d, galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“, kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad brangiu turtu laikomas ne mažesnės kaip 30 000 Lt vertės įsigijimo rinkos kaina iš karto arba dalimis įsigyjamas (įsigytas) turtas, taip pat įsigytų ar perleistų kitų lėšų (įskaitant paskolas) ne mažesnė kaip 30 000 Lt suma. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamos, atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio nuostatą, deklaruojamos kiekvienu atveju, kai dovanojamos piniginės lėšos, suteikiamos paskolos juridiniams ar fiziniams asmenims arba padedami į banką ir kitas kredito ištaigas terminuoti indėliai. Šiame straipsnyje nurodyto turto arba lėšų Įsigijimo (perleidimo) pajamos taip pat deklaruojamos, kai Įsigyto per metus turto įsigijimo rinkos kaina arba bendra šio straipsnio 2–6 punktuose išvardytų lėšų suma ir per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus įsigytų vertybinių popierių įsigijimo kaina viršijo 30 000 Lt per metus. Šiais atvejais pajamos deklaruojamos pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų balandžio 1 dienos. Teismas akcentavo, kad tokios deklaracijos nei pareiškėja, nei J. R. nėra teikusios. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nepripažino 120 000 Lt.

23Dėl 20 000 Lt pareiškėjos pajamų iš šarpėjų ir vilkšunių veislyno teismas nurodė, kad atskirų faktų apie sudaromus sandorius nurodymas savaime neįrodo, jog buvo gautos realios ir konkrečios pajamos. Pareiškėjos paaiškinimas, kad esant dideliam susidomėjimui šuniukų vadų ir pirkėjų nefiksuodavo, negali būti pagrindu teismui remiantis vien atskirais faktais pripažinti gautas pajamas.

24Vertindamas pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl 100 000 Lt pelno iš verslo – kavinės ir žemės ūkio produkcijos, teismas pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjos šeima turėjo kavinę, turėjo žemę, bei verslo liudijimus, kurie suteikia teisę prekiauti turgavietėse, nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjos šeima gavo 100 000 Lt pelno iš šių veiklų. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, jog Kelmėje registruotų įmonių, užsiimančių analogiška veikla, pelningumas minėtu laikotarpiu buvo nuo deklaruoto nuostolio iki 7,6 proc.

25Teismas akcentavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. balandžio 7 d., teikdami Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją FR0593, nurodydami joje konkrečią pinigų sumą – 500 000 Lt, turėjo ir galėjo žinoti, kad jiems gali tekti pagrįsti deklaruoto turto įgijimo šaltinius, nepaisant to, ar jie tuo metu turėjo pareigą saugoti pajamų gavimo dokumentus, ar ne. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas šioje dalyje yra 100 000 Lt pelno gavimas. Dėl anksčiau nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai nepripažino gautų 100 000 Lt gautų pajamų.

26Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad priskaičiuojama mokesčių suma negali būti didesnė nei ji buvo priskaičiuota patikrinimo akte. MAĮ 132 straipsnis nustato, kad mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: patvirtinti patikrinimo aktą (1 punktas); patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies (2 punktas); nepatvirtinti patikrinimo akto (3 punktas); pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją (4 punktas); pakeisti patikrinimo aktą (5 punktas).

27Teismas sprendė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis ne banke, Lietuvoje negalėjo turėti 89 152,49 Lt. Vadinasi, priimdamas ginčijamus sprendimus mokesčių administratorius pagrįstai ir tinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 14, 15 ir 17 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą. Konstatavęs, kad mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nurodė į biudžetą sumokėti 9 997 Lt GPM, teismas konstatavo ir tai, kad šiuose sprendimuose įtvirtintas nurodymas pareiškėjai į biudžetą sumokėti 1 905 Lt GPM delspinigių ir 1 000 Lt GPM baudą yra teisėtas ir pagrįstas.

28III.

29Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti (t. IV, b. l. 38–46).

30Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja akcentuoja:

  1. Pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, kadangi tame pačiame sprendime daroma neginčytina ir byloje surinktais duomenimis pagrįsta išvada, jog aukščiau paminėtame miško žemės sklype „buvo iškirsti dideli kiekiai medienos, t. y. iš Valstybinės miškų tarnybos taksacinių rodiklių matyti, kad J. R. priklausiusioje miško žemėje 1994 ir 1997 metais buvo iškirsta apie 2 419 kubiniai metrai medienos; tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.“ Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į priežastis, dėl kurių nutrūko minėto įgaliojimo galiojimas. Pareiškėjos mama J. R. aptariamą miško žemės sklypą 1998 m. rugsėjo 2 d. už 5 000 Lt pardavė pareiškėjai. Tai savo 2014 m. rugpjūčio 8 d. apeliaciniame skunde nurodo ir atsakovas. Tai reiškia, jog nepaisant to, kad 1998 m. rugsėjo 2 d. nutrūko 1997 m. vasario 4 d. išduoto įgaliojimo galiojimas, tačiau tai neturėjo jokios teisinės reikšmės pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisei valdyti ir disponuoti mišku.
  2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl 2015 m. balandžio 7 d. vykusio posėdžio metu dalyvavusių liudytojų parodymų, o konkrečiai – dėl jų nurodytų sumokėtų piniginių lėšų perkant iš pareiškėjos medieną. Pateiktos medienos pirkimo–pardavimo sutartys su agroserviso kooperatyvu „Pynauja“ ir UAB „Vėjovirpa“ ne tik patvirtina medienos pardavimo faktą, tačiau tuo pačiu iš jų galima spręsti ir apie tuo metu vyravusias medienos rinkos kainas. Rinkos kainas taip pat gali patvirtinti ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir GMU) pateikti duomenys bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymas dėl stačiojo miško kainų Nr. 194. Iš GMU sudarytos analizės duomenų matyti, jog 1998 m. apvaliosios medienos vidutinė pardavimo J. R., o po to – pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusiame miško žemės sklype, esančiame ( - ), buvo iškirsta net 2 419 m3.
  3. J. R. patvirtino, jog iš tiesų dovanojo pareiškėjai 120 000 Lt sumą, o byloje surinkti duomenys patvirtina, jog realią galimybę dovanoti tokią pinigų sumą ji turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino iš J. R. realiai gautų piniginių lėšų, iš esmės remdamasis mažareikšmiu prieštaravimu.
  4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendime nurodė, jog „iš rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2001 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4609 pagrindu pardavė butą Nr. 5498-6001-2019:0029, kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 18 900 Lt. Kaip matyti iš pateiktos 2001 m. spalio 5 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties, šis butas buvo pirktas už 4 000 Lt. Taigi pareiškėja ir jos sutuoktinis pagal 2001 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4609 galėjo gauti 14 900 Lt pajamų, kurių mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose nevertino“. Ši aplinkybė yra įrodyta į nagrinėjimą bylą pateiktais tiesioginiais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jos nepasisakė, dėl ko teismo išvada apie pareiškėjos pajamų pagrįstumą nėra teisinga vien šiuo požiūriu.
  5. Byloje yra surinkti duomenys, jog 1985 metais A. G. mama S. G. gavo iš Čikagos palikimą, kuris buvo padalintas visiems vaikams. Tiek mokesčių administratoriui, tiek pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tai patvirtinančių dokumentų, tačiau jie visiškai nebuvo vertinami.
  6. Mokesčių administratorius nesistengė patikrinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl ekonominės policijos pareigūnų užfiksuotų aplinkybių.
  7. Pareiškėja su savo sutuoktiniu, suprasdami galimas disponavimo grynaisiais pinigais pasekmes t. y. būdami atsakingi ir vadovaudamiesi 2003 m. gruodžio 18 d. Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu, vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją pateikė 2005 m. Mokesčių administratoriui dėl šios deklaracijos klausimų kilę nebuvo. Nagrinėjamoje byloje yra kalbama apie 12–24 m. senumo įvykius, todėl tiek mokesčių administratoriaus, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nebuvo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių konkrečių sumų gavimą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu į bylą pateikto augalų veislių sąrašo, kuris parodo, kokį kiekį daržovių galima išauginti atitinkamo kiekio žemės plote.
  9. Kai pareiškėja pateikė duomenis apie parduotus šarpėjų veislės šuniukus, nurodė jų pirkėjų duomenis, mokesčių administratorius su jais susisiekti nebandė ir, kilus abejonių dėl pareiškėjos teikiamos informacijos tikrumo, jos netikrino, o paprasčiausiai atsisakė pripažinti realiai gautas pajamas. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja teikia 2015 m. gegužės mėnesį gautus patvirtinimus iš asmenų, pirkusių šuniukus iš pareiškėjos. Visi pareiškėjos ir jos sutuoktinio veisti šuniukai turėjo kilmės dokumentus, tai patvirtina teikiamas Lietuvos kinologų draugijos išduotas kilmės liudijimas. Šio dokumento pareiškėja taip pat neturėjo galimybės pateikti anksčiau, jis buvo atsiųstas, susisiekus su šuniuko pirkėju A. Š.

31Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundu su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t. IV, b. l. 77–85).

32Atsakovas vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad pareiškėjos pateikti motyvai nepagrindžia realaus lėšų atsiradimo pas pareiškėją.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Byloje sprendžiamas ginčas dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 44.1-49-44 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 68-11 dalies, kuriomis pareiškėjai priskaičiuota sumokėti į biudžetą 9 997 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigius bei 1 000 Lt GPM baudą.

36Šiuos mokesčius pareiškėjai mokesčių administratorius priskaičiavo už tai, kad pareiškėja realiais pajamų šaltiniais nepagrindė 2007 m. turėtų išlaidų už 17 626, 28 Lt, 2008 m. turėtų išlaidų už 12 180, 87 Lt, 2009 m. turėtų išlaidų už 8004,69 Lt, 2010 m. turėtų išlaidų už 51 340,65 Lt, t.y., kad pareiškėja už 2007 m. - 2010 m. laikotarpį nepagrindė turėtų išlaidų už 89152,49 Lt.

37Byloje nustatyta, kad 2012 m. buvo pradėtas pareiškėjos mokestinis tyrimas peraugęs į patikrinimą, tikrinant pareiškėjos sumokėtų mokesčių teisingumą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu 2005 m. balandžio 7 d. buvo pateikę Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją, kurioje nurodė, kad turi 500 000 Lt lėšų ne banke. Minėto patikrinimo metu mokesčių administratorius pareiškėjai bei jos sutuoktiniui davė nurodymą pagrįsti šių deklaruotų lėšų įsigijimo šaltinius. Mokesčių administratorius išanalizavęs pareiškėjos pateiktus duomenis apie minėtų lėšų įgijimą, padarė išvadą, kad šie duomenys yra nepakankami, prieštaringi ir pan., bei nusprendė, jog pareiškėja nepagrindė 2005 m. balandžio 7 d. deklaruotų lėšų (250 000 Lt) įsigijimo. Šios išvados pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos pajamos 2007 m. - 2010 m. laikotarpiu viršijo jos turėtas išlaidas 89152,49 Lt.

38Iš bylos matyti, kad įrodinėjimo dalyką iš esmės sudaro nustatymas teisiškai reikšmingos aplinkybės – ar pareiškėja teisingai ir pagrįstai 2005 m. balandžio 7 d. Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, kad kartu su sutuoktiniu turėjo 500 000 Lt lėšų ne banke, t. y., ar gali pagrįsti minėtų lėšų įsigijimą, ar ne.

39Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

40Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą šį turtą <...> pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 litų“.

41Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.“

42Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad „Vietos mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius.“

43Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos atitinkamos, asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o būtent: iš vienos pusės, asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją bei jo teisė, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą. Iš antros pusės, mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti šios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui), deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimą bei mokesčio administratoriaus teisė tikrinti šios deklaracijos duomenų tikrumą, nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu.

44Tačiau Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme nėra nustatyta teisinio reglamentavimo kokio laikotarpio bėgyje, nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento, pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu bei asmuo (gyventojas) turi pareigą pagrįsti deklaruoto turto realią apimtį bei jo įsigijimo šaltinius, jų teisėtumo aspektu, t.y, šiame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumą.

45Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje mokestiniais teisiniais klausimais yra pasisakęs, kad <...> „esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, turi būti nustatomi įstatymu“ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d.; 2002 m. birželio 3 d.; 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai); <...> „ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas); <...> „Įstatymų leidėjas, reguliuodamas mokesčių santykius, taip pat gali ir turi nustatyti mokesčių mokėjimo, ginčų nagrinėjimo, taip pat skundų dėl mokesčio administratorių priimtų sprendimų padavimo terminus. Šie terminai turi būti protingi, racionalūs, užtikrinantys galimybę laiku ir tinkamai informuoti mokesčio mokėtojus apie jų atžvilgiu priimtus mokesčio administratorių sprendimus, kad būtų laiku apskaičiuoti ir sumokami mokesčiai, kad mokesčio mokėtojas turėtų galimybę laiku pasinaudoti savo teisių gynyba“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas); <...> „mokesčio mokėtojų ir mokesčius administruojančių pareigūnų santykiai turi būti grindžiami ne tik valdingų nurodymų veiksmingu įgyvendinimu, bet ir mokesčio mokėtojų realia galimybe ginti savo teisėtus interesus“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).

46Ši konstitucinė doktrina, byloje nagrinėjamu atveju reiškia, kad būtų nepateisinama tokia situacija bei būtų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmens (gyventojo), pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, deklaracijos duomenų tikrumą, o asmenį (gyventoją), neribotą laiką įpareigojant pagrįsti šios deklaracijos duomenis, t.y., šiems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotą laiką.

47Šiuo atveju pažymėtina, kad iš esmės panašiuose teisiniuose santykiuose, terminai per kuriuos šie teisiniai santykiai įgyja teisinį stabilumą yra nustatyti.

48Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo (gyventojas) gali tikslinti penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenis, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais tikslinama, bei kad jis šios teisės netenka, jei yra pradėtas jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas.

49Savo ruožtu, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, kaip taisyklė, mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti, o tuo pačiu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šią teisės normą, teisė mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, yra suteikta ir mokesčių mokėtojui.

50Iš šių teisės normų matyti, kad teisinių santykių stabilumo atsiradimas yra apibrėžtas laike, užtikrinant ir šio teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pusiausvyrą.

51Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas teisinis santykis, bei kad jį galima išspręsti taikant teisės analogijos taisykles, o būtent, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas (ABTĮ 4 str. 5 d.).

52Savo ruožtu tai lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjos 2005 m. balandžio 7 d. pateikta mokesčių administratoriui Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, t. y., joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumą ir mokesčių administratorius, 2012 m. atlikdamas pareiškėjos atžvilgiu mokestinį tyrimą bei patikrinimą šių duomenų kvestionuoti nebegalėjo, nes jo teisė - duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą, kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo šaltinius, už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos - buvo pasibaigusi.

53Dėl šių priežasčių, mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėja negalėjo 2007 m. - 2010 m. laikotarpiu turėtų 89152,49 Lt išlaidų grįsti 2005 m. balandžio 7 d. Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenimis, yra neteisėta bei neteisinga.

54Kadangi pagal minėtos vienkartinės deklaracijos duomenis pareiškėjai pakako lėšų (250 000 Lt) pagrįsti turėtas 2007 m. - 2010 m. laikotarpiu 89152,49 Lt išlaidas, todėl pareiškėjai negalėjo būti priskaičiuota mokėti į biudžetą 9 997 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigius bei 1 000 Lt GPM baudą.

55Dėl paminėto šioje byloje ginčijami mokesčių administratoriaus bei pirmosios instancijos teismo sprendimai yra naikintini, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkinamas (ABTĮ 143 str.).

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą patenkinti.

58Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

59Pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 44.1-49-44 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 68-11 dalis, kuriomis pareiškėjai, A. G., priskaičiuota sumokėti į biudžetą 9 997 Lt GPM, 1 905 Lt GPM delspinigius ir 1 000 Lt GPM baudą.

60Sprendimas neskundžiamas.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. rugpjūčio 7 d.... 5. Šiaulių AVMI 2012 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 44.1-49-44 (t. I, b. l.... 6. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 55–65), Valstybinė... 7. Pareiškėja su skundu (b. t. I, b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama... 8. Paaiškino, kad VMI formaliai išnagrinėjo jos pateiktą skundą su... 9. Tvirtino, kad patikrinimo metu nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėja su vyru... 10. Atsakovas VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 11. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2005 metais buvo pateikę vienkartinę... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai... 15. Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio vienkartinėje... 16. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimo teismas nurodė, kad pagal... 17. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų... 18. Teismas, vertindamas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepripažino... 19. Dėl 50 000 Lt pajamų iš miško teismas nurodė, kad VĮ „Registrų... 20. Dėl 150 000 Lt pajamų iš medienos pardavimo teismas nurodė, kad byloje... 21. Dėl 200 000–300 000 Lt pajamų už prekių likučio pardavimą teismas... 22. Paaiškinime pareiškėja nurodė, kad iki 2002–2003 metų pareiškėjos mama... 23. Dėl 20 000 Lt pareiškėjos pajamų iš šarpėjų ir vilkšunių veislyno... 24. Vertindamas pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl 100 000 Lt pelno iš verslo... 25. Teismas akcentavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. balandžio 7 d.,... 26. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad priskaičiuojama mokesčių... 27. Teismas sprendė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas... 28. III.... 29. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 30. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais... 31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundu su pareiškėjos apeliaciniu skundu... 32. Atsakovas vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais ir faktinėmis... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių... 36. Šiuos mokesčius pareiškėjai mokesčių administratorius priskaičiavo už... 37. Byloje nustatyta, kad 2012 m. buvo pradėtas pareiškėjos mokestinis tyrimas... 38. Iš bylos matyti, kad įrodinėjimo dalyką iš esmės sudaro nustatymas... 39. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Vienkartinio gyventojų turto... 40. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas... 41. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad „Nuolatinis... 42. Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje taip... 43. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos atitinkamos,... 44. Tačiau Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme nėra nustatyta... 45. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje mokestiniais... 46. Ši konstitucinė doktrina, byloje nagrinėjamu atveju reiškia, kad būtų... 47. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš esmės panašiuose teisiniuose santykiuose,... 48. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 3... 49. Savo ruožtu, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio... 50. Iš šių teisės normų matyti, kad teisinių santykių stabilumo atsiradimas... 51. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vienkartinio gyventojų turto... 52. Savo ruožtu tai lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjos 2005 m.... 53. Dėl šių priežasčių, mokesčių administratoriaus išvada, kad... 54. Kadangi pagal minėtos vienkartinės deklaracijos duomenis pareiškėjai pakako... 55. Dėl paminėto šioje byloje ginčijami mokesčių administratoriaus bei... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą patenkinti.... 58. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d.... 59. Pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities... 60. Sprendimas neskundžiamas....