Byla I-194-142/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K. M., S. V.-M., J. B., L. D., G. S., L. A., L. P. ir D. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2M. K. M., S. V.-M., J. B., L. D., G. S., L. A., L. P. ir D. K. (toliau – pareiškėjos) 2013 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 30–37), prašydamos priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. (toliau – ginčo laikotarpis) ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

3Pareiškėjos paaiškina, kad jos yra valstybės tarnautojos Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu joms buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, kuris buvo skaičiuojamas pagal įstatymus, kurie galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Pareiškėjų nuomone, jų teisės ir teisėti lūkesčiai gauti teisingą darbo apmokėjimą už darbą buvo pažeisti. Pareiškėjos remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija.

4Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 157–162, 175).

5Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 56–57) paaiškina, kad apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjoms darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nurodo, kad teismas, kaip darbo užmokesčiui skirtų asignavimų valdytojas, nekvestionuoja Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų pakeitimų, pagal kuriuos pareiškėjoms yra išmokėjęs visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

6Teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156).

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiškėjų skundą teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156 antra pusė).

8Skundas netenkintinas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms ginčo laikotarpiu neišmokėtos (sumažintos) darbo užmokesčio dalies priteisimo.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčo laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme ėjo karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

11Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.

12Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d. Šiame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir statutiniams valstybės tarnautojams, pirmąją mokėtinos sumos procentinę dalį numatant išmokėti 2016 metais.

13Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016).

14Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti ginčo laikotarpiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. Pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16pareiškėjų M. K. M., S. V.-M., J. B., L. D., G. S., L. A., L. P. ir D. K. skundą atmesti.

17Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai