Byla 2A-290-553/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinio galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23441-820/2013 pagal ieškovo UAB „Naideka“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Solutions Transport“ dėl nuostolių pagal vienkartinę krovinio pervežimo sutartį atlyginimo ir atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“ priešieškinį ieškovui UAB „Naideka“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 100 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-12 su atsakovu sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. U001312.j (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Italijos į Vilnių. Vežimo sutarties sudarymas buvo patvirtintas važtaraščiu BP 0026243. Vykdant įsipareigojimus ieškovo vilkikas buvo sulaikytas Italijos policijos pareigūnų ir ieškovui buvo paskirta 4 130 eurų bauda už tai, kad ieškovas neturėjo visų vežimui reikiamų dokumentų. Papildomai buvo sumokėtos su sulaikymu patirtos išlaidos – vairuotojo apgyvendinimas viešbutyje, išlaidos už stovėjimo aikštelę, taksi paslaugos, dokumentų tvarkymas – bendroje sumoje 620 eurų. Be to, buvo sumokėtas 206,50 eurų DKV komisinis mokestis. Atsakovas pažeidė Sutarties 8 p. nuostatas pateikti visus reikiamus dokumentus tinkamam krovinio pervežimui, pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Ieškinį ieškovas prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (T. 1, b. l. 1-3).

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-22 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (T. 1, b. l. 27-28).

6Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo teismo panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas dar iki krovinio pakrovimo momento žinojo visą krovinio vežimo maršrutą ir privalėjo pasirūpinti jo gabenimui reikalingais vežėjo dokumentais arba atsisakyti vykdyti vežimo sutartį. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ir kada ieškovui buvo paskirta administracinė sankcija, ar minėta sankcija buvo apskųsta. Nepateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad kompanija KVD Italija už ieškovą faktiškai sumokėjo administracinę baudą bei papildomas išlaidas ir ieškovas šiai kompanijai kompensavo jos padarytus mokėjimus, t. y. patyrė realius nuostolius. Atsakovas nesutiko su priteistu 513 Lt žyminio mokesčio dydžiu, nes ši suma yra lygi žyminiam mokesčiui, koks turėtų būti sumokėtas už bylą, nagrinėjamą ginčo teisena, o ne dokumentiniame procese (T. 1, b. l. 31-36).

7Taip pat atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovo 302,60 Lt turėtų nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog norėdamas išsiaiškinti savo teises ir pareigas dėl susiklosčiusios situacijos atsakovas kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos rengiant raštus ieškovui. Suteikus šias teisines paslaugas atsakovas gavo PVM sąskaitą – faktūrą 302,60 Lt sumai, ir teigė, jog šios papildomos išlaidos yra patirtos dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (T. 1, b. l. 55-57).

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei atsiliepimą į ieškovo priešieškinį. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, jog atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas ir nuslėpdamas nuo ieškovo krovinio gabenimo paskirties vietą sudarė prielaidas ieškovo tiesioginiams nuostoliams atsirasti, todėl prašė teismo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį, ieškovas prašė teismo priešieškinį atmesti, nes bylinėjimosi išlaidos negali būti priskirtos prie nuostolių atlyginimo instituto ir todėl nei deliktinės civilinės atsakomybės, nei civilinės atsakomybės nuostatos negali būti taikomos (T. 1, b. l. 66-68, 83-84).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-27 priėmė dalinį galutinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimų ir nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-22 preliminarų sprendimą: patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovo 17 100 Lt nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas, 3 332,19 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybei iš atsakovo 19,96 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei grąžinti ieškovui dalį permokėto žyminio mokesčio – 256,50 Lt. Teismas nustatė, kad važtaraštį, ieškovo nurodymu, turėjo išrašyti krovinio pakrovėjas, o byloje kyla ginčas dėl informavimo apie krovinio pristatymo vietą. Atsakovas informavo, kad krovinys bus vežamas į Kazachstaną, tačiau ieškovas ir atsakovas buvo sutarę, jog ieškovas atveš krovinį iš Italijos į Lietuvą ir iš Lietuvos atsakovas veš krovinį į Kazachstaną kitomis transporto priemonėmis kitais vežėjais. Taip pat šalys sutarė, jog CMR vežėjas gali išrašyti važtaraštį iki Lietuvos, kurį antspauduos pakrovėjas. Tardamiesi dėl krovinio pervežimo, šalys sutarė, jog visus reikiamus vežimui dokumentus pateiks atsakovas. Buvo tariamasi, kad važtaraščius išrašys arba pakrovėjas, arba pakrovėjas užantspauduos vairuotojų išrašytus važtaraščius. Šalys sutarė, kad važtaraštį, atitinkantį Sutarties nuostatas, išsirašytų ieškovo vairuotojas. Kadangi ieškovui buvo perduotas atsakovo su pakrovėju sutarimu išrašytas važtaraštis į Kazachstaną, kuris buvo reikalingas atsakovui tolimesniam vežimui ir atsakovas nebuvo davęs jokių nurodymų, ką daryti su šiuo važtaraščiu, todėl ieškovas, paimdamas važtaraštį atvežti į Lietuvą, šalių susitarimų nepažeidė, bet priešingai atliko veiksmus, reikalingus atsakovui. Ieškovo vairuotojas ir transporto priemonė buvo sulaikyta Italijoje dėl to, jog pas vairuotoją buvo rastas CMR važtaraštis dėl krovinio vežimo iš Italijos į Kazachstaną. Teismas nustatė, kad ieškovas neprivalėjo turėti leidimų vežti krovinį į Kazachstaną, nes buvo Sutartyje tariamasi tik dėl krovinio atvežimo iš Italijos į Lietuvą, t. y. atsakovo nurodomo leidimo ieškovui nereikėjo. Atsakovas pateikė netinkamai įformintą krovinio važtaraštį, kuris buvo ieškovo nuostolių pagrindas, todėl atsakovui kyla atsakomybė už vežėjo patirtus nuostolius (CMR konvencijos 11 straipsnis). Ieškovas vykdyti vežimą galėjo tik sumokėjęs baudą. Kadangi pagal atsakovo reikalavimą ieškovas privalėjo kaip galima greičiau atgabenti krovinį į paskirties vietą Vilniuje, todėl atsakovo teiginius, jog ieškovas prieš atveždamas krovinį į paskirties vietą privalėjo išnaudoti visas gynybos galimybes Italijoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Iš ieškovo pateikto Tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. 3536 matyti, jog ieškovas pinigus DKV paslaugų teikėjui sumokėjo, taigi ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 4 965,50 EUR (17 100 Lt) nuostolių (T. 1, b. l. 173-177).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas (apeliantas) UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinį galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) prijungti prie bylos pridedamus dokumentus, kadangi teismas atsisakė juos prijungti prie bylos dėl formos trūkumų pirmojoje instancijoje; 3) priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (29 Lt vertimo išlaidos, 968 Lt teisinės pagalbos išlaidos, 257 Lt žyminio. Nurodo, kad:

111. Byloje įrodyta, jos atsakovas ieškovo neprašė atvežti į Kazachstaną išrašyto važtaraščio, kuris atsakovui ir nebuvo reikalingas, nes nuo Lietuvos buvo išrašomi kiti važtaraščiai, kitus krovinius gabenę vežėjai į Kazachstaną išrašytų važtaraščių neatvežė, nes atsakovui jie beverčiai. Iš byloje esančių policijos dokumentų akivaizdu, kad baudos sumokėjimas nebuvo būtinas tam, kad tęsti krovinio gabenimą, o teisėtai gabenti krovinį ieškovas galėjo ir sumokėjęs pusės baudos ar baudos dydžio užstatą (atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo sumokėtas užstatas, o ne bauda), ir tik turėdamas kelionės leidimą, kurio faktiškai neturėjo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikia įrodymus, kurie patvirtina, kad baudos sumokėjimo faktas ieškovo nebuvo įrodytas.

122. Teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 11 straipsnį. 2013-05-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 iš esmės analogiškoje šiai bylai situacijoje kasacinis teismas pasisakė, kad gauti ETMK leidimą yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Kelionės leidimo turėjimas yra išimtinai vežėjo, o ne užsakovo (siuntėjo) pareiga, nes kelionės leidimai išduodami ne krovinių siuntėjams ar gavėjams, o vežėjams. Ieškovo pozicija buvo paremta CMR konvencijos 7 straipsnio nuostatomis, todėl dėl jų teismas turėjo pasisakyti skundžiamame sprendime. Ieškovo vairuotojas, pasirašydamas važtaraštį su pristatymo vieta Kazachstane, ne tik suprato jo esmę ir važiavimo be leidimo pasekmes, bet ir tuo tikslu, siekdamas teisėtai gabenti krovinį be leidimo, surašė kitą važtaraštį su pristatymo vieta Lietuvoje, kurį krovinio siuntėjas atžymėjo, todėl krovinio vežimas turėjo būti vykdomas su šiuo važtaraščiu. Dėl nesuprantamų priežasčių kontrolės metu pareigūnams buvo pateiktas (o ne pareigūnai ji rado) ne į Lietuvą, o į Kazachstaną išrašytas važtaraštis. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę užsakovui pagal CMR konvencijos 7, 11 straipsnius. Ne atsakovas, o ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

133. Byloje turi būti keliamas klausimas, ar gali būti kompensuojami nuostoliai, susiję su sumokėjimu administracinės baudos, kurios pažeidėjas administracine tvarka neginčijo (t. y. pripažino savo kaltę). Neteisėtų veiksmų pasekmės negali būti ginamos teisme.

144. Net ir tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui galėjo būti priteista tik teisinės pagalbos išlaidų suma už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, nes ieškovo procesiniai dokumentai nebuvo surašyti advokato (T. 2, b. l. 1-7).

15Ieškovas UAB „Naideka“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

161. Ieškovo atstovas direktorius J. R. bei liudytoja apklausta ieškovo vadybininkė R. L. patvirtino aplinkybę, jog atsakovui buvo reikalingas į Kazachstaną krovinio pakrovėjo išrašytas važtaraštis perduodant krovinį vežti kitam vežėjui.

172. Ieškovas dar ikisutartinių santykių metu atvirai nurodė atsakovui, kad pastarasis neturi leidimų, leidžiančių gabenti prekes į trečiąsias šalis. Atsakovas veikė taip, jog sudarė pagrindą ieškovui tikėti, kad krovinys gabenamas į Lietuvą, kur yra jo paskirties vieta ir tokiu būdu įtikino ieškovą, jog jis galės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovui. Ieškovas turėjo reikiamus leidimus pervežimui iš Italijos į Lietuvą. Ieškovas neprivalėjo turėti leidimų vežti krovinį į Kazachstaną, nes Sutartyje buvo tariamasi dėl krovinio atvežimo iš Italijos į Lietuvą. Vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nurodytą paskirties vietą.

183. Teismo nustatyta ir nenuginčyta, kad CMR važtaraštis į Kazachstaną buvo išrašytas ir patvirtintas pakrovėjo, jis turėjo būti pargabentas atsakovui tolimesniems pastarojo įsipareigojimams vykdyti. Įvertinus Sutarties sąlygas, atsakovas netiksliai nurodė krovinio pristatymo vietą, gavėjo pavadinimą ir adresą, t. y. nurodyti Sutarties sąlygų neatitinkantys duomenys. Ieškovas įvykdė Sutarties sąlygas, o jas vykdydamas patyrė realias išlaidas. Minėtų nuostolių ieškovas nepatirtų, jei atsakovas atsakingai nurodytų informaciją pagal CMR konvencijos 6 straipsnį.

194. Venecijos kelių policijos paskirta bauda sumokėta DKV kortelės pagalba (T. 2, b. l. 22-26).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21Visų pirma išspręstinas apelianto (atsakovo) prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau bylos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7, 302 straipsniai). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia tuos įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas 2013-05-07 teismo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos dėl formos trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas minėtus dokumentus pateikė be formos trūkumų (t. y. su vertimu į lietuvių kalbą), šie dokumentai yra reikalingi siekiant įvertinti pagrindinio ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir jų prijungimas prie bylos apeliacinėje instancijoje neužvilkins bylos nagrinėjimo, kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos.

22Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti nuostolius dėl to, jog atsakovas pateikė netinkamai įformintą važtaraštį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 17 100 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, nes atsakovas pažeisdamas tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties 8 punktą ir CMR konvencijos 11 straipsnį, nepateikė ieškovui visų reikiamų dokumentų tinkamam krovinio pervežimui, t. y. nepateikė ETMK (CEMT) leidimo krovinio vežimui į trečiasis šalis (šiuo atveju Kazachstaną). Sutartimi ginčo šalys sulygo, kad ieškovas (vežėjas) pagal apelianto (užsakovo, t. y. siuntėjo) užsakymą iš Italijos į Lietuvą atveš apelianto nurodytą krovinį. Po krovinio pakrovimo Italijoje ieškovo vilkikas buvo sulaikytas Italijos policijos pareigūnų ir patikrinimo metu nustatyta, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) šalies vežėjas trečiosios šalies vardu vykdė krovinio pervežimą už ES ribų atkarpoje tarp Italijos ir Kazachstano, nepateikdamas jokio įgaliojimą patvirtinančio dokumento, nors toks pervežimo pobūdis yra leistinas tik dvišalio susitarimo pagrindu, patikrinimo metu buvo pateikta tik ES leidimo kopija, o pažeidimas paaiškėjo pateikus pervežimo dokumentus (T. 1, b. l. 95). Ieškovas pirmosios instancijos teismui teigė, kad jis nebuvo informuotas apie aplinkybę, kad galutinė jo pagal atsakovo užsakymą iš Italijos vežamo krovinio pristatymo vieta yra ne Lietuva (kaip nurodyta Sutartyje), o Kazachstanas. Pirmosios instancijos teismas nustatė (ir ieškovas to neginčija savo atsiliepime į apelianto skundą), kad atsakovas informavo ieškovą, jog krovinys bus vežamas į Kazachstaną, tačiau ieškovas ir atsakovas buvo sutarę, jog ieškovas atveš krovinį iš Italijos į Lietuvą ir iš Lietuvos atsakovas veš krovinį į Kazachstaną kitomis transporto priemonėmis kitais vežėjais. Byloje yra pateikti du važtaraščiai: išrašytas pakrovėjo su krovinio iškrovimo vieta Kazachstane (T. 1, b. l. 39) ir išrašytas ieškovo vairuotojo bei užantspauduotas pakrovėjo su krovinio iškrovimo vieta Lietuvoje (T. 1, b. l. 124). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovui buvo perduotas atsakovo su pakrovėju sutarimu išrašytas važtaraštis į Kazachstaną, kuris buvo reikalingas atsakovui tolimesniam vežimui ir atsakovas nebuvo davęs jokių nurodymų, ką daryti su šiuo važtaraščiu, todėl ieškovas, paimdamas važtaraštį atvežti į Lietuvą, šalių susitarimų nepažeidė, bet priešingai atliko veiksmus, reikalingus atsakovui; ieškovas neprivalėjo turėti leidimų vežti krovinį į Kazachstaną, nes buvo Sutartyje tariamasi tik dėl krovinio atvežimo iš Italijos į Lietuvą, t. y. atsakovo nurodomo leidimo ieškovui nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pateikė netinkamai įformintą krovinio važtaraštį, kuris buvo ieškovo nuostolių pagrindas, todėl atsakovui kyla visa atsakomybė už vežėjo (ieškovo) patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau išdėstytų argumentų.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013-05-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, kurios faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, išanalizavusi Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3-379, nuostatų 2, 16.1, 28 ir 29 punktus, išaiškino, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kaip ir šioje byloje, nustatyta, kad Italijos policija sulaikė vežėjo transporto priemonę ir nutraukė (sustabdė) krovinio gabenimą, vadovaudamasi būtent važtaraščio duomenimis, konkrečiai – jame nurodyta krovinio pristatymo vieta – Rusija (nagrinėjamoje byloje – Kazachstanas), vežėjui neturint ETMK leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį, konstatavusi teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą tarp ETMK šalių narių, pažeidimą. Toliau kasacinis teismas išaiškino, kad abi vežimo sutarties šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms, svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Abi šalys taip pat žino atvejus, kuriais tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas ir jo reikšmę, šio leidimo neturėjimo nustatytais atvejais padarinius. Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius šios sutarties šalims, yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims. Krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraštyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiškiai pastebėtina. Jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Toks vežėjo veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Kaip minėta, į nagrinėjamą bylą yra pateikti du važtaraščiai: pirmas važtaraštis išrašytas krovinio pakrovėjo su iškrovimo vieta Kazachstane (T. 1, b. l. 39), o antras yra išrašytas vežėjo su krovinio iškrovimo vieta Lietuvoje (T. 1, b. l. 124). Ant abiejų važtaraščių yra vežėjo parašai ir siuntėjo antspaudas, bet siuntėjo parašas yra tik ant pirmojo važtaraščio, išrašyto su krovinio iškrovimo vieta Kazachstane. Ginčo šalių atstovų ir jų pakviestų liudytojų (ginčo šalis sudarant Sutartį ir ją vykdant atstovavusių įmonių vadybininkių) paaiškinimai dėl to, kodėl į bylą yra pateikti 2 skirtingi važtaraščiai tam pačiam vežimui, nesutampa, tačiau juos įvertinusi visapusiškai kartu su kitais byloje esančiai įrodymais (CPK 185 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (siuntėjas) yra atsakingas už tai, kad krovinio vežimui iš Italijos į Lietuvą krovinio pakrovėjas išrašė važtaraštį su krovinio iškrovimo vieta Kazachstane, o ne Lietuvoje, kaip buvo numatyta ginčo šalių sudarytoje Sutartyje, pagal kurios (o ne važtaraščio) sąlygas turėjo būti vykdomas vežimas. Bet atsakomybės už šioje byloje siekiamų prisiteisti nuostolių atsiradimą taip pat negali išvengti ir ieškovas (vežėjas), nes jis pasirašė važtaraštį su krovinio iškrovimo vieta Kazachstane, nors žinojo, kad neturi ETMK leidimo, būtino gabenti kroviniams į Kazachstaną, be to, dėl byloje aiškiai nenustatytų priežasčių būtent šis važtaraštis (o ne ieškovo išrašytas važtaraštis su krovinio iškrovimo vieta Lietuvoje) buvo pateiktas Italijos pareigūnams, todėl ieškovas, žinodamas tokio savo veikimo neteisėtumą, turi kartu su apeliantu prisiimti atsakomybę už atsiradusius neigiamus padarinius. Važtaraščio pasirašymas ir gabenimas su juo krovinio, nepaisant esminio, akivaizdaus ir tarptautinio krovinių gabenimo tarp ETMK šalių narių reglamentavimui prieštaraujančio vežimo sutarties bei važtaraščio duomenų skirtumo, pripažintinas dideliu vežėjo neatsargumu, prisidėjusiu prie žalos atsiradimo. Dėl to vežėjas šioje byloje negali visa apimtimi remtis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčio nuostatomis, atleidžiančiomis vežėją nuo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai važtaraštyje nurodytų duomenų, t. y. galima dalinė šalių atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013-05-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Tiek apeliantas, tiek ieškovas yra vienodai kalti dėl atsiradusių pasekmių, kad krovinys buvo sulaikytas ir ieškovas dėl to patyrė nuostolių. Abiejų Sutarties šalių kaltės laipsnis yra vienodas ir dėl atsiradusių nuostolių jos atsako lygiomis dalimis.

25Apeliantui ginčijant aplinkybę, kad ieškovas įrodė jo patirtus 17 100 Lt dydžio nuostolius, pažymėtina, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Ieškovas prašė iš apelianto priteisti 17 000 Lt nuostolių, t. y. 4 965,50 eurų, kuriuos sudaro 4 130 eurų bauda už tai, kad ieškovas neturėjo visų vežimui reikiamų dokumentų, su sulaikymu patirtos išlaidos – vairuotojo apgyvendinimas viešbutyje, išlaidos už stovėjimo aikštelę, taksi paslaugos, dokumentų tvarkymas – viso 620 eurų, taip pat 206,50 eurų DKV komisinis mokestis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovo pateikto Tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. 3536 matyti, jog ieškovas pinigus DKV paslaugų teikėjui sumokėjo, taigi ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 4 965,50 eurų nuostolius. Pagal minėtą tarptautinio mokėjimo nurodymą (T. 1, b. l. 125) ieškovas gavėjui DKV EURO SERVICE BALTIKUM 2013-02-18 pervedė 19 600 eurų sumą mokėjimo paskirtyje nurodydamas 12/595399001/000-6971.75 EUR 13/595459223/000-12628.25 EUR. Pasak apelianto, jo kartu su apeliaciniu skundu pateikti paties ieškovo į bylą norimi pateikti dokumentai (DKV sąskaitų suvestinė ir Ronald Assistance sąskaita) patvirtina, kad 4 130 eurų bauda buvo sumokėta ne Italijos policijai, o Vokietijos kompanijai Ronald Assistance GmbH. Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apelianto pozicija ir pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai: ieškovo DKV pavojaus signalo centrui Italijoje skirtas 2012-12-19 remonto darbų apmokėjimo prašymas bendrai 4 956,50 eurų sumai (T. 1, b. l. 8-9), Italijos kelių policijos protokolas su žyma € 4 130 sumokėta bei kiti dokumentai (T. 1, b. l. 93-113), anksčiau nurodytas tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 3536 (T. 1, b. l. 125), tarp ieškovo ir DKV EURO SERVICE GmgH + Co. KG sudaryti susitarimai (T. 1, b. l. 114-125), DKV EURO SERVICE GmgH + Co. KG ieškovui 2013-01-15 išrašytas sąskaitos išrašas su sąskaitos numeriu 13/595459223/006 (T. 2, b. l. 8-9), Ronald Assistance 2012-12-19 sąskaita 4 130 eurų sumai DKV kortelei Nr. 70431023868702956 (T. 2, b. l. 10-11), kuri priklauso ieškovui (T. 1, b. l. 8-9), patvirtina ieškovo faktiškai patirtų nuostolių sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas laikė įrodytais ieškovo nuostoliais. Teisėjų kolegijai sprendžiant, kad šalių kaltės laipsnis dėl nuostolių padarymo yra vienodas, apeliantas privalo atlyginti pusę ieškovo patirtų nuostolių – 8 550 Lt (2 428,45 eurų).

26Dėl anksčiu nurodytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad įrodžius 4 130 eurų sumos sumokėjimą Italijos policijai, ieškovas papildomai turėtų įrodyti, kad minėta suma sumokėta kaip bauda, o ne kaip užstatas, siekiant apskųsti paskirtą baudą. Ieškovui šioje byloje reikėjo įrodyti, kokius nuostolius jis faktiškai patyrė dėl to, jog kartu su į Lietuvą vežamu kroviniu jis Italijos policijos pareigūnams pateikė važtaraštį su krovinio iškrovimo vieta Kazachstane. Ar minėtus nuostolius sudarė, be kita ko, 4 130 eurų bauda, ar 4 130 eurų užstatas, šiuo atveju neturi esminio skirtumo.

27Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo dalinis galutinis sprendimas keistinas ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28Pakeitus pirmosios instancijos teismo dalinį galutinį sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovo pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 0,5. Taikant šią proporciją, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 4 332,19 Lt (256,50 + 1 075,69 + 2 000 + 1 000) (T. 1, b. l. 4, 91-92, 143-145; T. 2, b. l. 18-19) sumą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 166,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui galėjo būti priteista tik teisinės pagalbos išlaidų suma už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, nes ieškovo procesiniai dokumentai nebuvo surašyti advokato. Aplinkybė, kad savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog byla bus vedama ne per advokatą, nereiškia, kad advokatas negalėjo parengti šių procesinių dokumentų ir už tai (kartu su atstovavimo teisme paslaugomis) 2013-04-29 išrašyti sąskaitą 2 000 Lt sumai, kuri vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis nelaikytina neprotingo dydžio. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui pagal anksčiau nustatytą proporciją priteistina jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri sudaro 2 158, 75 Lt (67,50 + 3 025 + 968 + 257 = 4 317,50 * 0,5 = 2 158,75) (T. 1, b. l. 50-51, 136-139, 141-142; T. 2, b. l. 12-13-14).

29Atsižvelgiant į ieškovo pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį (0,5) tarp ginčo šalių paskirstytinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

31skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinio galutinio sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

32Priteisti ieškovui UAB „Naideka“ (į. k. 148031070) iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“ (į. k. 302618176) nuostolių atlyginimą – 8 550 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų), 6 % (šešių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 8 550 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2013-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 166,10 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti atsakovui UAB „Baltic Solutions Transport“ (į. k. 302618176) iš ieškovo UAB „Naideka“ (į. k. 148031070) 2 158, 75 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

34Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinį galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 100 Lt... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-22 preliminariu sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo,... 7. Taip pat atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-27 priėmė dalinį galutinį... 10. Atsakovas (apeliantas) UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliaciniu skundu... 11. 1. Byloje įrodyta, jos atsakovas ieškovo neprašė atvežti į Kazachstaną... 12. 2. Teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 11 straipsnį. 2013-05-30... 13. 3. Byloje turi būti keliamas klausimas, ar gali būti kompensuojami... 14. 4. Net ir tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui galėjo būti... 15. Ieškovas UAB „Naideka“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 16. 1. Ieškovo atstovas direktorius J. R. bei liudytoja apklausta ieškovo... 17. 2. Ieškovas dar ikisutartinių santykių metu atvirai nurodė atsakovui, kad... 18. 3. Teismo nustatyta ir nenuginčyta, kad CMR važtaraštis į Kazachstaną buvo... 19. 4. Venecijos kelių policijos paskirta bauda sumokėta DKV kortelės pagalba... 20. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 21. Visų pirma išspręstinas apelianto (atsakovo) prašymas dėl naujų įrodymų... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 23. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 17 100 Lt... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 25. Apeliantui ginčijant aplinkybę, kad ieškovas įrodė jo patirtus 17 100 Lt... 26. Dėl anksčiu nurodytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su apelianto... 27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo dalinis... 28. Pakeitus pirmosios instancijos teismo dalinį galutinį sprendimą,... 29. Atsižvelgiant į ieškovo pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 31. skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinio galutinio... 32. Priteisti ieškovui UAB „Naideka“ (į. k. 148031070) iš atsakovo UAB... 33. Priteisti atsakovui UAB „Baltic Solutions Transport“ (į. k. 302618176) iš... 34. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 dalinį galutinį...