Byla 3K-7-159/2013
Dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalios Vasarienės ir Juozo Šerkšno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lenkijos įmonės LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk ieškinį atsakovui UAB „Didneriai“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lenkijos įmonė LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk (toliau – ir LEO SPED) pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Didneriai“ 6273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 317,42 Lt palūkanų, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5Byloje kilo ginčas atsiskaitymo ir žalos atlyginimo už krovinių pervežimus pagal 2009 m. lapkričio 3 ir 4 d. bei 2010 m. sausio 8 d. užsakymus. Ieškovas 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. sausio 8 d. užsakymus įvykdė, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas liko skolingas ieškovui 1817 eurų. Pagal atsakovo 2009 m. lapkričio 3 d. krovinio vežimo užsakymą Nr. 10301 ieškovas turėjo gabenti krovinį maršrutu Italija–Lietuva. Italijos pasienio policija sulaikė sunkvežimį dėl CEMT leidimo išvežti krovinį neturėjimo, todėl ieškovas nepervežė krovinio ir patyrė 39 994,19 Lt nuostolių. Atsakovas neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų už tinkamai atliktas vežimo paslaugas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. sausio 8 d. užsakymus, teigdamas, kad jose nurodytas sumas jis įskaitė į ieškovo atsakovui mokėtiną 1677 eurų nuostolių atlyginimo sumą dėl neįvykdyto krovinio pervežimo pagal 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymą, todėl prievolės apmokėti už tinkamai atliktas pervežimo paslaugas nebeturi. Ieškovo nuomone, atsakovas įskaitymo teisės neturėjo, nes neinformavo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 6273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 317,42 Lt palūkanų, iš viso – 46 585,35 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti vežėją (ieškovą) reikiamais dokumentais, todėl yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir privalo atlyginti ieškovui susidariusius nuostolius. Pateikti vežėjui ETMK (CEMT) leidimą privalėjo atsakovas. Pagal nurodytą Krovinių pervežimo užsakymą ieškovas krovinį turėjo gabenti maršrutu Italija–Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo išvežti krovinį į trečiąsias šalis, o atsakovas neinformavo ieškovo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje. Atsakovas turėjo būti rūpestingas, vežimo užsakyme nurodydamas vežimo duomenis, suteikdamas informaciją ir perduodamas vežimo dokumentus. Dėl tokių atsakovo pareigų nevykdymo ieškovas patyrė nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, išlaidų už automobilio stovėjimo paslaugas transporto priemonės sulaikymo metu bei ginčo su Italijos teisėsauga sprendimo, todėl, remiantis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčiu ir 11 straipsnio 2 punktu, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos ieškovas įrodė. Kadangi dėl atsakovo patirtų nuostolių samdant kitą vežėją ieškovo kaltės nėra, jis neprivalo jų atlyginti atsakovui, o tai reiškia, kad jis nepagrįstai atliko įskaitymą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 39 994,19 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidos, o kitą dalį paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad nors CMR konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Šios nuostatos taikytinos prie važtaraščio pridedamiems dokumentams, o ne CMR važtaraščiui. Atsakovas ieškovui pateikė sutartį dėl pervežimo maršrutu Italija–Lietuva. Užsakyme nurodytas pristatymo adresas: Graičiūno 38, Vilnius, LT. Tai, kad toje pačioje eilutėje nurodyta „Engineering Equipment, RU“, pristatymo vietos nekeičia, nes joks kitas adresas užsakyme nenurodytas. Pakrovimo vietoje Italijoje ieškovui buvo pateiktas CMR važtaraštis, kuriame nurodoma, kad krovinys bus vežamas iš Italijos ne į Lietuvą, o į Rusiją. Vežėjas privalo susipažinti su važtaraščio turiniu. Nagrinėjamu atveju vežėjas pasirašė važtaraščio 23 skiltyje. Sudaręs sutartį vežti krovinį į Lietuvą ir pastebėjęs, kad pagal CMR važtaraštį krovinį skirta pristatyti už ETMK narių teritorijos į trečiąsias šalis, vežėjas turėjo vežimo atsisakyti, jei jis neturi ETMK (CEMT) leidimo, kurį gauti yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Toks leidimas išduodamas konkrečiam vežėjui, jis negali būti perduodamas. Pradėjęs vežimą esant nurodytoms aplinkybėms, vežėjas prisiėmė galimų nuotolių riziką. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neįvykusio vežimo yra tiek vežėjo, tiek ir siuntėjo kaltė, nes šis, sudaręs sutartį dėl vežimo iki Lietuvos, turėjo tinkamai, pagal užsakymo turinį, užpildyti ir CMR važtaraštį. Esant vienodai abejų šalių kaltei, jos turi pačios prisiimti dėl neįvykusio vežimo kilusius nuostolius. Dėl to atsakovas negalėjo įskaityti savo nuostolių į ieškovui už tinkamai atliktus vežimus mokėtinos 1817 eurų (6273,74 Lt) sumos.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymo pagrindu atsakovas, vykdydamas vežimo sutartį, ieškovo atžvilgiu prisiėmė siuntėjo įsipareigojimus. Važtaraštį pildo siuntėjas. Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunktį siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytos krovinio priėmimo ar jo pristatymo vietos. CMR konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. 2009 m. lapkričio 3 d. užsakyme nurodyta: pervežimo maršrutas – Italija–Lietuva; pristatymo vieta – Graičiūno 38, Vilnius. Atsakovas dėl tolesnio krovinio transportavimo maršrutu Lietuva–Rusija susitarė su kitu vežėju – UAB „Autogausa“. Tai reiškia, kad atsakovas neketino pavesti ieškovui gabenti krovinį į Rusiją. Šalys bendradarbiauja kelerius metus, todėl atsakovas žinojo, kad ieškovas neturi ETMK (CEMT) leidimo. Tai, kad atsakovas netinkamai organizavo krovinio vežimo dokumentų pagal tokią sutartį įforminimą, laikytina netinkamu atsakovo pareigų pagal vežimo sutartį vykdymu. Tai lėmė ieškovo negalėjimą įvykdyti užsakymo ir 39 994,19 Lt nuostolius.

142. Atsakovas, remdamasis 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymo vykdymo aplinkybėmis, neturėjo teisės įskaityti savo tariamai patirtų nuostolių į ieškovui pagal tinkamai įvykdytus užsakymus mokėtinas sumas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktą, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Nors atsakovas pretenzijoje nurodo 2009 m. gruodžio 8 d. datą, ji ieškovui buvo išsiųsta tik 2010 m. birželio 7 d. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punktą, tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Atsakovas neįrodė, kad dėl krovinio vėlavimo pristatyti būtų patyręs 1677 eurų nuostolių. Be to, šiuos nuostolius būtų galima išskaičiuoti tik iš 1750 eurų vežimo užmokesčio, nustatyto 2009 m. lapkričio 3 d. užsakyme, o ne iš užmokesčio už kitus vežimus. Kadangi atsakovas pagal 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymą ieškovui iš viso nesumokėjo sutarto vežimo užmokesčio, atsakovas negali pretenduoti į jokių papildomų nuostolių atlyginimą ieškovui kitais pagrindais mokėtinų sumų sąskaita.

153. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „esant vienodai abiejų šalių kaltei, kiekviena iš jų turi prisiimti dėl neįvykusio vežimo kilusius nuostolius“, t. y. esant vienodai šalių kaltei, jų nuostolius paskirstė neproporcingai, nepateikdamas tai pagrindžiančių motyvų, pažeisdamas sutartinės atsakomybės taikymo principus, esant abipusei šalių kaltei (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

171. Pervežimui, kaip įprasta praktikoje, visam vežimui, t. y. vežimui nuo Italijos iki Rusijos, buvo užpildyti 2009 m. lapkričio 3 d. krovinių pervežimo užsakymas Nr. 10301, nurodant tarpinę krovinio pristatymo vietą Lietuvoje ir galutinę Rusijoje. Šio dokumento pagrindu ieškovas surašė CMR važtaraštį Nr. 01826, kuriame nurodyta krovinio pristatymo vieta Rusijoje. Ieškovo surašytas CMR važtaraštis paneigia jo teiginį, kad atsakovas jo neinformavo, jog galutinė krovinio pristatymo vieta yra Rusijoje. Tik pats kasatorius turi įsigyti jam būtiną ETMK leidimą, o atsakovas netgi neturi teisės to padaryti už kasatorių. Taigi taikyti CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 11 straipsnio 2 punktą nėra pagrindo – kasatorius neįrodė, kad atsakovas būtų klaidingai ar netiksliai nurodęs krovinio priėmimo ir jo pristatymo vietas, o už vežėjo nuostolius, jam pačiam netiksliai nurodžius duomenis, siuntėjas neatsako.

182. Atsakovo patirtus 1677 eurų nuostolius įrodo atsakovo kliento – įmonės Niinivirta–Transport – pateiktos sąskaitos ir 2009 m. lapkričio 30 d.–2009 m. gruodžio 1 d. susirašinėjimo el. paštu medžiaga, patvirtinanti nuostolių dydį ir sudėtį.

193. Byloje esanti atsakovo fakso aparato priimtų ir išsiųstų dokumentų ataskaitos kopija patvirtina, kad kasatoriui pretenziją atsakovas pateikė 2009 m. gruodžio 8 d. faksu, nepraleidęs CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti. Be to, šis terminas taikomas, jei viršytas krovinio pristatymo terminas, o kasatorius krovinio apskritai nepristatė, taigi nurodyta CMR konvencijos nuostata šiuo atveju netaikytina, priešingu atveju būtų neaišku, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas nustatytas 21 dienos terminas. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punktas, susiejantis siuntėjo nuostolių atlyginimo dydį su užmokesčio už vežimą dydžiu, taip pat taikytinas tik viršijus krovinio pristatymo terminą, o ne nepristačius krovinio.

204. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs abiejų šalių kaltę, neišsprendė klausimo dėl nuostolių paskirstymo šalims. Nuostoliai paskirstyti konstatuojant, kad abi šalys dėl abipusės kaltės turi pačios juos prisiimti. Tokia išvada atitinka CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nutartyje esantys žodžiai apie „vienodą abiejų šalių kaltę“ reiškia, kad šalių santykis su aptariamu įvykiu yra vienodas – jos abi yra kaltos, o ne tai, kad abiejų šalių kaltė yra tokio paties dydžio.

21Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Byloje kilus ginčui dėl šalių atsakomybės už nuostolius, atsiradusius Italijos policijai sulaikius transporto priemonę ir nutraukus krovinio gabenimą, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai sprendė siuntėjo ir vežėjo pareigų pagal CMR konvencijos nuostatas paskirstymo klausimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.

24Dėl pareigos gauti ETMK leidimą

25Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siuntėjas pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje, nes, vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, jis privalėjo vežėjui prie važtaraščio pridėti ETMK (CEMT) leidimą ir kitus reikalingus dokumentus bei suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, kad krovinio vežimas nepažeistų atitinkamose šalyse galiojančių reikalavimų. Tokia išvada padaryta neatsižvelgus į Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-379, nuostatas. Šiame apraše nustatyta, kad ETMK daugiašalės kvotos leidimas tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis (toliau – ETMK leidimas) – dokumentas, suteikiantis teisę vežti krovinius tarp ETMK šalių narių (2 punktas); išduodant ETMK leidimus, juose turi būti neištrinamai įrašytas transporto įmonės pavadinimas ir adresas (16.1 punktas); ETMK leidimo negalima perduoti tretiesiems asmenims (28 punktas); vežėjo pavadinimas, nurodytas pirmajame ETMK leidimo puslapyje, turi sutapti su juridinio asmens, kuris eksploatuoja transporto priemonę, pavadinimu (29 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas nuostatas, pagrįstai nurodė, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Taigi nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad siuntėjas, vežėjui prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje.

26Dėl vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės pagal CMR konvenciją

27Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl krovinio pristatymo vietos, rėmėsi šalių sudaryta vežimo sutartimi, pagal kurią jo pristatymo vieta – Lietuva. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neįvykusio vežimo kaltos abi šalys: siuntėjas – tuo, kad krovinio pristatymo vieta CMR važtaraštyje neatitinka šalių sutartosios; vežėjas – tuo, kad pasirašęs važtaraštyje, nesusipažino su jo turiniu ir, neturėdamas ETMK leidimo, neatsisakė vežimo. Konstatuodamas neįvykdytas šalių pareigas, apeliacinės instancijos teismas nesirėmė konkrečiomis CMR konvencijos normomis.

28Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos.

29Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus.

30Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vežimo sutarties sąlygų. Jis kilo dėl atsakomybės už teisinius padarinius, atsiradusius dėl važtaraščio skiltyje „Krovinio pristatymo vieta (vieta, šalis)“ nurodytų kitokių, nei sutarta vežimo sutartyje, duomenų.

31CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Minėta, kad jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Italijos policija sulaikė vežėjo transporto priemonę ir nutraukė krovinio gabenimą, vadovaudamasi būtent važtaraščio duomenimis, konkrečiai – jame nurodyta krovinio pristatymo vieta – Rusija, vežėjui neturint ETMK leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį, konstatavusi teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą tarp ETMK šalių narių, pažeidimą.

32Dėl CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčio aiškinimo ir taikymo

33CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardyti privalomi važtaraščio duomenys. Prie jų priskiriami: krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta (d papunktis); gavėjo pavadinimas ir adresas (e papunktis). Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunktį, jei dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų išvardytų duomenų vežėjas patiria išlaidų ir nuostolių, siuntėjas atsako už visus juos. Byloje aiškinant šią teisės normą, kilo klausimas, kaip nagrinėjamu atveju paskirstytinos CMR konvencijoje reglamentuojamos siuntėjo ir vežėjo pareigos ir iš jų netinkamo vykdymo kylanti atsakomybė: ar pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunktį, kai važtaraštyje klaidingai ar netiksliai nurodoma krovinio pristatymo vieta, gavėjo pavadinimas ir adresas, t. y. nurodyti duomenys, neatitinkantys vežimo sutarties, jei vežėjas dėl to patiria išlaidų ir nuostolių, siuntėjas visais atvejais atsako už visus juos, nepriklausomai nuo aplinkybių ir šalių veiksmų (neveikimo)? kokios vežėjo, kaip sutarties šalies, bendradarbiavimo pareigos nagrinėjamos bylos atveju? ar vežėjas turi pareigą peržiūrėti jo pasirašomo važtaraščio duomenis ir ar nuo šių duomenų priklauso pareigos vežėjui imtis kokių nors veiksmų atsiradimas?

34Pasisakant šiais klausimais nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms, svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Abi šalys taip pat žino atvejus, kuriais tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas ir jo reikšmę, šio leidimo neturėjimo nustatytais atvejais padarinius. Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius šios sutarties šalims, yra akivaizdi būtinybė abiem vežimo sutarties šalims vykdant sutartį veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Ši bendradarbiavimo pareiga kyla iš prievolių vykdymo principų ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Šie principai taikomi ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje teisėje, į juos atsižvelgiama aiškinant tarptautinių teisės aktų nuostatas ir šių nuostatų pagrindu įgytas šalių teises bei pareigas. Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į šalių skirtingus interesus ir siekti jų protingos pusiausvyros. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Sąžiningumo principas reikalauja veikti pagal bonus pater familias standartą, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Bendrųjų teisės principų taikymas sudaro galimybę tinkamai aiškinti tarptautinės privatinės teisės normas, užpildant esančias teisės spragas.

35Toks teisės normos aiškinimas, kad bet kokiu atveju visa atsakomybė už duomenų, išvardytų CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkte, netinkamą nurodymą tenka vienai sutarties šaliai, o kitai šaliai jokiais atvejais nekyla tokios atsakomybės grėsmės, gali paskatinti piktnaudžiavimą teise. Kaip piktnaudžiavimas teise nurodytu atveju vertintinas savo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas nerūpestingai, tokiu būdu, dėl kurio gali kilti žala ar atsakomybė kitai sutarties šaliai, nesiimant protingumo kriterijų atitinkančių įmanomų atlikti veiksmų, kurie padėtų neigiamų padarinių kitai sutarties šaliai išvengti. Konkrečiu atveju teisės aiškinimas, sudarantis galimybę šaliai piktnaudžiauti teise, apsaugančia ją nuo atsakomybės už netinkamus veiksmus, neskatintų tokios šalies susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo, net jei yra akivaizdi jų neigiamų padarinių kitai šaliai grėsmė. Šioje byloje nagrinėjamu CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto taikymo atveju aprašytas jo aiškinimas gali paskatinti vežėją pastebėjus akivaizdžiai netiksliai užpildytą važtaraštį, nebendradarbiauti su siuntėju, net siekti naudos iš jo atsakomybės. Toks šios teisės normos aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, todėl nepriimtinas.

36CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims.

37CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto nuostatos, pagal kurias atsakomybė už teisinius padarinius, kilusius dėl šiame punkte išvardytų neteisingų duomenų tenka siuntėjui, yra logiškos, atsižvelgiant į vežimo sutarties vykdymo praktiką – paprastai būtent siuntėjas nurodytoje teisės normoje išvardytus duomenis surenka ir įrašo juos į važtaraštį pats arba perduoda juos važtaraštį surašančiajam. Dėl to vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, neturi galimybės patikrinti visų jame surašytų duomenų teisingumo ir tikslumo. Vis dėlto iš sudarytos vežimo sutarties esminiai jos duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vietos valstybė, vežėjui yra žinomi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkte nenustatyta atsakomybės siuntėjui už netinkamą nurodymą tų važtaraščio duomenų, kurie yra tikrai žinomi vežėjui ir jis gali lengvai nustatyti jų neatitiktį, pvz., važtaraščio surašymo vieta ir data, vežėjo pavadinimas ir adresas (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkto a, c papunkčiai). Jei iš sudarytos vežimo sutarties vežėjui yra žinomi kiti duomenys, jų aiškią neatitiktį vežėjo darbuotojas, pasirašydamas važtaraštį, taip pat gali lengvai pastebėti ir pareikšti pastabą važtaraštį surašiusiajam, nors ir ne jam, bet siuntėjui nustatyta atsakomybė už tokių duomenų netinkamą nurodymą. Taigi krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraštyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiškiai pastebėtina. Pažymėtina ir tai, kad CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas. Be to, šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir, kilus neaiškumų, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Vežėjas, siekdamas sumažinti šią riziką ir užtikrinti tinkamą sutarčių vykdymą, gali pasinaudoti šiomis ir kitomis protingai prieinamomis priemonėmis, pvz., darbuotojų kvalifikacijos palaikymu ir kėlimu.

38Taigi jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Toks vežėjo veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Pažymėtina tai, kad tokie vežėjo veiksmų, pripažįstamų tyčia ar dideliu neatsargumu, padariniai nustatyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas pasirašė važtaraštį, kuriame nurodyta krovinio pristatymo vieta ir šalis – Maskva, Rusija (įrašyta „MOSCA – RUSSIA“), nors iš su siuntėju sudarytos sutarties žinojo, kad krovinio pristatymo vieta yra Lietuva, ir, pakrovus krovinį, vyko į Lietuvą. Nurodytą važtaraštį vežėjas pasirašė ir su juo gabeno krovinį, neturėdamas ETMK leidimo, būtino gabenti kroviniams į Rusiją, nors, būdamas profesionalaus vežėjas, turėjo žinoti tokio veikimo neteisėtumą ir jo galimus padarinius.

40Paminėtina, kad vežimo sutartis priskiriama paslaugų sutartims, kurioms būdinga tai, kad paslaugų teikėjui keliamas reikalavimas dėti maksimalias pastangas sutartinėms prievolėms tinkamai įvykdyti. Atsižvelgdama į tai, kad vežėjas nevykdė šio reikalavimo, nesilaikė bendrųjų teisės principų, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad važtaraščio pasirašymas ir gabenimas su juo krovinio, nepaisant esminio, akivaizdaus ir tarptautinio krovinių gabenimo tarp ETMK šalių narių reglamentavimui prieštaraujančio vežimo sutarties bei važtaraščio duomenų skirtumo, pripažintinas dideliu vežėjo neatsargumu, prisidėjusiu prie žalos atsiradimo. Dėl to vežėjas šioje byloje negali visa apimtimi remtis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčio nuostatomis, atleidžiančiomis vežėją nuo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai važtaraštyje nurodytų duomenų, t. y. galima dalinė šalių atsakomybė.

41Dėl nuostolių dydžio ir jų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų taikymo

42Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs abiejų šalių vienodą kaltę, sprendė, kad jos turi pačios prisiimti dėl neįvykusio vežimo kilusius nuostolius. Šios išvados teismas nepagrindė teisės normomis ir apskritai daugiau niekaip nemotyvavo, todėl ji, kaip neatitinkanti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pripažintina nepagrįsta.

43Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CMR konvencija nereglamentuoja sutarties sudarymo, pasibaigimo ar nutraukimo klausimų, bendrųjų pareigų pagal sutartį pažeidimo, atlyginimo už vežimą klausimų, sulaikymo teisės, nenustato draudimo pareigų, todėl jų išsprendimui turi būti taikoma nacionalinė teisė, kuri nustatoma pagal nuo 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) arba 1980 m. Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Romos konvencija), priklausomai nuo to, kuriuo laikotarpiu susiklostė analizuojami teisiniai santykiai. Romos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė, ją pasirašydama 2005 m. balandžio 14 d., galiojo iki 2009 m. gruodžio 17 d., todėl byloje kilusiam ginčui dėl vežimo sutarties, sudarytos 2009 m. lapkričio 3 d., taikytinos šios konvencijos nuostatos. Romos konvencijoje pirmenybė suteikiama šalių pasirinktos teisės taikymui – Romos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Taikytinos teisės pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutarties sąlygose arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti taikytiną teisę visai sutarčiai arba tik atskirai jos daliai.

44Ginčo šalių 2009 m. lapkričio 3 d. sudarytos krovinių pervežimo sutarties priedo 3 punkte nustatyta, kad „Visi šioje Sutartyje neaptarti klausimai yra reguliuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatomis, o bet kurie šalių ginčai bus reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Taigi šalių pasirinkimas taikyti Lietuvos teisę jų sudarytoje sutartyje išreikštas pakankamai aiškiai, todėl ji byloje taikytina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Romos konvencijos 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pagal šios Konvencijos 3–6 ir 12 straipsnius sutarčiai taikytina teisė pirmiausia yra taikoma: a) sutarties aiškinimui; b) sutarties vykdymui; c) neperžengiant proceso teisės teismui suteiktų įgaliojimų, sutarties neįvykdymo teisinėms pasekmėms, taip pat ir nuostolių apskaičiavimui tiek, kiek tai reguliuoja teisės normos; d) įvairiems prievolių įvykdymo būdams bei įgyjamajai senačiai ir ieškinio senačiai; e) sutarties negaliojimo teisinėms pasekmėms.

45Išdėstytomis teisės normomis būtina vadovautis šioje byloje nustatant dėl netinkamo sutarties vykdymo atsiradusių nuostolių dydį, kiekvienos iš šalių kaltę ir jos įtaką nuostolių atsiradimui bei atitinkamai paskirstyti atsakomybę sutarties šalims. Sprendžiant šiuos klausimus, būtina nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, o tai – ne kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

46Išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami kompensacijos už pristatymo termino viršijimą, nes šioje byloje nustatyta, kad, Italijos policijai sulaikius transporto priemonę ir nutraukus krovinio gabenimą, ieškovas jo apskritai nepristatė, taigi pristatymo termino viršijimas negalėjo būti konstatuotas.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

48Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lenkijos įmonė LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr... 5. Byloje kilo ginčas atsiskaitymo ir žalos atlyginimo už krovinių pervežimus... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti vežėją... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors CMR konvencijos 11 straipsnyje nustatyta,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymo pagrindu atsakovas, vykdydamas vežimo... 14. 2. Atsakovas, remdamasis 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymo vykdymo... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „esant vienodai abiejų... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti... 17. 1. Pervežimui, kaip įprasta praktikoje, visam vežimui, t. y. vežimui nuo... 18. 2. Atsakovo patirtus 1677 eurų nuostolius įrodo atsakovo kliento – įmonės... 19. 3. Byloje esanti atsakovo fakso aparato priimtų ir išsiųstų dokumentų... 20. 4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Byloje kilus ginčui dėl šalių atsakomybės už nuostolius, atsiradusius... 24. Dėl pareigos gauti ETMK leidimą... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siuntėjas pažeidė savo pareigas,... 26. Dėl vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės pagal CMR konvenciją... 27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl krovinio pristatymo vietos,... 28. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas... 29. Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši... 30. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vežimo sutarties sąlygų. Jis kilo... 31. CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo... 32. Dėl CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčio aiškinimo ir taikymo ... 33. CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardyti privalomi važtaraščio... 34. Pasisakant šiais klausimais nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad abi... 35. Toks teisės normos aiškinimas, kad bet kokiu atveju visa atsakomybė už... 36. CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo... 37. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto nuostatos, pagal kurias atsakomybė už... 38. Taigi jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas pasirašė važtaraštį,... 40. Paminėtina, kad vežimo sutartis priskiriama paslaugų sutartims, kurioms... 41. Dėl nuostolių dydžio ir jų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų... 42. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs abiejų šalių vienodą kaltę,... 43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CMR konvencija nereglamentuoja sutarties... 44. Ginčo šalių 2009 m. lapkričio 3 d. sudarytos krovinių pervežimo sutarties... 45. Išdėstytomis teisės normomis būtina vadovautis šioje byloje nustatant dėl... 46. Išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų,... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...