Byla e2-1636-595/2018
Dėl J. M. 2016-03-24 testamento nuginčijimo, tretieji asmenys V. B., Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarė R. Š

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant Linai Pečiūrienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai A. P., atsakovei K. K. (buvusi pavardė B), jos atsovei advokatei Ž. S.-Mikulskienei, tretiesiems asmenims V. B., notarei R. Š.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei K. K. dėl J. M. 2016-03-24 testamento nuginčijimo, tretieji asmenys V. B., Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarė R. Š..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-03-24 J. M. testamentą negaliojančiu, nes jis buvo sudarytas savo veiksmų esmės negalėjusio suprasti asmens; panaikinti 2016-03-24 testamento pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2016-05-16 mirė J. M., kurio įstatyminės įpėdinės yra ji bewi trečias asmuo V. B.. Ieškovė apie tai, kad testatorius prieš savo mirtį sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vienos iš įstatyminių įpėdinių - V. B. dukrai K. B. sužinojo tik po to, kai 2016-08-25 atsakovė įregistravo nuosavybės teisę į butą bei informavo ieškovę, jog ji išsivežtų savo daiktus iš minėto buto. Ieškovė tik 2016-10-03 gavo testamento kopiją, kai pati savo iniciatyva kreipėsi į notarų biurą. Testamentas buvo sudarytas V. B. ir atsakovės iniciatyva, šį faktą nuslepiant nuo ieškovės. Tiek V. B., tiek atsakovė žinojo, jog testatoriaus sveikatos būklė neleido jam priiminėti jokių sprendimų ne tik dėl savo asmens, bet ir dėl jo turimo turto, tačiau pasinaudojo tuo ir jų iniciatyva buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Ieškovė iki pat mirties rūpinosi testatoriumi, nuolat domėjosi jo sveikata, jai buvo žinoma, kad jo tiek fizinė, tiek psichinė sveikatos būklė buvo sunki. 2016 m. sausio mėnesį testatoriui buvo daroma operacija, prieš operaciją jam tris kartus buvo perpiltas kraujas, nes jo hemoglobino kiekis kraujyje buvo per žemas, dėl to testatoriaus smegenys negaudavo pakankamai deguonies, jis ne kartą prarado sąmonę, neadekvačiai reagavo į aplinką. Po operacijos testatorius keletą mėnesių iki mirties ne visada atpažindavo savo artimuosius, sunkiai orientavosi aplinkoje, jis taip pat 2016 m. pradžioje apžiūros metu VŠĮ Lazdynų ligoninėje neadekvačiai bei agresyviai elgėsi su slaugytoja, bandė smurtauti. Testatorius nuo 2016 m. sausio mėnesio gyveno V. B. namuose, nors ieškovė siūlė perkelti testatorių ten, kur jis gautų nuolatinę sveikatos priežiūrą, tačiau V. B. su tuo nesutiko ir apgyvendino testatorių savo namuose, ko pasėkoje jai buvo nesunku suorganizuoti testamento pasirašymą. Testatorius 2016-01-11 buvo apžiūrimas dėl šlaunikaulio lūžio, pateikiamuose medicininiuose dokumentuose visur už testatorių pasirašinėjo V. B., kas pagrįstai verčia manyti, jog jau 2016-01-11 testatorius buvo nepajėgus pats padėti parašą bei sutikti su jam skiriamu gydymu. Po keturių mėnesių testatorius mirė. Kaip matyti iš ligoninės pateiktų įrašų testatorius į ligoninę atvežtas be sąmonės, nebereagavo į šviesą, jo ragenos buvo padūmavusios, nejudino nei rankų, nei kojų. Praėjus keliolikai minučių nuo jo atgabenimo į ligoninę, testatorius mirė. Išrašuose nurodyta, kad jo mirties priežastis buvo šlapimo takų infekcija, sepsis bei bendrai sunki būklė. Atkreipia dėmesį, kad testamentas buvo sudarytas 2016-03-24, t. y. prieš mažiau nei du mėnesius iki testatoriaus mirties. Testatoriaus būklė buvo tokia sunki, jog jis ne tik testamento sudarymo metu negalėjo pats savarankiškai suformuoti ir autentiškai išreikšti savo valią, tačiau ir apskritai negalėjo suprasti testamento sudarymo esmės, netgi jo pasirašyti. Testatoriumi buvo pasinaudota dėl jo sunkios sveikatos būklės, kad jis prieš mirtį sunkiai atpažino savo artimuosius, bei sudarydamas testamentą, kurio net nepasirašė, jis negalėjo suprasti šio veiksmo reikšmės. Sudarydamas testamentą testatorius privalo būti veiksnus, t. y. suvokti savo veiksmų reikšmę ir pats savarankiškai ją išreikšti. Šiuo atveju, kadangi testatoriaus sveikatos būklė buvo labai sunki, testamentas buvo sudarytas namuose, keletas mėnesių iki mirties testatorius ne visada atpažindavo ieškovę, todėl abejotina, ar jis pats galėjo išsikviesti notarą, dar daugiau - ar jis galėjo išreikšti savo valią testamente. Testamente netgi nėra testatoriaus parašo, tik vardas bei pavardė. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl testatoriaus suvokimo, ką jis pasirašo bei kokios bus to pasekmės.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas tam, kad testamentas būtų pripažintas negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais (e.b.1 t. b.l. 79-86). Atsakovės vertinimu ieškinyje ieškovės pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas nesudaro absoliutaus pagrindo pripažinti negaliojančiu testatoriaus sudaryto vienašalio sandorio, kuris atitiko tuometinę (sandorio sudarymo metu) buvusią testatoriaus valią bei buvo sudarytas savo veiksmų reikšmę ir pasekmes suvokiančio asmens. Pažymi, jog jos senelis J. M. iki pat mirties 2016-05-16, nors ir garbaus amžiaus, bet buvo orientuotas, adekvatus ir sveiko proto žmogus. Po 2016-01-10 įvykusios buitinės traumos namuose, t. y. bute ( - ) (diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis), jos senelis sunkiai judėjo ir po minėtos traumos gydymo VĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje apsigyveno jos tėvų namuose Verslo g. 5, Vilniuje. Seneliui čia gyvenant, juo rūpinosi ir prižiūrėjo jie visi, t. y. jos motina V. B., jos tėvas ir ji. Seneliui gyvenant su jais, jo prašymu padėjo jam spręsti buitinius klausimus, susijusius su jo butu ( - ), t. y. 2016 m. balandžio mėnesį senelio prašymu pakeitė lauko duris, nes senelis bijojo, kad į paliktą tuščią butą dėl lauko durų senumo ir nepatvarumo gali būti įsilaužta, taip pat padėjo spręsti buto mokesčių mokėjimo ir kitus einamuosius klausimus. 2016-03-23, t. y. vieną dieną prieš ginčijamo Testamento sudarymą, jos senelio J. M. pareiškimu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-16608-592/2016 prašant nustatyti juridinį faktą, kad jos senelis J. M. priėmė savo sutuoktinės V. S., mirusios 2012-08-07, palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą ieškovė taip pat dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo ir tuo metu jai nekilo abejonių dėl savo tėvo J. M. veiksnumo. Gyvenant pas juos, senelis pats savo iniciatyva paprašė iškviesti notarą į namus. Notarei atvykus, senelis pats asmeniškai su ja bendravo, ko pasėkoje ir buvo surašytas bei patvirtintas ginčijamas Testamentas. Su ieškiniu pateiktuose medicininiuose dokumentuose iki Testamento sudarymo nėra jokių įrašų apie senelio J. M. psichinius susirgimus ar ligas, galėjusias sąlygoti asmens nesugebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Byloje nėra duomenų, patvirtintų medicininiais dokumentais, kad jos senelis J. M. Testamento sudarymo metu turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Vien tos aplinkybės, kad Testatorius mirė praėjus mažiau nei dviems mėnesiams po Testamento sudarymo bei kad jis turėjo fizinio pobūdžio negalavimų, savaime nepatvirtina, kad jis, 2016-03-24 sudarydamas Testamentą, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negebėjo jų valdyti. Ieškovės argumentų apie senelio negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (turimą psichikos sutrikimą) nepatvirtina ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikiami elektroniniai susirašinėjimai su jos seserimi V. B.. Taip pat ir tai, kad artimieji (ji, jos motina V. B., jos tėvas) padėjo senyvo amžiaus asmeniui (tėvui, seneliui, uošviui) spręsti buitinius klausimus, susijusius su jo buto priežiūra, mokesčių mokėjimu, gaunama pensija ir kt., taip pat nepatvirtina jos senelio J. M. negebėjimo suprasti aplinką, savo veiksmus, jų padarinius ir juos valdyti, taip pat to, jog būtent Testamento sudarymo dieną jos senelis J. M. buvo tokios būklės, dėl ko sudarytas Testamentas neatitinka jo tikrosios valios. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovė ieškovės pareikštų reikalavimų atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo savarankišku pagrindu.

7Trečias asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e.b. 1 t. b.l. 71-74). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nėra nurodžiusi faktinių aplinkybių, susijusių su jų tėvo J. M. sveikatos būkle, dėl kurių būtų pagrindas ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu remiantis CK 1.89 straipsniu. Ieškinyje, išskyrus nuorodą į tai, kad jų tėvui 2016 m. sausio mėnesį buvo daroma operacija, prieš ją jam tris kartus buvo perpiltas kraujas, nes jo hemoglobino kiekis kraujyje buvo per žemas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ginčijamo testamento sudarymo metu jų tėvas buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Nei viename iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų nėra įrašų apie jų tėvo persirgtas psichinio pobūdžio ligas ar einamuoju momentu turimus psichikos sutrikimus, dėl kurių ginčijamą testamentą būtų pagrindas pripažinti negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovė nuo 2014 m. yra išvykusi iš Lietuvos ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, apie tėvo sveikatos būklę informaciją ieškovė gaudavo tik iš jos. Kartu su pareikštu ieškiniu ieškovė ir teikia elektroninius susirašinėjimus su ja, kurių pagrindu siekia pagrįsti tariamą tėvo nesusivokimą, nesusiorientavimą, negebėjimą valdyti savo veiksmų. Pažymi, jog šiuo atveju ieškovė savaip interpretuoja jos jai rašytus elektroninius laiškus, kuriuose yra minima ir tėvo sveikatos būklė, visiškai be jokio pagrindo jos aprašytus tėvo sveikatos negalavimus prilygindama tėvo negalėjimui suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat pažymi, jog ji neturi medicininio išsilavinimo ir nebūdama medike negalėjo tinkamai ir objektyviai vertinti ir aprašyti savo tėvo sveikatos būklę, todėl ieškinio pagrindimas jos ieškovei rašytais elektroniniais laiškais su aprašoma tėvo sveikatos būsena negali būti pagrindas konstatuoti asmens negebėjimui valdyti savo veiksmų ir už juos atsakyti. Jos tėvas J. M. testamentu palikdamas visą savo turtą jos dukrai K. K., įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Tokia jos tėvo valia, atsižvelgiant į tai, kad jos dukra Kamilė palaikė labai artimus ryšius su seneliu, jie dažnai bendraudavo, jos dukra juo rūpinosi ir prižiūrėjo, neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. J. M. ginčijamą testamentą sudarė savo laisva valia, būdamas aiškios sąmonės ir proto, suvokdamas atliekamų veiksmų reikšmę. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti apie kokį nors jos tėvo J. M. įsipareigojimą ar moralinę pareigą ieškovei, dėl kurio palikimo palikimą tik jos dukrai K. K. būtų galima pripažinti neatitinkantį testatoriaus gyvenimiškoms aplinkybėms, todėl darytina išvada, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko testatoriaus J. M. valią, todėl nėra pagrindo pagal CK 1.89 str. nuostatas pripažinti šio testamento negaliojančiu. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių, kad sudarytas testamentas galėjo neatitikti J. M. valios, protingumo, pagrįstumo principų, ieškovė nepateikė. Tėvas jautė nuoskaudą dėl ieškovės ilgamečio elgesio, kurio jis nepateisino, susijusio su tuo, kad ieškovei nerūpėjo jos mamos V. S., mirusios 2012-08-07, sveikatos būklė, ieškovė jos neprižiūrėjo ir neslaugė, nors ilgą laiką kartu su tėvais ir gyveno bute, esančiame ( - ), nesirūpino jos laidotuvėmis, neslaugė ir nesirūpino ir pačiu tėvu, jai visuomet rūpėjo tik turtiniai tėvų reikalai. Nepagrįstais laikytini ir ieškinio argumentai, kad J. M. išimtinai tik jos bei jos dukros K iniciatyva buvo apgyvendintas pas juos namuose tik tam, kad būtų galima lengviau įtakoti jį ir tokiu būdu pasisavinti jo turtą. Pažymi, jog jei jos su dukra būtų norėję įtakoti jos tėvo apsisprendimą dėl turto aprašymo, tai galėjo tai padaryti daug anksčiau ir jos tėvui dar vienam gyvenant bute ( - ) nes tik jos su dukra K juo rūpinosi, o ieškovė nuo 2014 m. gyveno ne Lietuvoje.

8Trečias asmuo Vilniaus 8 notarų biuro notarė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui (e.b. 1 t. b.l. 105-109). Atsiliepime nurodoma, kad asmuo pasirašė testamente taip ir tokiu būdu, jog galima aiškiai identifikuoti testatorių, todėl ta aplinkybė, jog pasirašyta buvo ne parašui skirtoje grafoje teisinio situacijos vertinimo niekaip nekeičia. Pažymi, jog įstatymas numato galimybes atitinkamais atvejais sudaryti testamentą ne notarų biure, ja šiuo atveju esant objektyviam poreikiui teisėtai buvo pasinaudota. Testamentą sudaręs asmuo jo sudarymo metu bendravo noriai ir aiškiai, jokių jo valios trūkumų, kuriuos galimai galėtų lemti netinkama sveikatos būklė, neįžvelgė. Pažymi, jog lygiai taip pat, neturėdama medicinių žinių ir tik galėdama paprastai, bendravimo forma su žmogumi įsitikinti jo suvokimu ir siekiu (siekiama išreikšti valia), aptariamu atveju situaciją sudarant testamentą įvertino visiškai priešingai negu kad vertina ieškovė, o duomenų apie tai, kad šiuo atveju turėjo vertinti kitaip, nėra. Nuvykus sudaryti testamento, testatorius J. M., nepaisant turimų sveikatos sutrikimų (fizinių jėgų stygiaus), bendravimo metu aiškiai nurodė, jog jo sveikata su metais tik silpsta, todėl jis norintis sutvarkyti turtinius klausimus kol dar gali, taip pat nurodė, jog juo rūpinosi dukra V ir anūkė K, kuriai jis nori palikti turtą, kad ateityje turėtų kur gyventi, būtų lengviau. Jo valia buvo aiški, asmuo buvo pilnai sąmoningas, todėl jis ir pasirašė tokį testamentą. Galimai asmuo ir nebuvo visai geros sveikatos, sirgo, tačiau notarui, sudarančiam dokumentus matoma tik tiek, kiek asmuo pagal bendrą elgesį suvokia, kaip jis bendrauja ir kokią valią išsako. Papildomai pažymi, jog į jos bendravimą su p. Jonu jokie pašaliniai asmenys nesikišo, jokia įtaka jam nebuvo daroma, kaip suprato, testamentą jis sudarė laisva valia, niekieno neprašomas. Savo turtu asmuo įprastai disponuoja taip, kaip jis nori, todėl nesant kliūčių įforminti tokią testatoriaus valią, tai ir buvo padaryta. Pažymi, jog nėra pažįstama ar kaip nors kitaip susijusi su testatoriumi, jo įpėdiniais, šeima. Sudaryti J. M. testamentą, asmeniui išreiškus tokį norą, jai kaip notarei pareiga kilo remiantis LR teisingumo ministro įsakymu, kuriuo buvo patvirtinta tam tikrų teritorijų pagal asmenų gyvenamąją vietą aptarnavimo tvarka. Testatoriaus gyvenamoji vieta priskirtina notarų biuro, kuriame dirba, kompetencijai. Ginčijamo sandorio sudarymo dienai testatorius J. M. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu, kaip ir nebuvo matomos aplinkybės, jog jis galimai yra toks ar, kad yra toks ligotas kad nesuprastų savo veiksmų. Toks faktas, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nėra nustatytas ir esamu momentu. Jokios konkrečios J. M. ligos, kurios būtų sutrukdę sudaryti testamentą, jai nebuvo žinomos. Juridiniu požiūriu, kaip minėta, kliūčių įforminti tokią asmens valią nematė. Kaip nurodė testatorius, jis gyveno kartu su dukra (Violeta), palaikė artimus, nuolatinius santykius su ja ir anūke. Asmuo buvo švarus, namuose buvo šilta, buvo akivaizdu, jog juo tinkamai rūpinamasi. Mano, jog gyvenimiškai tokios aplinkybės taip pat galėjo turėti įtakos formuojantis testatoriaus valiai ir lemti atitinkamus sprendimus. Bendravimas ir šilti santykiai, nuolatinis rūpestis ypač senyvo amžiaus žmonėms yra labai reikšmingas, neretai sudarydami testamentus asmenys pabrėžia, kad turtą palieka tiems vaikams ar giminaičiams, kurie jais rūpinasi. Jokių išskirtinių atsakovės ar trečiojo asmens ketinimų užvaldyti testatoriui priklausantį turtą neįžvelgė, jokie prašymai jai galimai siekiant išsakyti tokius ketinimus, nebuvo reiškiami, nebuvo daromas joks poveikis. Pažeistų teisių gynyba ieškovė apskritai susirūpino labai vėlai. Į notarų biurą dėl tėvo J. M. palikimo priėmimo po jo mirties nesikreipė (nors teigia nežinojusi apie testamentą, taigi per 3 mėnesius turėjo išreikšti ketinimą priimti palikimą), todėl kreipimasis į teismą šiuo atveju galimai buvo sąlygotas kitų (nuslėptų) motyvų, asmeninių jos ir giminaičių tarpusavio santykių bet ne juridinių ginčijamo testamento klaidų/ trūkumų.

9Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

10Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Trečias asmuo V. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

12Trečias asmuo Vilniaus 8 notarų biuro notarė R. Š. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

13Ieškinys atmestinas.

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-16 mirė J. M., būdamas 93 metų amžiaus (e.b. 1 t. b.l. 52). Byloje nustatyta, kad ieškovė bei trečiasis asmuo V. B. yra J. M. dukros (e.b. 1 t. b.l. 103). Atsakovė K. K. (ikisutuoktinė pavardė – B) yra trečio asmens V. B. dukra.

15Iš į bylą pateiktos Vilniaus universitetinės ligoninės ligos istorijos išrašo nustatyta, kad J. M. buvo hospitalizuotas 2016-05-16 bei tos pačios dienos 23.45 val. buvo konstatuota mirtis (e.b. 1 t. b.l. 51). Ligos istorijoje nurodyta, kad atvyko sunkioje būklėje, be sąmonės, nustatyta diagnozė: šlapimo takų infekcija, komplikacijos sepsis, ūmus kraujotakos nepakankamumas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, inkstų funkcijų nepakankamumas, hiperkalemija.

162016-03-24 buvo sudarytas J. M. testamentas, kurį patvirtino Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Š., notarinio registro Nr. R1-983 (e.b. 1t. b.l. 64-65). Minėtu Testamentu J. M. nutarė visą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną palikti vaikaitei, atsakovei K. K.. Testamentas buvo pasirašytas trečio asmens V. B. namuose, adresu ( - ).

172016-06-23 Vilniaus m. 9 notarų biuro notaras D. A. išdavė liudijimą, kad J. M. palikimą priėmė atsakovė (e.b. 1 t. b.l. 88).

182016-08-31 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į 3 kambarių butą, adresu Vilnius, ( - ), kuris jai priklausė 2016-08-25 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. DA-7396 (e.b. 1 t. b.l. 10).

19Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad J. M. 1988-02-11 - 1988-03-05 buvo gydytas Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės nervų ligų skyriuje, nustatyta diagnozė: ūmus praeinantis kraujotakos sutrikimas vertebrobaziliariniame baseine cerebrinės aterosklerozės fone. Ligos istorijos išraše nurodyta, kad į ligoninę atvyko dėl dviejų sąmonės sutrikimo epizodų su galvos svaigimu. 1989-05-26 šeimos gydytojo diagnozuota išeminė širdies liga, stenokardija. 2007-02-27 šeimos gydytojo įrašas: „einant į parduotuvę nuvirto ant šaligatvio, susimušė galvą ir dešinį petį“, nustatyta diagnozė: dešinio peties išnirimas.

20J. M. 2016-01-11 - 2016-01-21 gydytas Vilniaus universitetinės ligoninės traumatologijos skyriuje, nustatyta diagnozė: kairio šlaunikaulio ir pertrochanterinis lūžis; pohemoraginė anemija. Ligos istorijoje nurodyta, kad 2016-01-10 užkliuvęs pargriuvo namuose, pajuto intensyvų skausmą kairio klubo srityje, negalėjo paeiti gulėjo ant grindų iki 2016-01-11 kol pacientą rado artimieji. Skubos tvarka su GMP buvo hospitalizuotas. Atvykus buvo orientuotas savyje, laike ir vietoje. Atlikus kraujo tyrimus, nustatytas žemas hemoglobino kiekis. Buvo taikyta hemotransfuzija (kraujo perpylimas). 2016-01-13 konsultuotas gydytojos terapeutės, diagnozuota aterosklerozinė kardiosklerozė, širdies nepakankamumas, lėtinė nepatikslinta anemija, trombocitopenija. 2016-01-14 atlikta kaulų (osteosintezės) operacija, taikant spinalinę nejautrą. Slaugos darbuotojų įrašų lape pažymėta, kad 2016-01-14 po operacijos pacientas buvo pats ištraukęs žaizdos dreną; 2016-01-17 pacientas buvo neramus, lipo iš lovos. Išrašomo paciento slaugos poreikių vertinimo lape pažymėta, kad J. M. sveikata, remiantis sveikatos būklės indeksu, atvykimo ir išvykimo metu buvo gera, o bendravimo funkcija (sąmonė, gebėjimas priimti sprendimus, žinios apie ligą ir kt.) atvykimo ir išvykimo metu įvertinta kaip savarankiška. Paciento sutikimo kraujo transfuzijai ir chirurginei operacijai atlikti lapuose J. M. pasirašė pats. Kituose ligoninės dokumentuose už jį pasirašė dukra V. B.. Narkotinių vaistinių preparatų skyrimo lape nurodyta, kad skausmo malšinimui J. M. nuo 2016-01-13 iki 2016-01-17 4 kartus buvo leidžiamas narkotinis analgetikas Doloblok 5 proc. 1 ml į raumenis. Išrašant iš ligoninės, ligos istorijoje nurodyta, kad paciento būklė buvo patenkinama, hemodinamika stabili, naujų nusiskundimų neišsakė, rekomenduota tęsti medikamentinį tromboembolinę profilaktiką, vaikščioti su ramentais, po 6 savaičių atlikti gydytojo ortopedo konsultaciją, o po 2 mėnesių pradėti reabilitacinį gydymą. Gydytojo psichiatro stebėjimas nerekomenduotas, psichotropinių medikamentų neskirta (iš ligos istorijos Nr.2016/860 ).

21Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad išrašius iš ligoninės 2016-01-21 J. M. persikėlė gyventi į trečio asmens, savo dukros V. B., namus, adresu ( - ), kuriuose gyveno iki mirties.

222018-02-09 nutartimi ieškovės prašymu buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė J. M. psichikos būsenai testamento sudarymo metu (2016-03-24) nustatyti.

23Byloje gautas 2018-03-29 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. ( - )2018. Ekspertizę atlikęs teismo psichiatras ekspertas dr. K. D. padarė išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, kad J. M. 2016-03-24, testamento pasirašymo metu, sirgo kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į jo fizinę ir psichikos būklę, J. M., miręs 2016-05- 16, galėjo suvokti jam pateikto 2016-03-24 pasirašyti testamento turinį ir prasmę bei atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti.

24Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2016-03-24 J. M. sudarytas testamentas, kurį patvirtino Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. Š.. Jo sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Taigi byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu.

25Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio žalingumą, pagrįstumą ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

26Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės ir jos atstovės argumentais apie tai, kad palikėjas testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti bei, kad jis būtų buvęs priklausomas nuo atsakovės bei trečio asmens valios.

27Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti R. D. bei V. Š., bendravę su testatoriumi laikotarpiu artimu testamento sudarymo dienai, aiškino, kad J. M. niekada nesiskundė sveikata, buvo šviesaus proto, adekvatus, sąmoningas, su juo galima buvo bendrauti įvairiomis temomis, įskaitant politiką.

28Notarė paaiškino testamento sudarymo procedūras, kai testamentai sudaromi ne notarų biure, nurodė, kad testamento sudarymo metu buvo įsitikinta, testatoriaus gebėjimu suprasti savo veiksmų pasekmes bei, kad testamentas atitinka testatoriaus tikrąją valią, testamento metu jokių abejonių dėl testatoriaus neveiksnumu nekilo.

29Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje atlikta pomirtinės psichiatrinė ekspertizė, ekspertas nenustatė pagrindo išvadai, kad testamento sudarymo metu testatoriaus sveikatos būklė ar jo vartoti vaistai būtų lėmę jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

30Byloje be pačios ieškovės paaiškinimų nėra visiškai jokių įrodymų apie galimai pašlijusią mirusiojo psichinės sveikatos būklę. Byloje ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp jos ir jos sesers - trečio asmens V. B., kuriame ieškovė informuojama apie tėvo būseną, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (e.b.1 t. b.l. 57-62).

31Pažymėtina, kad 2016-03-23 (tai yra diena prieš testamento sudarymą) J. M. pasirašė pareiškimą teismui Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo (e. b. 1 t. b.l. 96-98). Ieškovė teikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, prašydama patenkinti J. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (e.b. 1 t. b.l. 99-100). Tai neginčijamai įrodo, kad testamento sudarymo laikotarpiu ieškovei nekilo abejonių, kad jos tėvas negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei sudarinėti sandorių.

32Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuomet, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-453/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog testatorius J. M., sudarydamas ginčijamą testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl reikalavimas dėl šio testamento nuginčijimo šiuo pagrindu negali būti tenkinamas (CPK 176, 185 straipsniai).

33Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami šios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

34Nagrinėjamoje byloje aptariamas testamentas yra pakankamai trumpas ir aiškus, jame aiškiai nurodyta viena įpėdinė. Pažymėtina, kad įpėdine testatorius parinko savo vaikaitę, tai yra savo dukros, pas kurią jis gyveno ir kurios šeima juo rūpinosi, dukrą. Pažymėtina, kad pati ieškovė nuo 2014 metų yra išvykusi ir gyvena Didžiojoje Britanijoje su savo dukros šeima. Su tėvu bendraudavo pakankamai retai, neprisidėjo prie jo priežiūros. Kita ieškovės dukra L. V., kuri gyvena Lietuvoje, teismo posėdyje apklausta liudytoja, nurodė, kad su senelio nuo to momento, kai jis persikėlė gyventi pas tetą, neaplankė, kadangi buvo užsiėmusi savo gyvenimu. Nurodė, kad jo neaplankė ligoninėje. Nedalyvavo senelio laidotuvėse. Nebuvo aplankyti senelių kapo. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui kritiškai vertinti ieškovės bei liudytojos nurodytas aplinkybes, kad L. V. rūpinosi seneliu bei buvo su juo labai artima. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji neturi Lietuvoje kur gyventi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad testamentas neatitiko testatoriaus tikrosios valios bei, kad testatorius buvo neadekvatus. Jokių objektyvių įrodymų dėl testamento turinio neatitikimo tikrajai testatoriaus valiai byloje nėra, o bet kokios ieškovės abejonės yra grįstos vien jos asmeninėmis prielaidomis, todėl atmestinos kaip nepagrįstos. Testatorius pasinaudojo galimybe savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atitenka jam priklausantis turtas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos (teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ji jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas už lėšas, skirtas padalinus tėvams priklausiusį turtą tarp seserų, buvo perleidusi savo dukrai L. V.) nesudaro pagrindo pripažinti, kad testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

35Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo testamento pripažinimui negaliojančiu, byloje nenustačius jokių aplinkybių, kad atsakovė bei trečias asmuo, ieškovės sesuo, būtų dariusi neleistiną poveikį testatoriaus valiai.

36Dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimų atžvilgiu

37Pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo pretenduojantis į palikimą sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.).

38Ginčo atveju palikimas atsirado 2016-05-16 bei atsakovei 2016-08-25 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė nurodo, kad apie tai, jog testatorius prieš savo mirtį sudarė testamentą, sužinojo tik po to, kai 2016-08-25 K. K. įregistravo nuosavybės teisę į testatoriui priklausiusį butą, esantį ( - ), bei pareikalavo iš jo paimti savo daiktus. Tačiau į bylą pateiktas ieškovės bei trečio asmens V. B. elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybes, kad jau 2016-06-28 ieškovei buvo žinoma aplinkybė apie sudarytą testamentą bei jo turinį (e.b. 1 t. b.l. 92-93).

39Ginčo atveju ieškovė žinojo apie savo tėvo J. M. mirties faktą ir laiką, žinojo apie paveldimą turtą, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir savo, kaip įpėdinės, teisių tinkamai nevertino ir nerealizavo, laiku nesiėmė aktyvių veiksmų, iš karto po palikimo atsiradimo (2016-05-16) nesikreipė į notarą, į Testamentų registrą, tokiu atveju apie sudarytą testamentą būtų sužinojusi iš karto po palikimo atsiradimo.

40Teismui ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateiktas 2017-06-29, tai yra praleidus vienų metų senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui, kadangi to reikalauja atsakovė, o ieškovė neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1. 126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

41Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės naudai priteistina 27,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis). Trečias asmuo V. B. į bylą pateikė įrodymus, kad ji patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.b. 1 t. b.l. 135-136, 2 t. b.l. 20-22). Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovės G. V., a.k. ( - ) trečio asmens V. B., a.k. ( - ) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660) iš ieškovės G. V., a.k. ( - ) 27,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-03-24... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2016-05-16 mirė J. M., kurio įstatyminės įpėdinės... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su... 7. Trečias asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 8. Trečias asmuo Vilniaus 8 notarų biuro notarė R. Š. pateikė atsiliepimą į... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė ieškinyje... 10. Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime... 11. Trečias asmuo V. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį... 12. Trečias asmuo Vilniaus 8 notarų biuro notarė R. Š. teismo posėdyje... 13. Ieškinys atmestinas. ... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-16 mirė J. M., būdamas 93 metų... 15. Iš į bylą pateiktos Vilniaus universitetinės ligoninės ligos istorijos... 16. 2016-03-24 buvo sudarytas J. M. testamentas, kurį patvirtino Vilniaus miesto... 17. 2016-06-23 Vilniaus m. 9 notarų biuro notaras D. A. išdavė liudijimą, kad... 18. 2016-08-31 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovės... 19. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad J. M. 1988-02-11... 20. J. M. 2016-01-11 - 2016-01-21 gydytas Vilniaus universitetinės ligoninės... 21. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad išrašius iš... 22. 2018-02-09 nutartimi ieškovės prašymu buvo paskirta pomirtinė teismo... 23. Byloje gautas 2018-03-29 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. ( - )2018.... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2016-03-24 J. M. sudarytas testamentas, kurį... 25. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 26. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo... 27. Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti R. D. bei V. Š., bendravę su... 28. Notarė paaiškino testamento sudarymo procedūras, kai testamentai sudaromi ne... 29. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė... 30. Byloje be pačios ieškovės paaiškinimų nėra visiškai jokių įrodymų... 31. Pažymėtina, kad 2016-03-23 (tai yra diena prieš testamento sudarymą) J. M.... 32. Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu... 33. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento... 34. Nagrinėjamoje byloje aptariamas testamentas yra pakankamai trumpas ir aiškus,... 35. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo... 36. Dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimų atžvilgiu... 37. Pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą bei išduoto... 38. Ginčo atveju palikimas atsirado 2016-05-16 bei atsakovei 2016-08-25 buvo... 39. Ginčo atveju ieškovė žinojo apie savo tėvo J. M. mirties faktą ir laiką,... 40. Teismui ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateiktas... 41. Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės naudai priteistina 27,78 Eur... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268,... 43. ieškinį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovės G. V., a.k. ( - ) trečio asmens V. B., a.k. ( - )... 45. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...