Byla A-146-1170-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškejo atstovei Daliai Kindurytei, atsakovo atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisiu ir pareigu peremejas Nacionaline žemes tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos) ir treciojo suinteresuoto asmens J. A. D. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, pareiškima atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisiu ir pareigu peremejas Nacionaline žemes tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir J. A. D. del sprendimo dalies panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I.

4Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškejas) pareiškimu (I t., b. l. 2-5), kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praše panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21792 „Del nuosavybes teisiu i žeme (miška) kaimo vietoveje atkurimo pilieciui J. A. D.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2.5-41-21792) (I t., b. l. 19) dali del perdavimo neatlygintinai pastarojo nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško ploto, patenkancio i 6,6089 ha ploto žemes sklypa Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Avižieniu seniunijoje, ( - ) kaime (kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – ir Sklypas K/Nr. ( - )).

5Pareiškejas paaiškino, kad skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko Sprendimu J. A. D. buvo atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusiu savininku J., A. ir O. D., B., M., K. ir A. A. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta – 12,44 ha žemes, esancios ( - ) ir ( - ) kaimuose, Anykšciu rajone, Utenos apskrityje. Nuosavybes teises J. A. D. atkurtos vietoj turetos 12,44 ha žemes perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti bendra 6,6089 ha žemes sklypa žemes ukio paskirciai, iš bendro 0,1824 ha žemes sklypo 0,1350 ha žemes sklypa kitai paskirciai, esancius ( - ) kaime, Avižieniu seniunijoje,Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

6Pažymejo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybines miškotvarkos tarnybos (toliau – ir Valstybine miškotvarkos tarnyba) 2009 m. gegužes 7 d. pažymoje Nr. 17975 nurodyta, kad Sklype yra 0,74 ha valstybines reikšmes miško plotas. Tai patvirtina Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybines reikšmes mišku plotu schemos fragmentas. Atkreipe demesi, kad Valstybines reikšmes mišku plotams mineta Sklypo dalis buvo priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Del valstybines reikšmes mišku plotu patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1370) patvirtinus valstybines reikšmes mišku plotus pagal Žemes ir mišku ukio ministerijos parengtas schemas, kuriose buvo pažymeti konkretus mišku plotai, todel, pareiškejo manymu, Sprendimo dalis, kuria neatlygintinai J. A. D. nuosavyben perduoto 0,74 ha valstybines reikšmes miško ploto, priimta pažeidžiant imperatyvias istatymu nuostatas ir del to turetu buti panaikinta.

7Pažymejo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsni valstybines reikšmes miškai išimtines nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tokia pati nuostata itvirtinta ir Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Žemes istatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas draudimas isigyti privacion nuosavyben žemes, priklausancios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise. Vadovaujantis Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 4 ir 6 straipsniu nuostatomis, turtas, priklausantis Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise yra priskirtas valstybes išperkamam ir negali buti perduodamas neatlygintinai pilieciu nuosavyben kaip lygiavertis vietoj tureto turto.

8Pareiškejas vadovavosi Prokuraturos istatymo 19 straipsnyje itvirtinta prokuroro pareiga ginti viešaji interesa nustacius asmens, visuomenes valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai, turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos istatymuose viešojo intereso savoka neapibrežta, ji yra vertinamojo pobudžio, taciau pagal teismu praktika darytina išvada, kad imperatyviu teises normu pažeidimas nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta atkurimo srityje turi esmines reikšmes valstybes ir visuomenes teisems ir teisetiems interesams, todel vertintinas kaip viešasis interesas. Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu „Del problemu, susijusiu su nuosavybes teisiu i žeme, miška ir vandens telkinius atkurimu, sprendimo“ prokurorai ipareigoti ginti viešuosius interesus ir imtis priemoniu, kad neteiseti sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo butu panaikinti.

9Pareiškejas pažymejo, kad miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, nes mišku tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenes išlikimo bei raidos salyga, tautos geroves pagrindas. Pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

10Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsniu ir Prokuraturos istatymo 19 straipsniu, pareiškejas teige, kad pareiškimas teismui pateiktas nepraleidus istatymu nustatyto termino. Pareiškimas buvo parengtas 2009 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos prokuraturoje gavus Valstybines imones Vilniaus mišku uredijos (toliau – ir Vilniaus mišku uredija) rašta su informacija apie galimus pažeidimus atkuriant nuosavybes teises ir suteikiant neatlygintinai nuosavyben du žemes sklypus Vilniaus rajone, kuriuose yra valstybines reikšmes miškai. Rinkdama medžiaga del šios informacijos patikrinimo prokuratura kreipesi i Valstybes imone Registru centra (toliau – ir VI Registru centras), Vilniaus apskrities viršininko administracija, pavede Valstybinei miškotvarkos tarnybai atlikti patikrinima. Nekilnojamojo turto registro išrašus bei dokumentus, kuriu pagrindu atkurtos bei iregistruotos nuosavybes teises, iš VI Registru centro bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavo 2009 m. balandžio 27 d., iš Valstybines miškotvarkos tarnybos – 2009 m. gegužes 12 d. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, vieno menesio terminas pareiškimui paduoti skaiciuotinas nuo 2009 m. gegužes 12 d.

11Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškejo pareiškimu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

12Atsiliepime i pareiškima (II t., b. l. 1-3) remesi Atkurimo istatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog žeme gražinama natura nedelsiant. Toje Lietuvos valstybes teritorijos dalyje, kur buvo likusi režiu sistema, žeme gražinama bei kompensuo­jama natura pagal sudarytus žemes reformos žemetvarkos projektus. Tokiu pat budu perduodamas neatlygintinai nuosavyben lygiavertis savininko turetajam žemes sklypas. Pažymejo, kad žemes reformos žemetvarkos projektas (toliau – ir ŽRŽ projektas) pagal planuojamos teritorijos dydi ir sprendiniu konkretizavimo lygi yra vietoves lygmens specialiojo teritoriju planavimo dokumentas. ŽRŽ projekto rengimo ir igyvendinimo procesas susideda iš atitinkamu etapu (stadiju). Pretendentas J. A. D. pagal Žemes reformos istatyme nustatyta asmenu, isigyjanciu žeme, miška ir vandens telkinius, eile priskirtas 8 eiliškumo grupei. Ginco žemes sklypas jam buvo suprojektuotas taip, kaip nustatyta Žemes reformos istatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3271-41 „Del žemes reformos žemetvarkos projekto patvirtinimo Avižieniu kadastro vietoveje Vilniaus rajone“ (toliau - ir Avižieniu KVŽRŽ projektas), pagal kuri Vilniaus apskrities viršininkas prieme gincijama Sprendima Nr. 2.5-41-21792. Atsakovas akcentavo, jog pareiškejas negincija žemes sklypo suformavimo dokumentu, todel, atsakovo vertinimu, neirodžius, kad gincijamas sprendimas priimtas neteisetu administraciniu aktu pagrindu, nera teisinio pagrindo ji naikinti.

13Pažymejo, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Žemes reformos žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybes 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Del žemes reformos vykdymo kaimo vietoveje“, t. y. ŽRŽ projektas buvo derintas su kitomis atsakingomis institucijomis, kurios savo pastabu nepateike. Sprendimas Nr. 2.5-41-21792 del nuosavybes teisiu atkurimo priimtas pagal Avižieniu KVŽRŽ projekta, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3271-41 dar iki Nutarimo Nr. 1370 isigaliojimo

14Treciasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškejo pareiškimu sutiko.

15Atsiliepime i prašyma (I t., b. l. 106-107) nurode, kad pagal Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 7 d. raštu Nr. 522 pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre (toliau – ir Mišku valstybes kadastras) yra iregistruoti Vilniaus mišku uredijos Paežerio girininkijos 77 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 17 ir 79 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 6a, kurie Vyriausybes Nutarimu Nr. 1370 priskirti valstybines reikšmes miškams ir dalis ju patenka i ginco Sklypa K/Nr. ( - ). Pažymejo, jog Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 7 d. pažyma Nr. 17975, Mišku valstybes kadastro 2009 m. gegužes 7 d. valstybines reikšmes mišku plotu schemos fragmentas Nr. P0905-0005 ir Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 4 d. Mišku valstybes kadastro duomenu patikrinimo aktas Nr. 366 patvirtina, kad i Sklypa K/Nr. ( - ) patenka 0,74 ha valstybines reikšmes mišku ploto. Atkreipe demesi i tai, kad ginco žemes sklypas buvo perleistas privacion nuosavyben po Nutarimo Nr. 1370 priemimo, kuriuo mineta teritorija buvo priskirta valstybines reikšmes mišku plotams. Pažymejo, kad Aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9473 Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateike Nutarimu Nr. 1370 patvirtintas valstybines reikšmes mišku schemas. Sutiko su pareiškejo argumentais, kad Sprendimas Nr. 2.5-41-21792 skundžiamoje dalyje priimtas pažeidžiant pareiškime teismui nurodytas imperatyvias istatymu normas.

16Treciasis suinteresuotasis asmuo J. A. D. su pareiškejo pareiškimu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

17Atsiliepime i prašyma (I t., b. l. 94) nurode, jo turimas miškas priklause kolukio miškams, buvo atliktas ju ir valstybiniu mišku atribojimas. Sklypas K/Nr. ( - ) jam buvo suprojektuotas ŽRŽ projektu, kuris buvo suderintas su Vilniaus mišku uredija, ir patvirtintas dar 2000 m. Vilniaus mišku uredijos 2009 m. balandžio 14 d. raštas Nr. I-659 prieštarauja patvirtintam ŽRŽ projektui. Be to, šis raštas parengtas veliau negu priimtas Vyriausybes Nutarimas Nr. 1370. Tai, pasak pareiškejo, patvirtina, kad atitinkamos valstybes institucijos nesugeba tinkamai parengti dokumentu.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimu pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašyma patenkino. Teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21792 dali del perdavimo J. A. D. neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško ploto, patenkancio i 6,6089 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. ( - ), esanti Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Avižieniu seniunijoje, ( - ) kaime.

20Teismas išnagrinejo bylai aktualu teisini reguliavima ir byloje remesi šiu teises aktu nuostatomis:

211. Lietuvos Respublikos mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso valstybines reikšmes miškai. Šis istatymas apibrežia, kad valstybines reikšmes miškai - tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybiniu parku rezervatuose ir rezervatinese apyrubese, Kuršiu nerijos nacionaliniame parke; 2) miestu miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir seklines plantacijos; 4) mišku mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcines seklininkystes objektu miškai, kuriu plotus ir ribas tvirtina Vyriausybe; 5) valstybiniai miškai 7 km plocio juostoje nuo Baltijos juros ir Kuršiu mariu, i kuriuos neatkurta nuosavybes teise pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma; 6) kiti miškai, Vyriausybes sprendimu priskirti valstybines reikšmes miškams.

222. Lietuvos Respublikos žemes istatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybes teise priklauso žeme, istatymu ir Vyriausybes nustatyta tvarka priskirta valstybines reikšmes miškams ir parkams.

233. Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad žeme gražinama natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus žeme, pagal šio istatymo 12 straipsni priskirta valstybes išperkamai žemei. Pagal Atkurimo istatymo 6 straipsnio 2 dali miškas arba vandens telkinys gražinamas natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus miška ir vandens telkinius, pagal šio istatymo 13 straipsni priskirtus valstybes išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkiniu plotus, kuriu šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigražinti turetoje vietoje pilieciai nepageidauja. Pagal Atkurimo istatymo 13 straipsni miškai ir vandens telkiniai iš šio istatymo 2 straipsnyje nurodytu pilieciu išperkami valstybes ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu jie: 1) priskirti valstybines reikšmes miškams, valstybines reikšmes vidaus vandenims. Šiu mišku ir vandens telkiniu plotus tvirtina Vyriausybe; 2) priskirti valstybiniams rezervatams, valstybiniu parku rezervatams ir rezervatinems apyrubems, Kuršiu nerijos nacionaliniam parkui; 3) priskirti miestu miškams, miestu sanitarines apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytu mišku sarašus su juose nurodytais mišku plotais tvirtina Vyriausybe.

24Teismas nustate bylai aktualias faktines aplinkybes:

251. Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nutarimu Nr. 1373 patvirtino valstybines reikšmes mišku plotus pagal Žemes ir mišku ukio ministerijos parengtas schemas, kuriose buvo pažymeti konkretus mišku plotai. Apie šio Vyriausybes nutarimo priemima Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo informuota Aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9473 „Del valstybines reikšmes mišku plotu“ (I t., b. l. 108), kartu jai buvo pateikti valstybines reikšmes mišku plotu schemos ir sarašai.

262. Skundžiamu Sprendimu Nr. 2.5-41-21792 (I t., b. l. 19) buvo atkurtos J. A. D. nuosavybes teises i jam tenkanti buvusiu savininku J., A. ir O. D., B., M., K. ir A. A. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta – 12,44 ha žemes, esancios ( - ) ir ( - ) kaimuose, Anykšciu rajone, Utenos apskrityje. Nuosavybes teises J. A. D. atkurtos vietoj turetos 12,44 ha žemes perduodant nuosavyben lygiaverti bendra 6,6089 ha žemes sklypa žemes ukio paskirciai, iš bendro 0,1824 ha žemes sklypo 0,1350 ha žemes sklypa kitai paskirciai, esancius ( - ) kaime, Avižieniu seniunijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

273. Remiantis Sprendimu Nr. 2.5-41-21792 Nekilnojamojo turto registre buvo iregistruotas 6,6089 ha ploto žemes ukio paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuriame, kaip matyti iš VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2009 m. balandžio 22 d. išrašo (I t., b. l. 15–16), yra 0,7298 ha miško žemes plotas. Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 7 d. pažymoje Nr. 17975 (I t., b. l. 9) nurodyta, kad 6,6089 ha ploto žemes sklype kadastrinis Nr. ( - )) yra 0,74 ha valstybines reikšmes miško, iregistruoto Mišku valstybes kadastre. Tai patvirtina ir Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 7 d. schema Nr. P0905-0005 (I t., b. l. 10) bei ištrauka iš Mišku valstybes kadastro (I t., b. l. 12).

28Teismas pripažino nepagristu atsakovo argumenta, esa neirodžius, jog gincijamas Sprendimas Nr. 2.5-41-21792 priimtas neteisetu administraciniu aktu pagrindu, nera teisinio pagrindo ji naikinti, nes skundžiamas Sprendimas priimtas teisetai, remiantis teisetai parengtu ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3271-41 (II t., b. l. 4) patvirtintu Avižieniu KVŽRŽ projektu, kaip nustatyta Atkurimo istatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Teismas pažymejo, kad J.A. D. teises i suformuota žemes sklypa atsirado tik priemus Sprendima Nr. 2.5-41-21792. Remdamasis teismu praktika analogiško pobudžio bylose pagal kuria nuosavybes teisiu atkurimas turi buti vykdomas vadovaujantis galiojanciu teises aktu normomis, teismas pažymejo, kad gincijamas Sprendimas Nr. 2.5-41-21792 buvo priimtas galiojant Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimui Nr. 1373 ir pirmiau nurodytoms istatymu nuostatoms. Nustate, kad Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9473 pateike atsakovui Nutarimu Nr. 1373 patvirtintus valstybines reikšmes mišku sarašus ir schemas, iš kuriu matyti, kad J. A. D. gražintame Sklype K/Nr. 4103/0300:884 buvo 0,74 ha valstybines reikšmes miško, todel vertino, kad Sprendimo Nr. 2.5-41-21792 priemimo metu atsakovui tai buvo žinoma, nes skundžiamas Sprendimas priimtas 2006 m., o Nutarimas Nr. 1373 – 2004 m.

29Remdamasis išdestytais argumentais pirmosios instancijos teismas priejo prie išvados, kad Vilniaus apskrities viršininko Sprendimo Nr. 2.5-41-21792 dalis, kuria J. A. D. atkurtos nuosavybes teises i 0,74 ha valstybinio miško plota, prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, nes priimant gincijama sprendima buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemes istatymo 6 straipsnio l dalies ir Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio nuostatos.

30III.

31Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateike apeliacini skunda (II t., b. l. 30-32), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – pareiškejo prašyma atmesti. Apeliacini skunda (II t., b. l. 1-3) grindžia tais paciais motyvais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime i pareiškejo skunda (II t., b.l.1-3).

32Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvaves atsakovo (apelianto) teisiu ir pareigu peremejo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos (2010 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1, 4,12,16,17 ir 20 straipsniu pakeitimo istatymo Nr.XI-919 7 straipsnio 4 dalis, Vyriausybes 2010 m. 2010 m. kovo 10 d. nutarimas Nr.248 del apskriciu viršininku administraciju likvidavimo) atstovas paaiškino, kad jis palaiko apeliaciniame skunde išdestytus argumentus ir prašo apeliacini skunda patenkinti.

33Treciasis suinteresuotas asmuo J. A. D. pateike apeliacini skunda (II t., b. l. 34-36), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – pareiškejo prašyma atmesti.

34Apeliaciniame pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

351. Pareiškejas nepateike, jokiu objektyviu irodymu, kad jam (treciajam suinteresuotam asmeniui) nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas, registruotas kaip vienas turtinis vienetas, yra valstybinio miško dalyje. Vilniaus uredijos pažyma, kaip ir Valstybines miškotvarkos tarnybos raštas yra deklaratyvaus pobudžio, neparemti jokiais irodymais, šiais dokumentais negalima remtis kaip pagrindu naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendima.

362. Nenugincijus (nepanaikinus) ŽRŽ projekto, kurio pagrindu ir buvo suformuotas minetas sklypas, negali buti naikinamas ir Sprendimas Nr. 2.5-41-21792.

373. Teismas nagrinedamas byla neivertino ir neatsižvelge i jo, kaip pretendento atkurti nuosavybes teises, interesus teisetu lukesciu principo kontekste.

384. Pareiškejo prašymas Vilniaus apygardos administraciniame teismui pateiktas praleidus vieno menesio senaties termina, todel turejo buti paliktas nenagrinetu. Vilniaus mišku uredijos 2009 m. balandžio 14 d. raštas prokuraturoje užregistruotas 2009 m. balandžio 15 d., todel pareiškejas termino prašymui paduoti eigos pradžia nepagristai skaiciuoja nuo 2009 m. gegužes 12 d.

39Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu i atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (II t., b. l. 41-44) prašo šiuos skundus atmesti.

40Savo pozicija grindžia šiais argumentais:

411. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu del irodymu nepakankamumo šioje byloje. Pažymi, jog Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti irodymai yra pagristi Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenimis, jie nera paneigti. Remiasi teismu praktika pagal kuria analogiški Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys analogiškose bylose jau ne karta teismu buvo pripažinti tinkamais ir pagrindiniais irodymais tiek nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre iregistruotuose žemes sklypuose esancios miško žemes plota, tiek irodant pati miško buvimo tokiuose sklypuose fakta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A63-1679/2008, A4-782/2006, A8-762/2006 ir kt.)

422. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu, kad nepanaikinus administraciniu aktu, kuriu pagrindu priimtas Sprendimas Nr. 2.5-41-21792, nera pagrindo panaikinti ir ši Sprendima. Pažymi, jog teisini pagrinda Sprendimo Nr. 2.5-41-21792 panaikinimui lemia jo prieštaravimas imperatyvioms teises normoms, kurios draudžia igyti privacion nuosavyben valstybines reikšmes miška. Tuo tarpu apeliantu minimu administraciniu aktu (ŽRŽ projekto) pagrindu buvo tik suformuotas konkretus žemes sklypas, taciau ju pagrindu nuosavybes teise neatsirado. Taip pat akcentuoja, jog vadovaujantis administraciniu teismu praktika, nuosavybes teisiu atkurimas i žeme paprastai turetu vykti pagal atitinkamu sprendimu priemimo metu galiojancius istatymus.

433. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu del teisetu lukesciu principo pažeidimo ir nurodo, jog teiseti lukesciai negali atsirasti teises normu pažeidimo pagrindu.

444. Nesutinka, kad pareiškimas teismui paduotas praleidus ABTI 33 straipsnyje nustatyta termina, nes šis terminas skaiciuotinas ne nuo Valstybines miškotvarkos tarnybos oficialiu dokumentu prokuraturoje gavimo dienos, o nuo tos dienos, kai buvo gauta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog minetas individualus administracinis aktas pažeidžia viešaji interesa.

45Treciasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateike atsiliepima i atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (II t., b. l. 46-48), kuriame nurodo nesutinkanti su apeliantu argumentais, pakartoja savo atsiliepime i pareiškejo skunda pateiktus motyvus ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendima palikti nepakeista.

46Teiseju kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliaciniai skundai netenkinami.

49Pareiškejas, gindamas viešaji interesa (ABTI 56 straipsnio 2 dalis, Prokuraturos istatymo 19 straipsnis), praše teisma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21792 del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje J. A. D. dali, kuria jam buvo perduotas neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško plotas, ieinantis i šiuo Sprendimu jam perduota neatlygintinai nuosavyben 6,6089 ha bendro ploto žemes sklypa K/Nr. ( - ), esanti ( - ) kaime, Avižieniu seniunijoje, Vilniaus apskrityje. Taigi nagrinejamas gincas kiles tik del tos Sprendimo Nr. 2.5-41-21792 dalies, kuria atkuriant J. A. D. nuosavybes teises i žeme ir perduodant jam neatlygintinai nuosavyben lygiaverti bendro 6,6089 ha ploto žemes sklypa ( - ) kaime, Avižieniu seniunijoje, Vilniaus apskrityje, i ji buvo neteisetai ijungta 0,74 ha valstybines reikšmes miško, kuris išimtine nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.

50Pareiškima del viešojo intereso gynimo pareiškejas grinde Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalies, Atkurimo istatymo 6 ir 13 straipsnio, Žemes istatymo 6 straipsnio nuostatomis, pagal kurias valstybines reikšmes miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise ir jie iš pilieciu atkuriant nuosavybes teises yra išperkami valstybes ir už juos valstybei atlyginant istatymu nustatyta tvarka, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje ne karta pažymeta, kad miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, nes mišku tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenes išlikimo bei raidos salyga, tautos geroves pagrindas (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

51Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje itvirtinta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtos aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, prižiuri, kad su saiku butu naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aukšciausios teisines galios nacionalines teises akte - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtinta, kad valstybines reikšmes miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise (Konstitucijos 47 straipsnis). Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojanciu tarpusavyje susijusiu aplinkos elementu, vienas iš gamtos ištekliu, kuriuo savo reikmems (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomene, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenes, taigi del mišku išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas, kuri nagrinejamoje byloje emesi ginti pareiškejas pagal istatymu jam suteikta kompetencija (ABTI 56 straipsnis, Prokuraturos istatymo 19 straipsnis). Todel nagrinejamoje byloje yra pagrindas teigti, jog pareiškejas, kuriam istatymu pavesta ginti viešaji interesa, kreipesi i teisma siekdamas apginti pamatine konstitucine vertybe. Neabejotina, kad valstybines reikšmes mišku apsauga ir disponavimo jais teisetumas yra visos visuomenes interesas.

52Treciojo suinteresuoto asmens J. A. D. apeliacinio skundo argumenta, esa pareiškejas praleido pareiškimo administraciniam teismui padavimo termina (ABTI 33 straipsnis) ir del to pirmosios instancijos teismas byla turejo nutraukti, teiseju kolegija atmeta kaip nepagrista. ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuraturos veikla reglamentuojanciu istatymu prokurorams yra suteikti igaliojimai ginant viešaji interesa kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jeigu jie turi pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai (Prokuraturos istatymo 19 straipsnis), taciau šis istatymas terminu nereglamentuoja. Todel prokurorui kreipiantis del viešojo intereso gynimo i administracini teisma turi buti laikomasi ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkreciu atveju byloje del viešojo intereso gynimo turi buti nustatyta nuo kokios datos turi buti skaiciuojama ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešaji interesa prokuroras nera gincijamu administraciniu aktu sukurtu teisiniu santykiu dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamu teisiniu santykiu dalyviai, iš vienos puses, yra akta priemes viešojo administravimo subjektas, iš kitos puses, atitinkami asmenys, kuriu teisems ir pareigoms šis aktas turi itakos. Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu budu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimta administracini akta, kaip taisykle, sužino ABTI 33 straipsnio 1 dalyje numatytais budais netrukus po to, kai aktas priimtas, todel turi galimybe nedelsdami apsispresti, ar administracinis aktas pažeidžia ju teises, ar yra pagrindas kreiptis i teisma del savo subjektiniu teisiu gynimo. Tuo tarpu prokuroras informacija apie galima viešojo intereso pažeidima gauna Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Pirmines informacijos apie viešojo intereso gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis i teisma del jo gynimo. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1, 2 daliu nuostatas prokurorams suteikti igaliojimai istatymu nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešaji interesa kreiptis i teisma, kai jie turi pagrinda manyti, kad yra pažeisti teises aktu reikalavimai, t.y. nustacius, asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima. Pažymetina, kad istatymu nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu galima pažeidima, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pažeidžia viešaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis per protinga termina turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešaji interesa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi buti skaiciuojama nuo tos dienos, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2005 m. rugsejo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkricio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009 ir kt).

53Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužes 25 d. nutartimi priimdamas 2009 m. gegužes 21 d. gauta Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima, nustate, jog ABTI 33 straipsnyje nustatytas skundo (prašymo) padavimo terminas nepraleistas. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratura informacija apie galimai pažeista viešaji interesa atkuriant nuosavybes teises i du žemes sklypus, tarp ju i Sklypa K/Nr. ( - ), gavo 2009 m. balandžio 15 d. iš Vilniaus mišku uredijos 2009 m. balandžio 14 d. rašto Nr.I-659. I byla pateikti irodymai, kad Vilniaus apygardos prokuratura atliko gautos informacijos (prie Vilniaus mišku uredijos rašto del abieju sklypu buvo prideta medžiaga iš 4 lapu) pagristumo patikrinima. Pavedimas Valstybinei miškotvarkos tarnybai del Mišku valstybes kadastro duomenu patikrinimo, taip pat užklausos Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VI Registru centrui del duomenu pateikimo apie nuosavybes teisiu atkurima ir nuosavybes teisiu iregistravima i Sklypa K/Nr. ( - ) buvo pateikti 2009 m. balandžio 16 d. Tai patvirtina, kad gautos informacijos patikrinimo veiksmu prokuraturoje imtasi jau kita diena po to kai buvo gautas Vilniaus mišku uredijos raštas. Spaudai ant dokumentu siuntimo lydrašciu patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratura dokumentus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (tarp ju J.A. D. nuosavybes teisiu atkurimo byla) bei VI Registru centro gavo 2009 m. balandžio 27 d., iš Valstybines miškotvarkos tarnybos – 2009 m. gegužes 12 d. Tarp gautu dokumentu, be kita ko, yra Vilniaus mišku uredijos informacija patvirtinantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas, jog remiantis Sprendimu Nr. 2.5-41-21792 savininko J. A. D. 6,6089 ha žemes sklype K/Nr. ( - ) yra ir atitinkamas miško plotas. Ši bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškejas 2009 m. balandžio 15 d. gautos informacijos apie galima viešojo intereso pažeidima patikrinimo veiksmus atliko per protinga termina, ABTI 33 straipsnyje nustatyta skundo (pareiškimo) padavimo termina nuo 2009 m. gegužes 12 d. skaiciavo pagristai, pareiškima teismui padave nepraleides ABTI 33 straipsnyje nustatyto termino. Todel pirmosios instancijos teismui nutraukti byla pagal ABTI 101 straipsnio 6 punkta nebuvo pagrindo.

54Nuosavybes teisiu atkurima i kaimo vietoveje esancia žeme reglamentuoja Atkurimo istatymo 4 straipsnis, kuris tiesiogiai nukreipia i šio istatymo 12 straipsni, kuris nustato kokia žeme priskirtina valstybes išperkamai žemei. Taciau pažymetina, kad atkuriant nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia žeme, turi buti vadovaujamasi ne tik i Atkurimo istatymo 4 ir 12 straipsniu nuostatomis, o turi buti atsižvelgiama ir i Atkurimo istatymo 6 ir 13 straipsniais nustatyta teisini reguliavima, kuris nustato nuosavybes teisiu atkurimo i miškus salygas.

55Aukšciausios teisines galios nacionalines teises akte - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtinta, kad valstybines reikšmes miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise (Konstitucijos 47 straipsnis). 2006 m. vasario 7 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-21792 priemimo metu galiojusios redakcijos Atkurimo istatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalys (2001 m. rugpjucio 3 d. istatymo Nr.IX-489 redakcija) ir 13 straipsnis (2002 m. spalio 29 d. istatymo Nr.IX-1157 redakcija) nustate, kad miškai iš šio istatymo 2 straipsnyje nurodytu pilieciu išperkami valstybes ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu jie: 1) priskirti valstybines reikšmes miškams. Šiu mišku plotus tvirtina Vyriausybe.

56Iš bylos dokumentu matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme J .A. D. Avižieniu kadastrineje vietoveje, Vilniaus rajone, t.y. pagal treciojo suinteresuoto asmens gyvenamaja vieta (( - ) kaime, Vilniaus rajone), sprende gavusi Utenos apskrities viršininko administracijos persiustas išvadas (1998 m. rugsejo 1 d. Nr.200, 1998 m. rugsejo 16 d. Nr.204, 2002 m. rugsejo 9 d. Nr.6550) del žemes, kuri iki nacionalizacijos buvo Utenos apskrities Anykšciu rajono ( - ) ir ( - ) kaimuose, perdavimo J. A. D. neatlygintinai nuosavyben. Pagal minetas išvadas J. A. D. gražintina žeme (12,24 ha) priskirtina valstybes išperkamai (užimta asmeninio ukio žeme), o 0,20 ha miško yra gražintinas, taciau ji susigražinti turetoje vietoje pretendentas nepageidavo. Remiantis šiomis išvadomis, taip pat J. A. D. 1998 m. rugsejo 15 d. prašymu, rengiant Avižieniu KVŽRŽ projekta J.A. D., kuris pagal pateiktas išvadas buvo itrauktas i Žemes reformos istatymo 10 straipsnyje numatyta žemes sklypu kaimo vietoveje formavimo ŽRŽ projektuose 8 eiliškumo grupe, vietoj 12,44 ha gražintinos žemes Utenos apskrities Anykšciu rajono ( - ) ir ( - ) kaimuose, buvo suformuotas perdavimui neatlygintinai nuosavyben 6,6089 ha bendro ploto žemes sklypas ( - ) kaime, Vilniaus rajone (ŽRŽ projekto plane sklypo Nr.207). Avižieniu KVŽRŽ projektas, kuriuo patvirtintas mineto sklypo plotas ir ribos, kaip teisingai nustate pirmosios instancijos teismas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3271-41.

57Mineta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, spresdamas nuosavybes teisiu atkurimo J. A. D. klausima, taike Atkurimo istatymo 16 straipsni, t.y. tenkino jo 1998 m. rugsejo 15 d. prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo vietoj turetos žemes Anykšciu rajone perduoti neatlygintinai nuosavyben lygiaverti žemes plota (Atkurimo istatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas) ( - ) kaime, Vilniaus rajone. Teiseju kolegija pažymi, kad taikydamas ši nuosavybes teisiu atkurimo buda atsakovas privalejo atsižvelgti ir i Atkurimo istatymo 13 straipsnio nuostatas bei kita šio klausimo sprendimui aktualu teisini reguliavima. Atsakovui priimant skundžiama 2006 m. vasario 7 d. sprendima Nr.2.5-41-21792 galiojo su Atkurimo istatymo 13 straipsnio nuostatu igyvendinimu susijes Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimas Nr. 1370, pagal kuri i Vyriausybes patvirtintus valstybines reikšmes mišku plotus patenka ir ginco teritorija. Minetos Atkurimo istatymo nuostatos, kurios reglamentuoja nuosavybes teisiu atkurima ir draudžia gražinti natura valstybines reikšmes miškus, bei su šio istatymo igyvendinimu susijusio poistatyminio teises akto nuostatos, leidžia daryti išvada, jog atsakovas skundžiamu sprendimu nepagristai ir neteisetai perdave J.A. D. neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško. Bendro žemes sklypo (66089 m2) plane, kuri, kaip matyti iš irašu, Vilniaus miesto žemetvarkos skyriaus specialistai suderino 2006 m. kovo 16 d., t.y. praejus daugiau ne metams po Nutarimo Nr.1370 priemimo, yra pažymetos atitinkamos sklypo naudojimo paskirtys, tarp ju miško plotas. Pirmosios instancijos teismas ištyres irodymus teisingai nustate, kad Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9473 „Del valstybines reikšmes mišku plotu“, t.y. iki skundžiamo sprendimo priemimo, išsiunte Vilniaus apskrities viršininko administracijai Vyriausybes nutarimo Nr. 1370 priedus – valstybines reikšmes mišku plotu sarašus ir schemas. Minetos Atkurimo istatymo nuostatos, kurios reglamentuoja nuosavybes teisiu atkurima ir draudžia gražinti natura valstybines reikšmes miškus, bei su šio istatymo igyvendinimu susijusio poistatyminio teises akto nuostatos, leidžia daryti išvada, jog esant minetam teisiniam reguliavimui atsakovas neturejo teisinio pagrindo atkurti nuosavybes teises i Sklypa K/Nr. 4103/0300:884 ta apimtimi, kuria i ji pateko 0,74 ha valstybines reikšmes miško.Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 4 d. patikrinimo aktas Nr.366, 2009 m. gegužes 7 d. pažymos Nr. 17975, Nr.P0905-0005, raštas Nr.522 patvirtina, kad i atsakovo 2006 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.2.5-41-21792 J. A. D. perduota neatlygintinai nuosavyben 6,6089 ha bendro ploto žemes sklypa (K/Nr. ( - )) ieina 0,74 ha valstybines reikšmes miško. Šiuos irodymus pirmosios instancijos teismas ištyre kartu su kitais irodymais ir ivertino pagal irodymu vertinimo taisykles (ABTI 57 str.). Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu irodymu vertinimu ir juo pagristomis išvadomis.

58Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodytas Vyriausybes nutarimo numeris 1373 laikytinas rašymo apsirikimu, kuris teismo sprendimo pagristumui ir teisetumui neturejo jokios itakos. Iš nuorodu i sprendime aptariamo Vyriausybes nutarimo priemimo data nuorodu i atitinkamus bylos lapus, ir iš viso sprendimo turinio yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir visi nagrinejamos bylos proceso dalyviai, remesi Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimu Nr. 1370.

59Kaip matyti iš Mišku valstybes kadastro duomenu, ginco sklypas yra vientiso miško masyvo, kuris Mišku istatymo prasme yra miškas, atitinkama dalis (užima Vilniaus mišku uredijos, Paežerio girininkijos 77 kvartalo taksacinio miško sklypo Nr. 17 ir 79 kvartalo taksacinio miško sklypo Nr. 6a atitinkamas dalis). Atsakovui priimant 2006 m. vasario 7 d. sprendima Nr.2.5-41-21792 galiojo Vyriausybes Nutarimas Nr. 1370, kuriuo ginco sklypas, be kita ko, ir grafine išraiška yra priskirtas valstybines reikšmes miško plotams (Atkurimo istatymo 13 straipsnis), t.y. buvo priskirtas miškui ne tik Mišku istatymo prasme, bet ir su šiuo istatymu susijusiu specialiuoju poistatyminiu teises aktu.

60Išvada, kad Atkurimo istatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybes teises atkuriamos i turta, kuris sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimo metu yra miškas Mišku istatymo prasme, iš esmes pagrindžia Konstitucijos bei Mišku istatymo nuostatu analize. Nors nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima reglamentuoja specialusis Atkurimo istatymas, taciau priimant sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i miška gražinant ji natura turi buti sistemiškai vadovaujamasi ir kitais susijusiais istatymais, pirmiausia aukšciausios teisines galios nacionalines teises aktu - Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje itvirtinta, kad valstybines reikšmes miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise (Konstitucijos 47 straipsnis), taip pat Mišku istatymo nuostatomis, kurios yra susije su Atkurimo istatyme nustatytu teisiniu reguliavimu del valstybes išperkamu mišku. Pažymetina, kad šia linkme praktika formuoja ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-559/2006, 2010 m. vasario 5 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

61Apeliantas VAV administracija (jo teisiu ir pareigu peremeja Nacionaline žemes tarnyba) pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagristuma grindžia tuo, esa teismas neatsižvelge i tai, jog nuosavybes teisiu atkurimo procesas yra testiniu proceduru rezultatas, gincijamas 2006 m. vasario 7 d. sprendimas Nr.2.5-41-21792 yra priimtas pagal nustatyta tvarka parengta, suderinta ir patvirtinta Avižieniu KVŽRŽ projekta iki Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimo Nr. 1370 isigaliojimo, o pareiškejas žemes sklypo suformavimo dokumentu neigincijo, esa neirodžius, kad gincijamas sprendimas priimtas neteisetu administraciniu aktu pagrindu, nebuvo teisinio pagrindo ji panaikinti. Analogiškos pozicijos laikosi ir apeliantas J. A. D.. Šiuos apeliantu argumentus teiseju kolegija atmeta kaip nepagristus. Spresdamas konkretu ginca teismas skundžiama individualu administracini akta vertina laikydamasis teises aktu hierarchijos principo. Nustacius, kad gincijamas individualus administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms aukšciausios teisines galios aktu (istatymu) nuostatoms, toks aktas laikytinas neteisetu ir turi buti panaikintas. Apeliantu nurodyti proceduriniai nuosavybes teisiu atkurimo proceso dokumentai pagal teises aktu hierarchija yra žemiausio lygio (priimti žemes reforma igyvendinancio viešojo administravimo subjekto) ir sprendžiant ginca del 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.2.5-41-21792 pagristumo bei teisetumo jie negali konkuruoti su aukšciausios galios teises aktais – istatymais. Pažymetina ir tai, kad iš proceduriniu dokumentu nuosavybes teises pilieciams neatsiranda. Piliecio, pateikusio prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme, nuosavybes teises i žeme atsiranda ne nuo ŽRŽ projektu ir kitu privalomuju proceduriniu dokumentu parengimo, bet nuo institucijos, nagrinejancios pilieciu prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo, sprendimo atkurti nuosavybes teises priemimo (Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutarti administracineje byloje Nr.A525-18/2010) ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-47/2010) laikosi pozicijos, kad sprendimo del nuosavybes teises atkurimo teisetumas gali buti kvestionuojamas net ir negincijant apskrities viršininko administracijos atliktu nuosavybes teisiu atkurimo administraciniu – proceduriniu veiksmu. Taigi pirmosios instancijos teismo nagrinejamoje byloje priimtas 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimas atitinka suformuota šiuo klausimu teismu praktika.

62Institucijos, kurioms istatymu leidejas suteike igaliojimus priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo (Atkurimo istatymo 17 straipsnis), priimdamos šiuos sprendimus privalo isitikinti, ar perduodamas nuosavyben nekilnojamasis turtas pagal Atkurimo istatyma nera priskirtas valstybes išperkamam (Atkurimo istatymo 12-15 straipsniai). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti, kad jo priimami administraciniai aktai butu pagristi ir teiseti. Administraciniai aktai, susije su asmenu teisiu ir pareigu atsiradimu atkuriant nuosavybes teises i žeme, visais atvejais turi buti pagristi Konstitucija ir kitais istatymais. Taigi atsakovas pagal savo kompetencija (Atkurimo istatymo 17 straipsnis, Žemes reformos istatymo 17 straipsnis) priimdamas 2006 m. vasario 7 d. sprendima Nr.2.5-41-21792, privalejo isitikinti, ar perdavimas neatlygintinai nuosavyben bendrame žemes sklypo plote (6,6089 ha) ( - ) kaime, Vilniaus rajone, atitinkamo miško ploto galimas pagal istatymus, taciau to nepadare. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra pažymejes, kad priimant sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo turi buti vadovaujamasi jo priemimo metu galiojanciais teises aktais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutarti administracineje byloje Nr.A525-18/2010, 2009 m. rugsejo 21 d. sprendima administracineje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužes 4 d. nutarti administracineje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužes 20 d. nutarti administracineje byloje Nr. A3–438/2004 ir kt) . Analogiškos pozicija išreikšta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Atsakovas buvo kompetentingas atitinkamai koreguoti parengta ir patvirtinta ŽRŽ projekta, kad vykdant žemes reforma i pilieciams perdavimui neatlygintinai nuosavyben suformuotus žemes sklypus nepatektu valstybines reikšmes miškas.

63Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas, priimdamas ginco sprendima negalejo nepaisyti teises aktu (Konstitucijos 47 straipsnio, Atkurimo istatymo 13 straipsnio ) imperatyviu nuostatu pagal kurias valstybines reikšmes miškai yra valstybes išperkami ir negali buti gražinti natura. Pirmosios instancijos teismas, ivertines irodymus teisingai nustate, kad atsakovo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.2.5-41-21792 dalis, ta apimtimi, kuria atkuriant treciajam suinteresuotam asmeniui J. A. D. nuosavybes teises i žeme ir perduodant jam neatlygintinai nuosavyben 6,6089 ha bendro ploto žemes sklypa K/Nr. ( - ), esanti ( - ) kaime, Avižieniu seniunijoje, Vilniaus apskrityje, i ši sklypa buvo ijungta ir perduota neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško, yra neteiseta, nes prieštarauja imperatyvioms istatymu nuostatoms. Todel skundžiama sprendimo dali pirmosios instancijos teismas panaikino pagristai. Kaip matyti iš Valstybines miškotvarkos tarnybos 2009 m. gegužes 7 d. pažymos Nr.17975, pagal Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenis i J. A. D. perduota neatlygintinai nuosavyben bendro 6,6089 ha ploto žemes sklypa ieina 0,74 ha valstybines reikšmes miško plotas, esantis Vilniaus mišku uredijos Paežerio girininkijos administruojamoje teritorijoje. Tokia padetis ginco sklypo vietoje buvo ir atsakovui priimant 2006 m. vasario 7 d. sprendima Nr.2.5-41-21792. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-559/2009 yra pažymejes, kad miškui apibrežti butini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje bei dydis ir šiu kriteriju nurodymas teismo sprendime yra pakankami miško konkretizavimo kriterijai. Šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas sprendime nurode. Valstybines reikšmes miško (0,74 ha), kuris J. A. D. buvo perduotas neatlygintinai nuosavyben, ribos yra aiškios iš Valstybines miškotvarkos tarnybos schemu (Vilniaus mišku uredijos, Paežerio girininkijos 77 kvartalo taksacinio miško sklypo Nr. 17 ir 79 kvartalo taksacinio miško sklypo Nr. 6a atitinkamos dalys).

64Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose ne karta yra konstataves, jog Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, tarp ju - valstybines reikšmes miškai, nuosavybes teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pacios Konstitucijos kylancias išimtis. Viešojo administravimo subjektai negali priimti jokiu sprendimu, kuriais remiantis mineti objektai iš valstybes nuosavybes pereitu kitu subjektu nuosavyben, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Nuosavybes teisiu atkurimo procese turi buti siekiama pusiausvyros tarp asmenu, kuriems atkuriamos nuosavybes teises, ir visos visuomenes interesu (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsejo 6 d. nutarimas). Atsakovo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.2.5-41-21792 dalis, kuria treciajam suinteresuotam asmeniui A. J. D. atkuriant nuosavybes teises i žeme ir vietoj turetos valstybes išperkamos žemes perduotas neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško, pažeidžia imperatyvias istatymu nuostatas, pagal kurias valstybines reikšmes miškai yra išimtine valstybes nuosavybe (Konstitucijos 47 straipsnis, Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalis, Žemes istatymo 6 straipsnis) ir atkuriant nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta jie turi buti valstybes išperkami (Atkurimo istatymo 13 straipsnis). Nustacius, kad nuosavybes teise buvo igyta neteisetai (pažeidžiant imperatyvias istatymu nuostatas), asmens teises i ginco nuosavybes objekta negali buti ginamos taip pat kaip ir teisetai igyta nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstataves, kad neteisetai igytas turtas netampa ji isigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neigyja nuosavybes teisiu, saugomu pagal Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne karta yra konstataves, kad ne teises pagrindu teise negali atsirasti (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Todel teiseju kolegija pažymi, kad teismo sprendimu panaikinus atsakovo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.2.5-41-21792 dali del nuosavybes teises atkurimo perduodant neatlygintinai nuosavyben 0,74 ha valstybines reikšmes miško, tretysis suinteresuotas asmuo A.J. D. nepraranda teises nustatyta tvarka gauti neatlygintinai nuosavyben kita lygiaverti žemes sklypa. Priešingai, nuosavybes teisiu i žeme atkurimo procedura panaikinto sprendimo dalyje privalo buti tesiama teises aktu nustatyta tvarka ir per protinga termina turi buti priimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo treciajam suinteresuotam asmeniui istatymu nustatyta tvarka.

65Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino irodymus, ginco teisinius santykius reglamentuojancias materialines teises normas taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Todel tenkinti atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens J. A. D. apeliacinius skundus remiantis juose išdestytais argumentais nera pagrindo.

66Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisiu ir pareigu peremejas Nacionaline žemes tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos) ir treciojo suinteresuoto asmens J. A. D. apeliacinius skundus atmesti.

68Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendima palikti nepakeista.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I.... 4. Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 5. Pareiškejas paaiškino, kad skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko... 6. Pažymejo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybines... 7. Pažymejo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsni... 8. Pareiškejas vadovavosi Prokuraturos istatymo 19 straipsnyje itvirtinta... 9. Pareiškejas pažymejo, kad miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai,... 10. Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 11. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškejo... 12. Atsiliepime i pareiškima (II t., b. l. 1-3) remesi Atkurimo istatymo 4... 13. Pažymejo, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Žemes... 14. Treciasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 15. Atsiliepime i prašyma (I t., b. l. 106-107) nurode, kad pagal Valstybines... 16. Treciasis suinteresuotasis asmuo J. A. D. su pareiškejo pareiškimu nesutiko... 17. Atsiliepime i prašyma (I t., b. l. 94) nurode, jo turimas miškas priklause... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimu... 20. Teismas išnagrinejo bylai aktualu teisini reguliavima ir byloje remesi šiu... 21. 1. Lietuvos Respublikos mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kurioje... 22. 2. Lietuvos Respublikos žemes istatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje... 23. 3. Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo... 24. Teismas nustate bylai aktualias faktines aplinkybes:... 25. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nutarimu Nr. 1373 patvirtino valstybines... 26. 2. Skundžiamu Sprendimu Nr. 2.5-41-21792 (I t., b. l. 19) buvo atkurtos J. A.... 27. 3. Remiantis Sprendimu Nr. 2.5-41-21792 Nekilnojamojo turto registre buvo... 28. Teismas pripažino nepagristu atsakovo argumenta, esa neirodžius, jog... 29. Remdamasis išdestytais argumentais pirmosios instancijos teismas priejo prie... 30. III.... 31. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateike apeliacini... 32. Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvaves atsakovo (apelianto) teisiu... 33. Treciasis suinteresuotas asmuo J. A. D. pateike apeliacini skunda (II t., b. l.... 34. Apeliaciniame pateikia šiuos pagrindinius argumentus:... 35. 1. Pareiškejas nepateike, jokiu objektyviu irodymu, kad jam (treciajam... 36. 2. Nenugincijus (nepanaikinus) ŽRŽ projekto, kurio pagrindu ir buvo... 37. 3. Teismas nagrinedamas byla neivertino ir neatsižvelge i jo, kaip pretendento... 38. 4. Pareiškejo prašymas Vilniaus apygardos administraciniame teismui pateiktas... 39. Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu i atsakovo... 40. Savo pozicija grindžia šiais argumentais:... 41. 1. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu del irodymu... 42. 2. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu, kad nepanaikinus... 43. 3. Nesutinka su treciojo suinteresuoto asmens argumentu del teisetu lukesciu... 44. 4. Nesutinka, kad pareiškimas teismui paduotas praleidus ABTI 33 straipsnyje... 45. Treciasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateike atsiliepima i... 46. Teiseju kolegija... 47. IV.... 48. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 49. Pareiškejas, gindamas viešaji interesa (ABTI 56 straipsnio 2 dalis,... 50. Pareiškima del viešojo intereso gynimo pareiškejas grinde Lietuvos... 51. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje itvirtinta, kad valstybe... 52. Treciojo suinteresuoto asmens J. A. D. apeliacinio skundo argumenta, esa... 53. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužes... 54. Nuosavybes teisiu atkurima i kaimo vietoveje esancia žeme reglamentuoja... 55. Aukšciausios teisines galios nacionalines teises akte - Lietuvos Respublikos... 56. Iš bylos dokumentu matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija... 57. Mineta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, spresdamas nuosavybes teisiu... 58. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodytas Vyriausybes nutarimo numeris... 59. Kaip matyti iš Mišku valstybes kadastro duomenu, ginco sklypas yra vientiso... 60. Išvada, kad Atkurimo istatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos... 61. Apeliantas VAV administracija (jo teisiu ir pareigu peremeja Nacionaline žemes... 62. Institucijos, kurioms istatymu leidejas suteike igaliojimus priimti sprendimus... 63. Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas, priimdamas ginco sprendima negalejo... 64. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose ne karta yra... 65. Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 66. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 67. Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisiu ir pareigu... 68. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendima... 69. Nutartis neskundžiama....