Byla 2T-79/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatėms V. V. P. ir J. P., atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atstovui advokatui A. R., atsakovo uždarosios akcinės bendrovė „Baltijos pervežimai“ atstovui A. J.

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Angora Maritime Limited prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono arbitražo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai“,

Nustatė

3Londono Arbitražas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisė solidariai iš AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ Angora Maritime Limited naudai 341 019,44 JAV dolerių, kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo minėtos sumos pagal komercinę 5 proc. metinę palūkanų normą, priskaičiuojant kas tris mėnesius nuo 2011 m. spalio 15 d. iki visos sumos sumokėjimo dienos. Be to, teismas priteisė iš AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ 4350 GBP arbitražo išlaidų.

4Pareiškėjas Angora Maritime Limited kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono Arbitražo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą bei priteisti bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodo, kad pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ 2011 m. liepos 13 d. sudarė frachtavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo pervežti krovinį, o suinteresuoti asmenys įsipareigojo sumokėti frachtą, kitas išlaidas. Tačiau krovinį pristačius į paskirties vietą, atsakovai pažeidė sutartyje numatytą sutartinę pareigą sumokėti demeredžą (netesybas už prastovą) iš viso 335069,44 USD, ir padengti krantinės rinkliavą bei sumokėti krovos mokestį, iš viso 5950 USD sumai. Tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas Londono arbitraže, vadovaujantis Anglijos teise, kaip tai numatyta arbitražinėje išlygoje. Atsakovams buvo tinkamai pranešta apie arbitražo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovams pranešimą apie arbitražą ir informavo, kad arbitru paskyrė William Robertson bei nurodė, kad atsakovai, kaip numatyta frachtavimo sutartyje, turi paskirti arbitrą iš savo pusės per 14 dienų. Taip pat pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. pateikė ieškinį suinteresuotiems asmenims tiek elektroniniu paštu, tiek kurjerių paštu. Nurodo, kad arbitražo byloje taikyto 1996 m. Anglijos Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 3 punktas numato, kad arbitražo procese visi pranešimai ir dokumentai gali būti įteikiami bet kokiomis veiksmingomis priemonėmis. Visa arbitražinio teismo komunikacija buvo siunčiama galiojančiais atsakovų elektroninio pašto adresais. Pažymi, kad nebuvo gauta jokių pranešimų apie elektroninių laiškų, adresuotų atsakovams, neįteikimą. Be to, UAB „Baltijos pervežimai“ elektroniniu laišku patvirtino, kad gauna visą jiems siunčiamą informaciją. Taigi suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie vykstantį arbitražo procesą, tačiau sąmoningai atsisakė jame dalyvauti.

5Atsakovas AB „Kauno grūdai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

61) Kadangi atsakovui nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą, todėl pareiškėjo paskirtas arbitras niekada neįgijo įgaliojimų išspręsti šalių tarpusavio ginčo priimdamas galutinį sprendimą. Šalių sudarytoje sutartyje yra numatyta arbitražinė išlyga, kurioje nurodyta, kad viena iš šalių, gavusi kitos šalies rašytinį pranešimą apie paskirtą arbitrą, paskiria savo arbitrą per 14 dienų. Pareiškėjas neįrodė, kad kada nors būtų įteikęs savo rašytinį pranešimą apie paskirtą arbitrą atsakovui.

72) Pareiškėjas prašyme nurodo, kad ieškinį pateikė atsakovams tiek elektroniniu paštu, tiek ir kurjerių paštu. Ieškinį Dominic P. Hurst išsiuntė elektroniniu paštu r.krucas@kggroup.eu, tačiau neaišku, kodėl ieškinys buvo siunčiamas šiuo adresu, o ne tiesiogiai suinteresuoto asmens vadovui. R. K. nieko bendro su arbitražo sprendimu neturi, jam siųstos korespondencijos jis negavo. Atsakovo buveinės adresu registruotu paštu išsiųstą ieškinį 2012 m. sausio 6 d. priėmė saugoti asmuo V.. Tačiau tai neįrodo, kad suinteresuotas asmuo gavo pareiškėjo siųstą ieškinį.

83) Kitus elektroninius laiškus siuntė Margaret Wallace, o ne neva teisėtai paskirtas arbitras William Robertson. 2012 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku Margaret Wallace patvirtina ieškinio gavimą bei nustato 28 d. terminą atsakovų atsiliepimams pateikti. Nors jis yra adresuotas atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“, tačiau siunčiamas ne tiesiogiai atsakovams, o Doric Shipbrokers S.A., kurio prašoma patvirtinti šio laiško perdavimo atsakovams faktą. Byloje nėra pateikta jokio Doric Shipbrokers S.A. patvirtinimo, kad elektroninis laiškas pasiekė suinteresuotus asmenis.

94) Faktas, kad elektroniniai laiškai buvo išsiųsti ir tai, kad nebuvo gauta pranešimų apie elektroninių laiškų neįteikimą, nereiškia, kad laišką adresatas gavo.

105) Pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais negali būti vertinamas kaip atitinkantis geros praktikos standartus.

116) Suinteresuotas asmuo turi rašytinį įrodymą, kuris arbitražo teismo net nebuvo nagrinėjamas ir kuris paneigia suinteresuotų asmenų atsakomybę. Pareiškėjui apie šį įrodymą buvo žinoma, tačiau jis apie jį nutylėjo ir darė viską, kad suinteresuoti asmenys nebūtų tinkamai informuoti nei apie arbitro paskyrimą, nei apie arbitražo pradžią ir jo eigą. Suinteresuoti asmenys, jei jiems būtų pranešta apie arbitražo bylos nagrinėjimą, būtų gynęsi nuo nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos.

127) Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimas yra prieštaringas.

13Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos pervežimai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141) Abiem suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai pranešta nei apie arbitro paskyrimą, nei apie arbitražo bylos nagrinėjimą.

152) Atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ veikė kaip frachtuotojo AB „Kauno grūdai“ paskirtas laivybos brokeris (tarpininkas), siekiant surasti tinkamą laivą krovinio gabenimui. Suradęs tinkamą laivą, atsakovas susidūrė su situacija, kad laivo savininkas, nežinodamas AB „Kauno grūdai“ finansinio pajėgumo, nesutiko sudaryti krovinio gabenimo jūra sutarties su AB „Kauno grūdai“. Todėl atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ buvo paprašytas suteikti apmokėjimo garantiją. Atsakovas niekada nebuvo gavęs iš pareiškėjo reikalavimo įvykdyti garantiją. Akivaizdu, kad garantijos vykdymo neprireiktų, nes AB „Kauno grūdai“ yra finansiškai pajėgi įmonė ir, esant pagrįstiems reikalavimams, tinkamai apmokėtų prastovas.

163) Atsakovui tapus garantu, būtina taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnį, kurio 5 dalyje nurodoma, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako visiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.

174) Iš pareiškėjo pateiktų kartu su prašymu priedų matyti, kad suinteresuotam asmeniui buvo siunčiama tik kopija kažkokio susirašinėjimo.

18Pareiškėjas Angora Maritime Limited 2012 m. rugpjūčio 10 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. spalio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog jie nebuvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesą, kad nesupranta, kas siuntė pranešimus apie arbitražo procesą. Pranešimas apie arbitražą suinteresuotiems asmenims buvo siųstas per brokerį Doric Shipbrokers. Komunikacija per brokerius yra itin paplitusi laivybos santykiuose. Tai, kad santykiuose tarp šalių tarpininkavo brokeriai, patvirtina ir šalių sudaryta frachtavimo sutartis. Atsakovams skirtas ieškinys buvo išsiųstas tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu laišku su patvirtinimu apie jų įteikimą atsakovams. Neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodytas argumentas, kad informaciją dėl atsiliepimo pateikimo į ieškinį atsakovams siuntė Margaret Wallace, nes ji yra arbitro W. Robertson padėjėja. Be to, laiškus pasirašė pats arbitras. Atsakovai sąmoningai priėmė sprendimą nedalyvauti arbitražo procese. Atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ nepagrįstai atsiliepime nurodo, kad arbitražo sprendimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į CK nuostatas dėl garanto atsakomybės bei kitas Lietuvos teisės nuostatas. Šalių santykius reguliuoja sudaryta frachtavimo sutartis, kurioje numatyta, kad santykiams tarp šalių yra taikytina Anglijos teisė. Be to, sutartyje aiškiai numatyta, kad suinteresuoti asmenys kartu ir solidariai garantuoja pilną ir deramą frachtavimo sutarties sąlygų įvykdymą ir visų sumų, mokėtinų pagal sutartį, sumokėjimą. Sprendžiant arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

19Prašymas tenkintinas.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimtą byloje tarp pareiškėjo Angora Maritime Limited ir atsakovų AB „Kauno grūdai“ bei UAB „Baltijos pervežimai“, kuriuo iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ ieškovo Angora Maritime Limited naudai solidariai buvo priteista 341 019,44 USD suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuotinos kas tris mėnesius nuo 2011 m. spalio 15 d. iki visos sumos sumokėjimo dienos, bei 4350 GBP arbitražo išlaidų.

21Užsienio arbitražų sprendimai gali įgyti eksteritorialumo savybę, tai yra sukelti teisines pasekmes užsienio valstybėje tik tuo atveju, jeigu užsienio valstybės kompetentinga institucija savo atitinkamu aktu tokį sprendimą pripažįsta. Sprendimo pripažinimas suprantamas kaip užsienio arbitražo sprendimui suteikimas tokios pačios teisinės galios, kokią turi nacionalinio teismo sprendimas. Vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą.

22Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Niujorko konvencija kaip tarptautinė sutartis, kurią 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis) bei tiesioginio taikymo teisės aktas. Šių norminių aktų turinį sudarančių teisės normų lingvistinė bei sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, dėl kurių tinkamo taikymo įsipareigojo Lietuva, tapdama Niujorko konvencijos dalyve. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

23Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pagal jų svarbą, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio arbitražo teismo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 ir kt.). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

24Teisėjų kolegija nenustatė, jog ginčo objektas, kylantis iš frachtavimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisių santykių (reikalavimas dėl skolos už laivo prastovą priteisimo ir nuostolių, grindžiamų laivo savininko išlaidų, sumokant mokesčius už naudojimąsi prieplauka, atlyginimo), dėl kurio buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas arba kad tokio užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t.y. nenustatė Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo, o arbitražo šalys jais nesirėmė ir jų neįrodinėjo.

25Atsakovai savo nesutikimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti grindžia netinkamu pranešimu apie arbitro paskyrimą ir arbitražo nagrinėjimą, dėl ko jie neturėjo objektyvios galimybės paskirti savo arbitro bei pateikti savo paaiškinimų. Atsižvelgiant į atsakovų pareikštą nesutikimą ir jį pagrindžiančius motyvus, darytina išvada, jog jų teisinį pagrindą sudaro Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) ir (d) dalyse įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako atskirai.

26Dėl pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimo (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalis)

27Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalimi, arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymus, kad pusei, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų.

28Tam, kad galima būtų taikyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtintą pagrindą, būtina nustatyti, kad arbitražo šaliai, prieš kurią priimtas užsienio arbitražo sprendimas, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą. Be to, šis arbitražo proceso pažeidimų sąrašas nėra baigtinis ir apima visus kitus teisingo proceso pažeidimus, kurie būtų lėmę arbitražo šalies, prieš kurią priimtas užsienio arbitražo sprendimas, teisės pateikti savo paaiškinimus suvaržymą.

29Tarptautinėje arbitražo bylų praktikoje paprastai pripažįstama, jog, atsižvelgiant į tai, kad arbitražas yra privatus ginčų sprendimo būdas, pranešimas apie arbitro paskyrimą ir arbitražo procesą nebūtinai turi būti išreikštas specialia (oficialia) forma, kuri naudojama ginčų sprendimui teisme. Pažymėtina, jog reikiamu pranešimu apie bylos nagrinėjimą arbitražine tvarka užtikrinamas vieno iš pagrindinių sąžiningo proceso aspektų – teisės būti išklausytu principo (lot. audi et alteram partem) įgyvendinimas. Šiuo pagrindu užsienio arbitražo sprendimas gali būti nepripažintas ir atsisakyta jį leisti vykdyti išimtiniais atvejais, taikant bendrą Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų aiškinimo taisyklę, pagal kurią šie pagrindai aiškinami siaurai. Tai, ar arbitražo proceso metu įvykęs pranešimas gali būti laikomas tinkamu, priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių. Be to, net ir nustačius pažeidimus, susijusius su pranešimu apie arbitro paskyrimą ar arbitražo nagrinėjimą, teismas, atsižvelgdamas į visas svarbias šiam klausimui aplinkybes, turi spręsti – tenkinti prašymą dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, ar jo netenkinti. Tuo tikslu turi būti įvertinta pažeidimo reikšmė, sprendžiant, ar nustatyti pažeidimai yra esminiai sąžiningo proceso standartų pažeidimai, sutrukdę arbitražo šaliai, prieš kurią priimtas arbitražo sprendimas, pateikti savo paaiškinimus bei užkirtę jai galimybę dalyvauti arbitražo procese.

30Byloje nustatyta, jog 2011 m. liepos 13 d. Angora Maritime Limited (laivo savininkas) sudarė frachtavimo sutartį su atsakovais AB „Kauno grūdai“ (frachtuotoju) ir UAB „Baltijos pervežimai“ (frachtuotojo agentu ir garantu). Frachtavimo sutarties II dalies 19 straipsnyje buvo numatyta arbitražinė išlyga, jog „šiai Frachtavimo sutarčiai bus taikoma ir ji bus aiškinama pagal Anglijos teisę, ir bet koks iš šios Frachtavimo sutarties kilęs ginčas bus perduotas spręsti arbitražui Londone, remiantis 1950 m. ir 1979 m. Arbitražo įstatymais arba bet kokiu tuo metu galiojančiu teisėtu pakeitimu ar naujai patvirtintu įstatymu. <...> Viena iš šalių, gavusi kitos šalies rašytinį pranešimą apie paskirtą arbitrą, paskiria savo arbitrą per keturiolika dienų; to nepadarius, vienintelio arbitro sprendimas bus galutinis“.

31Pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtintą užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą teko atsakovams. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ neigia bet kokių pareiškėjo, jo atstovų ar bylą nagrinėjusio arbitro siųstų dokumentų gavimą. Be to, tiek atsakovas AB „Kauno grūdai“, tiek atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtinto užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą grindžia netinkama dokumentų forma, netinkamu dokumentų siuntimo būdo pasirinkimu bei kitais siuntimo tvarkos pažeidimais, kurie lėmė, jog atsakovams arbitražo bylos nagrinėjimo metu buvo užkirsta galimybė pateikti bet kokius savo paaiškinimus dėl ginčo esmės.

32Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl pranešimo apie arbitro paskyrimą ir prasidėjusį arbitražo procesą tinkamumo, būtina vadovautis Anglijos 1996 m. Arbitražo įstatymo nuostatomis, kurį frachtavimo sutarties šalys pasirinko kaip taikytiną teisę arbitražo bylos nagrinėjimo metu. Minėto užsienio teisės akto nuostatų turinys atskleistinas remiantis visais toje valstybėje pripažįstamais teisės šaltiniais (pozityviąja teise, teismų praktika, teisės doktrina ir t.t.), kuriais rėmėsi ginčo šalys, vykdydamos joms tenkančią įrodinėjimo pareigą.

33Visų pirma, pasisakytina dėl pranešimo apie arbitro paskyrimą formos, atsižvelgiant į tai, jog, kaip savo atsiliepime nurodo atsakovas AB „Kauno grūdai“, frachtavimo sutartyje ginčo šalys buvo sutarusios apie arbitro paskyrimą viena kitą informuoti rašytiniu pranešimu. Įvertinus frachtavimo sutarties II dalies 19 straipsnyje įtvirtintą arbitražinę išlygą, kuria šalys, be kita ko, nustatė arbitrų skyrimo tvarką, pažymėtina, jog joje pagal savo esmę yra atkartotos Anglijos 1996 m. Arbitražo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog tuo atveju, kai arbitražo teismą turi sudaryti trys arbitrai, kiekviena šalis turi paskirti po vieną arbitrą ne vėliau kaip per 14 dienų po bet kurios šalies raštiško reikalavimo dėl tokio paskyrimo įteikimo, o du taip paskirti arbitrai turi nedelsiant paskirti trečią arbitrą kaip arbitražo teismo pirmininką. 1996 m. Arbitražo įstatyme naudojamos sąvokos „raštiškas reikalavimas“ turinys yra atskleistas šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, jog šiame teisės akte (1996 m. Arbitražo įstatymo I dalyje, į kurią patenka ir nagrinėjamu atveju taikytiname 16 straipsnyje įtvirtinta arbitrų skyrimo tvarka) pateikta nuoroda į bet kokią rašytinę informaciją apima bet kokiomis priemonėmis įrašytą informaciją. Šios priemonės, sprendžiant dėl rašytinio dokumento sampratos, teisėjų kolegijos vertinimu, apima ne tik įprastines rankraštines, spausdintas priemones, bet ir elektronines priemones. Todėl arbitražo šalis, turėdama pareigą raštu informuoti kitą šalį apie arbitro paskyrimą ir pareikalauti, kad kita šalis paskirtų savo arbitrą, šią savo pareigą galėjo įgyvendinti tokią informaciją perduodama ne tik įprastiniu popieriuje fiksuotu dokumentu, bet ir elektroniniu dokumentu. Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjo pateiktuose David James High 2012 m. spalio 26 d. rašytiniuose parodymuose esantys paaiškinimai, pagrįsti teisės doktrina ir teismų praktika (3 t., b.l. 168-173.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo AB „Kauno grūdai“ argumentų, jog tam, kad būtų galima pripažinti, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie arbitro paskyrimą, buvo būtina nustatyti rašytinio pranešimo jiems išsiuntimo ir tokio pranešimo gavimo faktą, rašytinio dokumento sąvoką aiškinant siaurąja prasme, kaip apimančią informaciją, įrašytą popieriuje.

34Sprendžiant dėl pareiškėjo Angora Maritime Limited pasirinkto pranešimo atsakovams apie arbitro paskyrimą ir arbitražo nagrinėjimą būdo, būtina vadovautis 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pranešimų įteikimą. Šiose nuostatose numatyta, jog:

35„(1) Šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokio pranešimo ar kito dokumento, kurį reikalaujama ar leidžiama pateikti ar įteikti pagal arbitražo susitarimą ar arbitražo proceso tikslais, įteikimo būdo.

36(2) Jeigu tokio susitarimo ar tokios apimties susitarimo nėra, taikomos šios nuostatos.

37(3) Pranešimas ar kitas dokumentas gali būti įteiktas asmeniui bet kokiais veiksmingais būdais.

38(4) Jeigu pranešimas ar kitas dokumentas yra adresuotas, iš anksto apmokėtas ir pristatytas paštu:

39(a) į adresato paskutinę žinomą pagrindinę gyvenamąją vietą arba, jeigu jis vykdė arba vykdo prekybos, profesinę ar verslo veiklą, jo paskutiniu žinomu pagrindinės verslo vietos adresu, ar

40(b) kai adresatas yra juridinis asmuo, į to juridinio asmens registruotą ar pagrindinę buveinę,

41jis laikomas tinkamai įteiktu.

42(5) Šis skirsnis netaikomas dokumentų įteikimui teismo proceso tikslais, kurių pristatymą numato teismo nuostatai.

43(6) Šios dalies nuorodos į pranešimą ar kitą dokumentą apima bet kokios formos susirašinėjimą raštu, ir nuorodos į pranešimo ar kito dokumento pateikimą ar įteikimą aiškinamos atitinkamai“.

44Atsižvelgiant į tai, jog ginčo šalys frachtavimo sutartimi nebuvo susitarusios dėl pranešimo ar kitų dokumentų įteikimo būdo arbitražo proceso metu, vadovaujantis 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamu atveju taikytinos šiame straipsnyje įtvirtintos pranešimų įteikimą reglamentuojančios nuostatos. 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, jog pranešimas ar kitas dokumentas gali būti įteiktas asmeniui bet kokiais veiksmingais būdais, visiškai neriboja rašytinių dokumentų, kaip jie suprantami plačiąja prasme, įteikimo būdų pasirinkimo (e.g. įteikimas paštu, elektroniniu paštu, faksu), tačiau įtvirtina jiems pagrindinį reikalavimą – efektyvumą, kuris reiškia, jog pasirinktas įteikimo būdas arbitražo šalies atžvilgiu turi sąlygoti vienintelį rezultatą – jai siunčiamo pranešimo ar kito dokumento įteikimą (gavimą). Be to, minėta 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip tokia, kurią riboja šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas dokumentų įteikimo paštu būdas. Pastarosios nuostatos tikslas – nurodyti konkretų dokumentų įteikimo būdą (įteikimą paštu) ir tvarką, kuriuo pasinaudojus ir kurios laikantis dokumentų įteikimas paštu būtų pripažintas tinkamu ir veiksmingu. Tokį 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnyje įvirtintų nuostatų, reglamentuojančių pranešimų įteikimą, turinio aiškinimą patvirtina ir pareiškėjo pateikti įrodymai – jį arbitražo proceso metu atstovavusio advokatų kontoros Waterson Hicks advokato David James High 2012 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose parodymuose esantys paaiškinimai, pagrįsti teisės doktrina bei Prekybos ir pramonės departamento sudaryto Departamento patarėjų komiteto arbitražo teisės klausimais 1996 m. parengta ataskaita (DAC ataskaita) (3 t., b.l. 147-152).

45Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visi pranešimai arbitražo bylos nagrinėjimo metu atsakovams, visų pirma, buvo siunčiami elektroniniu paštu. Elektroninio pašto, kaip dokumentų įteikimo būdo naudojimas, galėtų būti pripažintas tinkamu, jei šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl jo efektyvumo, konstatuojant, jog atsakovai gavo jiems siunčiamus dokumentus ir tokiu būdu buvo užtikrintas sąžiningo proceso principų įgyvendinimas, tame tarpe ir jų teisė pateikti paaiškinimus. Be to, pažymėtina, jog pasirinkto dokumentų įteikimo būdo efektyvumas tiesiogiai priklauso ir nuo to, kokios tvarkos laikomasi įteikiant konkretų dokumentą. Todėl tuo atveju, kai arbitražo proceso metu pranešimai ar kiti dokumentai atsakovams įteikiami elektroniniu paštu, būtina įvertinti, ar dokumentai buvo siunčiami tiesiogiai atsakovams, ar per tarpininkus, kokiu elektroninio pašto adresu, koks adresato ryšys su gavėju, ar siuntėjas gavo siųsto dokumento gavimo patvirtinimą ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog, pasirinkus dokumentų įteikimo elektroniniu paštu būdą, pareiga įrodyti išsiųsto dokumento įteikimo faktą tenka tokį būdą pasirinkusiam asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui).

46Remiantis byloje esančiais pareiškėjo pateiktais įrodymais, nustatyta, jog pirmą kartą pranešimas apie prasidėjusį arbitražo procesą ir paskirtą arbitrą buvo išsiųstas 2011 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu. Šio pranešimo siuntėjas – pareiškėją atstovavęs advokatų kontoros Waterson Hicks advokatas Dominic P. Hurst. Pareiškimas buvo išsiųstas laivo savininką frachtavimo sutarties sudarymo metu atstovavusiam brokeriui Doric Shipbrokers S.A. su prašymu perduoti jį atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ (1 t., b.l. 22-23). Doric Shipbrokers tą pačią dieną šį elektroninį laišką persiuntė frachtuotojo brokeriui Altair Maritime ApS (2 t., b.l. 21-23), kuris jį persiuntė atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ kaip frachtuotojo agentui ir garantui pagal ginčo šalių pasirašytą frachtavimo sutartį (2 t., b.l. 41-45). Šis pranešimas atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ buvo siunčiamas elektroninio pašto adresu chartering@baltic-shipping.lt. Nors siuntėjas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ gavo 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimą, tačiau šią išvadą galima daryti remiantis šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Iš atsakovo UAB „Baltijos pervežimai“ 2012 m. sausio 12 d. elektroninio laiško pareiškėjo atstovui Dominic P. Hurst, kurį pasirašė šios įmonės darbuotojas H. L. ir kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto chartering@baltic-shipping.lt (1 t., b.l. 46-47), o taip pat iš atsakovo UAB „Baltijos pervežimai“ vadovo 2012 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų dėl elektroniniu paštu šiai įmonei siunčiamos korespondencijos gavimo (3 t., b.l. 192), matyti, jog atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ buvo žinoma apie prasidėjusį arbitražo procesą iš nuolat gaunamos elektroniniu paštu siunčiamos korespondencijos. Todėl pripažintina, jog dokumentų įteikimas atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ per brokerį frachtuotojo pusėje Altair Maritime ApS arba tiesiogiai elektroninio pašto adresais chartering@baltic-shipping.lt, info@baltic-shipping.lt laikytinas efektyviu įteikimo būdu.

47Pažymėtina, jog šioje byloje nėra kitų 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimo įteikimo atsakovui AB „Kauno grūdai“ įrodymų, išskyrus tai, jog Altair Maritime ApS prašė atsakovą UAB „Baltijos pervežimai“ patvirtinti šio pranešimo persiuntimą frachtuotojui. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog vėlesni dokumentai – tiek pareiškėjo Angora Maritime Limited ieškinys, tiek arbitražo bylą nagrinėjusio arbitro pranešimai – šiam atsakovui buvo siunčiami elektroninio pašto adresu r.krucas@kggroup.eu. Atsakovui AB „Kauno grūdai“ neigiant jam šiuo elektroninio pašto adresu siųstų elektroninių laiškų ir dokumentų gavimą, pareiga įrodyti, jog arbitražo proceso metu šio atsakovo atžvilgiu naudotas pranešimų ir kitų dokumentų įteikimo būdas buvo efektyvus, teko pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog elektroninio pašto adresas r.krucas@kggroup.eu buvo naudojamas sudarant ir vykdant frachtavimo sutartį kaip veiksminga susirašinėjimo su atsakovu AB „Kauno grūdai“ priemonė. Iš laivo savininko agento Load Line Marine S. A. 2012 m. spalio 1 d. parodymų matyti, jog šis elektroninio pašto adresas buvo pradėtas naudoti po to, kai jis buvo įtrauktas į frachtuotojo uosto agento Gruzijoje North Shipping and Forwarding Co Ltd 2011 m. spalio 3 d. elektroninį laišką, adresuotą Load Line Marine S. A., dėl laivo savininko frachtuotojui išrašytos sąskaitos už prastovą (3 t., b.l. 26-29). Taigi byloje nėra jokių laivo savininko veiksmingą komunikavimą su frachtuotoju AB „Kauno grūdai“ elektroninio pašto adresu r.krucas@kggroup.eu patvirtinančių įrodymų. Pranešimų apie šių dokumentų neįteikimą minėtu elektroninio pašto adresu nebuvimas tiek frachtavimo sutarties vykdymo metu, tiek arbitražo proceso metu, nėra pakankamas pagrindas dokumentų įteikimą minėtu gavėjo elektroninio pašto adresu pripažinti efektyviu ir tinkamu. Priešingai, dokumentų įteikimo kitai šaliai elektroniniu paštu būdą pasirinkęs pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, jog tokiu būdu ir tokiu elektroninio pašto adresu siųstas dokumentas buvo įteiktas tinkamai. Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir Komercinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendime, priimtame byloje Bernuth Lines Ltd v. High Seas Shipping Ltd (The „Eastern Navigator“), teisėjo Christopher Clarke padaryta išvada, jog pagal arbitražo susitarimą ar arbitražo proceso tikslais reikalingas ar leidžiamas pateikti ar įteikti pranešimas ar kitas dokumentas gali būti pateiktas ar įteiktas bet kokiais būdais, su sąlyga, kad jie yra pripažinti efektyviais komunikavimo būdais pranešimų ar kitų dokumentų įteikimo adresatui tikslu, nesvarbu, ar tai būtų įteikimas paštu, faksu ar elektroniniu paštu. Jei pasirenkamas pranešimo ar kito dokumento įteikimo elektroniniu paštu būdas, šis elektroninis laiškas turi būti išsiųstas numatyto gavėjo elektroninio pašto adresu ir sistemos neatmestas. Jei siuntėjas nereikalauja gavimo patvirtinimo, jis gali ir neįrodyti, kad gavimas įvyko (Sprendimo 28-30 punktai) (3 t., b.l. 179-181). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog byloje nesant atsakovui AB „Kauno grūdai“ elektroninio pašto adresu r.krucas@kggroup.eu siunčiamų dokumentų gavimą patvirtinančių įrodymų, pranešimų ir kitų dokumentų įteikimas atsakovui AB „Kauno grūdai“ minėtu būdu pripažintinas netinkamu.

48Pažymėtina, jog aplinkybė dėl pasirinkto 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimo apie arbitro paskyrimą ir arbitražo nagrinėjimą įteikimo atsakovui AB „Kauno grūdai“ būdo pripažinimo netinkamu, pati savaime nepatvirtina užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindo pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalį, kadangi, atsižvelgiant į šios nuostatos aiškinimą, būtina nustatyti, jog tokiu nepranešimu priešingai šaliai buvo atimta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl ginčo esmės. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vien tik šis faktas nesudaro užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindo, atsižvelgiant į tai, jog arbitražo bylos tarp ginčo šalių nagrinėjimo metu buvo naudojami ir kiti efektyvūs pranešimų bei kitų dokumentų įteikimo būdai, sudarę ginčo šalims galimybę sužinoti apie prasidėjusį arbitražo procesą ir, jei jos būtų veikusios atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai – pateikti savo paaiškinimus dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų galima pripažinti, jog priešinga arbitražo šalis turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, užtenka nustatyti, jog ji nors vieną kartą buvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą, be to, tinkamas informavimas laiko prasme turi būti atliktas tokiu arbitražo proceso metu, kai priešinga šalis dar gali turėti galimybę pateikti savo paaiškinimus.

49Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl arbitražo metu vykusio pranešimų ir kitų dokumentų įteikimo atsakovams elektroniniu paštu per tarpininkus, kaip savarankiško šių dokumentų įteikimo būdo, atsižvelgiant į tai, jog tiek pareiškėjas, inicijuodamas arbitražo procesą, tiek arbitras arbitražo proceso metu naudojo šį dokumentų įteikimo atsakovams būdą, kaip, jų manymu, efektyvų dokumentų įteikimo būdą, kuris tarp arbitražo šalių buvo naudojamas sudarant ir vykdant frachtavimo sutartį (dokumentų įteikimas elektroniniu paštu per brokerius ir agentus). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tiek pareiškėjo atstovo 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimas apie arbitražą, tiek ieškinys, tiek arbitražo bylą nagrinėjančio arbitro 2012 m. sausio 6 d. ir 2012 m. vasario 6 d. pranešimai, kuriais nustatyti terminai atsiliepimams į ieškinį ar priešieškiniui pateikti, buvo siunčiami ne tik tiesiogiai atsakovams elektroninio pašto adresais r.krucas@kggroup.eu ir info@baltic-shipping.lt, bet ir per tarpininkus, pirmiausiai išsiunčiant juos laivo savininko brokeriui Doric Shipbrokers S. A., kuris juos persiųsdavo frachtuotojo brokeriui Altair Maritime ApS, o šis – frachtuotojo agentui UAB „Baltijos pervežimai“ elektroniniu paštu chartering@baltic-shipping.lt, kuris, kaip solidarią prievolę turintis skolininkas, buvo patrauktas ir atsakovu arbitražo byloje (1 t. b.l. 24-25, 3 t. b.l. 93-94, 96-97, 127-128, 130; 1 t. b.l. 38-39, 3 t. 101-102, 105-107, 136-140; 1 t. b.l. 40-41, 3 t. 109, 111, 141, 144). Pažymėtina, jog, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, šis pranešimų ar kitų dokumentų įteikimo būdas laikytinas efektyviu 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos prasme, atsižvelgiant į tai, kad, visų pirma, jis buvo naudojamas sudarant ir vykdant frachtavimo sutartį, antra, atsakovo UAB „Baltijos pervežimai“ atstovas pripažino jų gavimą ir, trečia, atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ pripažino nedelsiant informavęs apie šių dokumentų gavimą savo klientą UAB „Kauno grūdai“ (3 t. b.l. 192). Todėl minėtų pranešimų įteikimas atsakovams per jų atstovus (brokerius ir agentus) pripažįstamas pakankamu, efektyviu ir sudariusiu jiems galimybę, sužinojus apie prasidėjusį arbitražo procesą, gintis nuo ieškinio reikalavimų, pateikiant paaiškinimus dėl ginčo esmės. Tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, jog tiek pranešimas apie arbitro paskyrimą, tiek pranešimas apie arbitražo nagrinėjimą buvo tinkami ir efektyvūs.

50Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ buvo tiesiogiai pranešta apie arbitro paskyrimą ir arbitražo proceso pradžią. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ apie arbitro paskyrimą bei ginčo pradžią arbitraže sužinojo iš savo agento UAB „Baltijos pervežimai“. Taigi abu atsakovai galėjo imtis aktyvių procesinių veiksmų gintis nuo pareikšto ieškinio pagal pasirinktas arbitražo proceso taisykles bei pasirinktą taikytiną teisę. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog UAB „Baltijos pervežimai“, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą arbitrą, kaip atsakovas, nepasinaudojo savo teise siūlyti skirti antrą arbitrą, o tik 2012 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku informavo priešingos šalies atstovą, jog UAB „Baltijos pervežimai“, kaip frachtuotojo agentas, negali būti atsakingas pagal frachtuotojui pareikštą pretenziją (1 t., b.l. 46-47). Atsakovo UAB „Baltijos pervežimai“ vadovas teismo posėdžio metu pripažino apie elektroniniu paštu gautus pranešimus ir ieškinį bei tai, jog jis apie arbitražo procesą nedelsiant informavo atsakovą AB „Kauno grūdai“, kuris nurodė spręsiąs problemą tada, kai tiesiogiai gaus atitinkamą informaciją dėl ginčo (3 t., b.l. 192). Esant tokioms aplinkybėms, kai AB „Kauno grūdai“ frachtavimo sutarties vykdymui pasitelkė agentą UAB „Baltijos pervežimai“ ir, kilus ginčui, iš savo agento gavo informaciją apie pradėtą arbitražo procesą, tolesnis atsakovų pasyvus elgesys arbitražo bylos nagrinėjimo metu neatitinka verslininkui keliamų rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo standartų. Atsakovo AB „Kauno grūdai“ pasirinkimą arbitražo proceso metu lakytis pasyvios pozicijos patvirtina ir bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo metu atsakovo AB „Kauno grūdai“ 2012 m. liepos 24 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsakyta nuomonė, jog atsakovas, savo noru nusprendęs atsisakyti teisės dalyvauti arbitražo procese, neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (1 t., b.l. 110).

51Galiausiai pabrėžtina, jog byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina pareiškėjo Angora Maritime Limited ieškinio įteikimą atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ registruotu paštu oficialiais jų buveinės adresais (1 t., b.l. 26-37). Vadovaujantis Anglijos 1996 m. Arbitražo įstatymo 76 straipsnio 4 (b) dalimi, šis dokumentų įteikimo būdas laikomas tinkamu. Iš byloje esančių šių pašto siuntų įteikimą atsakovams patvirtinančių įrodymų matyti, jog atsakovui AB „Kauno grūdai“ adresuota pašto siunta 2012 m. sausio 6 d. buvo įteikta apsaugos darbuotojui V.. Atsakovo AB „Kauno grūdai“ 2012 m. lapkričio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtinta, kad 2012 m. sausio 6 d. AB „Kauno grūdai“ apsaugos darbuotojas M. V. dirbo apsaugos poste antroje pamainoje (nuo 12:00 val.), o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui adresuota pašto siunta jam buvo įteikta 11:48 val. (1 t., b.l. 29-30). Atsakovui UAB „Baltijos pervežimai“ adresuota pašto siunta su ieškiniu 2012 m. sausio 6 d. buvo įteikta įteikimo vietoje buvusiam asmeniui, kuris pasirašė kaip Viktorija (1 t., b.l. 35-36). Tiek ant pašto siuntų, kuriomis buvo siunčiamas ieškinys, tiek elektroniniuose laiškuose esanti nuoroda „ALPHA“ (laivo, kuris buvo frachtuojamas, pavadinimas), turėjo atkreipti jų gavėjo dėmesį į siunčiamos korespondencijos svarbą ir tai, jog ji yra susijusi ginču, kylančiu iš frachtavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (1 t. b.l. 22-23, 24-25, 26-37, 38-39, 3 t. b.l. 76-81 ir kt.). Ieškinio tinkamo įteikimo atsakovams AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ faktas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, jog atsakovai turėjo realią galimybę pateikti paaiškinimus dėl ginčo esmės. Šios galimybės turėjimas sudaro pagrindą atmesti atsakovų argumentus dėl užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtintu pagrindu.

52Teisingo proceso principai iš esmės nėra pažeisti ir negali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražinio teismo sprendimo, kai šalis, tinkamai informuota apie arbitražo procesą, nepateikia savo paaiškinimų dėl ginčo esmės ir apskritai nedalyvauja arbitraže. Šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, numato, kad, esant ginčui, spręs jį ne valstybės, bet trečiųjų teisme. Sąžiningumo principas teisėje reikalauja, kad asmenys vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, o esant arbitražiniam susitarimui tai reiškia, kad šalys įsipareigoja bendradarbiauti nevalstybiniame teisme, kiek tai reikalinga sprendžiant iškilusį nesutarimą. Todėl priešingos šalies bendradarbiavimo pareigos nevykdymas negali lemti sąžiningo proceso principų pažeidimo pripažinimo ir užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtintu pagrindu.

53Dėl arbitražo institucijos sudėties teisėtumo (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (d) dalis)

54Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (d) dalimi, arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymus, kad arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų.

55Atsakovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepime į pareiškimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti savo nesutikimą grindžia Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (d) dalyje įtvirtintu pagrindu dėl arbitražo sudėties neteisėtumo, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta arbitražinės išlygos sąlyga, galėjusi leisti pradėti arbitražo procesą vieno paskirto arbitro asmenyje. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo Angora Maritime Ltd. paskirtas arbitras William Robertson niekada neįgijo įgaliojimų išspręsti šalių tarpusavio ginčo, priimdamas galutinį ir šalims privalomą arbitražo sprendimą.

56Ginčo šalys 2011 m. liepos 13 d. Frachtavimo sutarties II dalies 19 straipsnyje susitarė, jog „Jei šalys nėra susitarusios dėl vienintelio arbitro, kiekviena šalis paskiria po vieną arbitrą, tokiu būdu paskirti arbitrai paskiria trečiąjį arbitrą, tokiu būdu sudaryto trijų asmenų tribunolo, arba bet kurių dviejų iš jų sprendimas bus galutinis. Viena iš šalių, gavusi kitos šalies rašytinį pranešimą apie paskirtą arbitrą, paskiria savo arbitrą per keturiolika dienų; to nepadarius, vienintelio arbitro sprendimas bus galutinis“. Taigi šioje arbitražo išlygoje frachtavimo sutarties šalys susitarė dėl arbitražo sudėties, įtvirtindamos, jog pagal bendrąją taisyklę jų ginčus nagrinės arbitražas, susidedantis iš trijų arbitrų, jei jos nėra susitarusios kitaip, arba jei bylos išnagrinėjimo arbitraže vieno arbitro sudėtyje nelemia priešingos šalies neveikimas, nepaskiriant savo arbitro per nustatytą terminą.

57Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ elektroniniu paštu išsiųstu 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimu buvo informuotas apie arbitro paskyrimą ir buvo raginamas kartu su atsakovu AB „Kauno grūdai“ per 14 dienų paskirti kitą arbitrą, į tai, kad UAB „Baltijos pervežimai“ apie šį pranešimą informavo atsakovą AB „Kauno grūdai“, darytina išvada, jog abu atsakovai turėjo galimybę veiksmingai reaguoti į siūlymą dėl arbitro paskyrimo. Atsakovai, pasirinkdami pasyvų elgesį, prisiėmė su tuo susijusius padarinius, tame tarpe ir dėl arbitražo institucijos sudėties. Atsakovų pasirinkimą dėl pasyvios pozicijos arbitražo bylos nagrinėjimo metu patvirtina ir kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog jie nesiėmė jokių veiksmų savo paaiškinimams dėl ginčo esmės pateikti net ir po to, kai ieškinys jiems buvo įteiktas paštu. Be to, atsakovų elgesys išliko pasyvus ir pasibaigus arbitražo bylos nagrinėjimui, kadangi jie nesiėmė jokių teisėtų priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, tame tarpe arbitražo sprendimo ginčijimo Anglijos 1996 m. Arbitražo įstatymo 68 straipsnyje įtvirtintais pagrindais dėl rimto tvarkos pažeidimo.

58Arbitražo procese galioja kompetencijos–kompetencijos doktrina, pagal kurią pats arbitražo teismas sprendžia savo jurisdikcijos klausimus, įskaitant ir klausimą, ar buvo tinkamai paskirti arbitrai. Iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad bylą išnagrinėjęs arbitras William Robertson pripažino savo kaip vienintelio arbitro kompetenciją išnagrinėti bylą ir priimti galutinį sprendimą po to, kai nustatė, jog atsakovai per nustatytą terminą nepaskyrė savo arbitro, taip pažeisdami arbitražinį susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad kiekviena šalis skiria savo arbitrą, o tokiu būdu paskirti arbitrai paskiria trečiąjį arbitrą (1 t., b.l. 77-79, 89-90) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

59Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl 2012 m. balandžio 3 d. arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti tenkinamas visiškai.

60Dėl kitų argumentų

61Teisėjų kolegija nenagrinėja, nevertina ir nepasisako dėl atsakovų argumentų, susijusių su užsienio arbitražo sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, kuriais remiamasi siekiant įrodyti tiek frachtuotojo, tiek garanto civilinės atsakomybės nebuvimą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 810 str. 4 d.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

64Pareiškėjo tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu jis iš viso patyrė 7034,07 EUR arba 24287,24 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 24-26, 28-30 ), tame tarpe 89,65 EUR (309,54 Lt) informacijos paieškos išlaidų, 180,06 EUR (621,71 Lt) administravimo išlaidų, 762,56 EUR (2632,97 Lt) vertimo išlaidų ir 6001,8 EUR (20723,01 Lt) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ nurodo patyręs 24200 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 55-56).

65Tenkinus pareiškėjo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, šios šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjo turėtas vertimo išlaidas (2632,97 Lt), kurios, nors ir nėra pagrįstos tiesioginiais įrodymais, bet, atsižvelgiant į byloje esančių išverstų dokumentų kiekį, yra akivaizdžios ir pagrįstos. Kadangi byloje nėra tiesioginių administravimo išlaidas ir informacijos paieškos išlaidas patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija, neturėdama galimybės įvertinti jų pagrįstumo ir tikslingumo, atmeta pareiškėjo prašymą dėl šių išlaidų priteisimo. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85). Pareiškėją viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo dvi advokatės. Jos yra parengusios ir į bylą pateikusios 2012 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, 2012 m. rugpjūčio 10 d. prašymą su rašytiniais paaiškinimais (2 t., b.l. 18-20), 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašytinius paaiškinimus (2 t., b.l. 38-40), 2012 m. spalio 8 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir rašytinius paaiškinimus (2 t., b.l. 94-103). Bylos nagrinėjimo metu bendra 2012 m. spalio 15 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. vykusių teismo posėdžių trukmė – 3 val. 15 min. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla yra su užsienio elementu, į Lietuvos teismų praktikos byloje kilusiais teisės bei fakto klausimais nebuvimą, į užsienio teisės šaltinių sudėtingumą ir įrodymų gausą, nustato 10000 Lt iš atsakovų priteistinų pareiškėjo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovų priteistina bendra 12632,97 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, LR Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Nutarė

67Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2012 m. balandžio 3 d. užsienio arbitražo (Londono) sprendimą, priimtą byloje tarp ieškovo Angora Maritime Limited ir atsakovų AB „Kauno grūdai“ bei UAB „Baltijos pervežimai“, kuriuo iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ ieškovo Angora Maritime Limited naudai solidariai buvo priteista 341 019,44 USD suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuotinos kas tris mėnesius nuo 2011 m. spalio 15 d. iki visos sumos sumokėjimo dienos, bei 4350 GBP arbitražo išlaidų.

68Priteisti iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917) ir UAB „Baltijos pervežimai“ (juridinio asmens kodas 141587495) pareiškėjo Angora Maritime Limited (juridinio asmens kodas 36291) naudai lygiomis dalimis po 6316,48 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus šešiolika Lt 48 ct) pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Angora... 3. Londono Arbitražas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisė solidariai iš... 4. Pareiškėjas Angora Maritime Limited kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą... 5. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo... 6. 1) Kadangi atsakovui nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą, todėl... 7. 2) Pareiškėjas prašyme nurodo, kad ieškinį pateikė atsakovams tiek... 8. 3) Kitus elektroninius laiškus siuntė Margaret Wallace, o ne neva teisėtai... 9. 4) Faktas, kad elektroniniai laiškai buvo išsiųsti ir tai, kad nebuvo gauta... 10. 5) Pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais negali... 11. 6) Suinteresuotas asmuo turi rašytinį įrodymą, kuris arbitražo teismo net... 12. 7) Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo... 13. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos pervežimai“ pateikė atsiliepimą į... 14. 1) Abiem suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai pranešta nei apie arbitro... 15. 2) Atsakovas UAB „Baltijos pervežimai“ veikė kaip frachtuotojo AB... 16. 3) Atsakovui tapus garantu, būtina taikyti Lietuvos Respublikos civilinio... 17. 4) Iš pareiškėjo pateiktų kartu su prašymu priedų matyti, kad... 18. Pareiškėjas Angora Maritime Limited 2012 m. rugpjūčio 10 d., 2012 m.... 19. Prašymas tenkintinas.... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti... 21. Užsienio arbitražų sprendimai gali įgyti eksteritorialumo savybę, tai yra... 22. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų... 23. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo... 24. Teisėjų kolegija nenustatė, jog ginčo objektas, kylantis iš frachtavimo... 25. Atsakovai savo nesutikimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir... 26. Dėl pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimo (Niujorko konvencijos... 27. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalimi, arbitražo... 28. Tam, kad galima būtų taikyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje... 29. Tarptautinėje arbitražo bylų praktikoje paprastai pripažįstama, jog,... 30. Byloje nustatyta, jog 2011 m. liepos 13 d. Angora Maritime Limited (laivo... 31. Pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (b) dalyje įtvirtintą... 32. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl pranešimo apie arbitro paskyrimą ir... 33. Visų pirma, pasisakytina dėl pranešimo apie arbitro paskyrimą formos,... 34. Sprendžiant dėl pareiškėjo Angora Maritime Limited pasirinkto pranešimo... 35. „(1) Šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokio pranešimo ar kito... 36. (2) Jeigu tokio susitarimo ar tokios apimties susitarimo nėra, taikomos šios... 37. (3) Pranešimas ar kitas dokumentas gali būti įteiktas asmeniui bet kokiais... 38. (4) Jeigu pranešimas ar kitas dokumentas yra adresuotas, iš anksto apmokėtas... 39. (a) į adresato paskutinę žinomą pagrindinę gyvenamąją vietą arba, jeigu... 40. (b) kai adresatas yra juridinis asmuo, į to juridinio asmens registruotą ar... 41. jis laikomas tinkamai įteiktu.... 42. (5) Šis skirsnis netaikomas dokumentų įteikimui teismo proceso tikslais,... 43. (6) Šios dalies nuorodos į pranešimą ar kitą dokumentą apima bet kokios... 44. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo šalys frachtavimo sutartimi nebuvo... 45. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visi pranešimai arbitražo bylos... 46. Remiantis byloje esančiais pareiškėjo pateiktais įrodymais, nustatyta, jog... 47. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra kitų 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimo... 48. Pažymėtina, jog aplinkybė dėl pasirinkto 2011 m. lapkričio 25 d.... 49. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl arbitražo metu vykusio pranešimų ir... 50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 51. Galiausiai pabrėžtina, jog byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina... 52. Teisingo proceso principai iš esmės nėra pažeisti ir negali būti... 53. Dėl arbitražo institucijos sudėties teisėtumo (Niujorko konvencijos V... 54. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 (d) dalimi, arbitražo... 55. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepime į pareiškimą dėl užsienio... 56. Ginčo šalys 2011 m. liepos 13 d. Frachtavimo sutarties II dalies 19... 57. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog... 58. Arbitražo procese galioja kompetencijos–kompetencijos doktrina, pagal kurią... 59. Dėl nurodytų argumentų bei vadovaujantis CPK 812 straipsnio 2 dalimi,... 60. Dėl kitų argumentų... 61. Teisėjų kolegija nenagrinėja, nevertina ir nepasisako dėl atsakovų... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 64. Pareiškėjo tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu jis iš viso patyrė 7034,07... 65. Tenkinus pareiškėjo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2012 m. balandžio 3 d.... 68. Priteisti iš atsakovų AB „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas...