Byla e2A-1012-826/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M., UAB „Vakarų krova“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovei UAB „Selvija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M., UAB „Vakarų krova“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovės 4 830,62 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-13 UAB „Vakarų krova“ vykdant krovimo paslaugas, pradėjus važiuoti manevriniam sąstatui su aštuoniolika vagonų, nuo bėgių nuvažiavo penkioliktas vagonas. Įvykio metu apgadintas UAB „Vakarų krova“ priklausantis vagonas ir geležinkelio kelias.
  2. Įvykio metu UAB „Vakarų krova“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2014-07-04 ieškovės išduotu geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimu PZULT Nr. 1743549. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio kalta pagal sutartį su UAB „Vakarų krova“ veikianti atsakovė UAB „Selvija“, nes prieš pradedant traukinių sąstatui važiuoti traukinių derintojas neįsitikino, ar nėra kliūčių. Ieškovė atlygino žalą dėl įvykio patyrusiems asmenims pagal pateiktas sąskaitas faktūras, išmokėdama 4 830,62 Eur dydžio draudimo išmokų sumą. Kadangi dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas, nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-21 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovei 783,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės darbuotojo S. M. kaltę dėl jai atsiradusios turtinės žalos iš esmės grindžia 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio aktu. Tačiau teismas, įvertinęs šio akto turinį, jame konstatuotas aplinkybes bei visumą kitų byloje surinktų įrodymų, padarė išvadą, jog negalima kategoriškai spręsti, kad būtent dėl S. M. kaltų veiksmų atsirado žala ieškovei.
  3. Teismas nustatė, kad traukinio derintojas S. M. veikė ir kaip manevro vadovas. Jis savo pareigą apžiūrėti, ar nėra kliūčių ant bėgų, įvykdė tinkamai, nes tuo metu šalia vyko krovos darbai, ir grįžo į lokomotyvą užpildyti stabdžių patikrinimo pažymos. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad pradėjus manevrą, jokių kliūčių ant bėgių nebuvo, nes sunkesnį sąstato traukimą mašinistas būtų pastebėjęs iš karto. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant bėgių matosi ir vilkimo žymės. Kadangi po eismo įvykio toje vietoje nebuvo rasta kliūtis, kuri, ieškovės teigimu, sąlygojo eismo įvykį, nėra galimybės teigti, kada ant bėgių esančios įmušimo ar vilkimo žymės atsirado. Nei traukinio derintojas, nei įvykiui tirti sudaryta komisija nesurado ir nenustatė, kokia kliūtis galėjo papulti po sąstato riedmenimis.
  4. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad traukinio derintojas, sąstatui pradėjus judėti, turėjo pastovėti toje vietoje, kur vyko metalo laužo krovos darbai, kad eismo įvykio būtų galima išvengti. Vadovaujantis Geležinkelio eismo taisyklėmis, geležinkelių eismas bei manevrai yra itin griežtai reglamentuoti, atsižvelgiant į geležinkelio eismo specifiką, jokie nukrypimai nuo grafiko bei maršruto yra negalimi. Traukinio derintojas neturi galimybių savo nuožiūra vaikščioti aplink sąstatą ar eiti paskui jį sąstatui judant, nes tokiu atveju nespės atlikti manevro per jam nustatytą laiką. Jis turi būti tempiamų ar stumiamų vagonų priekyje ir stebėti manevrų šviesoforų signalus, maršruto kelyje iešmų padėtį, ar nėra kelyje kliūčių, žmonių ir kt.
  5. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad traukinio derintojas, žinodamas, kad šalia vyksta krovos darbai, turėjo galimybę perspėti budėtoją ir sustabdyti manevrą, nes Geležinkelio eismo taisyklių 14.3.2 d punktas leidžia traukinio derintojui sustabdyti manevrinį sąstatą ne visais, o tik tais atvejais, kai kelyje pastebima kliūčių, žmonių ir kt. Kaip minėta, maršrutus rengia stoties budėtojas, kuris, akivaizdu, ir turėtų įvertinti visas galimas grėsmes rengiamam maršrutui. Teismas taip pat konstatavo, jog 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio akte, kuriuo kaip atsakovės kaltės įrodymu remiasi ieškovė, padarytos išvados yra prieštaringos, paremtos tik prielaidomis. Pastebėtina, kad komisija eismo įvykiui tirti sudaryta tik iš UAB „Vakarų krova“ darbuotojų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas komisijos pirmininkas, kuris ir surašė aktą, E. P., UAB „Vakarų krova“ gamybos valdymo grupės vadovas, nurodė, kad iš karto po eismo įvykio nuvyko į įvykio vietą, tačiau kliūties, galėjusios sąlygoti vagono nukritimą nuo bėgių, nerado. Jos nerado ir traukinio derintojas iš karto pastebėjęs avariją. Padarytos išvados nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o remiamasi tik tikėtinu įvykio aprašymu.
  6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovai patys nebuvo nuvykę į įvykio vietą, jos neapžiūrėjo, papildomų duomenų iš draudėjo prieš išmokant draudimo išmoką nereikalavo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei pakako pateiktų duomenų draudimo išmokai išmokėti, nepatvirtina visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų traukinio derintojo veiksmų bei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos, sąlygų, būtinų žalai atlyginti.
  7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nebuvo duomenų ir apie nuvirtusio vagono techninę būklę, o tik duomenys apie jo atliktą remontą, o šiam faktui patvirtinti ar paneigti šalys neprašė skirti ekspertizės. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentai dėl netinkamai pakrautų vagonų kaip galimos įvykio priežasties nebuvo įrodinėjami ir tiriami byloje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog 2015-01-22 geležinkelio transporto eismo įvykio akte padarytos išvados yra prieštaringos ir paremtos tik prielaidomis, ir teigia, kad pats

    10S. M. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, jog tikėtina, kad eismo įvykis įvyko dėl šalia vykusių metalo krovos darbų, t. y. dėl ant kelio patekusios metalo laužo dalies. Taigi S. M. visomis įmanomomis priemonėmis neįsitikino eismo saugumu bei kliūčių nebuvimu.

  3. Tai, kad po eismo įvykio ant bėgių nebuvo rasta jokių kliūčių, nepaneigia fakto, kad ant bėgių atsirado įmušimo ar vilkimo žymių. Šios žymės patvirtina eismo įvykio priežastį – pašalinio daikto pakliuvimą ant bėgių, nepaisant to, kad tas objektas nebuvo rastas.
  4. Nurodo, kad 2015-01-22 geležinkelio transporto eismo įvykio aktą parengė tam kompetenciją turintis UAB „Vakarų krova“ darbuotojas, o jo kvalifikaciją patvirtina į bylą teikiami dokumentai. Be to, tirti eismo įvykio aplinkybes buvo kviečiami ne tik UAB „Vakarų krova“ atstovai, bet ir Krovinių vežimo direkcijos „Draugystės“ geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas V. Ž., tačiau pastarasis tyrime nedalyvavo.
  5. Nurodo, kad vagonas buvo techniškai tvarkingas, o tai patvirtina leidimas jį naudoti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie nuvirtusio vagono techninę būklę.
  6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės darbuotojas S. M. netinkamai vykdė traukinio derintojo funkcijas.
  7. Ieškovė yra absoliučiai neteisi nurodydama, kad aiškinantis 2015-01-13 geležinkelio eismo įvykio priežastis ir aplinkybes nebuvo įmanomas kliūčių, galėjusių susidurti su nuo bėgių nuriedėjusiu 15-uoju vagonu, nustatymas dėl galimų kliūčių gausos ir negalimumo nustatyti tikslią 15-ojo vagono nuriedėjimo nuo bėgių vietą. Nuriedėjimo vieta yra visiškai aiški iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose matyti ir tai, kad joje beveik nėra jokių metalinių kliūčių, šiukšlių, kas įrodo ir tai, jog eismo įvykio vieta nebuvo tinkamai apžiūrėta.
  8. Apeliantė neteisi teigdama, kad traukinių derintojas privalėjo sąstatui pajudėjus pastovėti krovos darbų vykdymo vietoje ir nuolat ją stebėti, kol sąstatas ją pravažiuos, arba manevravimo veiksmus apskritai sustabdyti. Toks aiškinimas prieštarauja Geležinkelio eismo taisyklių 14.3.1 punkto 3 daliai, pagal kurią traukinių derintojas prieš manevro pradžią privalo patikrinti, ar nėra kliūčių manevruoti su vagonais. Po to manevrų vadovui yra nustatyti kiti privalomi atlikti veiksmai. Jeigu atsakovės darbuotojas būtų elgęsis pagal ieškovės pateiktą veiksmų schemą, būtent tuomet būtų pažeistos taisyklės.
  9. Apeliantės nesutikimas su teismo išvadomis dėl 2015-01-22 eismo įvykio akto prieštaringumo nepaneigia tokios teismo išvados bei aktą sudariusio E. P. paaiškinimų teisme, kad akte labiau išdėstyta nuomonė dėl galimos eismo įvykio priežasties, o ne tikslios priežastys.
  10. Apeliantė teigia, kad nuriedėjusio vagono techninė būklė buvo tvarkinga, tačiau tai kaip galima eismo įvykio priežastis apskritai nebuvo vertinama. Eismo įvykio akte nenurodyta, ar riedmenų sugadinimai buvo eismo įvykio priežastis ar pasekmė. Be to, tyrimo komisija net neturėjo teisės, įgalinimų ir kvalifikacijos apžiūrėti ir vertinti vagono ir jo riedmenų techninės būklės, sugadinimų, o tai patvirtina, kad 2015-01-13 eismo įvykis buvo tiriamas nekvalifikuotai ir netinkamai, subjektų, neturinčių specialių žinių, dėl ko tikrosios eismo įvykio priežastys nebuvo nustatytos.
  11. Nurodo, kad eismo įvykį galėjo lemti ir neteisingai pakrauti vagonai.

11IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmus (CK 6.264 straipsnis). Ieškovė atlygino žalą ją patyrusiam asmeniui ir kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos sumos priteisimo, teigdama, kad žala buvo padaryta atsakovės darbuotojo neteisėtais veiksmais, nes jis neįsitikino tuo, kad nėra kliūčių vagonų sąstatui judėti geležinkelio bėgiais, dėl to nuo bėgių nuvažiavo vagonas ir buvo padaryta žala. Atsakovė rėmėsi 2015-01-22 eismo įvykio aktu, kuriame nurodyta, kad dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas S. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas taip pat konstatavo, jog 2015-01-22 eismo įvykio aktas nėra pakankamas įrodymas, nes jame padarytos išvados prieštaringos ir pagrįstos prielaidomis, o atsakovės darbuotojas S. M. atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas užtikrinti vagonų sąstato galimybę nekliudomai judėti.
  4. Apeliantė teigia, kad eismo įvykio, sukėlusio žalą, priežastis buvo atsakovės darbuotojo S. M. neteisėti veiksmai, ir juos įrodinėjo S. M. paaiškinimu, 2015-01-22 eismo įvykio aktu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – S. M. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
  5. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Draudikui, sumokėjusiam draudimo išmoką, būtina įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „If P&CInsurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2013).
  6. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius (šiuo atveju – ieškovė) turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
  7. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).
  8. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padaryta žala, kurią atlygino ieškovė, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens S. M. veiksmais. Apeliantė teigia, kad pats S. M. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, jog tikėtina, kad eismo įvykis įvyko dėl šalia vykusių metalo krovos darbų, t. y. dėl ant kelio patekusios metalo laužo dalies. Taigi S. M. nesiėmė visų įmanomų priemonių eismo įvykiui išvengti.
  9. Iš byloje esančio trečiojo asmens S. M. 2015-01-13 paaiškinimo nustatyta, kad jis teigia atlikęs visus veiksmus, kuriuos privalo atlikti prieš vagono sąstatui pradedant judėti. Jis nurodė, kad patikrino ir tai, ar ant kelio nėra kliūčių, nes greta vyko metalo krovos darbai, tačiau nepastebėjęs pašalinių daiktų nurodė lokomotyvo mašinistui judėti į priekį. Paaiškinimo paskutiniame sakinyje nurodyta ir S. M. nuomonė dėl galimos eismo įvykio priežasties, t. y. nurodyta, kad jis mano, jog iš rietuvės, kur vyko metalo krovos darbai, galėjo nuriedėti metalo laužas. Šis teiginys yra tik S. M. nuomonė, kuri nesutampa su paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jog patikrinęs judėjimo kelią jis jokių kliūčių nepastebėjo. Taigi tokios nuomonės negalima vertinti kaip neginčijamos išvados dėl eismo įvykį nulėmusios priežasties (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau kad ir liudytojas E. P., surašęs 2015-01-22 eismo įvykio aktą, kuriuo rėmėsi ieškovė kaip S. M. neteisėtų veiksmų įrodymu, nurodė, kad nuvykęs į įvykio vietą jokios kliūties, galėjusios sąlygoti eismo įvykį, nerado. Tam, kad būtų patvirtinta ši S. M. nuomonė, turėjo būti detaliai apžiūrėta ir eismo įvykio vieta, tačiau tai nebuvo padaryta tinkamai, o ieškovė rėmėsi tik tikėtina eismo įvykio eiga, dėl to prisiėmė riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens.
  10. Apeliantė nurodė ir tai, kad nepaisant aplinkybės, jog nebuvo surasta kliūtis, galbūt nulėmusi eismo įvykį, tai nepaneigia fakto, kad ant bėgių atsirado įmušimo ar vilkimo žymių. Šios žymės patvirtina eismo įvykio priežastį – pašalinio daikto pakliuvimą ant bėgių, nepaisant to, kad tas objektas nebuvo rastas. Su tokia skundo nuostata negalima sutikti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), byloje nebuvo kategoriškai nustatyta, kad vagonas nuriedėjo nuo bėgių ir buvo velkamas dėl kelyje pasitaikiusios kliūties – metalo laužo. Priešingai, tai buvo labiau prielaida, kuri nebuvo patvirtina kitais objektyviais duomenimis ar išsamiu eismo įvykio tyrimu.
  11. Apeliantė taip pat nurodė ir tai, kad traukinio derintojas veikė nepakankamai apdairiai, nes apėjęs ir apžiūrėjęs vagonų sąstatą bei įsitikinęs, kad nėra kliūčių, turėjo likti sąstato gale ir papildomai įsitikinti sąstato nekliudoma galimybe judėti. Tokią apeliantės pateikto S. M. elgesio modelio galimybę paneigia Geležinkelio eismo taisyklių 14.3 punkte nurodytos traukinių derintojo pareigos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl S. M. veiksmų pagal minėtų taisyklių 14.3 punkte nurodytą eigą, dėl to teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu S. M. veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimu plačiau nepasisako. Tuo labiau kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-01-22 eismo įvykio akte pateiktos išvados yra prieštaringos ir paremtos prielaidomis, ir teigia, kad eismo įvykio aktą surašė tam kompetenciją turintis asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo keliamas aktą surašiusio asmens kvalifikacijos ar kompetencijos klausimas, šios aplinkybės nekvestionavo nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas. Byloje buvo konstatuota, kad akte pateiktos išvados nėra kategoriškos, o paremtos prielaidomis ir tikėtina eismo įvykio eiga ir jos priežastimis. Su tokiu išvados vertinimu sutiktina, nes išsamaus eismo įvykio tyrimo nebuvo atlikta, pasiremta tik tikėtinomis priežastimis, S. M. paaiškinimu, kuriame taip pat pateikta tik hipotezė dėl eismo įvykį nulėmusios priežasties. Toks aktas pagrįstai nevertintas kaip neabejotinai patvirtinantis S. M. neteisėtus veiksmus, vykdant traukinių derintojo ir manevro vadovo pareigas. Beje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir E. P., surašiusio aktą, paaiškinimais teisme, kad akte padaryta išvada yra labiau nuomonė. Šiuo atveju nuomonės, neparemtos objektyviais duomenimis, nepakanka S. M. neteisėtiems veiksmams konstatuoti (CPK 185 straipsnis).
  13. Apeliantė nurodo, kad vagonas buvo techniškai tvarkingas, o tai patvirtina leidimas jį naudoti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie nuvirtusio vagono techninę būklę. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad vagonas buvo techniškai netvarkingas, tik pažymėjo, jog nėra duomenų, kad eismo įvykio metu vagonas neturėjo gedimo, o kadangi vagonui po eismo įvykio jau buvo atliktas remontas, nebebuvo tikslinga skirti ekspertizę dėl gedimo buvimo eismo įvykio metu. Be to, šias išvadas teismas padarė atsakydamas į atsakovės teiginius, jog nebuvo tirta vagono techninė būklė. Kadangi byloje buvo įrodinėjami atsakovės – jos darbuotojo – neteisėti veiksmai, kurių ieškovė neįrodė, nėra pagrindo vertinti kitų eismo įvykį nulėmusių priežasčių, tarp jų ir tinkamo vagono pakrovimo, nes tai nebeturi teisinės reikšmės. Byloje nėra jokių kitų patikrintų duomenų apie vagono nuvažiavimo priežastis, o esamos yra prieštaringos, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų.
  14. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    13

  15. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą ir turėjo 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis), dėl to atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti atsakovei UAB „Selvija“ iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai