Byla 2S-615-425/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto MisiūnoA. A. A. kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 07 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., A. P., AB Ūkio banko Panevėžio filialui dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, ir

Nustatė

3Pareiškėjas antstolis D. Š. 2009-09-24 su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro 2009-06-18 vykdomojo įrašo Nr. LP-1104, išduoto 2007-09-25 Vekselio pagrindu, vykdymo tvarką, t.y. ar išieškojimas gali būti vykdomas solidariai iš skolininko G. P. ir jo sutuoktinės A. P. turto pagal CK 3.109 str. nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas G. P. neturi asmeninio turto, kurio pakaktų įvykdyti išieškojimą išieškotojo AB Ūkio bankas naudai. Skolininkas nuo 2000-09-23 yra santuokoje su A. P., o 2009-02-19 skolininkas su sutuoktine įregistravo povedybinę sutartį, tačiau sandoris sudarytas santuokos metu dar iki povedybinės sutarties sudarymo (2007-09-25).

4Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-10-07 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo kaip neteismingą Kėdainių rajono apylinkės teismui pagal CPK 137 str. 2 d. 2 p. Teismas nurodė, kad Kėdainių rajono 3-jo notarų biuro 2009-06-18 vykdomasis raštas Nr. LP-1104, išduotas 2007-09-25 Vekselio pagrindu nėra teismo procesinis dokumentas, todėl teismas jo vykdymo tvarkos pagal CK 589 str. aiškinti negali. Antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, o jo esant nepakankamai – į skolininko sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą CPK 593-594 str. nustatyta tvarka, t.y. antstolio procesinę veiklą kontroliuojančiam apylinkės teismui.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-07 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pareiškėjas nurodė, kad CPK 589 str. prasme procesiniais sprendimais laikytini antstolio vykdomi vykdomieji dokumentai, išduoti vykdytinų dokumentų pagrindu. CPK 589 str. įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju antstolis išieško ne teismo sprendimo pagrindu, o notaro vykdomojo įrašo pagrindu, todėl vykdomąjį dokumentą aiškiną ne antstolio veiklą, o notaro, išdavusio vykdomąjį įrašą, veiklą kontroliuojantis teismas – Kėdainių rajono apylinkės teismas.

6Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str.1d.).

7CPK 589 str. 1 d. nustato antstolio teisę kreiptis dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo į procesinį sprendimą priėmusį teismą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal šią teisės normą teismas turi teisę išaiškinti jo paties priimto procesinio sprendimo vykdymo tvarką, o pareiškėjas prašo išaiškinti ne Kėdainių rajono apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, o Kėdainių rajono 3-jo notarų biuro 2009-06-18 vykdomąjį įrašą Nr. LP-1104, išduotą 2007-09-25 Vekselio pagrindu, kuris nėra teismo procesinis dokumentas. Todėl šiuo atveju CPK 589 str. 1 dalis netaikytina.

8Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Pažymėtina, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Antstolis tokiu atveju privalo CPK 589, 593 straipsnių pagrindu kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo, o teismas tokį pareiškimą nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-607/2007). Todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar išieškojimas gali būti solidariai vykdomas iš skolininko G. P. sutuoktinės A. P. turto. Kadangi šiuo atveju prašoma išaiškinti ne teismo priimto procesinio sprendimo vykdymo tvarką, o 2007-09-25 Vekselio pagrindu išduoto Kėdainių rajono 3-jo notarų biuro 2009-06-18 vykdomojo įrašo Nr. LP-1104 vykdymo tvarką, antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl tokio išaiškinimo CPK 593-594 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį apylinkės teismą.

9CPK 594 straipsnis numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Antstolių įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Nustatant teismą, įgaliotą kontroliuoti antstolio procesinę veiklą, kai vykdymo veiksmai atliekami ne vieno, o kelių apylinkės teismų veiklos teritorijose, CPK 594 straipsnio 1 dalį būtina aiškinti ir taikyti sistemiškai su CPK 590 straipsniu, kuris apibrėžia vykdymo vietą. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tai vykdymo vieta gali būti šio asmens gyvenamoji, jo turto buvimo arba jo darbo vieta, o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – tai skolininko buveinės arba jo turto buvimo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-07 konsultacija Nr. A3-112). Skolininko G. P. ir jo sutuoktinės A. P. byloje nurodyta gyvenamoji vieta yra ( - ), Vilniaus rajonas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo neteismingas Kėdainių rajono apylinkės teismui. Išaiškinimas sprendimo vykdymo tvarkos iš skolininkų turto susijęs su pačių skolininkų gyvenamąją vieta, jų turto buvimo vieta, todėl antstolis ir turėtų kreiptis į sprendimo vykdymo vietos apylinkės teismą.

10Vadovaujantis CPK 137str.3d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, privalėjo nurodyti į kurį teismą pareiškėjui reikia kreiptis, tačiau nenurodė. Šis pažeidimas pripažintinas formaliu, kuris gali būti ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo. Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirma dalimi,

Nutarė

12Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m spalio 07 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjui antstoliui D. Š. paaiškintina teisė kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl solidaraus išieškojimo ir iš skolininko sutuoktinės A. P., gyv. ( - )., Vilniaus raj., turto pagal CK 3.109 str. nuostatas.

Proceso dalyviai
Ryšiai