Byla eA-882-556/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kristiana“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2016 m. rugpjūčio 24 d sprendimą Nr. 3R-307(AG-238/01-2016) (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti UAB „Kristiana“ 2016 m. liepos 20 d. skundą „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)“ (toliau – ir Skundas) Komisijai nagrinėti iš naujo.
    1. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad UAB „Kristiana“ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė 2016 m. liepos 20 d. skundą „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)“, tačiau Komisija 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 3R-307(AG-238/01-2016) bylą pagal minėtą Skundą nutraukė, motyvuodama tik tuo, jog byla nėra priskirta jos kompetencijai, nes ginčijamas individualus administracinis aktas turėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nustatyta tvarka – teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Pareiškėjo manymu, VAGK ginčijamą Sprendimą priėmė itin formaliai, visiškai ignoruojant esminę aplinkybę, kad pačiame skundžiamame akte buvo nurodyta kita jo apskundimo tvarka, taip pat Komisija visiškai nevertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo bylos nagrinėjimo metu šiuo klausimu nurodytų specifinių aplinkybių, dėl jų nepasisakė Sprendime. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Skundą VAGK pateikė vadovaudamasis tvarka, nurodyta pačiame skundžiamame akte, kuriame buvo nurodyta, kad skundas gali būti pateiktas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
    2. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, valstybės institucijos, surašydamos savo sprendimą, privalo nurodyti administracinio akto apskundimo tvarką – duomenis, iš kurių pareiškėjui būtų visiškai aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas. Tuo tarpu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) tinkamai neįvykdžius jai įstatymo imperatyviai numatytos pareigos surašyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjui dėl to negali kilti jokių neigiamų teisinių padarinių.
    3. Pareiškėjas tvirtino, kad VAGK, Sprendime nevertindama atsakovo veiksmų neteisėtumo, net nepasisakydama dėl nurodytų aplinkybių, grubiai pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į pažeistų teisių gynybą, be to, paneigė konstitucinį teisinės valstybės principą. VAGK, vertindama, kad pareiškėjas pažeidė Skundo padavimo tvarką, apsiribojo tik formaliu Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) normų perrašymu, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino nei šalių išsakytų argumentų, nei to, ar pagrįstai pareiškėjo pateiktas Skundas vertinamas kaip nepatenkantis į Lietuvos Respublikos administraciniu ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Komisijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies apibrėžtį.
    4. Pareiškėjas akcentavo, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykusio VAGK posėdžio metu paaiškino, jog skundžiamą atsakovo aktą apskundė Komisijai ne formaliai dėl jame nurodytos tvarkos, tačiau išanalizavęs skundžiamu aktu nagrinėjamus specifinius santykius. Iš atsakovo pateikto atsakymo turinio bei jame nurodytos apskundimo tvarkos pareiškėjas suprato, kad jo pasiūlymai nebuvo vertinami, kaip pateikti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, nes pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo programą pareiškėjui priklausančių pastatų teritorija, esanti (duomenys neskelbiami), nebuvo tikslinama ir iš viso nepateko į planuojamos teritorijos sprendinius (kurie buvo viešinami TPĮ nustatyta tvarka). Todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad atsakovo atsakymo skundimui netaikomos TPĮ normos. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad šią situaciją taip suprato ir atsakovas, nes pats skundžiamame akte nurodė apskundimo tvarką VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Teritorijų planavimo įstatyme nurodytai institucijai.
    5. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pažymėjo, kad VAGK sprendimas laikytinas formaliu teisės normų perrašymu, nesiejant jų su konkrečia faktine situacija, todėl negali būti laikomas nei teisingu, nei teisėtu, nei pagrįstu.
  2. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir Tarnybos atsakymas į jį visiškai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl Tarnybos atsakymas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, turėjo būti skundžiamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsižvelgiant į tai, VAGK sprendimas nagrinėjamu atveju ir negalėjo būti kitoks.
    2. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir į ginčo dalyko svarbą, pareiškėjas turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI), prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodydamas šio termino praleidimo priežastis.
    3. Atsakovas kartu akcentuoja, kad aplinkybė, jog Tarnyba savo 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) nurodė netikslią jo apskundimo tvarką, nepanaikina specialios teisės normos galiojimo ir prievolės pareiškėjui laikytis specialiame įstatyme nustatytos apskundimo tvarkos.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
    1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi (kurioje nustatyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą), nutarė pritarti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, rengimo pradžiai (1 p.) ir pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengtą tvarkymo planą pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (3 p.).
    2. 2016 m. birželio 14 d. UAB „Kristiana“ kreipėsi į Tarnybą (planavimo organizatorių) su pasiūlymu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), išskirti į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną – NRu, nustatant, kad pastatai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda. Neatsisakant nurodyto pasiūlymo, tuo atveju, jei ir toliau būtų laikomasi pozicijos, kad teritorija, kurioje yra UAB „Kristiana“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, turi būti rekultivuota, nurodyti tokio sprendimo motyvus ir pagrindimą, šių sprendimų įgyvendinimo tvarką, taip pat aiškiai nurodyti kompensavimo teisinį bei ekonominį mechanizmą ir aiškius terminus.
    3. Tarnyba 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. V3-V3-938(12.1) informavo pareiškėją, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), rekreacinio prioriteto zonoje, nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano teritoriją. Paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, jog planuojama teritorija Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos jūrinio draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose.
    4. UAB „Kristiana“ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė 2016 m. liepos 20 d. skundą „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)“, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. V3-V3-938(12.1) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo“, taip pat įpareigoti Tarnybą pagal UAB „Kristiana“ pateiktus 2016 m. birželio 14 d. pasiūlymus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) pakoreguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pagrindu tikslinamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir, jeigu kils poreikis, atlikti kitas teritorijų planavimo procedūras, reikalingas pareiškėjo pasiūlymams patenkinti. Skunde pareiškėjas nurodė argumentus dėl minėto Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. rašto nepagrįstumo.
    5. VAGK 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 3R-307(AG-238/01-2016) bylą pagal pareiškėjo Skundą nutraukė, motyvuodama tuo, kad byla nėra priskirta jos kompetencijai, nes ginčijamas individualus administracinis aktas turėjo būti skundžiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka – teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. VAGK nurodė, kad pagal TPĮ 37 straipsnio 1 dalį pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Komisija pažymėjo, kad iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog Teritorijų planavimo įstatymas numato specialią asmenų pasiūlymų atmetimo (nenagrinėjimo) atveju ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką – ginčas nagrinėjamas VTPSI, kuri pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalį yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Tuo tarpu pagal Komisijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą VAGK nesprendžia ginčų, kuriems įstatymai numato kitokią tvarką, o pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą Komisija priima sprendimą bylą nutraukti, jei byla nepriskirta jos kompetencijai. Atitinkamai VAGK ginčijamu Sprendimu, atsižvelgusi į tai, kad ginčas dėl pasiūlymų vertinimo (nevertinimo) iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nėra priskirtas jos kompetencijai, bylą nutraukė.
  3. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi praktikos, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą ir kt.) (rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012). Individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą, ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises.
  4. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjui šioje byloje atstovauja kvalifikuoti advokatai, kurie privalo gerai išmanyti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą, kurių pagrindu rengia skundus. Advokatams, atstovaujantiems pareiškėjui teritorijų planavimo klausimais, turėjo būti žinoma Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, kad planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. ginčams, susijusiems su asmenų pasiūlymais, teikiamais dėl teritorijų planavimo dokumentų, yra nustatyta speciali išankstinė ginčų nagrinėjimo neteisminė tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Tarnyba savo 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) nurodė netikslią jo apskundimo tvarką, nepanaikina minėtos specialios teisės normos galiojimo ir prievolės pareiškėjui laikytis specialiame įstatyme nustatytos apskundimo tvarkos. Tuo tarpu, jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių pareiškėjas praleido apskundimo terminą, įstatymas suteikia jam teisę šį terminą prašyti atnaujinti. Taigi, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi kreiptis į VTPSI, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodydamas termino praleidimo priežastis. Teismas kartu pabrėžė, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas grąžinti skundą VAGK nagrinėti iš naujo prieštarauja specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo įstatyme) įtvirtintai ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkai.
  5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas elgesio modelis, privalomas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (rėmėsi LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-985/3D-888 patvirtintame Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas).
  6. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (VTPSI). Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (VTPSI). Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad teritorijos planavimo dokumentas teikiamas tikrinti VTPSI, pasibaigus TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytam planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus dėl teritorijos planavimo dokumento pateikusiems asmenims apskundimo terminui, t. y. praėjus 10 dienų. Pagal TPĮ 26 straipsnio 13 dalį VTPSI privalo per nustatytą terminą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą ir pateikti patikrinimo aktą.
  7. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis TPĮ 32 straipsniu, 2016 m. birželio 14 d. pateikė pasiūlymą planavimo organizatoriui – Tarnybai, kurį pavadino „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir jame aiškiai suformulavo savo siūlymą: „žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), kuriame yra UAB „Kristiana“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kurį UAB „Kristiana“ atlygintinai valdo ir naudoja faktinės žemės nuomos pagrindu, išskirti į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną – NRu, nustatant, kad pastatai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda“. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė konkretų pasiūlymą tvarkymo planui – pakeisti konkrečios teritorijos aplinkos apsaugos teisinį režimą.
  8. Atitinkamai planavimo organizatorius – Tarnyba, laikydamasis TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. V3-983(12.1) atsakė pareiškėjui, kad jo rašte minima teritorija (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), rekreacinio prioriteto zonoje, su pastatais) nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) tvarkymo plano teritoriją, t. y. Tarnyba pareiškėjo pasiūlymą motyvuotai atmetė. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo pasiūlymai nebuvo vertinami, kaip pateikti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, ir kad atsakovo atsakymo apskundimui netaikomos Teritorijų planavimo įstatymo normos. Teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir Tarnybos atsakymas į jį atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl Tarnybos atsakymas turėjo būti skundžiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. VTPSI.
  9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija teisingai ištyrė faktines aplinkybes ir iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes yra neteisėtas, priimtas formaliai, visiškai neįvertinus atsakovo atliktų veiksmų, susijusių su pareiškėjui pateiktu išaiškinimu dėl individualaus akto apskundimo tvarkos, ir jų reikšmės pareiškėjo teisių gynybos užtikrinimui.
    1. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo prašymas grąžinti Skundą VAGK nagrinėti iš naujo prieštarauja specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo įstatyme) įtvirtintai ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkai. Šiuo aspektu pareiškėjas pakartoja savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus.
    2. Taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasiūlymai buvo vertinami kaip pateikti pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir atsakovo atsakymo apskundimui taikomos šio įstatymo normos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog ginčijamas atsakovo aktas buvo priimtas ne pagal Teritorijų planavimo įstatymą, o bendra tvarka, patvirtina tai, kad: 1) gavus ginčijamą atsakovo aktą paaiškėjo, jog pareiškėjo pateiktas 2016 m. birželio 14 d. „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ neapėmė planuojamos teritorijos, t. y. pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo programą pareiškėjui priklausančių pastatų teritorija, (duomenys neskelbiami), nebuvo tikslinama ir iš viso nepateko į planuojamos teritorijos sprendinius; 2) ginčijamame atsakovo akte buvo nurodyta, kad pareiškėjo pasiūlymas net nebuvo svarstomas, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, šiuos pasiūlymus privalo arba priimti, arba motyvuotai atmesti, bet ne visiškai jų nesvarstyti; 3) ginčijamame akte atsakovas aiškiai nurodė, kad aktas skundžiamas bendra tvarka.
    3. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad aplinkybė, jog asmuo pats turi bylinėjimosi teisme patirties ar yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, nešalina valstybės institucijos atsakomybės už netinkamą individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimą (jeigu skundžiamame akte buvo nurodyta neteisinga akto apskundimo tvarka) (remiasi LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-124-858/2015). Šiame kontekste pareiškėjas pakartoja savo argumentus dėl aktą surašiusios valstybės institucijos pareigos tiksliai nurodyti administracinio akto apskundimo tvarką, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pabrėžia, kad teismas nevertino atsakovo veiksmų nurodant akto apskundimo tvarką ir jų reikšmės pareiškėjo teisių gynybai.
  2. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.
    1. Tarnyba nurodo, kad sutinka su VAGK ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjama byla nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta speciali ikiteisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka – skundo nagrinėjimas VTPSI. Taigi, atsakovo manymu, šiuo atveju byla negali būti grąžinta iš naujo nagrinėti VAGK.
    2. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant VAĮ normas, laikomasi praktikos, kad „individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, inter alia pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą, ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises“ (remiasi LVAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui šioje byloje atstovauja kvalifikuoti advokatai.
    3. Be to, atsakovas pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių pareiškėjas praleido apskundimo terminą, įstatymas suteikia jam teisę šį terminą prašyti atnaujinti. Tą patį ginčijamame sprendime konstatavo ir teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas turi kreiptis į VTPSI ir prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas termino praleidimo priežastis.
    4. Atsakovas kartu pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų specialiųjų teisės aktų taikymo bei tvirtina, kad pareiškėjo pateiktas „Pasiūlymas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo)“ ir Tarnybos atsakymas į jį visiškai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl Tarnybos atsakymas turėjo būti skundžiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. VTPSI.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjo UAB „Kristiana“ 2016 m. liepos 20 d. skundas „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)“ nagrinėtinas VAGK, t. y. ar byla pagal nurodytą pareiškėjo Skundą priskirtina Komisijos kompetencijai. Šiuo atveju VAGK laikėsi pozicijos, kad byla pagal minėtą pareiškėjo Skundą dėl Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1) nėra priskirta jos kompetencijai, nes ginčijamas individualus administracinis aktas turėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka – teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas pritarė Komisijos nuomonei.
  2. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, iš esmės nenurodydamas jokių naujų nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių.
  4. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš UAB „Kristiana“ Tarnybai pateikto 2016 m. birželio 14 d. pasiūlymo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) matyti, jog pareiškėjas planavimo organizatoriui – Tarnybai – suformulavo siūlymą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), kuriame yra UAB „Kristiana“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kurį UAB „Kristiana“ atlygintinai valdo ir naudoja faktinės žemės nuomos pagrindu, išskirti į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną – NRu, nustatant, kad pastatai turi būti ne didesni kaip 1 aukšto su mansarda. Taigi, pareiškėjas planavimo organizatoriui pateikė konkretų pasiūlymą dėl tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) – pakeisti konkrečios teritorijos aplinkos apsaugos teisinį režimą.
  5. Be to, pareiškėjas VAGK pateiktame 2016 m. liepos 20 d. skunde „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. atsakymo Nr. V3-V3-938(12.1)“ prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. V3-V3-938(12.1) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo“, taip pat įpareigoti Tarnybą pagal UAB „Kristiana“ pateiktus 2016 m. birželio 14 d. pasiūlymus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) pakoreguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pagrindu tikslinamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir, jeigu kils poreikis, atlikti kitas teritorijų planavimo procedūras, reikalingas pareiškėjo pasiūlymams patenkinti. Atitinkamai iš pareiškėjo VAGK pateiktame Skunde suformuluotų reikalavimų ir jame dėstomų argumentų akivaizdu, kad pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju jo Tarnybai pateikti pasiūlymai buvo vertinami (yra vertintini), kaip pateikti pagal TPĮ.
  6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, jog VAGK ir pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu Teritorijų planavimo įstatymo ir Priežiūros įstatymo normų perrašymu, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino šalių išsakytų argumentų dėl konkrečios susidariusios specifinės faktinės situacijos, atmestini.
  7. Tuo tarpu pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, šiuo atveju – VTPSI (Priežiūros įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 3 str. 4 d.). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog Tarnyba savo 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. V3-938(12.1) nurodė netikslią jo apskundimo tvarką, nepanaikina specialios teisės normos galiojimo ir prievolės pareiškėjui laikytis specialiame įstatyme nustatytos apskundimo tvarkos.
  8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.) (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012 ir kt.). Juolab, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovauja kvalifikuoti teisininkai – advokatai.
  9. Nurodyta aplinkybė galėtų būti reikšminga nebent sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų kreiptis į VTPSI, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodydamas šio termino praleidimo priežastis.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai