Byla eAS-587-438/2015

Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, be kita ko, dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. S‑I98(7‑161/2014) (toliau – ir Komisijos sprendimas) panaikinimo.

5Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Komisijos sprendimo panaikinimo 2014 m. lapkričio 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10550-208/2014 nustatė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. spalio 14 d., todėl atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad praleido terminą skundui paduoti, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Ginčijamas Komisijos sprendimas jam buvo išsiųstas 2014 m. spalio 10 d., todėl jo gavimo data laikoma 2014 m. spalio 17 d.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą priimti atsisakė.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo konstatuota, jog Komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, t. y. pagal faktinį sprendimo įteikimą. Nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. spalio 14 d., todėl pareiškėjas, pateikęs skundą teismui 2014 m. lapkričio 6 d., praleido skundo teismui padavimo terminą. Ši aplinkybė buvo nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-10550-208/2014.

9Teismas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sutuoktinės liga, nurodė, kad ji nelaikytina nepagrįstai suvaržiusia jo galimybę skundą pateikti per nustatytą terminą.

10Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su skundo padavimo termino praleidimu dėl ginčijamame sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos, teismas pažymėjo, kad atskirais atvejais apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai įvertinti skundo padavimo terminą, be to, skundžiamame sprendime inter alia nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo įteikimo. Kilus neaiškumų dėl teisės normų aiškinimo pareiškėjas turėjo ir galėjo aktyviai domėtis ir sužinoti, kaip jos turi būti aiškinamos. Taigi pareiškėjas veikė nesilaikydamas priimtino protingo ir apdairaus veiklos standarto, todėl praleido skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių.

11III.

12Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

13Nurodo, kad praleido skundo teismui padavimo terminą, nes dėl teisinių žinių trūkumo buvo suklaidintas Komisijos sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos. Komisijos sprendime nurodyta, kad skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas per 20 dienų nuo jo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, o tokia diena laikoma penkta darbo diena, einanti po siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Komisija sprendimą perdavė paštui 2014 m. spalio 10 d., penkios darbo dienos suėjo 2014 m. spalio 17 d., o skundas teismui buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. nepraleidus 20 dienų skundo teismui padavimo termino.

14Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl jo sutuoktinės ligos, taip pat aplinkybes, susijusias su jo šeimos materialine padėtimi bei galimybe naudotis kvalifikuota teisine pagalba. Pareiškėjas neturi galimybės naudotis kvalifikuota teisine, taip pat ir nemokama valstybės garantuojama, pagalba dėl mažų pajamų, taip pat dėl mokesčių administratoriaus veiksmų.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą nagrinėti, teisėtumas ir pagrįstumas.

18Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

20Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

21Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

22Bylos medžiaga nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-198(7-161/2014) pareiškėjui paštu išsiuntė 2014 m. spalio 10 d., pareiškėjas šį sprendimą gavo 2014 m. spalio 14 d. Skundas dėl minėto Komisijos sprendimo teismui pirmą kartą buvo pateiktas 2014 m. lapkričio 6 d., nors paskutinė diena atlikti šį procesinį veiksmą buvo 2014 m. lapkričio 3 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Komisijos sprendimo pateikė praleidęs nustatytą terminą 3 dienas.

23Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, be kita ko, nurodo, jog skundžiamame Komisijos sprendime buvo nurodyta klaidinanti jo apskundimo tvarka, ir dėl šios priežasties buvo suklysta apskaičiuojant skundo padavimo pirmosios instancijos teismui termino paskutinę dieną.

24Vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog ,,skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos“. Pareiškėjas (jo teigimu), vadovaudamasis Komisijos sprendime nurodyta jo apskundimo termino skaičiavimo tvarka, apskaičiavo, kad 20 dienų Komisijos sprendimo apskundimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 17 d. (penkta darbo diena, einanti po šio sprendimo įteikimo pašto įstaigai dienos – 2014 m. spalio 10 d.) ir suėjo 2014 m. lapkričio 6 d. Šią dieną pirmą kartą ir buvo pateiktas skundas dėl Komisijos sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

25Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė („<...> Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos“) yra taikoma tik tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-245/2013). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų apie faktinį Komisijos sprendimo pareiškėjui įteikimą, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju nebuvo objektyvaus pagrindo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostata. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos sprendimui yra taikytini reikalavimai, keliami individualiam administraciniam aktui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013).

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, daro išvadą, kad byloje nesant duomenų apie pareiškėjo atitinkamą teisinį išsilavinimą ar tai, jog jis naudojosi teisine pagalba, pareiškėją iš tiesų galėjo suklaidinti Komisijos sprendime nurodyta jo apskundimo termino skaičiavimo tvarka, kuria vadovaudamasis pareiškėjas skundą pateikė laiku. Be to, šiuo atveju yra svarbi ir ta aplinkybė, kad įstatymų nustatytą skundo padavimo teismui dėl Komisijos sprendimo terminą pareiškėjas praleido nežymiai (3 dienas). Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste, būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

27Pažymėtina, kad tokios nuomonės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės laikėsi ir 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014.

28Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o jo skundo padavimo terminas atnaujinamas; pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą tenkinti ir jo skundo padavimo teismui terminą atnaujinti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo K. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Nutartis neskundžiama.