Byla e2A-1345-730/2015
Dėl neatlygintinio servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui K. Ž., tretieji asmenys A. U. Ž., L. M., A. T., V. L., T. Š., V. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, dėl neatlygintinio servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė nustatyti atsakovo K. Ž. žemės sklype kad. Nr. ( - ) (buvęs A. U. Ž.) neatlygintinį Kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas - 215, servituto plotas 93 m2, servituto žymėjimas plane S4, servituto koordinatės: taško Nr. l (x-6181238.19 y-323465.46), taško Nr. 2 (x- 6181236.52 y-323471.86), taško Nr. 3 (x- 6181235.30 y-323468.29), taško Nr. 4 (x-6181218.10 y- 323455.44), taško Nr. 11 (x-6181220.71 y- 323452.40); nustatyti ieškovo A. V. žemės sklype kad. Nr. ( - ) Kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas), servituto kodas - 103; Kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), servituto kodas - 115; Kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (viešpataujantis daiktas), servituto kodas 114; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė neterminuotą servitutą, suteikiantį A. V. teisę naudotis 93 m2, kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto koordinatės: taško Nr. l (x-6181238.19 y-323465.46), taško Nr. 2 (x- 6181236.52 y-323471.86), taško Nr. 3 (x- 6181235.30 y-323468.29), taško Nr. 4 (x-6181218.10 y- 323455.44), taško Nr. 11 (x-6181220.71 y- 323452.40), taško Nr. 12 (x-6181238.68 y- 323465.82) pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2014-01-09 Servitutų nustatymo planą, pravažiavimui į sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), (viešpataujantis daiktas), esantį adresu ( - ), pro atsakovui K. Ž. priklausantį sklypą (tarnaujantis daiktas), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį, ( - ). Priteisė iš ieškovo A. V. 500 Eur vienkartinę kompensaciją, atsakovui K. Ž. dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 93 m2 žemės sklype, esančiame ( - ) kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), neterminuoto servituto, suteikiančio A. V. teisę nevaržomai naudotis 93 m2 kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku į jo žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V., priteisė iš ieškovo A. V. ir atsakovo K. Ž. po 25,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, jog atsakovo žemės sklype nėra nustatytas kelio servitutas. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė R. S. ir liudytoja P. G., ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė, paaiškino, kad Žemėtvarkos projekte buvo numatytas, atsakovui priklausančiame žemės sklype servitutinis kelias. Šis servitutinis kelias buvo suprojektuotas tam, kad ieškovas bei kitų nurodytų žemės sklypų savininkai galėtų patekti į savo žemės sklypus iš ( - ) gatvės. Ginčijamame žemės sklype servitutas nebuvo įregistruotas tik dėl techninės klaidos. Žemėtvarkos projektu A. U. Ž. (dabartiniam savininkui K. Ž.) ir tretiesiems asmenims T. Š. ir V. Š. (buvę žemės savininkai: M. R., V. L.), L. M., A. T. buvo suformuoti žemės sklypai, suprojektuojant juose 5 metrų pločio kelio servitutą, kaip būtiną patekimui į ieškovo žemės sklypą kad. Nr. ( - ). Privažiuojamasis kelio servitutas yra suprojektuotas Žemėtvarkos projekte, todėl jis turėtų būti numatytas ir žemės sklypų planuose, nes priešingu atveju reikštų, jog žemės sklypų planai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas neturi kito būdo patekti į savo žemės sklypą, kaip per trečiųjų asmenų žemės sklypuose jau nustatytus kelio servitutus, servitutą nustatant ,,pratęsiant“ per atsakovo sklypą. Ieškinio senatis - netaikytina, kadangi ieškovo A. V. atžvilgiu teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Pažeista teisė ieškovui patekti į jam nuosavybės teisę priklausantį sklypą. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog atsakovo žemės sklype turi būti nustatytas neatlygintinis servitutas, kadangi dėl prašomo nustatyti servituto sumažės atsakovo dirbamos žemės plotas. Servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises, tai yra dėl galimybės ieškovui vaikščioti bei įvairiomis transporto priemonėmis važinėti per atsakovo žemės sklypą, sumažėja tarnaujančio daikto savininko privatumas, sudėtingiau šį žemės sklypą aptverti tvora, užtikrinti teritorijos apsaugą, sumažėja nekilnojamojo turto vertė ir k. t. Šioje byloje nustatyto servituto tikslas – suteikti ieškovui teisę neapibrėžtą terminą naudotis 93 m2 kelio servitutu, suteikiančiu ieškovui teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis. Atsakovo žemės paskirtis yra žemės ūkio, sklype pastatų nėra, todėl teismas mano, kad už servituto nustatymą, atsakovui priteistina 500 Eur vienkartinė kompensacija.

4Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-05-12 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą atsakovo žemės sklypo, kaip tarnaujančio sklypo, atžvilgiu, neištyrė visų faktinių aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės, taip pat kitų alternatyvių ir racionalių ieškovo patekimo prie savo sklypo variantų bei nustatė kelio servitutą pažeisdamas ekonomiškumo principą, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.
  2. Nustatytas kelio servitutas negalės būti realiai įgyvendintas ir naudojamas, nes iš lygiagrečiai ginčo sklypams einančio valstybinės reikšmės kelio ( - ), ( - ) gatvės negalės būti įrengta kelio nuovaža ir ieškovas vis tiek negalės naudotis atsakovo sklypo sąskaita įrengtu servitutiniu keliu. Tai patvirtina 2015-03-12 į bylą atsakovo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-03-25 raštas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-04-14 raštas.
  3. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas dėl suėjusio senaties termino, kadangi nenustatyta, kad ieškovo teises pažeidė atsakovas ar kiti su atsakovu susiję asmenys, be svarbių priežasčių ieškovas ilgiau nei 10 metų nesirūpino servituto įteisinimu.
  4. Apeliacines instancijos teismui konstatavus, kad byloje egzistuoja pagrindas nustatyti kelio servitutą, atsakovas žemiau išdėstytais motyvais nesutinka su teismo priteistos kompensacijos dydžiu ir prašo ją padidinti iki 2604 Eur sumos, nes teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, todėl nustatė nepakankamo ir neteisingo dydžio kompensaciją, taip netinkamai taikė CK 4.129, 6.249 straipsnius.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nei viename atsakovo minimame teritorijų planavimo dokumente nėra numatytas servitutinis kelias kitoje vietoje nei jis buvo suprojektuotas Klaipėdos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir nustatytas patvirtinus šį projektą, todėl atsakovo teiginiai apie alternatyvius servitutinius kelius neatitinka tikrovės ir yra neįrodyti. Dėl ieškinio senaties - ieškovas negalėjo prižiūrėti ar įrengti kelio servituto, kadangi jis nebuvo įregistruotas atsakovo žemės sklype, taip pat negalėjo įrengti privažiuojamojo kelio ir jo prižiūrėti, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Servitutas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projektu ir nustatytas administraciniu aktu, kuriuo buvo patvirtintas projektas, ir svarbu tai, kad pretendentas A. U. Ž. žinojo apie tai, todėl nėra teisinio pagrindo servituto atlyginimui. Apelianto argumentai dėl kompensacijos didinimo nepagrįsti.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys T. Š. ir V. Š. nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas kelio servitutas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir priteista iš ieškovo vienkartinė kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

11CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

12CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „N. B.“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

13Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2003-08-22 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr.55/10989 ir įsakymo Nr.13.6-2582 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,1513 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 255). Tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų yra trys žemės sklypai, kurie priklauso į šią bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims. Su atsakovu ribojasi Žemėtvarkos projekte Nr. 272 pažymėtas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. buvo ( - ). Šį žemės sklypą po M. R. mirties paveldėjimo teisės liudijimu Nr. NB2-1958 įgijo V. L., sklypas buvo atidalintas ir sklypo dalis, per kurią prašoma nustatyti servitutą, 2014-07-17 pirkimo – pardavimo sutartimi perleista T. Š. ir V. G. (Š.). T. Š. ir V. G. (Š.), priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), kuriame įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Servituto teisės naudotojai be kitų sklypų savininkų nurodytas ieškovas, žemės sklypo savininkas Nr. 255 (b. l. 98-100). Pateiktame žemės sklypo plane matyti, jog jame suprojektuotas kelio servitutas, lygiagrečiai keliui ( - ), šio kelio plotis 4,06-4,02 m (b. l. 55). Su ankščiau nurodytu T. Š. ir V. Š. priklausančiu žemės sklypu, ribojasi L. M. priklausantis žemės sklypas, kuris Žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 271, kadastro Nr. ( - ), kuriame įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas) (b. l. 101-102). Byloje pateiktas šio žemės sklypo planas patvirtina, kad šiame sklype suprojektuotas servitutas, einantis lygiagrečiai regioniniam keliui ( - ), šio kelio plotis - 5 m (b. l. 64). Su aukščiau nurodytu L. M. priklausančiu žemės sklypu, ribojasi A. T. žemės sklypas, Žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 269, kadastro Nr. ( - ), kuriame įregistruotas kelio servitutas - važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Servituto teisės naudotojais nurodytas ieškovas (žemės sklypo savininkas Nr. 255), tretieji asmenys T. Š. ir V. Š. (žemės sklypo savininkai Nr. 272), trečiasis asmuo L. M. (žemės sklypo savininkė Nr. 271) (b. l. 103). Atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis, servitutas nėra įregistruotas, byloje esančiame žemės sklypo plane kelio servitutas taip pat nėra suprojektuotas (b. l. 123-124, 56).

14Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą atsakovo žemės sklypo, kaip tarnaujančio sklypo, atžvilgiu, neištyrė visų faktinių aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės, taip pat kitų alternatyvių ir racionalių ieškovo patekimo prie savo sklypo variantų bei nustatė kelio servitutą pažeisdamas ekonomiškumo principą, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu.

15Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2730 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai 255, 272, 271, 269, 268. Į žemės sklypą Nr. 255 buvo numatytas privažiavimas, per sklypus Nr. 272, 271, 269, 268, suprojektuojant 5 metrų pločio kelio servitutą, lygiagrečiai valstybiniam keliui ( - ). 2007 m. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių, ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas, kuriame buvo taip pat suprojektuotas kelias per ginčo sklypus. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog minėtais dokumentais kelio servitutas buvo nustatytas.

16Iš byloje esančio ieškovo sklypo plano matyti, jog ieškovo sklypas iš šiaurinės dalies ribojasi su keliu Nr. 2212 ( - ). Nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ su prašymu įrengti nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 2212, tačiau nuovažos įrengti nebuvo galima dėl eismo saugumo ir didelio aukščių skirtumo tarp kelio ir žemės sklypo. Ieškovas 2013-07-01 kreipėsi Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su tapačiu prašymu, kuri pritarė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nuomonei, jog įrengti nuovažą į ieškovo sklypą nėra techninių ir juridinių galimybių, kadangi nuovažos įrengimas neatitiktų kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162, 166, 169 punktų reikalavimų bei netektų prasmės įdiegtos eismo saugumo priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas išnaudojo galimybes patekti į savo sklypą nuo rajoninio kelio, tačiau tokios alternatyvos nėra.

17Iš rytinės dalies bei pietryčių ieškovo žemės sklypas kaip jau buvo minėta anksčiau, ribojosi su M. R., vėliau V. L. priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. ( - ), kuris buvo atidalintas ir sklypo dalis, per kurią suprojektuotas servitutas, pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas T. Š. ir V. Š.. Iš M. R. detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, jog likusiame žemės sklype daugiau servitutų, per kuriuos ieškovas galėtų pasiekti savo sklypą iš gatvės pavadinimu ( - ), nėra suprojektuota. Ieškovo sklypas vakarinėje dalyje ir dalyje pietuose ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. ( - ), kuris priklauso S. V.. Iš pateikto šio sklypo detaliojo plano bei jo aiškinamojo rašto nustatyta, jog šiame sklype numatyti kelio servitutai, tačiau kelio servituto, kuriuo ieškovas galėtų pasiekti savo sklypą iš ( - ) gatvės, nėra. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog per minėtus sklypus ieškovas turi galimybę privažiuoti prie savo sklypo iš ( - ) gatvės. Be to atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog prieš rengiant M. R. detalųjį žemės sklypo planą, ieškovas prašė pakeisti šiame sklype esančio servituto, kuris dabar yra T. Š. ir V. Š. žemės sklype, padėtį, jog ieškovas galėtų pasiekti savo sklypą iš ( - ) gatvės, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

18Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kitų galimybių ieškovui patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą, nėra. Pastebėtina ir tai, jog vertinant ekonomiškumo ir tikslingumo prasme, Žemėtvarkos plane jau esant suprojektuotam kelio servitutui per trečiųjų asmenų ir atsakovo sklypą, netikslinga ir neekonomiška būtų nustatyti servitutą per kitų kaimyninių sklypų savininkų žemės sklypus.

19Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu servitutas negalės būti realiai įgyvendintas, nes nuo ( - ) gatvės negalės būti įrengta kelio nuovaža. Tokias aplinkybes, atsakovo nuomone, įrodo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-03-25 raštas Nr. (5.1.22)-A5-1175 bei 2015-04-14 raštas Nr. (5.1.40)-A5-1801. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

20Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-03-25 rašto matyti, jog nuovažą įrengti nuo ( - ) gatvės neįmanoma, kadangi neaiški servitutinio kelio kilmė, kokiu pagrindu jis planuojamas be to neatitinka reikalavimų, taikomų sankryžoms ir įvažiavimams pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Tačiau iš vėlesnio 2015-04-14 rašto nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė pakeitė savo poziciją ir priešingai, nei teigia apeliantas, nurodo, jog nuovažos įsirengimo iš ( - ) gatvės prisijungimo sąlygų ieškovas negali gauti, tik tol, kol nėra įregistruotas servitutas atsakovo žemės sklype. Faktas, jog apskritai nėra galimybės įsirengti nuovažai savivaldybės rašte nėra konstatuotas. Todėl apelianto argumentas apie kelio servituto realaus funkcionavimo negalimumo atmestinas.

21Papildomai pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2013-04-05 rašte išnagrinėjusi ieškovo žemės sklypo privatizavimo byloje esančius dokumentus, preliminarių matavimų planą ir abrisą, nurodė, jog privažiuojamasis kelias prie ieškovo žemės sklypo numatytas šio žemės sklypo šiaurėje ir turėtų patekti į atsakovo ir byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų žemės sklypus (b. l. 13-15). Kaip nustatyta, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja P. G., kuri yra ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė, parodė, jog žemėtvarkos projekte buvo suformuotas servitutinis kelias lygiagrečiai ( - ), tačiau dėl techninės klaidos nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypo planą. Liudytoja papildomai parodė, jog rengiant žemėtvarkos projektą, negalėjo būti suprojektuotas žemės sklypas be privažiavimo prie jo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti žemėtvarkos projekto autorės paaiškinimais.

22Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisminį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ekonomiškiau ir racionaliau atsakovui naudotis prašomu nustatyti kelio servitutu, o kitų alternatyvų atsakovui patekti į savo sklypą nėra, todėl pagrįstai nustatė atsakovo žemės sklype kelio servitutą.

23Dėl kompensacijos už nustatytą servitutą

24CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Pažymėtina tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog CK 4.129 straipsnyje numatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).

25Servituto nustatymas teismo sprendimu yra pagrindas spręsti, ar nustatyti prievolę mokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo (CK 4.129 straipsnis). Atlygintinio servituto atveju tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą (CK 4.129 straipsnis). Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika. Esant pagrindo tokia metodika gali būti taikoma kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti, tačiau teismas neprivalo jos taikyti tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

26Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

27Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą dydžiu, motyvuodamas tuo, jog kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi bei Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytos žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 2 punktu atsakovui turėtų būti priteisiami nuostoliai atsižvelgiant į sunaikinamų sodinių ir prarastos galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę paskirtį, vertę. Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

28Žemės sklypams servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). V. Ž. įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktu, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka (vadovaujantis Žemės servitutų nustatyto administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypuose, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Privačiuose žemės sklypuose administraciniu aktu servitutai nustatomi tik tada kai: pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3,4,5 punktai).

29Kadangi šioje byloje formuojant atsakovo žemės sklypą, jame apskritai nebuvo nustatytas servitutas, o Žemėtvarkos projekte numatytas kelio servitutas atsakovo žemės sklype nebuvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, todėl išvadai padaryti, jog servitutas atsakovo žemės sklype nustatytas administraciniu aktu, nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos atsakovui dydžio pagrįstai nesivadovavo Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytos žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, kurios pagrindu atsakovas prašo priteisti nuostolius už medelių sunaikinimą ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį pagal tikslinę paskirtį. Be to metodikoje reglamentuojamas dėl žemės servituto, o ne dėl kelio servituto atsiradusių nuostolių apskaičiavimas, taip pat nustatytas ne visų rūšių nuostolių apskaičiavimas.

30Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog servitutas atsakovo žemės sklype turi būti atlygintinis, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio įvertino nustatymui reikšmingas aplinkybes: įvertino atsakovo žemės sklypo vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre bei servituto proporcingai užimamą plotą žemės sklype, jog servitutas suvaržo atsakovo teises, sumažėja tarnaujančio daikto savininko privatumas, sunkiau aptverti sklypą tvora, užtikrinti teritorijos apsaugą, todėl priteisė iš ieškovo 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją.

31Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu, kadangi kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovui priklauso 0,2267 ha ūkio paskirties žemė, nustatytas servitutinis kelias užims tik 93 m2 kas sudaro labai mažą žemės sklypo ploto dalį, servitutas nustatytas neterminuotai, kadangi žemės sklype auginama žemės ūkio produkcija, nėra gyvenamųjų statinių, kurių vertė sumažėtų ar privažiavimas prie jų apsunkėtų dėl nustatyto servitutinio kelio, žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas kelio servitutas lieka atsakovo nuosavybe. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nesivadovavo atsakovo pateiktais skelbimais apie panašių žemės sklypų kainas toje pačioje vietovėje, pažymėtina, jog atsakovo pateikti į bylą skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kurie neturi teismui iš anksto nustatyto galios (CPK 185 straipsnis). Teismas pagrįstai atsižvelgė į Nekilnojamojo registro duomenų banke nurodytą atsakovo žemės sklypo vertę, kuri buvo nustatyta 2014-06-30, tai yra bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad žemės sklypų pardavimo skelbimuose nurodytos kainos penkis ar šešis kartus didesnės, neįrodo, jog būtent tiek minėti sklypai yra verti. Atsakovas, siekdamas paneigti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke nurodytą rinkos vertę, galėjo pateikti turto vertintojo išvadą apie žemės sklypo vertę. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos rinkti įrodymus, todėl atsakovo teiginys, jog teismui nesutikus su pateiktuose skelbimuose nurodyta turto kaina, turėjo svarstyti dėl ekspertizės skyrimo, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

32Kaip jau minėta anksčiau, konkrečius nuostolius dėl servituto nustatymo, turi įrodyti tarnaujančio daikto savininkas (CPK 178 straipsnis). Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Atsakovas teigia, jog dėl kelio servituto nustatymo patirs 120 Eur nuostolius dėl medelių perkėlimo ir 100 Eur nuostolius kasmet dėl derliaus sumažėjimo. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų medelių perkėlimo išlaidas, nėra įrodymų apie atsakovo kasmet gaunamas pajamas iš derliaus išauginamo žemės sklype, nėra įrodymų, jog atsakovas apskritai gauna pajams iš šio žemės sklypo, neatmetama galimybė, jog atsakovas išaugintą derlių naudoja tik savo šeimos reikmėms. Todėl pagrindo priteisti šiuos nuostolius nėra.

33Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

34 Dėl ieškinio senaties termino

35Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas dėl suėjusio senaties termino, vadovaujantis CK 4.130 straipsniu, CK 4.136 straipsniu, CK 1.125 straipsnio 1 dalimi.

36Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinio senatis netaikytina, kadangi ieškovo atžvilgiu teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Pažeista teisė ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

37Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

38Kaip jau buvo minėta, 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2730 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai 255, 272, 271, 269, 268. Į žemės sklypą Nr. 255 (ieškovo) buvo numatytas privažiavimas, per sklypus Nr. 272, 271, 269, 268, suprojektuojant 5 metrų pločio kelio servitutą, lygiagrečiai valstybiniam keliui ( - ). Ieškovas žemės sklypą Nr. 255 įgijo 2003-08-22 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/10989 ir įsakymo Nr.13.6-2582 pagrindu. Byloje įrodymų, kada ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises, jog jis negali privažiuoti prie savo sklypo, nėra, tačiau net ir laikant, kad ieškovas apie pažeistas teises turėjo sužinoti tik įsigijęs sklypą, tai yra 2003 metais, konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti suėjo nėra pagrindo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas dar 2012-09-13 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių dėl servituto nustatymo, kad turėtų galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypo, vadinasi iki to laiko ieškovui nebuvo kilusi būtinybė privažiuoti prie sklypo. Be to, ne dėl ieškovo kaltės ar neveikimo jis neturėjo galimybės nei pasirūpinti servituto įteisinimu, nei juo naudotis, kadangi servitutas neįregistruotas atsakovo žemės sklype dėl techninės klaidos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.

39Servituto pasibaigimo pagrindai yra nurodyti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje ir servitutas gali pasibaigti tik minėtoje normoje nustatytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). Kaip vienas iš pagrindų servitutui pasibaigti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatytas senaties termino suėjimas. Detaliau šis servituto pasibaigimo pagrindas reglamentuotas CK 4.136 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovas savo noru nesinaudojo servitutu daugiau nei dešimt metų, kaip jau minėta anksčiau, ieškovas neturėjo galimybės naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, kadangi dėl techninių kliūčių atsakovo sklype servitutas nebuvo įregistruotas. Be to, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-12-11) dėjo visas pastangas patekti į savo sklypą per nustatytą servitutą arba surasti alternatyvų būdą privažiavimui.

40Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje

41Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė materialines teisės normas (CK 4.126 straipsnis, 4.129 straipsnis), reglamentuojančias servituto ir prievolės mokėti kompensaciją nustatymą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnis).

45Atmestus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

47palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys T. Š. ir V. Š. nesutinka... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1... 10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 11. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas –... 12. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant... 13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2003-08-22 Klaipėdos... 14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame... 15. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 1999-12-28 Klaipėdos apskrities... 16. Iš byloje esančio ieškovo sklypo plano matyti, jog ieškovo sklypas iš... 17. Iš rytinės dalies bei pietryčių ieškovo žemės sklypas kaip jau buvo... 18. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog... 19. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu... 20. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-03-25... 21. Papildomai pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio... 22. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisminį reglamentavimą, formuojamą... 23. Dėl kompensacijos už nustatytą servitutą ... 24. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių,... 25. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra pagrindas spręsti, ar nustatyti... 26. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti... 27. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 28. Žemės sklypams servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus ir tvarką... 29. Kadangi šioje byloje formuojant atsakovo žemės sklypą, jame apskritai... 30. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog servitutas atsakovo... 31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 32. Kaip jau minėta anksčiau, konkrečius nuostolius dėl servituto nustatymo,... 33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas... 34. Dėl ieškinio senaties termino... 35. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovo ieškinys turėjo būti... 36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinio senatis netaikytina,... 37. Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 38. Kaip jau buvo minėta, 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu... 39. Servituto pasibaigimo pagrindai yra nurodyti CK 4.130... 40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 41. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje... 42. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai... 45. Atmestus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 47. palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d....