Byla 2A-1048-259/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovės D. S. atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovo G. S. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-91/2012 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui G. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų reikalavimų ir

Nustatė

2Ieškovė D. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.1-10, 74-77) prašė nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukters K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 450 Lt per mėnesį dukters išlaikymui, priteisti ieškovei 2/3 dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto, nustatyti naudojimosi gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarką bei padalinti kitą šalių bendrą turtą ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje siūlomu būdu.

3Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-01-24 sprendimu (t.1, b.l.128-137) ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino visiškai: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. S. ir atsakovo G. S., įregistruotą 1987-08-15 Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.286, nutraukė dėl abipusės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „S.‘, atsakovui - „S.“; 3) nustatė nepilnametės dukros K. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. S. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2011-08-21) iki dukros pilnametystės, nustatydamas ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; 5) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis 2/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 2 500 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 6 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 760 Lt; žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 169 000 Lt; 6) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis 1/3 dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 2 500 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 6700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 760 Lt; žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 169 000 Lt; 7) nustatė sekančią naudojimosi gyvenamosiomis bei negyvenamosiomis patalpomis tvarką: ieškovei nustatė naudotis pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ir pripažino asmeninės nuosavybės teises į patalpas, pažymėtas indeksais 1-1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8, kurių bendras plotas yra 94,44 kv. m; atsakovui nustatė naudotis pastogėje esančiomis patalpomis ir pripažino nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-10; 1 -11; 1-13, kurių bendras plotas yra 67,55 kv. m; ieškovei nustatė naudotis rūsyje esančiomis patalpomis ir pripažino nuosavybės teise Nr. R-3; R-4; R-5; R-6; atsakovui nustatė naudotis patalpa ir pripažino nuosavybės teise Nr. R-2; ieškovei ir atsakovui patalpa Nr. R-1 nustatė naudotis bendrai; ieškovei pripažino nuosavybės teises ir nustatė naudotis ūkio pastato patalpomis - tvartu bei lauko virtuve; atsakovui pripažino nuosavybės teises ir nustatė naudotis ūkio pastato patalpa - garažu, taip pat priestatu; 8) ieškovei pripažino asmeninės nuosavybės teises į automobilius: Audi – A4, valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 3000 Lt, ir Audi 80, valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 800 Lt; 9) atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis pripažino šiuos automobilius: BMW316, valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, Audi – 80, valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 500 Lt, ir BMW – 318, valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 1000 Lt; 10) priteisė ieškovei iš atsakovo 3 200 Lt turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą; 11) priteisė iš atsakovo 1 911,60 Lt žyminio mokesčio valstybei už jam priteisto nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį, 301 Lt žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo priteisimą nepilnametei dukrai ir už santuokos nutraukimą bei 10,40 Lt turėtų pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų ir šaukimų išsiuntimą šalims; 12) priteisė iš ieškovės 3 787,20 Lt žyminio mokesčio valstybei už jai priteisto nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį; 13) sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo įpareigojo vykdyti skubiai.

4Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 1987-08-15 (t.1, b.l.11). Gyvenant santuokoje, gimė trys dukros G., K. ir K.. Dukra K. S., gim. ( - ), yra nepilnametė (t.1, b.l.12). 2001 m. atsakovui išvykus į Angliją, šalys bendro ūkio nevedė ir pilnaverčio santuokinio gyvenimo nuo 2001 m. negyveno, viena ieškovė išaugino ir išauklėjo tris dukras. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovės ir atsakovo abipusės kaltės. Atsakovui sutinkant, teismas nustatė šalių dukters K. S. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo ieškovės prašytą išlaikymą dukrai. Spręsdamas bendro sutuoktinių turto padalinimo klausimą, teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros K. ir kitų dviejų kartu gyvenančių dukrų interesus, jų poreikius, ieškovei tekusią didesnę naštą auginant ir ugdant šalių dukras, tai, jog šalių dukros čia išaugo, ieškovei su dukromis namas yra reikalingesnis, nei atsakovui, kuris į namus grįžta tik atostogų metu, teismas, vadovaudamasis CK 3.123 str. 1 d., nukrypo nuo sutuoktinių bendro turo lygių dalių principo ir priteisė ieškovei 2/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto, atsakovo motyvus dėl nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant turtą natūra bei įpareigojant išmokėti ieškovei 90 000 Lt kompensaciją, atmesdamas. Teismas sprendė, jog toks turto padalijimas labiausiai atitiks protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Teismas taip pat nustatė, jog tam, kad patektų į pastogę ir galėtų naudotis jam priskirtomis patalpomis, atsakovas turėtų įsirengti laiptinę iš lauko pusės. Tokiu būdu ieškovė ir atsakovas neturėtų jokių bendro naudojimo patalpų. Teismo vertinimu, įrengti laiptinę iš lauko pusės yra įmanoma, kadangi šalys šią galimybę svarstė tuo atveju, jeigu kuri nors iš dukrų pasiliktų gyventi tėvų namuose ir jai būtų skiriamos pastogėje esančios gyvenamosios patalpos.

5Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-7) atsakovas G. S. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė sprendimo dalį, kuria buvo nukrypta nuo sutuoktinių dalinamo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteista 2/3, o atsakovui - 1/3 dalintino turto bei patvirtinta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka, panaikinti ir šį klausimą, atnaujinus įrodymų tyrimą, išnagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

61) skundžiamoje sprendimo dalyje teismas prieštaringai, neaiškiai ir nepagrįstai padalino turtą, skundžiamu sprendimu ne išsprendė, bet sukūrė naują ginčą, kadangi sprendimo neįmanoma įvykdyti, jis aiškiai pats sau prieštarauja. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Byla teisminiam nagrinėjimui buvo visiškai neparengta, o teismas skundžiamą sprendimo dalį grindė byloje neesančiais duomenimis bei imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiais pasvarstymais;

72) teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, padarė esmines klaidas, kurios užkerta kelią bet kokiam tolimesniam procesui, kadangi teismas pasisakė dėl nesamų ir neegzistuojančių daiktų. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, pažymėjo, kad ieškovei atitenka ir ji naudosis pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, kurio patalpų bendras plotas sudaro 94,44 kv. m. Tačiau iš byloje esančio plano matyti, kad ieškovei pirmame aukšte priskirtų patalpų plotai yra: 1-1 - 1,78 kv. m; 1-2 - 9,60 kv. m; 1-3 - 29,63 kv. m; 1-4 - 15,77 kv. m; 1-5 - 18,17 kv. m; 1-6 - 7,53 kv. m; 1-7 - 1,20 kv. m; 1-8 - 12,54 kv. m, bendras pirmojo aukšto patalpų plotas sudaro 96,22 kv. m. Taigi, teismas niekaip nepadalino 2,22 kv. m pirmojo aukšto patalpų;

83) teismas supainiojo antrojo aukšto plotus. Teismas nustatė atsakovui naudotis pastogėje esančiomis patalpomis ir pripažino nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-10; 1-11; 1-13, nurodydamas, jog šių patalpų bendras plotas yra 67,55 kv. m. Tačiau iš byloje esančio plano matyti, jog šių patalpų plotai yra: 1-10 - 49,82 kv. m; 1-11 - 10,60 kv. m; o patalpa 1-13 – neegzistuoja. Sudėjus visus plotus, gaunamas ne teismo nurodytas 67,55 kv. m patalpų plotas, bet 60,42 kv. m. Be to, teismas nepasisakė, kam atitenka patalpa, pažymėta indeksais 1-9, kuri yra antro aukšto koridorius ir kuri turėtų būti bendro naudojimo patalpa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neįmanoma nustatyti kokių nors dalintino turto proporcijų, nes neaiškus nei bendras patalpų plotas, nei jų funkcinis pasidalinimas;

94) teismas nustatė, kas ieškovei atitenka 2/3 gyvenamojo namo, kas sudaro 171,97 kv. m ploto (atsakovo dalis būtų atitinkamai 85,98 kv. m ploto), tačiau prie teismo nustatytų matmenų pridėjus rūsio plotus, išeina, kad ieškovei teismas priteisė 154,16 kv. m plotą, o atsakovui atitinkamai - 103,79 kv. m ploto. Akivaizdu, jog pats teismas, dalindamas plotus, nesilaikė 2/3 ir 1/3 dalies principo ir priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti, o taip pat ir registruoti VĮ Registrų centre, kadangi patalpų indeksai, jų plotai ir proporcijos nesutampa;

105) tikėtina, kad teismas, skaičiuodamas plotus, rėmėsi kažkokia kita medžiaga (greičiausiai namo inventorine (kadastrine) byla), tačiau šios bylos teisme esančioje byloje nėra. Todėl būtina apeliacinėje instancijoje atnaujinti įrodymų tyrimą ir išreikalauti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų įvardinti teisingi patalpų plotai, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl namo padalinimo;

116) teismas padalino neegzistuojantį turtą, kadangi iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog tokie statiniai kaip „ūkio pastatas patalpa-tvartas bei lauko virtuvė“ ir „ūkio pastato patalpa - garažas, taip pat priestatas“ neegzistuoja. Tuo tarpu dėl pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )) teismas nepasisakė ir jo nepadalino;

127) byloje nėra žemės sklypo plano, todėl apeliaciniame skunde neįmanoma pasisakyti, kaip statinių padalijimas žemės sklype atrodys natūroje;

138) teismas nepagrįstai nustatė turto vertę bei jo masę. Byloje nėra VĮ Registrų centro pažymos apie turto vertę. Įregistruoto turto vertė neatitinka vertės, kurią teismas nurodė sprendime kaip esamą turto vertę, o tiek pridėti turto vertinimai (pagal masinius turto vertinimo žemėlapius), tiek nekilnojamojo turto registrų išrašai yra net nepasirašyti. Nors visi šie dokumentai ir patvirtinti advokato kaip tikros kopijos, tačiau pačiam dokumentui esant nepasirašytam, jo kopija negali būti tvirtinama. Byloje nėra licencijos, leidžiančios advokatui vertinti turtą. Todėl nesuprantama, kodėl teismas nesirėmė ta turto verte, kuri nustatyta VĮ Registrų centro ir yra įregistruota, o rėmėsi rekomendaciniais viešais vidutinių verčių žemėlapiais, kurie nuolat kinta;

149) teismo samprotavimas apie laiptinės įrengimą neatitinka Statybų įstatymo reikalavimų, kadangi atliekant tokio tipo darbus, būtinas leidimas statybai, projektas ir t.t. Kadangi, pasak teismo, laiptai būtų įrengiami lauko pusėje, vadinasi būtų keičiamas statinio fasadas, projektiniai sprendiniai. Šiems darbams atlikti be leidimo statybai būtinas ir gyvenamojo namo projekto autoriaus sutikimas, o pastarasis į šią bylą neįtrauktinas. Darytina išvada, jog šioje dalyje teismas priėmė neteisėtą sprendimą, raginantį šalis atlikti savavališką, trečiųjų asmenų neturtines (autorines) teises pažeidžiančią statybą, už kurią yra numatyta ir administracinė atsakomybė;

1510) teismas nepagrįstai laiptų į palėpę įrengimo kainos neminusavo iš ginčo šalių turto balanso. Be to, teismas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio laiptams įsirengti, nepaliko jokio servitutinio praėjimo į palėpę, tokiu būdu nulemdamas naują teisminį ginčą, o skundžiamas sprendimas tapo neįgyvendinamas, t. y. neįmanomas įvykdyti;

1611) dalindamas turtą, teismas nepasisakė, kaip šalių turtinę padėtį įtakoja ir kokius vaiko interesus atitinka visų sutuoktinių turimų žemės ūkio paskirties sklypų padalijimas dalimis. Toks padalijimas sąlygos naują ginčą dėl šių sklypų valdymo. Namo padalijimas gal ir atitiktų dukros interesus, tačiau jį dalindamas, pats teismas nesiremia jo paties nustatytomis dalinamo turto proporcijomis. Teismai nuo lygių dalių principo paprastai nukrypsta, siekdami išspręsti visus su ginčo objektu susijusius klausimai, kad vėliau sutuoktiniai turėtų kuo mažiau ginčo sąlyčio taškų. Šiuo atveju teismas, išsprendęs ginčą, nulėmė visą eilę naujų ginčų.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.13-16) ieškovė D. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą, pašalinus rašybos bei matematinių skaičiavimų klaidas, kurias teismas gali šalinti savo iniciatyva, palikti galioti, priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas, dėl šių motyvų:

181) iš byloje esančių kadastrinių matavimų bylos išrašo kopijų matyti, jog visos patalpos, įvardintos pagrindinio pastato pirmojo aukšto plane, teismo sprendime yra pažymėtos, jų bendras plotas nurodytas 96,22 kv. m, iš jų naudingas plotas - 94,44 kv. m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys yra įvardinti sekančiai: pagrindinio pastato, įvardinto kaip gyvenamasis pastatas, naudingas plotas nurodytas 94,44 kv. m, bendras plotas - 96,22 kv. m; rūsio (pusrūsio) bendras plotas - 94,18 kv. m; pastogės patalpų plotas - 67,55 kv. m. Tai rodo, jog teismas nors ir įtraukė į ieškovei priskirtinų naudotis patalpų sąrašą patalpą, pažymėtą indeksu 1-1, tačiau neįskaičiavo šios patalpos ploto į ieškovei tenkančių patalpų bendrą plotą. Ši patalpa kadastrinių matavimų byloje įvardinta kaip pagrindinio pastato priestatas, kurios plotas 1, 78 kv. m, ir ji nėra įtraukta į naudingą plotą. Tai yra aritmetinė skaičiavimo klaida, kuri gali būti panaikinama teismo nutartimi ir dėl to teismo sprendimas iš esmės nesikeičia;

192) iš kadastrinių matavimų bylos išrašo kopijų matyti, jog antrame pastato aukšte yra trys patalpos, pažymėtos indeksais 1-9; 1-10; 1-11. Sprendime nurodytas atsakovui priteistų patalpų plotas - 67,55 kv. m, kas sudaro būtent šių trijų patalpų plotus (7,13 kv. m + 49,82 kv. m + 10,60 kv. m). Tai rodo, jog teismas atsakovui paskyrė būtent šias tris antrajame pastato aukšte esančias patalpas, kurių vieną dėl techninės klaidos įvardijo ne kaip „1-9“, o kaip „1-13“. Tai vertintina kaip rašymo klaida, kuri negali būti pagrindu naikinti priimtą sprendimą, o turėtų būti ištaisyta, kaip tai numato CPK 276 str. 2 d.;

203) jokios kitos kadastrinių matavimų bylos, išskyrus tą, kurios išrašai yra pateikti su patikslintu ieškiniu, nėra. Teismas, priimdamas sprendimą, šiais duomenimis ir vadovavosi;

214) skundo argumentai dėl žemės sklypo plano byloje nebuvimo nepagrįsti. Klausimo dėl žemės sklypo plano nebuvimo atsakovas anksčiau nekėlė. Todėl iškeldamas šį reikalavimą, atsakovas išėjo už bylinėjimosi ribų, kadangi naudojimosi tvarkos žemės sklypu klausimas byloje nebuvo keliamas, ginčo dėl to nėra. Šis atsakovo reikalavimas yra akivaizdus bylos vilkinimas ir teismas neturėtų jo vertinti;

225) skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pasirėmė 2011-01-01 atliktų vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, nepagrįsti. Priešingai, šie duomenys yra tikslesni, kadangi jų data yra 2011-01-01, tuo tarpu VĮ Registrų centro išrašuose pateikti duomenys apie turto vertes yra 2008-02-04, kuomet nekilnojamojo turto vertė rinkoje buvo ženkliai pakitusi dėl finansinių-ekonominių tiek Lietuvos, tiek ir pasaulio rodiklių;

236) teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis turto, o atsakovui - 1/3 dalis, yra pagrįstas bei motyvuotas LAT praktika analogiškose bylose. Teismas teisingai akcentavo nukrypimo nuo lygių turto dalių principus bei pagrindus. Nors atsakovas kelia reikalavimą šią sprendimo dalį naikinti ir, atnaujinus įrodymų tyrimą, nagrinėti iš naujo, tačiau jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti nepateikia;

247) skunde keliamas klausimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų padalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovo pateiktame atsiliepime keltas nebuvo. Teismas priėmė sprendimą tik toje dalyje, kurioje šalys reiškė atitinkamus reikalavimus, bei kur buvo kilęs ginčas. Savo iniciatyva kelti bei nagrinėti klausimų, kurie išeina iš ieškinio ribų, teismas negali;

258) skundo motyvai, susiję su laiptinės įrengimu ir negalimumu įgyvendinti teismo sprendimo šioje dalyje, nepagrįsti. Namo projektas yra tipinis, o ne vienetinis, todėl šiuo atveju projekto autoriaus sutikimas nereikalingas. Todėl atsakovo teiginys apie savavališkas trečiųjų asmenų teises pažeidžiančias statybas, už kurias gali būti numatyta atsakomybė, yra visiškai nepagrįstas. Nesudėtingam statiniui pagal Statybos įstatymą leidimo nereikia, o jeigu atsakovas planuos įsirengti sudėtingesnius laiptus, jis privalės tai atlikti pagal galiojančius įstatymus. Pereinamasis laikotarpis laiptų įrengimui nėra reikalingas, kadangi atsakovas jau daugiau nei metus negrįžta į namus, o grįžęs į Lietuvą, apsistoja pas gretimai gyvenančius tėvus. Todėl gyventi jis Lietuvoje turi kur, o įsirengti laiptinę jis gali ir gyvendamas tėvų namuose. Jeigu atsakovas pareikš pageidavimą, ieškovė laiptinės statybos laikotarpiu neprieštaraus, kad atsakovas pasinaudotų jai priskirta naudotis gyvenamojo namo dalimi, kiek tai bus reikalinga statybos darbams;

269) skundo motyvas, kad laiptinės įrengimo darbų lėšos turėjo būti išminusuojamos iš turto balanso, nepagrįstas. Išlaidų dydis nėra žinomas. Be to, ieškovė jau dešimt metų viena savo lėšomis išlaikė, remontavo, prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, taigi, ir tą dalį, kuri skirta atsakovui, tačiau atsakovas šių išlaidų nesiūlo pasidalinti ar jas kaip nors kompensuoti. Šiai dienai atsakovas taip pat visiškai neprisideda prie turto išlaikymo;

2710) atsakovui nesvarbu, kokiomis sąlygomis gyvens jo nepilnametė dukra, jis neatsižvelgia į tai, kad dėl jo pageidavimų dukra gali būti priversta keisti gyvenamąją vietą. Už atsakovo siūlomą kompensaciją ieškovė šiai dienai galėtų įsigyti tik dviejų kambarių butą Marijampolės mieste, kas akivaizdžiai pablogintų nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, palyginus su tomis, kokias ieškovė su nepilnamečiu vaiku turi šiai dienai;

2811) skundo motyvas dėl tariamai nepagrįsto ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )) padalijimo yra atmestinas. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje šis turtas yra įvardintas kaip pagalbinis pastatas bei jo dalys. Pagalbinis pastatas byloje yra pažymėtas indeksu 211/p bei įvardintas kaip ūkio pastatas, prie pastato esantis priestatas pažymėtas indeksu 1i1/ž bei įvardintas kaip priestatas. Pagalbinio pastato bei jo dalies - priestato bendras tūris yra 604 kub. metrai. Ūkio pastatas yra padalintas į tris lygias dalis - garažą, tvartą bei lauko virtuvę, kurių kiekvienos tūris yra 176 kub. m. Priestato tūris yra 76 kub. metro. Kadangi ūkio pastato patalpos, kurių viso yra trys, atskirtos viena nuo kitos sienomis, jų padalijimas, kitaip nei padalintos atskiromis jau esančiomis patalpomis, būtų per daug sudėtingas, todėl teismas, ieškovės prašymu, šias patalpas padalijo, ieškovei paskiriant tvartą bei lauko virtuvę, o atsakovui - garažą bei priestatą. Nors šis ūkio pastatas šiai dienai yra registruotas kaip vientisa patalpa ir tik priestatas yra pažymėtas atskirai, tačiau jų padalinimas yra pažymėtas elektros padavimo schemoje, iš kurios matyti trys atskiros ūkio pastato patalpos ir prie jo kampu prijungtas priestatas. Dėl ribotų ieškovės finansinių galimybių, ji šiai dienai nėra pajėgi kreiptis į projektuotoją, kuris parengtų ūkio pastato patalpų planą su atitinkamais išmatavimais. Pagal teismo sprendimą vakarinėje dalyje esantį garažą bei rytinėje dalyje kampu prijungtą priestatą priskyrus atsakovui, jam tenkančio turto dalis sudarytų 252 kub. metrus. Tuo tarpu ieškovei tenkančių viduryje esančių dviejų patalpų (lauko virtuvės bei tvarto) tūris sudarytų 352 kub. metrus. Nors skaičiuojant matematiškai 2/3, kurios turėtų tekti ieškovei priteisiant jai didesniąją dalį turto, turėtų sudaryti 402,68 kub. m. (604 kub. m. / 3 dalių = 201,34 kub. m x 2 dalys = 402, 68 kub. m), tačiau realiai jai tenka 352 kub. m, o atsakovui tenka 252 kub. m (176 kub. m + 76 kub. m.). Tačiau ieškovė kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę, nei 1/3 dalį, nereikalauja.

29Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

30Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keliamas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalies pagrįstumas, teismui sprendžiant bylos šalims tenkančio nekilnojamojo turto dalių klausimą ir dalinant natūra nekilnojamąjį turtą, bei nustatant naudojimosi šiuo turtu tvarką.

31Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybė, vidutinė rinkos vertė 4.700,00 litai (keturi tūkstančiai septyni šimtai litų); Žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) esantį adresu ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė yra 2.500,00 litai (du tūkstančiai penki šimtai litų); žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), ( - ), Marijampolės savvaldybėje, vidutinė rinkos vertė 6.700,00 Lt (šeši tūkstančiai septyni šimtai litų); žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė, yra 760,00 Lt (septyni šimtai šešiasdešimt litų); žemės sklypą su statiniais (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), esančius adresu ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė yra 169.000,00 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt devyni tūkstančiai litų).

32Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu šalių ginčą dėl nekilnojamojo turto padalinimo sprendė taip: nukrypo nuo lygių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo principų ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis 2/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 2 500 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 6 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 760 Lt; žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 169 000 Lt; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis 1/3 dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 2 500 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 6700 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 760 Lt; žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ), ( - ), Marijampolės savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė 169 000 Lt. Teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu nustatė tokią naudojimosi gyvenamosiomis bei negyvenamosiomis patalpomis ( - ), ( - ), ( - ) tvarką: ieškovei nustatė naudotis pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ir pripažino asmeninės nuosavybės teises į patalpas, pažymėtas indeksais 1-1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8, kurių bendras plotas yra 94,44 kv. m; atsakovui nustatė naudotis pastogėje esančiomis patalpomis ir pripažino nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-10; 1 -11; 1-13, kurių bendras plotas yra 67,55 kv. m; ieškovei nustatė naudotis rūsyje esančiomis patalpomis ir pripažino nuosavybės teise Nr. R-3; R-4; R-5; R-6; atsakovui nustatė naudotis patalpa ir pripažino nuosavybės teise Nr. R-2; ieškovei ir atsakovui patalpa Nr. R-1 nustatė naudotis bendrai; ieškovei pripažino nuosavybės teises ir nustatė naudotis ūkio pastato patalpomis - tvartu bei lauko virtuve; atsakovui pripažino nuosavybės teises ir nustatė naudotis ūkio pastato patalpa - garažu, taip pat priestatu.

33Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-7) atsakovas G. S. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė sprendimo dalį, kuria buvo nukrypta nuo sutuoktinių dalinamo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteista 2/3, o atsakovui - 1/3 dalintino turto bei patvirtinta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka, panaikinti ir šį klausimą, atnaujinus įrodymų tyrimą, išnagrinėti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byla teisminiam nagrinėjimui buvo visiškai neparengta, o teismas skundžiamą sprendimo dalį grindė byloje neesančiais duomenimis, nepagrįstais įrodymais pasvarstymais, teismas niekaip nepadalino dalies (2,22 kv. m pirmojo aukšto patalpos, antrojo aukšto 1-9 patalpos) patalpų, teismas supainiojo antrojo aukšto patalpų plotus, dėl pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )) teismas sprendime nepasisakė ir jo nepadalino, byloje nėra žemės sklypo prie pastatų ( - ), ( - ) plano, žemės sklypas prie gyvenamojo namo nepadalintas, teismas nepagrįstai nustatė turto vertę bei jo masę, skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl gyvenamojo namo patalpų padalinimo tapo neįgyvendinamas, nes atsakovas neturi galimybės patekti į antrojo aukšto jam priskirtas patalpas, nes jam nepaskirtas įėjimas per pirmojo aukšto patalpas.

34Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177 str. išvardytais įrodymais, gautais bei ištirtais bei įvertintais įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka 2012 01 24 sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, bei įrodymų vertinimą (LR CPK XIII skyriaus I skirsnis), tiek procesinės teisės normas apibrėžiančias šalių pareikštų reikalavimų pilną išnagrinėjimą.

35Dėl šių įstatymo, įrodymų rinkimo bei vertinimo pažeidimų pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, nes byloje nebuvo atskleista ginčo esmė, byla nebuvo parengta nagrinėti teisme, dėl to skundžiamas teismo sprendimas turto dalių nustatymo ir nekilnojamojo turto padalinimo dalyje naikintinas (sprendimo rezoliucinės dalies I, II dalis, III dalies 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5 punktai (LR CPK 329 str. 2 d., 330 str.), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti naują teismo sprendimą, kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovė neturi galimybės patikslinti ar papildyti ieškinio, o atsakovas savo siūlymo kaip padalinti nekilnojamąjį turtą apeliaciniame skunde nedetalizavo, prašydamas tik išnagrinėti klausimą iš esmės (2 t. b.l. 7).

36Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjant bylą ir dalinant šalims priklausantį jungtine bendrosios nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą nebuvo tinkamai pasiruošta bylos nagrinėjimui, kadangi šalys nepateikė teismui pasidalinimo gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, bei žemės sklypu prie statinių projekto, iš kurio būtų galima spręsti apie siūlomo padalijimo ir tenkančio turto naudojimo galimumą ir jo racionalumą. Pasidalijimo žemės sklypu prie pastatų ( - ), ( - ) klausimas net nebuvo keliamas, svarstomas ir sprendžiamas nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu. Nors šalys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad galima ateityje atskiroje byloje pasidalinti žemės sklypą ( - ), tačiau tai pažeistų tiek proceso ekonomiškumo ir įstatymo leidėjo deklaruojamą proceso koncentracijos principus. Teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi namo gyvenamosiomis patalpomis tvarka pažeidžia tiek ieškovės tiek atsakovo interesus. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui teismo sprendimu atimta galimybė patekti į jam priteistas ir priskirtas naudotis gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas, nes nenumatytas praėjimas per pirmojo aukšto patalpas. Teismo sprendimo išvados apie galimybę ateityje atsakovui įsirengti atskirą įėjimą per būsimą namo priestatą ir laiptinę, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, galimybių studija, ekonominiais skaičiavimais. Palikus galioti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir naudojimosi namo gyvenamosios patalpomis nustatymo, liktų neišspręstas taip pat šalių ginčas dėl šalims tenkančių gyvenamojo namo patalpų apšildymo būdo ir tvarkos, kadangi name yra tik viena katilinė, liktų neišspręstas ginčas dėl vandens ir elektros energijos bendraturčių patalpoms tiekimo.

37Teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismo sprendimo išvadose yra netikslumų dėl patalpų gyvenamajame name padalinimo ir priskyrimo, dėl ko teismo sprendimas netikslus ir neįgyvendinamas.

38Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė dalintino nekilnojamojo turto vertę bei jo masę, nes byloje nėra VĮ Registrų centro ar įgalioto turto vertintojo pažymos apie turto vertę. Įregistruoto turto vertė neatitinka vertės, kurią teismas nurodė sprendime kaip esamą turto vertę, o byloje šalių pateikti duomenys apie turto vertę (pagal masinius turto vertinimo žemėlapius), bei nekilnojamojo turto registrų išrašai yra įgalioto asmens nepasirašyti. Aplinkybė, kad dokumentai apie turto vertę patvirtinti advokato kaip tikros kopijos, tačiau pačiam dokumentui esant nepasirašytam, jo kopija negali būti tvirtinama. Byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad advokatas turi galimybę įvertinti dalijamą turtą.

39Panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria priteistas valstybei 1911,60 litų žyminis mokestis iš atsakovo G. S. už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, taip pat teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo G. S. 3200 litų D. S. už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus teismui ir jos atstovavimą teisme. Kadangi byla didžiąja dalimi perduodama nagrinėti teismui iš naujo, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstys iš naujo, taip pat priteis valstybei žyminį mokestį nuo priskirtos turto vertės.

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime priteisė iš ieškovės D. S. 3787,20 Lt žyminio mokesčio valstybei už jai priteisto nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį. Tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi (t.1, b.l.83) atleido ieškovę nuo 3673,20 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei žyminį mokestį, nuo kurio ji buvo atleista (LR CPK 96 str.). Dėl to ši teismo sprendimo dalis yra naikintina apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos iniciatyva, nors ir nėra dėl to pateikto ieškovės apeliacinio skundo, kadangi teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus (LR CPK 376 str.).

41Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, šalys įpareigotinos pateikti įrodymus apie tikrąją dalintino turto vertę, pateikti teismui nustatyta tvarka parengtą padalijimo nekilnojamuoju turtu, gyvenamuoju namu ūkio pastatais ir žemės sklypu ( - ), ( - ) projektus su paskaičiavimais, kad būtų galima spręsti dėl turto padalijimo galimumo ir naudojimosi padalintu turtu racionalumo.

42Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

44Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimo dalį dėl turto dalių nustatymo ir nekilnojamojo turto padalinimo panaikinti (sprendimo rezoliucinės dalies I, II dalys, III dalies 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5 punktai) ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo.

45Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimo dalis, kuriomis priteista valstybei 1911,60 litų žyminis mokestis iš atsakovo G. S. už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, priteista valstybei iš ieškovės D. S. 3787,20 Lt žyminio mokesčio už jai priteisto nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį, priteista iš atsakovo G. S. 3200 litų D. S. už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus teismui ir jos atstovavimą teisme.

46Kitoje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė D. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.1-10, 74-77)... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-01-24 sprendimu (t.1, b.l.128-137)... 4. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 1987-08-15 (t.1,... 5. Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-7) atsakovas G. S. su teismo sprendimu iš... 6. 1) skundžiamoje sprendimo dalyje teismas prieštaringai, neaiškiai ir... 7. 2) teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, padarė esmines klaidas,... 8. 3) teismas supainiojo antrojo aukšto plotus. Teismas nustatė atsakovui... 9. 4) teismas nustatė, kas ieškovei atitenka 2/3 gyvenamojo namo, kas sudaro... 10. 5) tikėtina, kad teismas, skaičiuodamas plotus, rėmėsi kažkokia kita... 11. 6) teismas padalino neegzistuojantį turtą, kadangi iš byloje esančių VĮ... 12. 7) byloje nėra žemės sklypo plano, todėl apeliaciniame skunde neįmanoma... 13. 8) teismas nepagrįstai nustatė turto vertę bei jo masę. Byloje nėra VĮ... 14. 9) teismo samprotavimas apie laiptinės įrengimą neatitinka Statybų... 15. 10) teismas nepagrįstai laiptų į palėpę įrengimo kainos neminusavo iš... 16. 11) dalindamas turtą, teismas nepasisakė, kaip šalių turtinę padėtį... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.13-16) ieškovė D. S. prašė... 18. 1) iš byloje esančių kadastrinių matavimų bylos išrašo kopijų matyti,... 19. 2) iš kadastrinių matavimų bylos išrašo kopijų matyti, jog antrame... 20. 3) jokios kitos kadastrinių matavimų bylos, išskyrus tą, kurios išrašai... 21. 4) skundo argumentai dėl žemės sklypo plano byloje nebuvimo nepagrįsti.... 22. 5) skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pasirėmė 2011-01-01 atliktų... 23. 6) teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo, ieškovei priteisiant 2/3... 24. 7) skunde keliamas klausimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų... 25. 8) skundo motyvai, susiję su laiptinės įrengimu ir negalimumu įgyvendinti... 26. 9) skundo motyvas, kad laiptinės įrengimo darbų lėšos turėjo būti... 27. 10) atsakovui nesvarbu, kokiomis sąlygomis gyvens jo nepilnametė dukra, jis... 28. 11) skundo motyvas dėl tariamai nepagrįsto ūkio pastato (unikalus Nr. ( - ))... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 30. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad šioje bylos... 31. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė ir... 32. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo... 33. Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-7) atsakovas G. S. su teismo sprendimu iš... 34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, jog teismo... 35. Dėl šių įstatymo, įrodymų rinkimo bei vertinimo pažeidimų pirmosios... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjant bylą ir dalinant šalims... 37. Teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismo sprendimo išvadose... 38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma,... 39. Panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo,... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog Marijampolės... 41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, šalys... 42. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4... 43. apeliacinį skundą patenkinti dalinai.... 44. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimo dalį dėl turto... 45. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimo dalis,... 46. Kitoje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 01 24 sprendimą...