Byla 2A-208-198/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei dalyvaujant ieškovui A. R., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovų atstovui advokatui Nerijui Katiliui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., K. Ž. ir G. Ž. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams KB „Kėdainių šilas“, S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž., G. Ž., trečiajam asmeniui K. C. dėl pajaus ir sukurto turto dalies grąžinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas, sutikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiariai iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž., G. Ž. 26 568,83 Lt įsiskolinimą, 2 078,19 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 400 Lt nuostolių, 934,86 Lt žyminio mokesčio ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl 900 Lt pajaus priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl įsiskolinimas atmetus 900 Lt pajų šiuo metu yra 25668,83 Lt ( 26 568,83 – 900 ).

5Nurodė, kad jis, kaip ir atsakovai, yra buvę kooperatinės bendrovės „Kėdainių šilas“ pajininkai. Jis 2004 m. spalio 11 d. pateikė kooperatinės bendrovės „Kėdainių šilas“ valdybai pranešimą apie savo išstojimą iš kooperatinės bendrovės ir atsistatydinimą iš bendrovės administracijos vadovo posto, kartu prašydamas grąžinti jam priklausantį pajų bei sukurto turto dalį. Jam turėjo būti sugrąžintas pajinis įnašas, pajininkų susirinkimo sprendimais priskirta turto dalis, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas. Terminas, kuris yra 6 mėnesiai, šias sumas sumokėti baigėsi 2005m. balandžio 11 d. Buvę KB „Kėdainių šilas“ nariai ne kartą gavo žodinius jo prašymus bei 2006 m. sausio 11 d. pretenzijas dėl šių sumų grąžinimo, tačiau jam priklausančių sumų negrąžino iki šiol.Vėliau buvę pajininkai savo pajų perleido trečiajam asmeniui K. C. Pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau Kooperatinių bendrovių įstatymas) 10 str. 5 d. (įstatymo redakcija 2004-04-27) bei KB „Kėdainių šilas“ įstatus (5.3 p. 2 d.), ieškovo žiniomis, jam turėjo būti grąžintos ne vėliau kaip per 6 mėnesius, iki 2005-04-11, t. y. per 6 mėnesius nuo pranešimo apie išstojimą pateikimo dienos šios sumos: 900 Lt pajinis įnašas, ieškovui priskirtina turto dalis – 1 125,29 Lt, apyvartai proporcinga dar nesumokėta išmoka - 24 061,67 Lt (ieškinyje nurodo, kad ieškovo apyvartos procentas bendroje KB „Kėdainių šilas“ pajininkų apyvartoje yra 79,26 procentai ir pagal jį bei paties paskaičiavimą jam priklausanti skirstomojo pelno dalis ir sudaro prašomą priteisti sumą - 30 357,9 Lt x 79,26 proc. = 24 061,67 Lt) bei 481,87 Lt dividendų. Iš viso 26 568,83 Lt skolos. Kadangi atsakovai vėluoja įvykdyti piniginę prievolę nustatytu terminu, tai pagal CK 6.210 str. 1 d., ieškovui priklauso 5 procentai metinių palūkanų nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, viso 2 078,19 Lt. Be to, pagal CK 6.249 str. 4 d., ieškovui priklauso ir 400 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimas (išlaidos už teisines paslaugas dėl kreipimosi į teismą). Nurodė, kad sprendimus, susijusius su išstojusiam iš bendrovės pajininkui priklausančių sumų išmokėjimu, priiminėjo likę KB „Kėdainių šilas“ buvę pajininkai, o vertinant jų veiksmus turi būti atsižvelgiama į įpareigojimą veikti sąžiningai, pagal įstatymus ir bendrovės steigimo dokumentus. Bendrovės nariai (pajininkai) nesilaikė pareigos elgtis sąžiningai ir vengė laiku atsiskaityti su ieškovu, todėl ne tik kooperatyvas, bet ir atsakovai yra subsidiariai atsakingi ieškovui. Šiems atsakovams - pajininkams perleidus savo pajus, KB „Kėdainių šilas“ finansinė padėtis žymiai suprastėjo, todėl jiems tenka subsidiari su kooperatine bendrove atsakomybė, kaip nustato įstatymas (CK 2.50 str. 3 d., 6.63 str. ir 6.260 str. 3 d.).

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiariai iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. 25 406,15 Lt skolos, 1 245,89 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už mokėjimo termino praleidimą nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos (2006-03-22) iki sprendimo visiško įvykdymo, 161,97 Lt išlaidų, susijusiu su dokumentų įteikimu per antstolį, 400,00 Lt nuostolių, 7 194,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 2 619,78 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio dalį dėl 262,68 Lt ieškovo reikalaujamos skolos ir 832,30 Lt palūkanų atmetė.

7Nustatė, kad 2004-10-11 pranešimu ieškovas pareiškė, jog išstoja iš kooperatinės bendrovės „Kėdainių šilas“ ir prašė sumokėti jam priklausantį pajų bei sukurto turto dalį. Tačiau pajus ir sukurto turto dalis nebuvo sugrąžinta. Terminas bendrovei prašomas sumas sumokėti ieškovui baigėsi 2005 m. balandžio 11 d. Ieškovo reikalavimas dėl 900 Lt pajinio įnašo priteisimo iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimu buvo patenkintas ir šioje dalyje paliktas galioti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-12 nutartimi. Ginčo tarp šalių dėl pajaus grąžinimo nėra. Teismas vadovavosi bendrovės įstatuose nustatyta atsiskaitymo su išstojančiu iš bendrovės pajininku tvarka, kuri yra išsami ir gina pajininko interesus. Sprendė, kad bendrovė privalo vykdyti įstatuose numatytus įsipareigojimus ir pagal KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3. punktą privalėjo iš bendrovės išstojusiam nariui (ieškovui) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo išstojimo grąžinti pajų ir jį naudojant sukurto turto dalį, išmokėti dividendus bei sukurto pelno dalį, proporcingą apyvartos su kooperatyvu vertei. Tai, kad dėl 2004 m. pelno paskirstymo nėra priimta jokio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimo, nepaneigia Kooperatinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytos pareigos atsiskaityti su išstojančiu iš bendrovės pajininku. Įvertindamas ieškovo paskaičiavimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nepateikė jokių savo paskaičiavimų, teismas vadovavosi byloje esančiais oficialiais dokumentais – metinėmis pelno mokesčio 2003 m. ir 2004 m. deklaracijomis ir prie jų pateiktais bendrovės balansais, pateiktais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui. Iš 2004 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nustatė, kad nepaskirstyto pelno 2004-12-31 buvo 33 370 Lt, iš kurio 17 051 Lt persikėlė iš praeitų finansinių metų; iš 2004 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nustatė, kad KB „Kėdainių šilas“ ilgalaikio turto vertė 2004-12-31 buvo 7 877 Lt, 7 pajininkų pajai yra lygus (visų po 900 Lt), todėl ieškovui priklausanti pajaus sukurta turto dalis būtų 1 125,29 Lt. Kadangi 2004 m. nepaskirstytas pelnas buvo 33 370 Lt, skirstytinas pelnas sudaro 90 proc. pelno sumos, t. y. 30 033 Lt. Likusi suma – 3 337 Lt skirtina dividendus išmokėti visiems pajininkams, todėl sprendė, kad atsakovui priklauso 476,71 Lt dividendų. Iš medienos perdavimo - priėmimo aktų nustatė, kad ieškovo apyvarta 2004 m. buvo 163 006,73 Lt arba 79,26 procento, kitų pajininkų – 42 646,81 Lt arba 20,74 proc. nuo bendros bendrovės apyvartos – 205 653,54 Lt. Tokiu būdu, apyvartai proporcinga pelno išmoka, priklausanti ieškovui, sudaro 23 804,15 Lt (30 033 Lt x 79,26 proc.).

8Teismas nustatė, kad pajininkai, išrinkę naują valdybos pirmininką S. T., daugiau neatliko nė vieno veiksmo, neįvykdė nė vienos pareigos, kurios numatytos bendrovės įstatų 6.13. p., o būtent - valdybos pirmininkui nesušaukus pajininkų susirinkimo ir metams pasibaigus nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas pajininkų susirinkimas, nepriėmė sprendimų dėl pelno paskirstymo, sprendimų, susijusių su valdymo organų išrinkimu po 2005-07-01, kai iš pareigų pasitraukė valdybos pirmininkas S. T., ko neneigė ir pats atsakovas S. T., sprendimų, susijusių su atsiskaitymu su išstojusiu nariu. Tokius atsakovų veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus ir laikė, kad pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia ne tik asmens kaltus tyčinius veiksmus, bet ir tokius veiksmus (neveikimą), kuriais dalyviai tos prievolės siekia išvengti, ir tai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui.

9Atsakovų teiginius, kad jie pardavė savo pajus K. C., pridėjo pajų 2005-06-14 pardavimo sutartis ir 2005-07-01 perdavimo aktus, kuriuose nurodyta, kad atsakovai pardavė 900 Lt vertės pajus už 100 Lt kiekvienas ir pirkėjui perdavė 33 296,84 Lt grynųjų pinigų iš KB „Kėdainių Šilas“ kasos ir materialaus bendrovės turto už 6 048,70 Lt, laikė niekuom nepagrįstais, kadangi pajų registravimo žurnale nebuvo jokių įrašų, kad pajai būtų perleisti trečiajam asmeniui, o pagal CK 1.101 str., nuosavybės teisė į nematerialius vertybinius popierius pereina nuo įrašų dokumentuose, kuriuose tvarkoma vertybinių popierių apskaita, padarymo. Dėl to pagal pajininkų sutartis su K. C. pastarajam pajininkų teisės ir pareigos neperėjo. Sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių fiktyvumą patvirtino ir paties K. C. paaiškinimas, kad jis su atsakovais nesudarė jokių pajų pirkimo sutarčių, tik leido pažįstamam H. K. pasinaudoti jo duomenimis, jis tik pasirašė, kad perka pajus, bet neturi jokių bendrovės dokumentų ir niekada jų neturėjo, jokių pinigų ir turto negavo, tai yra patvirtino. Tokiu būdu, teismas ieškovo reikalavimą dėl jam priklausančių išmokų priteisimo, taikant juridinio asmens dalyviui – kooperatinės bendrovės pajininkams subsidiarinę atsakomybę, laikė pagrįstu. Be to, pažymėjo, kad pagal LR Kooperatinių bendrovių įstatymo 21 str., bendrovės įstatus, kooperatinės bendrovės narių skaičiui sumažėjus iki mažesnio, nei šiuo įstatymu nustatytas minimumas, bendrovė turi būti likviduojama, tačiau atsakovai priešingai įstatymo ir įstatų reikalavimams neteisėtai sumažindami bendrovės narių skaičių iki vieno, savo pajus pardavė vienam asmeniui.

10Teismas ieškovo reikalavimus dalyje dėl 262,68 Lt skolos ir dėl 832,30 Lt palūkanų pagal ieškovo skaičiavimus atmetė kaip nepagrįstus dokumentais.

11Apeliaciniais skundais atsakovai A. B., K. Ž. ir G. Ž. prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui subsidiariai priteista iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. 25 406,15 Lt skolos, 1 245,89 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos (2006-03-22) iki sprendimo visiško įvykdymo, 161,97 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, 400 Lt nuostolių, 7 194 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 2 619,78 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

12Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovui privalo būti priteistos atitinkamos piniginės išmokos už 2004 m., yra visiškai nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant materialines teisės normas. LR kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 5 d. aiškiai nustatyta, jog ieškovas, kuris išstojo iš bendrovės 2004 m., turi teisę reikalauti atlyginti priskirto turto dalį, reikalauti išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą tik už laikotarpį, einantį iki finansinių metų, kuriais pasibaigė jo narystė bendrovėje, pradžios, ir remtis bendrovės pajininkų sprendimais. Pajininkų susirinkime, kuriame buvo svarstomas 2003 m. pelno skirstymo/neskirstymo klausimas, dalyvavo ir pats ieškovas A. R. ir balsavo už sprendimą neskirstyti KB „Kėdainių šilas“ pelno, kas nustatyta teismo sprendimu. Tokiu būdu, pats ieškovas pritarė sprendimui, kad bendrovės pajininkams nebūtų išmokėti dividendai bei apyvartai proporcingos išmokos už 2003 m. Kadangi A. R. narystė kooperatinėje bendrovėje „Kėdainių šilas“ pasibaigė 2004 m., bendrovės narių susirinkimų sprendimais iki 2004 m. pradžios ieškovui nebuvo priskirta turto dalis, ieškovas šio sprendimo neskundė, todėl daro išvadą, jog sprendimo dėl pelno neskirstymo KB „Kėdainių šilas“ pajininkams privalu laikytis.

13Mano, kad teismas netinkamai taikė subsidiarią juridinio asmens dalyvių atsakomybę reglamentuojančias LR teisės aktų nuostatas (CK 2.50 str. 3 d.). Tam, kad atsakovų atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, teismas turėjo nustatyti: 1) jog atsakovų, kaip buvusių KB „Kėdainių šilas“ dalyvių, veiksmai buvo neteisėti ir nesąžiningi, 2) jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir pasekmių (negalėjimo atsiskaityti su ieškovu) ir 3) jog KB „Kėdainių šilas“ negali įvykdyti atitinkamų prievolių. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nebuvo nustatyta, kad juridinis asmuo KB „Kėdainių šilas“ negali įvykdyti prievolių ieškovui, nebuvo nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir pasekmių. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2005 m. birželį pardavus KB „Kėdainių šilas“ pajus bendrovės kasoje buvo apie 30 000 Lt, kas rodo, jog KB „Kėdainių šilas“ buvo pajėgi atsiskaityti su A. R., tačiau pastarasis pats delsė kreiptis į teismą su prašymu priteisti jam priklausančias sumas. Be to, teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog atsakovo K. Ž. veiksmai yra nesąžiningi, kadangi nebuvo nustatyta, jog atsakovai būtų padarę tyčinius ar kitus neatsargius veiksmus, nulėmusius situaciją, kuomet juridinis asmuo KB „Kėdainių šilas“ negali iki galo įvykdyti prievolės ir savo kokiais nors veiksmais šie juridinio asmens dalyviai tos prievolės siekia išvengti. Nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2005 m. nebuvo sušauktas KB „Kėdainių šilas“ pajininkų susirinkimas, nebuvo priimtas sprendimas dėl pelno paskirstymo, negali būti laikomos pagrindu civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymui, nes atitinkami veiksmai negali būti traktuojami kaip nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su buvusiu pajininku.

14Teismo išvada, jog K. C. nėra perėję pajininkų teisės ir pareigos, taip pat visiškai nepagrįsta. Teismas be pagrindo nesirėmė LR Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 str. 3 p. CK 1.101 str. ir LR Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 str. 3 p. normos vertintinos kaip atitinkamai bendroji ir specialioji, nes jos skirtos reglamentuoti to paties pobūdžio teisinius santykius. Taigi, nagrinėjamuoju atveju taikytina specialioji teisės norma (LR Kooperatinių bendrovių Įstatymo 9 str. 3 p.), ko pasėkoje atsakovai negali būti laikomi KB „Kėdainių šilas“ pajininkais, kadangi 2005 m. birželio 14 d. pardavimo sutartimis bei 2005 m. liepos 1 d. perdavimo aktais jie savo pajus perleido K. C.. Tuo atveju, jei būtų nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 1.101 str., traktuotina, jog atsakovai tebėra KB „Kėdainių šilas“ pajininkai, lygiai taip pat turėtų būti daroma išvada, kad pats ieškovas tebėra bendrovės pajininku, nes KB „Kėdainių šilas“ pajų registravimo žurnale nėra įrašų apie ieškovo, kaip pajininko, narystės bendrovėje pasibaigimą. Tokiu būdu, laikant ieškovą bendrovės pajininku, jo ieškinys dėl išmokų, mokėtinų išstojusiam iš kooperatinės bendrovės pajininkui, priteisimo negalėtų būti tenkinamas.

15Pareiškimais atsakovai K. Ž., G. Ž., R. K., MSK „Aukštaitijos šilas“, S. T. prisideda prie A. B. apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą patenkinti. Mano, kad sprendimas priimtas neteisingai aiškinant ir taikant materialines teisės normas, teismo sprendimo motyvai nepagrindžia skundžiamo sprendimo.

16Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodo, kad atsakovų argumentas, jog nei Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 5 d., nei KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 str. nesuteikia ieškovui teisės gauti jo prašomų priteisti išmokų iš KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiarių atsakovų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2007, kur nurodyta, jog nesugrąžinimas išstojusiam nariui viso ar dalies pajaus kartu su sukurta turto dalimi reikštų tolesnį šio turto naudojimą bendrovės veikloje be teisinio pagrindo išstojusio nario sąskaita, t. y. nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 str. 1 d.). Kooperatyvo pajininkų susirinkime vienbalsiu sprendimu buvo nuspręsta pelno už 2003 m. neskirstyti, dėl to šis sprendimas buvo privalomas ir ieškovui, kaip tuometiniam bendrovės nariui, o dėl kooperatyvo 2004 m. pelno paskirstymo nėra priimto jokio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimo. Aplinkybė, kad dėl bendrovės pelno paskirstymo už 2004 m. narių susirinkimo sprendimo byloje nėra, nepaneigia Kooperatinių bendrovių įstatyme ir KB „Kėdainių šilas“ įstatuose nustatytos bendrovės pareigos visiškai atsiskaityti su iš bendrovės išstojančiu pajininku, jam sumokant šios bendrovės nario pajumi sukurtą turtą ir bendrovės pelno dalį. Mano, jog aplinkybes, kuriomis remiasi apeliantai, t. y. jog 2003 m. buvo priimtas sprendimas neskirstyti pelno, bei tai, jog 2004 m. sprendimas dėl pelno (ne)skirstymo nebuvo priimtas iš viso, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visa apimtimi įvertino priimdamas aukščiau minėtą nutartį.

18Argumentas, jog atsakovai negali būti laikomi subsidiariai atsakingais, taip pat nepagrįstas. KB „Kėdainių šilas“ dabartinį mokumą tiesiogiai galinčių pagrįsti dokumentų - pastarųjų metų balansų, byloje nėra dėl atsakovų kaltės, nes bendrovės apskaita nevykdyta, nuo 2005 m. atitinkami duomenys atsakingoms institucijoms nebuvo pateikti, bendrovės valdymo organai nesuformuoti ir veikla nevykdoma. Nors atsakovai nurodo, jog remiantis bylos duomenimis bendrovėje neva yra turto, tačiau išanalizavus atsakovų pateiktus atsiliepimų į ieškinį priedus matyti, jog KB „Kėdainių šilas“ valdybos pirmininkas neva pajus įsigijusiam trečiajam asmeniui K. C. perdavė 33 296,84 Lt kasos likutį bei turto, kurio vertė viso sudaro 6 048,70 Lt. Tokiu būdu, remiantis atsakovų pateiktais dokumentais, bendrovės 2005 m. turėtas turtas sudarė 39 345,54 Lt. Byloje nėra duomenų, ar nurodytas turtas tebeegzistuoja. Net ir darant prielaidą, kad bendrovėje 2005 m. egzistavęs turtas tebėra, šio turto nepakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti. Be to, pats K. C., asmuo, kuriam atsakovų teigimu buvo perleisti pajai, teismo posėdyje nurodė, kad jokio turto iš pastarųjų nėra perėmęs. Be to, byloje nustatytų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo atsakovų veiksmų nesąžiningumą, kurie būdami bendrovės pajininkais priiminėjo bendrovei nepalankius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, UAB „Gollner spedition“ v. S. B., J. B., UAB „Baninis“ nurodė, jog CK 2.50 str. 3 d. suformuluotos teisės normos paskirtis yra ginti bendrovės kreditorių interesus jai nesugebant su jais atsiskaityti. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Mano, jog šioje byloje yra būtent tokia situacija, kai piktnaudžiaujama ribota juridinio asmens atsakomybe, o juridinis asmuo neturi galimybės su kreditoriumi atsiskaityti dėl nesąžiningų jo dalyvių veiksmų, todėl taikytina CK 2.50 str. 3 d. norma. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad bendrovės veikla nutraukta ir atitinkamai turtinė padėtis blogėjo būtent po to, kai ieškovas pasitraukė iš bendrovės ir joje ėmė veikti vien likę pajininkai – atsakovai. Ieškovui išstojant iš bendrovės, jos balanso duomenys buvo teigiami, bendrovės valdymo organų pareigos vykdytos laiku. Tokiu būdu, priežastinis ryšys tarp dabartinės bendrovės finansinės padėties ir nesąžiningų bei neteisėtų atsakovų veiksmų akivaizdus.

19Mano, kad atsakovų ir trečiojo asmens K. C. neva sudaryti sandoriai iš tiesų nebuvo atlikti, kas matyti iš aplinkybių, kad tretysis asmuo nesiekė pajų įgyti, su juo nebuvo atsiskaitoma, jis pajų suteiktomis teisėmis niekada nesinaudojo, niekuomet nebuvo atlikti įrašai vertybinių popierių sąskaitose dėl pajų perleidimo, o patys atsakovai siekė ne perleisti pajus, o išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu.

20Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, paneigti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

21Dėl piniginės išmokos ieškovui A. R. priteisimo už 2004 metus

22Ieškovas A. R., vadovaudamasis KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 punktu 2004-10-11 „Kėdainių šilas“ valdybai pranešė, jog išstoja iš KB „Kėdainių šilas“ narių ir pareikalavo grąžinti pajų bei sukurto turto dalį ( b.l.10, T-1). KB „Kėdainių šilas“ valdybos susirinkime, vykusiame 2004-09-02, svarstytas klausimas dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo ir nutarta patenkinti ieškovo atsistatydinimą iš bendrovės administracijos vadovo pareigų ( b.l.11, T-1). KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 punkto 2 dalyje numatyta, kad pajus, jį naudojant sukurto turto dalis, dividentai bei skirstomo pelno dalis, proporcinga apyvartos vertei, išstojusiam nariui grąžinama ne vėliau kaip per 6 mėnesius ( b.l.139, T-1).Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių( kooperatyvų) įstatymo 10 str. 5 d. nustatyta, jog asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą. Su ieškovu bendrovės įstatų ir Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei terminu atsiskaityta nebuvo. Terminas atsiskaityti su ieškovu baigėsi 2005-04-11. Bendrovės narių susirinkimų sprendimų dėl ieškovui priklausančių išmokų išmokėjimo priimta nebuvo. Šiuo metu ginčo tarp šalių dėl 900 Lt pajaus nėra. Ši suma, priteista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimu ( b.l.158-164, T-2), Aukščiausiojo Teismo 2007-12-12 nutartimi nepakeista ( b.l.43-49, T-3). Apeliacinių skundų argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo A. R. ieškinį dėl jam priskirtinos turto dalies, apyvartai proporcingos išmokos ir dividendų priteisimo atmestini. Dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, jog 2003 m. buvo priimtas sprendimas neskirstyti pelno bei tai, jog 2004 metais sprendimas dėl pelno skirstymo ar neskirstymo nebuvo priimtas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs 2007-12-12 nutartyje, išnagrinėjęs ieškovo A. R. kasacinį skundą ( b.l.43- 49). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog „aplinkybė, kad dėl bendrovės pelno paskirstymo už 2004 m. narių susirinkimo sprendimo byloje nėra, nepaneigia KB įstatyme ir KB „Kėdainių šilas“ įstatuose nustatytos bendrovės pareigos visiškai atsiskaityti su iš bendrovės išstojančiu pajininku, jam sumokant šios bendrovės nario pajumi sukurtą turtą ir bendrovės pelno dalį ....Už ataskaitinius finansinius metus bendrovėje turi būti priimamas pagrįstas sprendimas dėl pelno paskirstymo ar nuostolių padengimo ir dėl atsiskaitymo su išstojusiais nariais. Nepriėmus jokio sprendimo tais metais išstojęs narys turi teisę reikalauti ne tik pajaus grąžinimo, bet ir per tuos metus pajumi sukurtos bendrovės turto dalies, taip pat bendrovės gauto pelno dalies, t.y. apyvartai proporcingos pelno išmokos ir dividendų“. Todėl pagrįstas ieškovo argumentas, kad atsiskaityti bendrovė su išstojančiu pajininku privalo ir pareiga atsiskaityti negali būti paneigiama pačiai bendrovei nevykdant teisės aktuose nustatytų pareigų. Atsakovai apeliaciniuose skunduose ieškovo naudai priteistų išmokų dydžio neginčija, dėl jo nepasisako. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimą apskaičiuojant atsakovų skolos ieškovui dydį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateiktą paskaičiavimą dėl priteistinų išmokų dydžio, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais oficialiais dokumentais – metinėmis pelno mokesčio 2003 m. ir 2004 m. deklaracijomis ir prie jų pateiktais bendrovės balansais, pateiktais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui. Iš bylos duomenų ( b.l.41,42, T-2) matyti, kad kooperatinės bendrovės turto vertę, kuri reikšminga apskaičiuojant išstojusiam iš bendrovės pajininkui priklausančias išmokas tiksliai nustatyti negalima, nes buhalterinė programa sunaikinta. Atsakovai, teigdami, kad pajaus vertės padidėjimas turi būti nustatomas ne pagal balansinę vertę, bet pagal rinkos kainas privalėjo pateikti įrodymus – paskaičiavimą dėl ieškovui priklausančių išmokėti išmokų dydžio, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo (CPK 13 straipsnis). Įgyvendindamas šį teisės principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t.y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CK 58 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą o atsakovai privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Ieškovui išnaudojus visas galimybes pateikti įrodymus, o atsakovams nepateikus įrodymų apie pajaus vertės padidėjimą pagal rinkos kainas, būtų nesąžininga ir neteisinga ( CK 1.5 str.) nepriteisti ieškovui priklausančių išmokų pagal byloje surinktus minėtus įrodymus ir jų pagrindu pateiktą ir teismo visapusiškai įvertintą paskaičiavimą. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad bendrovė atsiskaityti su ieškovu privalėjo iki 2005-04-11, tačiau ši pareiga iki šiol neįvykdyta. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ieškovui priteistų išmokų, jų dydžio paskaičiavimu ir jų nekartoja.

24

25Dėl atsakovų veiksmų nesąžiningumo ir subsidiarios pajininkų atsakomybės

26

27Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų ir prisidėjusių prie apeliacinių skundų atsakovų teiginiais, kad apylinkės teismas netinkamai taikė subsidiarią juridinio asmens dalyvių atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė subsidiarią civilinę atsakomybę.

28Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. nustato, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Šio straipsnio komentare nurodoma, jog tai, ar juridinio asmens dalyvis elgiasi sąžiningai ar ne, vertintina atsižvelgiant į aplinkybę, ar toks asmuo laikosi juridinio asmens veiklos tvarkos, ar reguliariai šaukiami dalyvių susirinkimai, ar tinkamai tvarkoma finansinė apskaita, ar nevykdomas kitoks panašus juridinio asmens veiklos formalumų nesilaikymas ( Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys, psl.128).

29Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pajininkai, išrinkę naują valdybos pirmininką – S. T., daugiau neatliko nė vieno veiksmo, neįvykdė nė vienos pareigos, kurios numatytos bendrovės įstatų 6.13. p., tai yra valdybos pirmininkui nesušaukus pajininkų susirinkimo ir metams pasibaigus, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas pajininkų susirinkimas, nepriėmė sprendimų dėl pelno paskirstymo, sprendimų, susijusių su valdymo organų išrinkimu po 2005-07-01, kai iš pareigų pasitraukė valdybos pirmininkas S. T.. Byloje esančiais įrodymais ( b.l. 108, T-1 ) pagrįsti ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti argumentai, kad atsakovai nevykdė pareigos teikti informaciją apie bendrovės finansinę būklę atsakingoms institucijoms, nevykdytos mokestinės prievolės. Pirmos instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovų veiksmus įvertino kaip nesąžiningus. Apylinkės teismo išvada, kad pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia ne tik asmens kaltus tyčinius veiksmus, bet ir tokius veiksmus ( neveikimą), kuriais dalyviai tos prievolės siekia išvengti ir tai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui, atitinka, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, nesąžiningų juridinio asmens dalyvių veiksmų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004m.vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2004, UAB „Gollner spedition“ v. S. Beinorius, J. Beinorienė, UAB „Baninis“).

30Byloje nėra įrodymų apie dabartinį KB „Kėdainių šilas“ mokumą. Paskutiniųjų metų balansų, kitų dokumentų apie bendrovės mokumą byloje nėra, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, dėl atsakovų kaltės. Byloje yra pateikti tik 2003 m., 2004 m.KB „Kėdainių šilas“balansai ( b.l.109, 117 T-1). Jau aptartais, pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais nustatyta, jog bendrovė nuo 2005 metų veiklos nevykdo, paskutinė Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta ataskaita 2006-06-27, bendrovės mokestinė nepriemoka 2006 m –sudarė 32 233,39 Lt ( b.l.108, T-1), įsiskolinimas VSDF biudžetui 2006 m sudarė 544 Lt (b.l. 149 ,T- 1 ). Atsakovų pateiktais dokumentais - pinigų, turto perdavimo aktais ( b.l.70,71 T-1) bendrovės turėtas turtas 2005 metais sudarė 39 345,54 Lt ( 33 296,84 Lt kasos likutis + turtas 6048,70 Lt vertės). Pagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog šis turtas bendrovėje yra ir dabar. Be to, tretysis asmuo K. C., kuriam atsakovų teigimu buvo perleisti pajai, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jokio turto atsakovai jam neperdavė ( b.l. 91 T- 3). Įvertinus rašytinius bylos įrodymus apie 2005 metais KB „Kėdainių šilas“ turtą, bendrovės įsiskolinimą valstybės ir VSDF biudžetams, ieškovo ieškininių reikalavimų dydį darytina išvada, kad bendrovė neturi pakankamai turto, kad galėtų patenkinti ieškovo pagrįstus reikalavimus, t.y. yra nemoki. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų bendrovei negalint atsiskaityti su ieškovu ( kreditoriumi) yra pagrindas taikyti atsakovams subsidiarią atsakomybę ( CK 2.50 str.3 d.)

31 Dėl pajų perleidimo sandorių

32Apeliantų ir atsakovų, prisidėjusių prie apeliacinių skundų argumentai, jog atsakovai savo pajus perleido trečiajam asmeniui K. C. yra nepagrįsti.

33Pirmosios instancijos teismo posėdyje tretysis asmuo K. C. paaiškino, kad jis su atsakovais nesudarė jokių pajų pirkimo sutarčių, tik leido pažįstamam H. K. pasinaudoti jo duomenimis. Jis tik pasirašė, kad perka pajus, bet jokių bendrovės dokumentų neturėjo, pinigų ir turto negavo ( b.l. 91, T- 3). Teismui netikėti šio asmens, davusio priesaiką teisme, paaiškinimais nebuvo pagrindo. Atsakovai įrodymų, paneigiančių K. C. paaiškinimus, teismui nepateikė. Todėl teismas, vertindamas trečiojo asmens paaiškinimus kartu su jau aptartais įrodymais dėl atsakovų nesąžiningumo, padarė pagrįstą išvadą dėl 2005-06-14 pajų pirkimo pardavimo sutarčių fiktyvumo. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę, kad pajų registravimo žurnale ( pridėtame prie bylos) nėra jokių įrašų, kad pajai būtų perleisti trečiajam asmeniui ir teisingai pritaikė materialinę teisės normą – CK 1.103 str., kur nurodyta, jog nuosavybės teisė į nematerialius vertybinius popierius pereina nuo įrašų dokumentuose, kuriuose tvarkoma vertybių popierių apskaita, padarymo. Teismo išvada, kad trečiajam asmeniui K. C. pajininkų teisės ir pareigos neperėjo, pagrįsta ir teisinga. Apeliacinių skundų argumentas, kad ieškovas A. R. pagal CK.1.103 str. prasmę taip pat turėtų būti laikomas bendrovės pajininku, nes pajų registravimo žurnale nėra įrašo, kad ieškovo, kaip pajininko, narystė bendrovėje būtų pasibaigusi, visiškai nepagrįsta. Minėtas įrašas pajų registravimo žurnale dėl ieškovo narystės pasibaigimo nebuvo padarytas dėl jau aptartų atsakovų nesąžiningų veiksmų ir neveikimo. Pagrįstas ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentas, kad jau pats pajų perleidimo vienam asmeniui faktas bei aplinkybė, jog įgijęs pajus, tretysis asmuo visiškai nevykdė nei bendrovės valdymo, nei pareigos ją likviduoti ( Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų) įstatymo 21 str.1 d.3 p.) įrodo, jog pajų perleidimo sandoriai buvo tariami. Kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog bylos įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad nebuvo trečiojo asmens K. C. valios įsigyti pajus ir prisiimti pajininko teises ir pareigas, nebuvo atsakovų valios perleisti nuosavybės teises į pajus gaunant teisingą atlyginimą. Bylos įrodymais pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog atsakovai perleisdami pajus siekė išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu (b.l. 100, T- 3).Pajų perleidimo sandoriai yra tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių ir negalioja ( CK 1.86 str.1 d.).

34Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė sprendime nurodytas materialinės teisės normas, o taip pat ir procesinės teisės normas taikant įrodinėjimo taisykles ir pateiktų įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 179 str., 176, 178, 185 str. ir 182 str.). Apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti, o nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.), sprendimas paliekamas nepakeistas.

35Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovų ( CPK 98 str., 88 str.1 d. 3p., 96 str.). Ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus iš viso sudaro 2655 Lt ( b.l.161-167, T-3), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 39 Lt ( b.l.158, T-3). Prievolė atlyginti ieškovui turėtas advokato pagalbos išlaidas ir atsakovų prievolė sumokėti į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas yra dalinė ( CK 6.5 str.), todėl minėtos išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos po lygiai, t.y. po 442,50 Lt ( 2655 : 6 ). Vadovaujantis mokesčių, mokamų į valstybės biudžetą apvalinimo taisykle, suformuluota LR Mokesčių administravimo įstatyme (pakeitimas įsigaliojo nuo 2007-07-19), iš kiekvieno atsakovo priteistina po 6 Lt ( 39 : 6 = 6,5)

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš S. T., a.k. ( - ) R. K., a.k ( - ) A. B., a.k. ( - ) MSK „Aukštaitijos šilas", į.k. ( - ), K. Ž., a.k( - ) ir G. Ž., a.k. ( - ), po 442,50 Lt advokato pagalbos išlaidų A. R., a.k. ( - ) naudai ir po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas, sutikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo KB... 5. Nurodė, kad jis, kaip ir atsakovai, yra buvę kooperatinės bendrovės... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovo... 7. Nustatė, kad 2004-10-11 pranešimu ieškovas pareiškė, jog išstoja iš... 8. Teismas nustatė, kad pajininkai, išrinkę naują valdybos pirmininką S. T.,... 9. Atsakovų teiginius, kad jie pardavė savo pajus K. C., pridėjo pajų... 10. Teismas ieškovo reikalavimus dalyje dėl 262,68 Lt skolos ir dėl 832,30 Lt... 11. Apeliaciniais skundais atsakovai A. B., K. Ž. ir G. Ž. prašo apylinkės... 12. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovui privalo būti priteistos atitinkamos... 13. Mano, kad teismas netinkamai taikė subsidiarią juridinio asmens dalyvių... 14. Teismo išvada, jog K. C. nėra perėję pajininkų teisės ir pareigos, taip... 15. Pareiškimais atsakovai K. Ž., G. Ž., R. K., MSK „Aukštaitijos šilas“,... 16. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo apeliacinius... 17. Nurodo, kad atsakovų argumentas, jog nei Kooperatinių bendrovių įstatymo 10... 18. Argumentas, jog atsakovai negali būti laikomi subsidiariai atsakingais, taip... 19. Mano, kad atsakovų ir trečiojo asmens K. C. neva sudaryti sandoriai iš... 20. Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmos instancijos... 21. Dėl piniginės išmokos ieškovui A. R. priteisimo už 2004 metus... 22. Ieškovas A. R., vadovaudamasis KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 punktu... 24. ... 25. Dėl atsakovų veiksmų nesąžiningumo ir subsidiarios pajininkų... 26. ... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų ir prisidėjusių prie apeliacinių... 28. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. nustato, kad, kai juridinis asmuo negali... 29. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai... 30. Byloje nėra įrodymų apie dabartinį KB „Kėdainių šilas“ mokumą.... 31. Dėl pajų perleidimo sandorių ... 32. Apeliantų ir atsakovų, prisidėjusių prie apeliacinių skundų argumentai,... 33. Pirmosios instancijos teismo posėdyje tretysis asmuo K. C. paaiškino, kad jis... 34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė sprendime... 35. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, ieškovo turėtos advokato... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš S. T., a.k. ( - ) R. K., a.k ( - ) A. B., a.k. (...