Byla 2A-1490-230/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. G. ir L. L. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens G. M. pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovų apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. G. ir L. L. ieškinį atsakovams V. T., D. A., G. A., Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims – Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarei R. M., I. K., G. M., valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, Alovės seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovų D. A. ir G. A. priešieškinį ieškovui K. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai K. G. ir L. L. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti I. G., mirusiai ( - ), asmeninės nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – lauko virtuvę, pastatą – tvartą, pastatą – daržinę, pastatą – dirbtuvę, kitus inžinerinius statinius – šulinį, esančius ( - ), pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymą Nr. 5-254(1.25), panaikinti pastato – gyvenamojo namo, pastato – lauko virtuvės, pastato – tvarto, pastato – daržinės, pastato – dirbtuvės, kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančių ( - ), teisinę registraciją R. T., mirusio ( - ), vardu, pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 29 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl nekilnojamojo turto pastato – gyvenamojo namo, pastato – lauko virtuvės, pastato – tvarto, pastato – daržinės, pastato – dirbtuvės, kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančių ( - ), paveldėjimo, pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 12 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria V. T. padovanojo savo dukrai D. A. ir G. A., t. y. neatlygintinai perdavė jiems kiekvieno iš jų asmeninėn nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – lauko virtuvę, pastatą – tvartą, pastatą – daržinę, pastatą – dirbtuvę, kitus inžinerinius statinius – šulinį, esančius ( - ).

82.

9Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovų motina I. G. 1967 m. atsikėlė gyventi pas R. T.. Jie ( - ) sudarė bažnytinę santuoką. I. G. atsikrausčius pas R. T. jau buvo pastatytas gyvenamas namas ir ūkinis pastatas, kurie R. T. buvo suteikti gyventi, kaip kolūkio kolūkiečiui. Vėliau gyvendami kartu jie pasistatė kitus pastatus, kurie buvo kolūkiečių R. T. ir I. G. kiemo nuosavybė. Ieškovas K. G. pas savo motiną I. G. atsikėlė gyventi 1987 m. po R. T. mirties ir tapo kolūkiečių kiemo nariu. I. G. nuo 1967 m. gyveno ( - ) ir naudojosi R. T. statiniais iki pat savo mirties. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. l-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta, o panaikinus I. G. kolūkiečių kiemo nuosavybės teisę ji transformavosi į privatinę I. G. nuosavybę. I. G. bandė įteisinti savo nuosavybę į visą kolūkiečių kiemo turtą kreipdamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, tačiau tokiu būdu I. G. įgyvendinti savo teisių nepavyko, o vėliau dėl pablogėjusios sveikatos turtiniai klausimai liko nesutvarkyti. I. G. mirė ( - ), po jos mirties ieškovas ir toliau liko gyventi. Ginčo turtas, faktiškai priklausęs I. G., 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnės I. K. išduotos pažymos pagrindu buvo įregistruotas V. T. vardu, o vėliau dovanojimo sutartimi padovanotas D. A. ir G. A..

103.

11Atsakovai D. A. ir G. A. priešieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovą K. G. neturinčiu teisės naudotis atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – lauko virtuve, pastatu – tvartu, pastatu – daržine, pastatu – dirbtuvėmis, kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, esančiais ( - )) ir iškeldinti ieškovą su jam priklausančiu turtu, panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra ginčo turto savininkai. Turtą įgijo 2015 m. kovo 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau iki šiol negali naudotis jiems priklausančiu turtu, kadangi ieškovas atsisako išsikelti.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, pripažino K. G. neturinčiu teisės naudotis D. A. ir G. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, visais ūkiniais pastatais: pastatu – lauko virtuve, pastatu – tvartu, pastatu – daržine, pastatu – dirbtuvėmis, kiemo statiniais – šuliniu, esančiais ( - ) ir iškeldinti iš minėtų pastatų K. G. su jam priklausančia manta, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš ieškovo K. G. D. A. 41 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovų K. G. ir L. L. po 1 022,25 Eur D. A. išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir valstybei po 73,65 Eur pašto išlaidas, skyrė ieškovams K. G. ir L. L. po 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumokant atsakovams.

165.

17Teismas nustatė, kad R. T. ir I. G. bažnytinė santuoka nebuvo teisinis dokumentas, įrodantis santuokos sudarymą, nes tuo metu šeimos santykius reglamentuojantys įstatymai numatė, jog santuoka pripažįstama tik sudaryta valstybiniuose registruose, tuo siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų turtinius interesus. I. T. ir R. T., būdami santuokoje, ir jų vaikai buvo vieno kolūkinio kiemo nariai, kurių nuosavybė, mirus paskutiniam kolūkinio kiemo nariui, t. y. R. T., buvo paveldėta sūnaus V. T., kuris 1987 m. liepos 31 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. I. G. gyveno ginčo sodyboje, tačiau pagal giminystės santykius nebuvo priskiriama prie R. T. įpėdinių rato, kadangi mirusiojo turtą galėjo paveldėti tik jo vaikai.

186.

19Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. T. palikimą yra priėmęs ir tai, kad po palikėjo mirties paaiškėjo aplinkybės apie kitą R. T. turėtą turtą, paveldėtojui V. T. sudarė galimybę kreiptis į notarų biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, bet ne palikimo priėmimo fakto nustatymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi atnaujinus procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo būdu, padarė išvadą, kad įvykęs 1987 m. palikimo priėmimo faktas iš esmės galimas tik vieną kartą, todėl juridinę reikšmę nustatymas papildomų teisinių padarinių, kuriuos iš esmės sukėlė 1987 m. palikimo priėmimas, nesukels ir civilinę bylą Nr. A2-2883-835/2017 nutraukė. Taigi atsakovas V. T. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo teisėtai paveldėjimo būdu.

207.

21Alovės seniūnė I. K., remdamasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad V. T. po savo tėvo R. T. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir kitais nenuginčytais duomenimis 2014 m. gruodžio 1 d. išdavė pažymą „Dėl pastatų priklausomybės“, kuria informavo, kad pastatai, esantys ( - ), kaip kolūkinio kiemo nariui priklausė R. T.. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia minėtą pažymą, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų reikalavimų dėl teisinės registracijos R. T. vardu panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

228.

23Teismas nustatė, kad ieškovas K. G. neturi jokio juridinio pagrindo paveldėti ginčo turto ir gyventi atsakovams asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame name bei naudotis visais ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais. Tai pažeidžia atsakovų, kaip teisėtų šio ginčo nekilnojamojo turto savininkų, teises naudoti ir valdyti jiems priklausantį turtą savo nuožiūra. 2015 m. spalio 15 d. per Alytaus miesto 1-ąjį notarų biurą ieškovui buvo įteiktas pranešimas su prašymu per vieno mėnesio laikotarpį nuo registruoto laiško gavimo dienos išsikelti su asmeniniais daiktais, tačiau ieškovas reikalavimo neįvykdė, todėl iškeldintinas.

249.

25Teismas sprendė, kad ieškovai nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, prašydami vis atidėti teismo posėdžius, todėl skyrė ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos sumokant atsakovams.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu ieškovai K. G. ir L. L. bei trečiasis asmuo G. M. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų apeliacinio skundo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, panaikinti ieškovas paskirtas baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301.1.

31Ginčo nekilnojamasis turtas buvo kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektu. Pagal 1964 m. CK 601 straipsnio 1-2 dalis mirus kolūkiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsirasdavo, jis atsirasdavo tik mirus paskutiniam kolūkiečio kiemo nariui. Taigi 1964 m. CK septintajame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos (t. y. atsiranda paveldėjimo santykiai), jeigu mirus kolūkiečių kiemo nariui, kitų kiemo narių nelieka. Iš byloje esančių įrašų ūkinėse knygose, asmeninės sąskaitos Nr. 436 ir Nr. 426, šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mirus buvusiai kolūkiečių šeimos galvai R. T. ūkyje liko ieškovų motina I. G., kuri po R. T. mirties tapo kolūkinio kiemo šeimos galva.

321.2.

33Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo pastatai R. T. vardu viešame registre įregistruoti 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnės I. K. pažymos pagrindu ir tik pagal šią pažymą įregistravus pastatus atsakovo V. T. vardu nuosavybės teisės į juos atsirado paveldėjimo pagrindais, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

341.3.

35Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymos panaikinimo, todėl teismas visų pirma turėjo įvertinti ir nustatyti, ar prašoma panaikinti pažyma buvo išduota teisėtai ir pagrįstai, o atsakovo V. T. paveldėjimo teisė į ginčo statinius – išvestinis reikalavimas, nes tik nustačius, ar nuosavybės teisės į ginčo turtą R. T. vardu buvo įregistruotos pagrįstai, galima vertinti paveldėjimo atsiradimo teisėtumą, o ne atvirkščiai.

361.4.

372014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažyma buvo išduota neteisėtai, kadangi neatitinka įrašų namų ūkio knygose bei nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Vien jau faktas, kad išduodant ginčo pažymą seniūnė rėmėsi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014, kuris 2017 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas, sudaro pagrindą ją panaikinti. Be to, seniūnė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji netikrino duomenų bei faktų visumos ir ginčo pažymą išdavė remdamasi išimtinai atsakovo V. T. pateiktais dokumentais, nors išduodant ginčo pažymą privalėjo patikrinti, ar atsakovo pateikti duomenys dėl ginčo turto priklausomumo R. T. atitiko faktinių aplinkybių visumą.

381.5.

392015 m. rugsėjo 3 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos pažymoje yra nenuginčytai nurodyta, kad pagal Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkio knygas, asmeninę sąskaitą Nr. 426 pastatai, esantys ( - ) priklausė I. G.. Pagrindas - Nemunaičio seniūnijoje esančios ūkinės knygos nuo 1991 m. Šios pažymos atsakovai neginčijo, ji yra teisėta, nenuginčyta bei galiojanti, išduota remiantis įstatymų reikalavimais, t. y. patikrinus duomenų visumą, įrašus ūkinėse knygose.

401.6.

41Atsakovų nuosavybės teisės yra šios bylos ginčo objektas, tačiau jei vertinti, kad jie yra turto savininkai, būtų galima teigti, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai panaudos teisiniai santykiai ir turto savininkai įgytų teisę reikalauti apginti savo pažeistas teises į nuosavybę tik tuomet, kai atsakovai taptų teisėtais turto savininkais, o tai nutiktų tik įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, jei ieškovų reikalavimas būtų atmestas.

421.7.

43Asmenys gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tais atvejais, jeigu nustatoma, kad jie užėmę gyvenamąją patalpą savavališkai, t. y. įsikėlę į ją be įstatymų nustatyta tvarka sudarytos nuomos sutarties arba kaip šiuo konkrečiu atveju susiklosčius faktiniams panaudos santykiams, tačiau toks patalpų savininko (teisėto valdytojo) teisių gynimo būdas taikomas tik konstatavus, kad gyvenamosiose patalpose faktiškai gyvenama ir tai daroma savavališkai (nesant teisėto pagrindo). Atsakovų, kaip ginčo turto savininkų, teisės yra šios bylos teisminio ginčo objektas, todėl atsakovams neturint reikalavimo teisės, priešieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas.

441.8.

45Ieškovas K. G. jau priešieškinio padavimo metu faktiškai negyveno atsakovams priklausančiame turte nuo 2015 m. lapkričio 14 d. Priešieškinis, kuriuo atsakovai prašė iškeldinti ieškovą, parengtas 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. jau žinant aplinkybę, jog ieškovas ginčo turte negyvena ir juo nesinaudoja, bei tai, kad jų nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą yra teisminio ginčo objektas, todėl akivaizdu, jog atsakovų priešieškinis buvo pareikštas nepagrįstai, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

461.9.

47Teismas priešieškinio reikalavimui taikė CK 4.98 straipsnį, todėl jei ir laikyti, kad priešieškinio reikalavimas buvo reiškiamas negatoriniu ieškiniu, teismas, vertindamas priešieškinio pagrįstumą, pirmiausia turėjo nustatyti, ar atsakovai nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareikšto ieškovų reikalavimo apskritai yra teisėti turto savininkai, kurie gali reikšti reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo ir ar egzistuoja neteisėtas turto savininko nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

481.10.

49Atsakovai prašė tik iškeldinti ieškovą K. G. su visa manta, tačiau teismas nutarė dar ir nesuteikti jam kitos gyvenamosios vietos, nors tokio reikalavimo atsakovai nereiškė, o dėl atsakovų reikalavimo panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo adresu apskritai nepasisakė.

501.11.

51Ieškovai pareikšdami teismui ieškinį pasinaudojo įstatymų suteikta teise ginti savo pažeistą teisę, o teismui paskyrus baudas už ieškinio pateikimą buvo grubiai pažeistos ne tik ieškovų teisės, kylančios iš Konstitucijos, tačiau ir konstitucinės teisinės valstybės principas.

521.12.

53Teismas, skirdamas ieškovams baudas, nepagrįstai nurodė, kad ieškovai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes ieškovų prašymais buvo atidedami teismo posėdžiai. Diskrecijos teisė spręsti, ar šalies prašymas yra pareikštas pagrįstai ir įvertinti pareikšto prašymo svarbą, yra išimtinai teismo prerogatyva sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl teismui tenkinus ieškovų prašymus dėl atidėjimo, įvardinti jį piktnaudžiavimu procesine teise nėra pagrindo.

541.13.

55Teismas byloje veikė prieš greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, kadangi visiems ieškovų teismui pateiktiems procesiniams dokumentams buvo nustatyti nepagrįsti trūkumai, kurių iš esmės nešalinus, tik nurodžius teisinį reglamentavimą, teismo nustatyti trūkumai to paties teismo buvo laikyti pašalintais.

5611.

57Atsakovai V. T., D. A. ir G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

582.1.

59Teismas teisingai vertino, kad I. G. nesant R. T. įpėdine pagal įstatymą turtą, likusį po R. T. mirties, galėjo paveldėti tik vaikai. I. G. niekada nebuvo R. T. šeimos narys, o tik sugyventinė, kuri vien dėl šios priežasties negalėjo būti R. T. turto paveldėtoja.

602.2.

612014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažyma išduota seniūnijoje esančių ūkinių knygų įrašų pagrindu, kurie pateikti teismui ir vertintini, kaip dokumentai, kurių teisinis pagrindas nėra nuginčytas.

622.3.

63Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas R. T. vardu įregistruotas 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymos pagrindu, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir nustatyti faktai patvirtina, kad ginčo pažyma buvo išduota visiškai pagrįstai ir teisėtai, kadangi atitinka teismui pateiktus įrašus namų ūkio knygose bei nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

642.4.

65Ieškovai neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į šį ginčo turtą, todėl K. G. iškeldintinas kaip fizinis asmuo su visu jam priklausomu turtu nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, t. y. tenkinat D. A. ir G. A. reikalavimus.

6612.

67Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

683.1.

69I. G. buvo kito kolūkinio kiemo šeimos galva ir negalėjo būti dviejų kolūkinių kiemų narė, t. y. ji nebuvo R. T. kolūkinio kiemo nare.

703.2.

71Įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teisės įrodymais, sukeliančiais teisinius padarinius ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, jei jie yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. 2015 m. rugsėjo 3 d. Nemunaičio seniūnijos išduotos pažymos pagrindas – Nemunaičio seniūnijoje esančios ūkinės knygos nuo 1991 m. Nors šioje pažymoje nurodyta, kad pastatai, esantys ( - ), priklausė I. G., negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pastatai yra tie patys, kurie priklausė T.. Pažymoje nurodytas tik konkretus kaimas, tačiau kaime buvo ne viena sodyba. Šiuo metu pastatams suteikiami adresai, kurie nurodo konkretų pastatą.

723.3.

73Alovės seniūnė, remdamasi teismo sprendimu ir kitais nenuginčytais duomenimis 2014 m. gruodžio 1 d. išdavė pažymą, kuria informavo, kad pastatai, esantys ( - ), priklausė R. T., kaip kolūkinio kiemo nariui. Ginčijamos pažymos išdavimo metu teismo sprendimas buvo galiojantis.

74IV.

75Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7613.

77Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7814.

79Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo kolūkiečių kiemo nuosavybės objektu.

8015.

81Byloje nustatyta, kad ieškovų motina I. G. ir R. T. (atsakovo V. T. tėvas) ( - ) sudarė bažnytinę santuoką ir I. G. atsikėlė gyventi pas R. T., valdžiusį ginčo pastatus kolūkiečių kiemo nario teisėmis. R. T. mirė ( - ), I. G. mirė ( - ). 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnės I. K. išduotos pažymos pagrindu ginčo nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas R. T. vardu, 2014 m. gruodžio 29 d. R. T. įstatyminiam įpėdiniui V. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, šis turtas vėliau 2015 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovams D. A. ir G. A..

8216.

83Ieškovai K. G. ir L. L. (I. G. sūnus ir dukra) prašė pripažinti I. G. asmeninės nuosavybės teisę į ginčo pastatus, esančius ( - ), pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymą Nr. 5-254(1.25), kurios pagrindu atlikta teisinė registracija, panaikinti ginčo nekilnojamojo turto teisinę registraciją R. T., mirusio ( - ), vardu, pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą V. T. dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo, pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį, kuria V. T. šį turtą padovanojo savo dukrai D. A. ir G. A..

8417.

85Atsakovai D. A. ir G. A. priešieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovą K. G. neturinčiu teisės naudotis atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir iškeldinti ieškovą su jam priklausančiu turtu, panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimą.

8618.

87Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, pripažino K. G. neturinčiu teisės naudotis D. A. ir G. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, visais ūkiniais pastatais, esančiais ( - ), ir K. G. iškeldino iš minėtų pastatų su jam priklausančia manta, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

8819.

89Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bažnytinė I. G. ir R. T. santuoka nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi tuo metu buvo pripažįstama tik valstybiniuose registruose įregistruota santuoka, ir nustatęs, kad mirus paskutiniam I. T. ir R. T. kolūkiečių kiemo nariui R. T., atsirado paveldėjimas, sprendė, kad jo turtą galėjo paveldėti tik jo vaikai, o ne I. G., kuri nepriskirtina prie R. T. įpėdinių rato. Teismas padarė išvadą, kad Alovės seniūnės išduota pažyma „Dėl pastatų priklausomybės“ buvo išduota pagrįstai, ir nustatęs, kad ieškovas K. G. neturi jokio teisinio pagrindo paveldėti ginčo turtą ir gyventi atsakovams asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame name bei naudotis ūkiniais pastatais, jį iškeldino nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

9020.

91Su teismo sprendimu nesutinka ieškovai ir prašo jį panaikinti bei nurodo, kad mirus R. T. ūkyje liko ieškovų motina I. G., kuri ir tapo kolūkinio kiemo šeimos galva, ir tik remiantis Alovės seniūnės pažyma įregistravus pastatus R. T. vardu nuosavybės teisės į ginčo pastatus paveldėjimo būdu atiteko V. T.. Teismas privalėjo patikrinti Alovės seniūnės pažymos išdavimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pažyma, ieškovų nuomone, išduota neteisėtai, kadangi neatitinka įrašų ūkinėse knygose. Kadangi atsakovų nuosavybės teisės buvo ir yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas, kol nenustatytos nuosavybės teisės, yra pareikštas atsakovams neturint reikalavimo teisės, todėl turėjo būti atmestas.

92Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo kolūkiečiu kiemo turtu, nustatymo

9321.

94Ieškovai teigia, kad jų motinai I. G. sudarius bažnytinę santuoką su R. T. ir persikėlus gyventi pas jį, kuris valdė pastatus kolūkiečių kiemo nario teisėmis, ji tapo kolūkiečių kiemo nare ir mirus R. T. tapo paskutiniu kolūkiečių kiemo nariu, todėl, panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, ji tapo I. G. privatine nuosavybe ir ši nuosavybė negalėjo būti įregistruota R. T. vardu ir vėliau paveldėta.

9522.

96Byloje nėra ginčo, kad buvo sudaryta I. G. ir R. T. bažnytinė santuoka ir kad po R. T. sutuoktinės mirties I. G. apsigyveno pas R. T., kuris pastatus valdė kolūkiečių kiemo nario teisėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. T. buvo paskutinis kolūkiečių kiemo narys, todėl jo turtą galėjo paveldėti įstatyminiai įpėdiniai, o I. G. nepriklauso jų ratui, kadangi bažnytinė santuoka pagal tuo metu galiojančius įstatymus negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad, I. G. apsigyvenus pas R. T., ji tapo kolūkiečių kiemo nariu ir būtent ji buvo paskutinis kolūkiečių kiemo narys ir įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą.

9723.

98Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys buvo grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: kad I. G. ir R. T. sudarė kolūkiečių kiemą, abu dirbo kolūkyje ir buvo kolūkio nariais, ieškovas K. G. pas motiną I. G. atsikėlė gyventi po R. T. mirties ir jis savo darbu ir lėšomis dalyvavo tvarkant kolūkiečių kiemo ūkį, todėl jis taip pat laikytinas kolūkiečių kiemo nariu. Tokiu būdu ieškovai, parašydami pripažinti I. G. nuosavybės teisę į ginčo pastatus, jos nuosavybės teisių atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė kolūkiečių kiemo nario teises į kolūkiečių kiemo turtą. Būtent šių aplinkybių aiškinimasis ir jų nustatymas yra esminis bylos nagrinėjimo dalykas.

9924.

100CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo pareiga ieškinyje teismui, be kita ko, nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir reikalavimą atsakovui (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

10125.

102Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesiaiškino ieškinio pagrindu nuodytų aplinkybių ir jų skundžiamame sprendime nenustatė, o sprendimą grindė padarydamas išvadą, kad R. T. buvo paskutinis kolūkiečių kiemo narys, kurio turtą galėjo paveldėti jo įstatyminiai įpėdiniai, o I. G. nebuvo šeimos nariu, nes jos ir R. T. sudaryta bažnytinė santuoka nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu sprendė, kad R. T. buvo paskutinis kolūkiečių kiemo narys, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokių galimybių patikrinti tokios išvados pagrįstumo.

10326.

104Teismas sprendime visiškai nenurodė jokių argumentų dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kad, I. G. apsigyvenus pas R. T., ji tapo kolūkiečių kiemo nare ir ji, o ne R. T. buvo paskutinis kolūkiečių kiemo narys. Sprendime nenurodyta, ar šios aplinkybės ištyrus įrodymus pasitvirtino, ar jos nebuvo nustatytos dėl įrodymų trūkumo. Teismas taip pat nesiaiškino, ar K. G., jam apsigyvenus pas motiną, taip pat netapo kolūkiečių kiemo nariu, ką jis tvirtina ieškinyje, ir kada šių teisių neteko.

10527.

106I. G. apsigyvenimo pas R. T. metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 132 straipsnyje buvo nustatyta, kad kolūkiečio kiemo turtas priklauso jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kolūkiečių kiemu buvo laikomas asmenų, kurie kolūkio skirto sodybinio sklypo ribose bendrai tvarkė pagalbinį ūkį, susivienijimas, bent vienas kolūkiečių kiemo narys turėjo būti kolūkio narys. Iš kitų kolūkiečių kiemo narių, nesančių kolūkio nariais, buvo reikalaujama, kad jie darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį. Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis). Darbingas kolūkiečių kiemo narys netekdavo teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo ūkį (1964 m. CK 140 straipsnis), tačiau ši taisyklė netaikytina nepilnamečiams ir nedarbingiems kiemo nariams. Pažymėtina, kad be šeimos narių, sudarančių kolūkiečių kiemą ir bendrai tvarkančių ūkį, į kiemo sudėtį galėjo įeiti ir asmenys, nesusiję giminystės ryšiais su kitais kiemo nariais, buvo tik būtina, kad šie asmenys darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį.

10728.

108Pažymėtina, kad ūkinėse knygose buvo vedama ne kolūkiečių kiemų, o namų ūkių apskaita, todėl įrašymas į šias knygas savaime nereiškia, kad viename ūkinės knygos lape (asmeninėje sąskaitoje) kaip šeimos nariai įrašyti asmenys sudarė kolūkiečių kiemą. Tačiau ūkinėse knygose yra grafos apie šeimos narių užsiėmimą, darbinę veiklą, iš jose nurodytų duomenų galima spręsti apie buvimą kolūkiečiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015).

10929.

110Teismas nenustatė, ar po I. G. apsigyvenimo kolūkiečių kieme kaip nors keitėsi kolūkiečių kiemo teisinis režimas, ar jis ir toliau egzistavo ir atitiko kolūkiečių kiemui keliamus reikalavimus, taip pat netyrė ir atsakovų atsikirtimų argumentų, jog I. G. tuo pačiu metu galimai buvo kito kolūkinio kiemo nariu. Pažymėtina, kad ir ginčijamoje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnės 2014 m. gruodžio 1 d. išduotoje pažymoje, kurios pagrindu buvo įregistruotos R. T. nuosavybės teisės į ginčo pastatus, nurodyta, kad pastatai R. T. priklausė kaip kolūkiečių kiemo nariui, kas patvirtina, jog turėjo būti nustatinėjamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios būtent su kolūkiečių kiemo narių sudėtimi, jų pasikeitimu iki buvo panaikintas kolūkiečių kiemo teisinis režimas, taip pat aplinkybės, susijusios su kolūkinio kiemo tvarkymu.

11130.

112Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytą nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 1990 m. lapkričio 27-ąją; įstatymo 6 straipsnis), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964 m. CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 panaikinus kolūkiečių kiemo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, nuosavybės santykius toliau reglamentavo atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Įstatyme įtvirtinta, kad galimybė kolūkiečių kiemo nariui nepažeidžiant ieškinio senaties termino reikalauti nustatyti jo turto dalį, taip pat padalyti ar atidalyti turtą nereiškia jo turėtos nuosavybės teisės dalies kolūkiečių kieme panaikinimo, atėmimo ar perėjimo kitiems asmenims nesant tam teisėto įstatyminio pagrindo. Jeigu buvę kolūkiečių kiemo nariai turto dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo panaikinus kolūkiečių kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normoms, tai jų turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal 1964 m. CK 140 straipsnį ir galiojančio CK 4.73 straipsnio 3 dalį jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-463/2008, 2010 vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2010)

11331.

114Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių taip pat nenustatinėjo ir nevertino, kokie teisiniai padariniai atsirado I. G. (galimai ir K. G.), priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, nors tuo metu būtent jie gyveno ginčo name ir naudojosi kitais pastatais (viraline, tvartu, daržine ir pan.).

11532.

116Kadangi ieškinio reikalavimų pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su kolūkiečių kiemo naryste, kurios pagrindu ir buvo grindžiamos nuosavybės teisės į ginčo pastatus, nuo ko priklausė ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimas arba atmetimas, todėl šios aplinkybės sudarė nagrinėjamo ginčo esmę, tačiau pirmosios instancijos teismas jų faktiškai nesiaiškino, nenustatinėjo ir visiškai nevertino įrodymų šiuo aspektu, t. y faktiškai neatskleidė bylos esmės.

11733.

118Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008). Byloje nustatyta procesinė situacija patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje jos esmė nebuvo atskleista.

11934.

120Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Kai byloje esminės aplinkybės nėra išsiaiškinamos ir ištiriamos, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių tai įvertinti. Todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12135.

122Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

123Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

124Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

125Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai K. G. ir L. L. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti I.... 8. 2.... 9. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovų motina I. G. 1967 m. atsikėlė... 10. 3.... 11. Atsakovai D. A. ir G. A. priešieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovą... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad R. T. ir I. G. bažnytinė santuoka nebuvo teisinis... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. T. palikimą yra priėmęs ir tai, kad po... 20. 7.... 21. Alovės seniūnė I. K., remdamasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m.... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad ieškovas K. G. neturi jokio juridinio pagrindo... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovai nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovai K. G. ir L. L. bei trečiasis asmuo G. M.... 30. 1.1.... 31. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės... 32. 1.2.... 33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo pastatai R. T.... 34. 1.3.... 35. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus... 36. 1.4.... 37. 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės... 38. 1.5.... 39. 2015 m. rugsėjo 3 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio... 40. 1.6.... 41. Atsakovų nuosavybės teisės yra šios bylos ginčo objektas, tačiau jei... 42. 1.7.... 43. Asmenys gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos... 44. 1.8.... 45. Ieškovas K. G. jau priešieškinio padavimo metu faktiškai negyveno... 46. 1.9.... 47. Teismas priešieškinio reikalavimui taikė CK 4.98 straipsnį, todėl jei ir... 48. 1.10.... 49. Atsakovai prašė tik iškeldinti ieškovą K. G. su visa manta, tačiau... 50. 1.11.... 51. Ieškovai pareikšdami teismui ieškinį pasinaudojo įstatymų suteikta teise... 52. 1.12.... 53. Teismas, skirdamas ieškovams baudas, nepagrįstai nurodė, kad ieškovai... 54. 1.13.... 55. Teismas byloje veikė prieš greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą,... 56. 11.... 57. Atsakovai V. T., D. A. ir G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 58. 2.1.... 59. Teismas teisingai vertino, kad I. G. nesant R. T. įpėdine pagal įstatymą... 60. 2.2.... 61. 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės... 62. 2.3.... 63. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas R. T. vardu... 64. 2.4.... 65. Ieškovai neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į šį ginčo turtą, todėl... 66. 12.... 67. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 68. 3.1.... 69. I. G. buvo kito kolūkinio kiemo šeimos galva ir negalėjo būti dviejų... 70. 3.2.... 71. Įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų... 72. 3.3.... 73. Alovės seniūnė, remdamasi teismo sprendimu ir kitais nenuginčytais... 74. IV.... 75. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. 13.... 77. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 78. 14.... 79. Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris... 80. 15.... 81. Byloje nustatyta, kad ieškovų motina I. G. ir R. T. (atsakovo V. T. tėvas) (... 82. 16.... 83. Ieškovai K. G. ir L. L. (I. G. sūnus ir dukra) prašė pripažinti I. G.... 84. 17.... 85. Atsakovai D. A. ir G. A. priešieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovą... 86. 18.... 87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu... 88. 19.... 89. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bažnytinė I. G. ir R. T. santuoka... 90. 20.... 91. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovai ir prašo jį panaikinti bei nurodo,... 92. Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo kolūkiečiu... 93. 21.... 94. Ieškovai teigia, kad jų motinai I. G. sudarius bažnytinę santuoką su R. T.... 95. 22.... 96. Byloje nėra ginčo, kad buvo sudaryta I. G. ir R. T. bažnytinė santuoka ir... 97. 23.... 98. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys buvo grindžiamas... 99. 24.... 100. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo pareiga ieškinyje teismui, be... 101. 25.... 102. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesiaiškino ieškinio pagrindu... 103. 26.... 104. Teismas sprendime visiškai nenurodė jokių argumentų dėl ieškinio pagrindu... 105. 27.... 106. I. G. apsigyvenimo pas R. T. metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 132... 107. 28.... 108. Pažymėtina, kad ūkinėse knygose buvo vedama ne kolūkiečių kiemų, o... 109. 29.... 110. Teismas nenustatė, ar po I. G. apsigyvenimo kolūkiečių kieme kaip nors... 111. 30.... 112. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje... 113. 31.... 114. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių taip pat nenustatinėjo ir... 115. 32.... 116. Kadangi ieškinio reikalavimų pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su... 117. 33.... 118. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip... 119. 34.... 120. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 121. 35.... 122. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 123. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 124. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą... 125. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....