Byla 3K-3-352/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Česlovo Jokūbausko ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Čiaupas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos akcinės bendrovės „Čiaupas“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41995 m. gruodžio 1 d. ieškovas UAB „Čiaupas“ ir Kauno miesto 3-ioji klinikinė ligoninė sudarė dešimties metų laikotarpiui negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį. 2001 m. sausio 10 d. atsakovas VĮ Valstybės turto fondas, vadovaudamasis Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu ,,Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondas“, perėmė iš Kauno miesto 3-osios klinikinės ligoninės patikėjimo teise valdytas patalpas ir pranešė UAB ,,Čiaupas“, kad patalpų nuomos sutartis lieka galioti, o nuomos mokestis turi būti mokamas VĮ Valstybės turto fondui. Ieškovo teigimu, 1995–2001 m. jis pagerino išsinuomotas patalpas, atlikdamas jose 139 832 Lt vertės pagerinimo darbų. Tai patvirtina UAB ,,Kauno komprojektas“ inžinerinės statybinės ekspertizės aktas Nr.1004045. Tačiau atsakovas, 2006 m. kovo 9 d. raštu Nr.(34)-3R-902 ir 2006 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr.(34)-3R-3214 nutraukdamas nuomos sutartį, nurodė, kad uždraudžia ieškovui pasiimti nuomotose patalpose padarytus pagerinimus. Ieškovo manymu, taip atsakovas, atsisakydamas grąžinti jo patalpose padarytus pagerinimus ir nesutikdamas atlyginti jų vertės, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui UAB „Čiaupas“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl išlaidų už teritorijos saugojimą priteisimo, patalpų pagerinimo išlaidų pripažinimo ir įpareigojimo įskaityti šias išlaidas į nuomos mokestį, konstatavo, kad pagerinimo išlaidų UAB „Čiaupas“ turi teisę reikalauti pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus. Dėl to laikydamas, kad, atsakovui nutraukus patalpų nuomos sutartį, tačiau atsisakius atsiskaityti su ieškovu už šio padarytus nurodytų patalpų pagerinimus ir juos pasilikus sau, jis turi pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti, kad jam būtų priteistos ieškinyje nurodytos lėšos, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo šio be teisėto pagrindo įgytus 139 832 Lt.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti, darbų, nurodytų ieškinyje, atlikimo fakto neginčijo, tačiau teigė, jog nurodyti darbai nėra turto pagerinimas, o atlikti ieškovo reikmėms. Be to, atsakovo teigimu, jo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymo klausimai, susiję su į patalpas ieškovo investuotų lėšų atlyginimu, visiškai išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 priimta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartimi. Patalpos atsakovui šiuo metu nėra perduotos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagerinimai yra atitekę atsakovui.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui LUAB „Čiaupas“ iš atsakovo VĮ Valstybės turto fondo 139 832 Lt patalpų pagerinimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas VĮ Valstybės turto fondas yra civilinių santykių, susiklosčiusių dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos, šalis, o nuomos sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad nuomininkas, šalių susitarimu pagerinęs patalpas, turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme ar sutartyje nustatytos kitos sąlygos. Teismas nurodė nenustatęs įstatymo ar sutarties sąlygų, dėl kurių ši nuomininko teisė neturėtų būti ginama. Teismas sprendė, kad pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnį ir sutarties turinį pareiga atlyginti turto pagerinimo būtinas išlaidas tenka turto nuomotojui. Teismo vertinimu, toks sutarties aiškinimas ir nurodytų teisės normų taikymas suderinamas su sutartyje nurodyto nuomotojo teisių perėmėjo – VĮ Valstybės turto fondo – teisinį statusą reglamentuojančiais įstatymais. Be to, byloje nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo fakto ir aplinkybės, kad šie darbai atlikti su pradinio nuomotojo Kauno miesto 3-iosios klinikinės ligoninės, kurios teises perėmė atsakovas, sutikimu. Šį patvirtina rašytiniai įrodymai: atliktų darbų aktai bei darbų priėmimo aktas. Dėl to teismas pripažino, kad byloje nustatytas ieškovo išsinuomoto turto, kurį šiuo metu valdo atsakovas, pagerinimo faktas (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėjęs, kad nagrinėjamu atveju nuomos metu padaryto ginčo patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pagal CK 6.501 straipsnį, kurio 1 dalyje, kaip ir minėtame 1964 m. CK 316 straipsnyje, nustatyta nuomininko teisė į būtinų išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje nustatyta kas kita, bei nurodęs, jog ši nuomininko teisė suponuoja atitinkamą nuomotojo pareigą, teismas konstatavo, kad egzistuoja materialinės teisinės prielaidos ieškovui reikalauti iš atsakovo išsinuomotoms patalpoms pagerinti turėtų išlaidų atlyginimo. Laikydamas, kad šios bylos esmę sudaro nustatymas aplinkybių, ar ieškovo reikalavimas dėl investuotų lėšų atlyginimo yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartimi, nes atsakovo nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas būtent šiuo argumentu, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį dalyvaujantys byloje asmenys nebeturi teisės kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Teismo vertinimu, civilinės bylos Nr. 2-86-390/2005 (kurioje Valstybės įmonė Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Čiaupas“ ir prašė priteisti iš pastarojo 101 312,52 Lt nuomos mokesčio bei 117 970,07 delspinigių, o atsakovas UAB „Čiaupas“ priešieškiniu prašė priteisti iš VĮ Valstybės turto fondo 12 500 Lt už teritorijos saugojimą, pripažinti, jog atsakovas pagerino išsinuomotas patalpas 187 297 Lt (47 467,72 Lt iki 1995 metų ir 139 832 Lt nuo 1995 metų) bei įskaityti patalpų pagerinimo lėšas į nuomos mokestį) nagrinėjimo dalyką sudarė nuomos mokesčio įsiskolinimo dydžio nustatymas ir galimumo įskaityti patalpų pagerinimo išlaidas į nuomos mokestį, vadovaujantis sutarties sąlygomis. Laikydamas, kad nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimas pagal CK 6.501 straipsnį, t. y. ji buvo nagrinėjama dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, teismas sprendė, kad vien tas faktas, jog išnagrinėtoje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame minimas ir 139 832 Lt patalpų pagerinimui išleista pinigų suma, prašoma priteisti šioje byloje iš atsakovo, negali būti pagrindas konstatuoti, kad dėl nagrinėjamos bylos ginčo santykio jau yra nustatyta anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005. Pažymėdamas, kad nerevizuoja anksčiau išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo, o tik vertina jį šios bylos nagrinėjimo dalyko ir pagrindo aspektu, teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 teismas vertino Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės ir UAB „Čiaupas“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame buvo suderinta šalių valia dėl 47 464,72 Lt skolos. Šis skolų suderinimas buvo atliktas 2001 m. sausio 8 d., t. y. tuo metu, kad patalpų valdymą periminėjo VĮ Valstybės turto fondas, juo šalys susitarė dėl iki 1995 m. gruodžio 1 d. investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį. Teismo vertinimu, toks aktas visiškai atitinka nuomos sutarties 5.3 punkto 2 dalies sąlygą, kad šalių susitarimu kapitalinis remontas, susijęs su nuomininko veikla, gali būti atliekamas nuomininko lėšomis, o panaudotos lėšos – įskaitomos į nuomos mokestį. Tuo tarpu šioje byloje ieškinys pareikštas dėl nuomos sutarties 5.4 punkto antrosios dalies, kurioje nurodyta, kad pasibaigus sutarties terminui arba nutraukus ją prieš terminą, jeigu nuomininkas šalių susitarimu buvo pagerinęs patalpas, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, vykdymo. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame nurodoma, kad civilinės bylos Nr. 2-86-390/2005 nagrinėjimo metu nuomos sutartis nėra nutraukta ar pasibaigusi, todėl UAB „Čiaupas“ neturi teisės reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad civilinės bylos Nr. 2-86-390/2005 nagrinėjimo dalykas buvo šalių prievoliniai teisiniai santykiai, susiklostę iki nuomos sutarties nutraukimo, ir jų pagrindu atsiradusi VĮ Valstybės turto fondo teisė reikalauti nuomos mokesčio skolos priteisimo ir UAB „Čiaupas“ teisė reikalauti investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį. Teismo nuomone, nagrinėdamas bylą šiose ribose, Lietuvos apeliacinis teismas vertino šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo buvo susitarta dėl nuomos mokesčio skolos dydžio, esant galiojančiai sutarčiai, ir kokios investuotos lėšos bus įskaitytos į nuomos mokestį (t. y. dėl sutarties 5.3, bet ne 5.4 punkto sąlygų vykdymo). Išnagrinėjęs bylą šiuo aspektu ir konstatavęs, kad UAB „Čiaupas“ reikalavimą dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo įgytų tik pasibaigus nuomos sutarčiai, Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės jokių aplinkybių, susijusių su šioje byloje prašoma priteisti suma. netyrė. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta faktų, kurie paneigtų ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo jo turėtų išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pripažino ieškovą pateikusiu pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog, galiojant ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, nuomotojo sutikimu atliko išsinuomotų patalpų pagerinimo darbų (įrengė stoginę medienai, sumontavo ciklonus Nr. 1, Nr. 2 ir jų metalo konstrukcijas, aptvėrė medžio cecho teritoriją, įrengė vartus, pastatė sargų namelį, voljerą ir būdą šunims, įrengė katilinei metalinį iš išorės apmūrytą dūmtraukį, patiesė elektros kabelius ir sumontavo kitą elektros įrangą stalių cechui, ciklonams ir džiovykloms, taip pat elektros apskaitos spintas, aptvėrė teritoriją iš fasadinio įvažiavimo pusės, įrengė medienos džiovyklas ir rekonstravo katilinę), kurių bendra vertė 139 832 Lt. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina inžinerinės statybinės ekspertizės aktas. Atsakovo atstovui teismo posėdyje patvirtinus, kad šių darbų atlikimo fakto atsakovas neginčija, atsakovui taip pat neginčijant ir atliktų darbų vertės, teismas laikė šias aplinkybes nustatytomis. Aplinkybę, kad ieškovas šiuo metu nėra perdavęs patalpų atsakovui, teismas laikė nesudarančia pagrindo ieškiniui atmesti, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl ieškovo iškeldinimo, tačiau tai neužkerta jam kelio ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo VĮ Valstybės turto fondo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, ieškiniu reikalaudamas priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytą turtą, neįrodinėjo šio reikalavimo pagrindo, o nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, pakeitęs ieškinio teisinį pagrindą, prašė teismo priteisti patalpų pagerinimo išlaidas CK 6.501 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.496–6.503 straipsnių taisykles, nuomos sutarčiai pasibaigus, daiktas yra grąžinamas nuomotojui. Grąžinimo metu nuomotojas, be kita ko, turi įvertinti nuomininko padarytus daikto pagerinimus. Pažymėjusi, kad pagerinimų būklė turėtų būti vertinama ne tik pagal pateiktus dokumentus, bet ir faktiškai nustatant pagerinto turto būklę, apskaičiuojant turto pagerinimų nusidėvėjimą ir kt., teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo prašomą pagerinimo išlaidų sumą, pažeidė CPK 177, 183, 185, 195 straipsnių nuostatas, nes grindė savo sprendimą ieškovo pateiktų įrodymų duomenimis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina ieškinio reikalavimo dalyko, nepareikalavęs ir netyręs įrodymų, reikšmingų ieškinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti, be pagrindo pripažindamas, kad ieškovo reikalaujamų turto pagerinimo darbų išlaidų vertę patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog egzistuoja ieškovo išsinuomoto turto, kurį šiuo metu valdo atsakovas, pagerinimo faktas, padarė nepagrįstas išvadas, kad nenustatyta įstatymo ar sutarties sąlygų, dėl kurių nuomininko ieškinyje nurodytų pagerinimo išlaidų atlyginimas neturėtų būti patenkintas, ir kad ieškovo reikalavimas dėl investuotų lėšų atlyginimo nebuvo sprendžiamas įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 (CPK 178, 185 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija laikė, kad nors anksčiau išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalykas buvo nuomos mokesčio skolos dydžio nustatymas ir galimybė įskaityti patalpų pagerinimo išlaidas į nuomos mokestį, tačiau toje byloje buvo sprendžiami ir patalpų pagerinimo išlaidų dydžio klausimai pagal UAB ,,Čiaupas“ priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad ji pagerino išnuomotas patalpas 187 297 Lt (47 467,72 Lt iki 1995 m. ir 139 832 Lt nuo 1995 m.), bei įskaityti patalpų pagerinimo lėšas į nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytoje byloje teismas vertino ir pasisakė ne tik dėl iki 1995 m. gruodžio 1 d. investuotų į patalpas lėšų, bet ir dėl turto pagerinimo išlaidų, turėtų dėl darbų, atliktų po 1995 m. gruodžio 1 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartyje nurodoma, jog nuomos sutarties šalys išlaidas, UAB „Čiaupas“ patirtas po nuomos sutarties sudarymo, įtraukė į ligoninės skolą, susidariusią iki 1995 m. (numatomų darbų akte nurodė, kad tai iki 1995 m. numatyti, bet neatlikti darbai), arba laikė UAB „Čiaupas“ išlaidomis, susijusiomis su jo veikla; UAB ,,Čiaupas“ neįrodė, kiek realiai pagerino nuomotas patalpas; iš darbų atlikimo aktų galima daryti išvadą, kad darbai buvo atlikti UAB „Čiaupas“ reikmėms; ekspertizės metu buvo nustatyta atliktų darbų vertė 2003 m. kainomis, tačiau byloje neskaičiuota ir nenurodyta, kiek atlikti pagerinimai nusidėvėjo UAB „Čiaupas“ naudojantis (nuomojant) patalpomis. Pripažindama nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog turi būti atlyginta išnuomotų patalpų pagerinimo darbų, atliktų nuomotojo sutikimu, galiojant negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, bendra vertė – 139 832 Lt, kuri pagrįsta 2004 m. gegužės 24 d. inžinerinės statybinės ekspertizės akto Nr. 1004045, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašomos atlyginti išlaidos, patirtos atliekant statybos darbus 1995 m.–2001 m. laikotarpiu, yra nustatytos pagal darbų vertę 2003 m. kainų lygiu, tačiau byloje nenustatyta ir nebuvo tiriama turto ir jo pagerinimų būklė vėlesniu metu, nes, atsakovui VĮ Valstybės turto fondui 2006 m. liepos 12 d. raštu nutraukus patalpų nuomos sutartį ir paprašius ieškovo grąžinti nuomojamas patalpas, ieškovas iki šiol neperdavė atsakovui nurodytų patalpų su atliktais pagerinimais, t. y. nuomininkas (ieškovas) iki šiol naudojasi ginčo turtu, negrąžindamas jo nuomotojui (atsakovui). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistinų turto pagerinimo išlaidų, visiškai patenkindamas pareikštą ieškinį, nevisapusiškai, neišsamiai ištyrė bei netinkamai, pažeisdamas CPK nustatytas taisykles, įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti. Pažymėdama, kad byloje pateikti įrodymai, susiję tik su galimomis pagerinimo išlaidomis, turėtomis rekonstruojant patalpas, tačiau neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl turto pagerinimo realių būtinų išlaidų, kurių nenustačius apeliacinės instancijos teismas negali spręsti bylos iš esmės, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nei šių aplinkybių, nei aplinkybių, susijusių su realiu nekilnojamojo turto pagerinimu, tarp jų ir fakto, ar nurodytos išlaidos nebuvo padarytos tik ieškovo reikmėms, arba kiek nusidėvėjo turto pagerinimas, turint omeny, kad ieškovas iki šiol naudojasi ginčo turtu, teisėjų kolegija sprendė, kad, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies. 2 punktas).

9III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas LUAB „Čiaupas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus atsakovo įrodymus ir motyvus (dėl patalpų pagerinimų nebuvimo fakto, galimybės atskirti šiuos pagerinimus be žalos išsinuomotam daiktui, jų nusidėvėjimo ir vertės), kurių jis neteikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentruotumo principą, kurio laikymasis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra dėl bankroto likviduojama įmonė, yra itin svarbus ir reikšmingas, taip pat CPK 142 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 302, 312, 314 straipsnius, 320 straipsnio 1 dalį. Be to, taip suteikdamas byloje procesinį pranašumą atsakovu, kuris yra specialiosios paskirties valstybės įmonė, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

122. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pripažindamas nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl investuotų lėšų atlyginimo nebuvo sprendžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartyje, darė nuorodą į CPK 279 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismui įvertinus nurodytą nutartį pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, byla negalėjo būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla turėtų būti nutraukta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė nurodytos nutarties vertinimo ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl priėmė ne tik prieštaringą, bet ir nemotyvuotą nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis), nes neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime į jį išdėstytų argumentų.

133. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismą nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrusiu faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinusiu į bylą pateiktus įrodymus, nenustačiusiu reikšmingų bylai aplinkybių ir nepagrįstais motyvais patenkinusiu ieškinį, niekaip nemotyvavo šių savo išvadų, išskyrus nuorodas į CPK 176, 177, 183, 185, 195 straipsnius, ir taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo nevertinti ieškovo į bylą pateikto ekspertizės akto ir ieškovo atstovo duotų paaiškinimų apie atliktų turto pagerinimų vertę, o privalėjo nustatinėti, ar ekspertizės akte nurodyta darbų vertė 2003 m. kainų lygiu skiriasi nuo sutarties nutraukimo metu buvusios šių darbų vertės, kurios atsakovas neginčijo (nes šių darbų vertė sutarties nutraukimo dieną buvo akivaizdžiai didesnė už apskaičiuotą 2003 m. kainų lygiu). Nenurodydamas procesinio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo tirti aplinkybes, susijusias su realiu ginčo patalpų pagerinimu, kai atsakovas šio fakto neginčijo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir CPK 320 straipsnio 1 dalį.

144. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad turėjo būti tiriama, ar patalpų pagerinimo išlaidos nebuvo padarytos tik ieškovo reikmėms, netinkamai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, nes jų taikymui neturi reikšmės aplinkybės, ar nuomininko atliktas išsinuomoto turto pagerinimas padarytas nuomotojo ar nuomininko reikmėms. Daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti reikšminga pagerinimas padaryti turėtų būtinųjų išlaidų vertė ir nuomotojo leidimas nuomininkui pagerinti turtą. Šios aplinkybės ir buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime, laikantis CPK 185 straipsnio, CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir tinkamai pritaikius CK 6.501 straipsnį. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai dėl koncentruotumo ir lygybės prieš įstatymą principų pažeidimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovui pakeitus teisinį ieškinio pagrindą jau nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu papildė savo prieštaravimus, juos nurodė ir apeliaciniame skunde, o naujų įrodymų, išskyrus patvirtinančius vėliau atsiradusius faktus, nepateikė. Byloje nebuvo ir negalėjo būt nustatyta, kokios būklės turto pagerinimai buvo perduoti atsakovui, nes ieškovas iki šiol negrąžino patalpų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaravimo anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-86-390/2005 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl kasaciniame skunde nurodomų CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Kasatorius, teigdamas, kad atsakovas neginčijo patalpų pagerinimo fakto, klaidina teismą. Atsakovas ne kartą pabrėžė, kad neginčija fakto, jog darbai ginčo patalpose buvo atlikti ir tai yra nustatyta ekspertizės akte, tačiau nesutiko pripažinti juos turto pagerinimu.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

19Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas) nėra absoliuti. CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, ir tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20Pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, t. y. absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Tačiau šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 177, 183, 185, 195 straipsniu), nes nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes savo išvadų nemotyvavo. Nustatęs proceso bei materialinės teisės normų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas privalo pats nurodytas klaidas ištaisyti, bet tai nėra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nutartyje nurodė, kad byloje pateikti įrodymai tik dėl galimų pagerinimo išlaidų, ieškovo turėtų rekonstruojant patalpas, tačiau neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl turto pagerinimo realių būtinų išlaidų, kurių nustatymas turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti. Apie nurodytų aplinkybių ištyrimo ir nustatymo būtinumą būtų galima spręsti tik tada, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik įvertintų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartį, kuria išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių dėl tų pačių pagerinimų, dėl prašomos priteisti tos pačios sumos ir vadovaujantis ta pačia eksperto išvada, bet ir ištirtų civilinėje byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis, esančius įrodymus. Dėl šių priežasčių byla taip pat negalėjo būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas netikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, nes jo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo iš esmės patikrinti apeliacine tvarka.

23Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir byla pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti apeliacine tvarka perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1995 m. gruodžio 1 d. ieškovas UAB „Čiaupas“ ir Kauno miesto 3-ioji... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, darbų, nurodytų ieškinyje, atlikimo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu ieškovas LUAB „Čiaupas“ prašo panaikinti Lietuvos... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus atsakovo įrodymus ir... 12. 2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad turėjo būti tiriama, ar... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 20. Pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas... 22. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas netikrina pirmosios instancijos teismo... 23. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...