Byla 2A-2319-582/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokinio turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei R. R., tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankui, Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialui, A. Č., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokinio turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė R. R. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama: 1) santuoką, įregistruotą 2001 m. vasario 9 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 148, nutraukti, pripažįstant kaltu dėl santuokos nutraukimo A. R.; 2) nepilnametės M. R., gim. 2006-05-22, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. R.; 3) nepilnametės M. R. išlaikymui priteisti iš atsakovo A. R. po 800 Lt mėnesines periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą; 5) priteisti iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 10 000 Lt neturtine žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 4-10).

3Atsakovas A. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką, įregistruotą 2001 m. vasario 9 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 148, nutraukti, pripažįstant kalta dėl santuokos nutraukimo R. R.; 2) nepilnametės M. R., gim. 2006-05-22, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. R.; 3) nepilnametės M. R. išlaikymui priteisti iš ieškovės R. R. po 400 Lt mėnesines periodines išmokas iki dukters pilnametystės; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą; 5) priteisti iš atsakovės sumokėtas 27 907 Lt kompensaciją už atliktus mokėjimus kreditoriams, bei mokėtus komunalinius mokesčius; 6) priteisti iš ieškovės 10 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 3-7).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (4 t. b. l. 44-54) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

5- nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. R. ir R. R. (Č.), įregistruotą 2001 m. vasario 2 d. Kauno m. CMB (įrašo Nr. 148) dėl atsakovo A. R. kaltės;

6- priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 5000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti;

7- nutraukus santuoką paliko pavardes - ieškovei – R., atsakovui – R.;

8- nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. R., priteisė iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters M. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010-08-02 iki dukters pilnametystės (nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja paskirta įstatyminė atstovė motina R. R.);

9- pripažino įsipareigojimus kreditoriams Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialui pagal 2008-05-05 vartojimo kredito sutartį 0800958/25ba ir A. Č. pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bei 2008 m. susitarimą asmeninėmis atsakovo A. R. prievolėmis;

10- pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievoliniai įsipareigojimus kreditoriui 2008-04-29 kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07, nesikeičia, t. y. buvę sutuoktiniai A. R. ir R. R. prieš šį kreditorių atsako solidariai;

11- padalino santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, esančio (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 59000 Lt vertės, iš viso turto už 59000 Lt; 2) atsakovui A. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, esančio (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 59000 Lt vertės) bei transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ), pirmos registracijos data 1998-06-24, juodos spalvos, registracijos liudijimas ( - ), išduotas 2008-04-16, registruotas A. R. vardu, kurio vertė 20000 Lt. Viso turto už 79000 Lt;

12- priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 10 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto natūra dalį;

13- priteisė iš ieškovės R. R. ieškovui A. R. 1 754,14 Lt atsakovo sumokėtų už turto išlaikymą;

14- likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė;

15- priteisė iš ieškovės R. R. valstybei 39,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

16- priteisti iš atsakovo A. R. valstybei 1 306 Lt bylinėjimosi išlaidų.

17Teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, rėmėsi liudytojų parodymais, jog šie yra matę atsakovą su kita moterimi, ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, kurie nebuvo paneigti. Teismas sprendė, kad atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepateikė jokių neginčijamų įrodymų. Todėl nustatęs aplinkybes, kad atsakovas išėjo ir paliko ieškovę su dukra, konstatavo, kad atsakovas, susidūrus su šeimyninio gyvenimo sunkumais, savo valia nusprendė negyventi šeimoje. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad aštresni nesutarimai sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o tais atvejais, kai šie nesutarimai sprendžiami neištikimybe, šeimos iširimu po 7 santuokos metų ir kt., tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir pan. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą jos dydį sumažindamas pagal formuojamą teisminę praktiką. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, A. R. reikalavimas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už santuokos nutraukimą dėl ieškovės kaltės atmestas. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad dukters motinos turimos buitinės sąlygos užtikrina mažametei būtinas gyvenimo ir raidos sąlygas, mergaitė kartu su ja gyvena, turi nusistovėjusį dienos režimą, lanko vaikų darželį. Tos aplinkybės, kad atsakovas gyvena sutuoktiniams priklausančiame bute, geba tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukterį, nepripažintos reikšmingomis, nes ieškovė taip pat turi galimybę gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, o dabar įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas mažametei dukrai (nustačius gyvenamąją vietą su tėvu) iš esmės pakeistų jos saugią socialinę ir fizinę aplinką. Nustačius mažametės dukters gyvenamąją vietą su motina atsakovas turi prievolę prisidėti prie dukters išlaikymo materialiai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingi ir išsilavinę, todėl turi puikias galimybes susirasti darbą. Tai, kad ieškovė nedirba, negali perkelti dukters išlaikymo pareigos tėvui. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus paskaičiavimus dukters poreikiams tenkinti, amžių, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas M. R. priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteista po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki dukters pilnametystės. Dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad 2008-05-05 suteiktas vartojimo kreditas A. R., nes kredito suma buvo pervesta į A. R. sąskaitą, ieškovė nebuvo davusi sutikimo šiam sandoriui sudaryti, byloje nėra įrodymų, kad šis kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, šalys nuo 2008 m. birželio vidurio neveda bendro ūkio, todėl įsipareigojimai pagal šį sandorį pripažinti atsakovo A. R. asmenine prievole. Dėl A. Č. 9000 Lt paskolos R. R. ir A. R. pagal paskolos raštelius teismas nurodė, kad atsakovas paskolos raštelių neginčijo, šalių pasirašytas pranešimas kreditoriui patvirtina, kad paskola buvo gauta ir jos grąžinimą kreditorei prisiima A. R., šis susitarimas taip pat nėra nuginčytas. Todėl įsipareigojimai A. Č. pripažinti atsakovo A. R. asmenine prievole. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į bendro turto objektus (butas su rūsiu, automobilis ir kreditas DnB bankui), į tai, kad būtų geriausiai išlaikomas šių objektų vientisumas ir šalių poreikius, manė, jog tikslinga ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), 59000 Lt vertės. Atsakovui A. R. tikslinga asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), 59000 Lt vertės bei transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 20000 Lt, iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteista 10 000 Lt kompensacija.

18Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už būstą teismas nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog yra mokėjęs mokesčius už patalpų šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie bendro turto išlaikymo, todėl turi mokėti 1754,14 Lt atsakovo sumokėtų už bendro turto išlaikymą. Atsakovo reikalavimą dėl 5903 Lt sumokėtos vartojimo paskolos ir palūkanų priteisimo iš ieškovės atmetė, kadangi įsipareigojimai kreditoriui pripažinti atsakovo A. R. asmenine prievole. Dėl 20250 Lt sumokėtos banko paskolos ir palūkanų pagal 2008-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07 priteisimo iš ieškovės teismas sprendė, kad pagal šią sutartį kredito gavėju ir mokėtoju nurodytas A. R., visi mokėjimai bankui buvo atliekami iš atsakovo sąskaitos, kreditorius nereikalavo, kad prievolę vykdytų ieškovė R. R., atsakovas vienas visą laiką gyveno bute, nesuteikdamas ieškovei galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė jai buto raktų, šį atsakovo reikalavimą atmetė.

19Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės priteisiant ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, į tai, kad santuokoje įgyto automobilio vertė nustatyta pagal ieškovės ieškinį, o turtas padalintas iš dalies patenkinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, į tai kad nepatenkinti atsakovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų sumokėtų bankams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei į tai, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu turėjo išlaidų, šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidos nepriteistos. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o atsakovui žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas ir iš jo priteisus išlaikymą nepilnametei dukrai, jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteista 1 256 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės valstybei priteista 39,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo 50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

  1. Dėl kaltės. Teismas šališkai, kaip atsakovo kaltę pagrindžiančią aplinkybę, vertino faktą dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi priežasčių, kurios lėmė priverstinį atsakovo išsikraustymą iš atsakovo uošvių namų. Įstatymas (CK 3.60 str. 3 d.) sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją pripažįsta tik esant aplinkybių visetui - reikalaujama įrodyti ne tik šeimos palikimo bet ir daugiau kaip vienerius nesirūpinimo ja faktą. Nustačius, jog sutuoktinis paliko šeimą, negalima apsiriboti faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna vienoje patalpoje (bute/būste) su kitu sutuoktiniu, šeimos nariais. Bylos medžiaga patvirtinta, jog atsakovas, nors ir buvo priverstas išsikraustyti, tačiau nuo 2008 m. liepos mėn. iki dabar kas mėnesį teikia dukrai materialinį išlaikymą, nuolat bendrauja su ja, rūpinasi jos auklėjimu, vienasmeniškai rūpinasi turto išlaikymu bei jo išsaugojimu, dengia paskolas ir moka palūkanas už suteiktus kreditus. Todėl teismo išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes išsikraustė ir paliko šeimą, yra nepagrįsta. Atsakovo paaiškinimai, foto nuotraukos, posėdžio metu apklaustų liudytojų E. Ž., L. J., B. Ž. paaiškinimai paneigia neištikimybės fakto prielaidas. Atsakovo kviestų liudytojų parodymus, kuriais buvo grindžiamas ieškovės neištikimybės faktas, teismas atmetė nenurodęs tokio sprendimo motyvų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, visiškai nesirūpina šeima, buvo neištikima atsakovui ir nenutraukusi santuokos gyvena ir veda bendrą ūkį su kitu vyru - E. S., kad nepagrįstai draudė atsakovui bendrauti su dukra, t. y. siekė išardyti tėvo ir dukters ryšį. Teismas, atsakovui ieškovės kaltę grindžiant neištikimybės faktu, nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą kviesti ir apklausi liudytoju ieškovės sugyventinį E. S., tuo neužtikrindamas atsakovui galimybės gauti įrodymus ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti.
  2. Dėl dukters išlaikymo dydžio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti yra būtina per mėnesį skirti ne mažiau kaip minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad mergaitė turi kokių nors specialiųjų poreikių, ar/ir kad ji yra reikalinga didesnio išlaikymo nei yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (CPK 4 str.) byloje nėra. Ieškovė Teismui pateiktoje dukters būtinųjų poreikių tenkinimo lentelėje taip pat nėra išskyrusi jokių papildomų/specialiųjų priemonių, nėra akcentavusi poreikio padidintam išlaikymui.
  3. Dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo. Teismas pažeidė CK 3.119 str., kuriame įtvirtinta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo turtas, vadovaujantis CK 3.86 str. nuostatomis dalijamas ieškinio pareiškimo, t. y. 2010 m. birželio mėn. kainomis, o ne pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo turto vertės nustatymas yra aiškiai reglamentuotas, todėl ginčo turto vertė turėjo būti pagrįsta įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 str.) ir įstatymu (CK 3.119 str.), o ne prielaidomis, pagrįstomis ieškovės pageidavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 3.119 str. taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turi būti nustatytos pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į dalijamo turto kainų pokyčius (LAT CBS 2009-06-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-285/2009). Teismas šia taisykle nesivadovavo ir nepagrįstai pripažino, kad santuokos metu įgyto dalintino automobilio vertė atitinka bylos dėl santuokos iškėlimo dienos įkainavimui - 20 000 Lt, nors 2010-06-17 ieškinyje nurodytai automobilio vertei pagrįsti ieškovė nebuvo pateikusi jokių leistinų rašytinių įrodymų. Atsakovo pateikta pažyma (3 t., b. l. 23), patvirtina, kad pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai (2011-07 mėn.) šio turto rinkos vertė yra 12 340 Lt.
  4. Dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2008-05-16 Vartojimo kredito sutartį vykdymo. Teismas, atsižvelgus į nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (CPK 4 str.) praktika (LAT CBS 2010-05-20, c. b. Nr. 3K-P-186/2010), neturėjo pagrindo nuspręsti neįvykdytus prievolinius įsipareigojimus kreditoriui Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas pripažinti asmenine atsakovo prievole. Be to, kreditorius BIGBANK AS filialas aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškė poziciją, jog nesutinka, kad prievolė vienasmeniškai būtų perkelta A. R., R. R. atleidžiant nuo prievolinių įsipareigojimų šiam kreditoriui vykdymo ir nurodė, kad santuokos metu išduotas vartojimo kreditas turi būti pripažintas bendra sutuoktinių skola (3 t., b. l. 51-52). Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
  5. Dėl kreditorinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui vykdymo. Teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių prievoliniai įsipareigojimai kreditoriui nesikeičia, t. y. ir toliau buvę sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi kreditoriui, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu netenkino reikalavimo apibrėžti galimų sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymų apimtį (pažeistas CPK 265 str., 270 str. nuostatos).
  6. Dėl įsipareigojimų A. Č. vykdymo. Teismas netinkamai aiškino paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas ginčijo jam primestą pareigą grąžinti 9 000 Lt skolą A. Č., kildinamą pagal skolos raštelius tuo pagrindu, kad pinigų nėra gavęs, skolos rašteliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 6.870 str.), be to trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, neturi galiojančios reikalavimo teisės dėl skolos grąžinimo, nes skolos rašteliuose nurodytas paskolos grąžinimo terminas „iki pareikalavimo“ nėra suėjęs, kadangi A. Č. apskritai jokia forma nėra pareiškusi reikalavimo/pretenzijos dėl skolos grąžinimo, taip pat santuokos nutraukimo byloje A. Č. įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis jokio materialinio reikalavimo dėl skolos nei ieškovei, nei atsakovui nėra pareiškusi, todėl savo teisę kreiptis teisminės gynybos realizavo netinkamai, o pati ieškovė nereiškė reikalavimo dėl prievolinių įsipareigojimų A. Č. po santuokos nutraukimo vykdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškiniu R. R. nesuformulavo jokio reikalavimo ir nepareiškė jokio reikalavimo dėl skolos, bylos nagrinėjimo 2011-07-26 posėdyje metu A. Č. nurodė, kad 9 000 Lt skolos grąžinti neprašo, tik norėtų, kad pinigus atsakovas grąžintų ieškovei. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl to, kas nesudarė ginčo dalyko. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl to, ko nei ieškovė, nei tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų neprašė, t. y. dėl prievolinių įsipareigojimų pagal skolos raštelius vykdymo sąlygų, apimties ir pagrįstumo.
  7. Dėl kompensacijos A. R. priteisimo. Teismas pripažino atsakovo teisę dėl atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 str.), tačiau bendrąja prasme šiuo klausimu nebuvo nuoseklus: reikalavimą dėl ieškovės pareigos kompensuoti buto išlaikymui skirtas lėšas patenkino, o atgręžtinį reikalavimą priteisti už vartojimo ir būsto paskolas darytus mokėjimus atmetė. Teismas. Netenkindamas reikalavimo dėl 20 250 Lt kompensacijos už AB DnB NORD bankui atliktus mokėjimus pagal būsto kredito sutartį priteisimo, netinkamai aiškino solidariosios atsakomybės esmę ir pagrindus (CK 6.6, 3.109 str.), o taip pat prievolę įvykdžiusio skolininko teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis yra įvykdęs, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str.), juolab, kad teismo buvo prašoma santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyriumi pradžios (CK 3.67 str.2 d.). 2008-04-24 būsto kreditavimo sutartimi Nr. K-2512-2008-07 abu sutuoktiniai savo parašais patvirtino, kad prisiima skolinius įsipareigojimus šiam kreditoriui, t. y įsipareigoja solidariai vykdyti prievolę (Sutarties bendrosios dalies 51., 51.2., 51.3., 51.4.). Todėl neaišku kuo remiantis teismas priėjo išvados, kad ,,tik atsakovas pagal šią kredito sutartį yra įsipareigojęs mokėti bankui įmokas“. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.193 str.), o taip pat netinkamai aiškino kredito sutarties turinį, nes mokėti kredito įmokas yra įsipareigoję abu sutuoktiniai. Netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius dėl santuokos nutraukimo įtakos solidariajai atsakomybei, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atgręžtinio reikalavimo institutą bei sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovo teisė į reikalavimo patenkinimą dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo būtų pagrįsta tik tuo atveju, jei būtų pakeistos būsto kreditavimo sutarties 11 p. sąlygos. Tokia išvada teismas nepagrįstai sutapatino bendraturčio, įvykdžiusio solidarią pareigą, teisę regreso tvarka gauti skolinio reikalavimo patenkinimą (CK 6.9 str.) ir prievolinių įsipareigojimų vykdymą solidariąją skolininkų prievolę pakeitus daline. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad būsto kredito sutarties specialiosios dalies 11 p. yra nurodytas sąskaitos, į kurią bankas pervedė kredito lėšas ir kurioje bendraskoliai yra įpareigoti sukaupti lėšas kreditui dengti, numeris, tuo tarpu sutarties bendrojoje dalyje yra detalizuotas prievolinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Be to, santuokos metu įgyto buto pirkimas ir remontas buvo 100 proc. finansuotas iš AB DnB NORD banko suteikto kredito lėšų. Kadangi teismas sprendimu šį turtą padalino po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovė gavusi aktyvą, t. y. sumokėtų kredito įmokų pagrindu „išpirktą“ buto dalį, turi pareigą kompensuoti atsakovui patirtas išlaidas (CK 6.9 str.). Priešingu atveju bus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, pažeisti pagrįsti atsakovo (bendraturčio) lūkesčiai.
  8. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, iškraipė kai kurių rašytinių įrodymų turinį ir esmę (skolos rašteliai) ir šių įrodymų pagrindu darė išvadas, kurių niekaip nepatvirtina nurodytų įrodymų turinys; nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje sutrinktus įrodymų visumą, kai kurių įrodymų nevertino visai, taip pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. R. prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

  1. Dėl kaltės. Bylos medžiaga patvirtinta, jog atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė pas kitą moterį. Apie tai, kad atsakovas yra jai neištikimas ji sužinojo 2008 m. vasarą. Pasikalbėjus apie tai su atsakovu, jis atvirai prisipažino turįs kitą moterį. Bandė viską išsiaiškinti su atsakovu, būtų netgi jam atleidusi, nes labai norėjo dėl savo dukters išsaugoti darnią šeimą, norėjo, kad ji būtų prižiūrima ir auklėjama abiejų tėvų. Tačiau atsakovas ir toliau gyveno pas tą moterį. Atsakovas nuo 2008-ųjų metų birželio mėnesio pradėjo visiškai ieškovę ignoruoti, su ja beveik nebesikalbėjo, tiesiog gyveno savo atskirą gyvenimą, nesusijusį su šeima. Galiausiai 2008 m. liepos mėnesį atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi pas savo draugę. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog yra matę atsakovą su kita moterimi. Atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nepateikė teismui jokių neginčijamų jos kaltės dėl santuokos nutrūkimo įrodymų, t. y., kad ji iki jiems pradedant gyventi skyrium buvo neištikima, ar išėjo gyventi atskirai nuo šeimos. Todėl mano, kad teismas padarė teisingą išvadą ir pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. R. kaltės.
  2. Dėl išlaikymo dydžio. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, ko atsakovas būtent prašo teismo nuspręsti dėl dukters išlaikymo. Jis netvirtina, kad teismo priteista suma yra per didelė, nenurodo, kokią sumą sutiktų mokėti dukters išlaikymui, apsiribodamas vien tik fakto konstatavimu, kad nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dukters poreikius. Net ir su tokiu atsakovo teiginiu ieškovė nesutinka, kadangi byloje yra pateikti įrodymai, kad jų dukrai yra diagnozuotas sveikatos sutrikimas - atopinis dermatitas, todėl jai reikalingi brangūs vaistai, kurie yra nekompensuojami, specialios patalynės, asmens higienos priemonių, specialių skalbimo priemonių, kurios taip pat yra pakankamai brangios. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodytų skaičiavimų dukters išlaikymui neginčijo, tačiau nurodė, jog dabar neturi finansinių galimybių mokėti po 800 Lt dukters išlaikymui, nes pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad galėtų mokėti tokio dydžio išlaikymą.
  3. Dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d., LAT CBS Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė turi būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ši nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su santuokos nutraukimu, jos pripažinimu negaliojančia ar sutuoktinių pradėjimu gyventi skyrium (CK 3.86 str. 1 d.) ar santuokos nutraukimo bylos iškėlimu (CK 3.67 str. 1 d.). Įvertinus tą aplinkybę, kad jos pateiktas automobilio įvertinimas atitinka bylos dėl santuokos iškėlimo datą, teismas pagrįsti įvertino automobilį. Nuo automobilio AUDI A6 įsigijimo momento automobiliu važinėja atsakovas arba atsakovo tėvas, kuris automobilį sudaužė ir taip sumažino automobilio vertę.
  4. Dėl kreditorinių įsipareigojimų Balti Investeeringute Grupi Pank AS. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai turėjo būti pripažinti jų bendrais. Šiuo kreditu naudojosi tik atsakovas savo poreikiams tenkinti ir byloje yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad sutuoktiniai negyveno kartu nuo 2008 m. birželio vidurio. 2008-05-05 suteikto vartojimo kredito suma buvo pervesta į A. R. sąskaitą. Byloje nėra įrodymų, kad ji davė sutikimą šiam sandoriui sudaryti. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nėra įsipareigojusi kreditoriui Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialui pagal 2008-05-05 vartojimo kredito sutartį 080095 8/25ba.
  5. Dėl kreditorinio įsiskolinimo A. Č.. Nors atsakovas ginčija, kad jis nėra gavęs pinigų, sandorio neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, be to, šalių pasirašytas pranešimas kreditoriui patvirtina, kad paskola buvo gauta ir jos grąžinimą kreditorei prisiima A. R. (1 t., b. l. 62). Šio, šalių pasirašyto susitarimo, atsakovas taip pat nėra nuginčijęs. Be to, teismas ir nepriteisė kreditorei A. Č. skolos, o tik pripažino, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė.
  6. Dėl piniginės kompensacijos. Teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir priėjo išvados, kad nors sutinkamai su CK 6.9 str. 1 d. nuostatomis solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį yra įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, pats nepateikė jokių įrodymų, kad per visą paskolos grąžinimo laikotarpį ieškovė R. R. buvo sumokėjusi dalį įmokų, taip išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų, į tai, kad 2008-04-29 būsto kreditavimo sutarties Nr. K-2512-2008-07 11 p., nėra pakeistas, įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovas vienas visą laiką gyveno bute, nesuteikdamas ieškovei su dukra galimybės naudotis įsigytu butu, nedavė buto raktų, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais atsakovo reikalavimus dėl 20250 Lt sumokėtos banko paskolos ir palūkanų pagal 2008-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2512-2008-07 priteisimo iš ieškovės teismas atmetė.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad jis, kaip šalių kreditorius nesutinka, kad ieškovė būtų atleista nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, kadangi bendraskoliai, nors ir nutraukus santuoką pagal sutartį atsako solidariai. Bankas neprieštarauja dėl bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių, kadangi hipoteka seka paskui daiktą.

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Teismo sprendimas pakeistinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329, 330 straipsniai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

26Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž.V. v. J.V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

27CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktino kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

28Byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo neištikimybe, atsakovas - ieškovės neištikimybe, nepagarba, nelojalumu.

29Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltės, rėmėsi liudytojų parodymais, jog šie yra matę atsakovą su kita moterimi, ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, kurie nebuvo paneigti. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovės kaltės, nes šis nepateikė jokių neginčijamų įrodymų. Teismas, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos, atsakovo reikalavimą priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už santuokos nutraukimą dėl ieškovės kaltės atmetė.

30Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai neišanalizavo šalių ir liudytojų parodymų, todėl padarė neteisingą išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas savo išvadą padarė remdamasis liudytojų N. Ž., L. M., S. S. parodymais, jog jie yra matę atsakovą su kita moterimi (4 t. b. l. 26-43). Teismas nurodė, kad nuotraukos patvirtino šių liudytojų parodymus (4 t. b. l. 48). Tačiau teismas sprendime nenurodė, dėl kokių motyvų jis atmeta liudytojos B. Ž. parodymus apie tai, kad kai atsakovas buvo ieškovės išprašytas iš namų, ji tik šiek tiek su atsakovu bendravo (4 t. b. l. 35-36), liudytojo G. Ž. parodymus apie tai, kad tarp atsakovo ir ieškovės šeimoje buvo nesutarimai, 2008 m. birželį ieškovė paprašė, kad atsakovas paliktų namus (4 t. b. l. 36-37), liudytojos L. J. parodymus apie tai, kad atsakovas su B. Ž. pradėjo bendrauti 2009 m. (4 t. b. l. 37). Šių liudytojų parodymai paneigia ieškovės versiją apie tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo artimo bendravimo su B. Ž.. Šie liudytojai parodė, kad nuotraukos, kurias analizavo teismas, buvo darytos įmonės darbuotojų bendrų švenčių metu, o atsakovas ir B. Ž. yra bendradarbiai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokios nuotraukos atsakovo neištikimybės neįrodo. Liudytoja B. Ž. nurodė, kad su atsakovu pradėjo kartu gyventi nuo 2009 m. vidurio, ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos teismui (2010-08-02) 2010-02-14 pradėjo gyventi kartu su E. S. (paaiškino posėdžio metu, t. 4, b. l. 30), atsakovas teismui paaiškino, kad ieškovė 2008 m. lapkritį išvažiavo gyventi pas jo buvusį geriausią draugą (t. 4, b. l. 32).

31Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad santuoka iširo ne dėl šalių neištikimybės, tačiau dėl ieškovės ir atsakovo bendrų nesutarimų jiems pradėjus gyventi skyriumi ir susiradus kitus gyvenimo partnerius. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendimo dalis dėl pavardžių nutraukus santuoka paliktina nepakeista.

32Pripažinus santuokos iširimo priežastimi abiejų sutuoktinių kaltę, atmestini ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis, 1.5 straipsnis).

33Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

34Ieškovė R. R. ieškiniu prašė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. R., priteisti iš atsakovo A. R. po 800 Lt mėnesines periodines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas A. R. priešieškiniu prašė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. R., dukters išlaikymui priteisti iš ieškovės R. R. po 400 Lt mėnesines periodines išmokas iki dukters pilnametystės.

35Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą kartu su motina R. R., priteisė dukters išlaikymui po 600 Lt mėnesines periodines išmokas iki dukters pilnametystės, nurodydamas, kad dukters motinos turimos buitinės sąlygos užtikrina mažametei būtinas gyvenimo ir raidos sąlygas, mergaitė kartu su ja gyvena, turi nusistovėjusį dienos režimą, lanko vaikų darželį. Nustačius mažametės dukters gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgęs į pateiktus paskaičiavimus dukters poreikiams tenkinti, amžių, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymą M. R. priteisė po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki dukters pilnametystės.

36Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčija dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. R., apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, papildomai šiuo klausimu nepasisako.

37Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad mergaitė turi kokių nors specialiųjų poreikių, ar/ir kad ji yra reikalinga didesnio išlaikymo nei yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai, nenurodė kokio dydžio išlaikymas būtinas vaikui išlaikyti kas mėnesį, proporcingai nepaskirstė išlaikymui būtinos sumos tarp ieškovės ir atsakovo, o tik nurodė, kad priteisia iš atsakovo 600 Lt kasmėnesinėmis išmokomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas gauna apie 5 000 Lt atlyginimo kas mėnesį (t. 2, b. l. 131), ieškovė nuo 2010-12-13 yra bedarbė (t. 3, b. l. 74). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovo ir atsakovo nepilnametės dukters būtinų poreikių tenkinimui būtina 800 Lt suma kasmėnesinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovės ir atsakovo vaikui būtinos neįprastos papildomos išlaidos. Byloje pateikta medicininė pažyma (t. 1, b. l. 68), tačiau nėra pateikta jokių epikrizių ir įrodymų apie tai, kad ligai gydyti reikia išskirtinių papildomų lėšų. Byloje taip pat pateiktos nepatvirtintos prastos kokybės medicinos pažymų kopijos, iš kurių neaišku, dėl kokių ligų jos išduotos, ar tai chroninės, nuolatinio pobūdžio ligos, ydos ir t. t. (t. 3, b. l. 23-30). Dėl išdėstytų priežasčių laikytina, kad šalių vaikas serga ligomis, kurios yra būdingos jo amžiui ir išskirtinių papildomų išlaidų nereikalauja. Darytina išvada, kad nepilnametės M. R. išlaikymui pakankama suma laikytina 800 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra bedarbė, tačiau yra darbingo amžiaus ir turi prisidėti prie savo dukters išlaikymo. Todėl teismas proporcingai priteisia iš atsakovo 600 Lt išlaikymą dukrai. Likusioje 200 Lt dalyje prie dukters išlaikymo turi prisidėti ieškovė. Su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl vaiko išlaikymo, šių lėšų tvarkymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir dėl jų papildomai nepasisako.

39Dėl turto vertės nustatymo ir padalijimo

40Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalintino turto vertės nustatymu. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

41Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta tikroji jo vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Vadinasi CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

42Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija turto vertės nustatymą, t. y. apelianto teigimu netinkamai buvo nustatyta automobilio vertė.

43Nors ieškovė su atsakovu nesutaria dėl automobilio vertės, šalys ekspertizės skirti neprašė. Atsakovas teismui pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ pažymą apie tai, kad automobilio 2011 m liepos mėn. vertė yra 12 340 Lt (t. 4, b. l. 23). Ieškovė teismui pateikė draudimo brokerio V. K. pranešimą apie tai, kad automobilio vidutinė rinkos vertė 2010-06-01 yra 19 400 Lt (t. 3, b. l. 123). Ieškovė prašo automobilį palikti atsakovui, o jai priteisti 10 000 Lt kompensacijos. Atsakovas prašo priteisti jam 1 540 Lt kompensacijos už automobilį.

44Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad automobilio vertė yra 20 000 Lt. Tokią išvadą teismas padarė remiantis ieškovės pateiktu dokumentu (t. 3, b. l. 123), tačiau šiame dokumente yra nurodyta, kad automobilio vertė – 19 400 Lt. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktas automobilio įvertinimas praktiškai atitinka bylos dėl santuokos iškėlimo datą, todėl būtent šis įvertinimas laikomas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Nei ieškovei nei atsakovui nepasiūlius byloje skirti ekspertizės automobilio vertei nustatyti, jo vertė nustatytina pagal pateiktus įrodymus. Atsakovas nepateikė įrodymų apie automobilio vertę įvertinant automobilio sugadinimus.

45Darytina išvada, kad automobilio vertė yra nuo 12 340 Lt iki 19 400 Lt, todėl jo vidutinė vertė remiantis pateiktomis pažymomis yra 15 790 Lt. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui priteistinas automobilis, o ieškovei iš atsakovo 7 895 Lt kompensacija.

46Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė buto, esančio ( - ) padalijimo klausimą, apeliantas teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, todėl apeliacinės teismas papildomai šiuo klausimu nepasisako.

47Dėl prievolinių įsipareigojimų

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos.

49Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas.

50Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui pagal 2008-04-29 sutartį Nr. K-2512-2008-07 vykdymo, kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu netenkino reikalavimo apibrėžti galimų sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymų apimtį.

51Įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį ieškovė prašė palikti atsakovui. Atsakovas prašė įmokas pagal kreditavimo sutartį mokėti lygiomis dalimis. Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nesutinka atleisti ieškovės nuo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį.

52Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prievoliniai įsipareigojimai pagal minėtą kredito sutartį nesikeičia, buvę sutuoktiniai šiam kreditoriui atsako solidariai.

53Kreditorius nesutiko, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą.

54Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pagal kredito sutartį atsakovas buvo nurodytas kredito gavėju ir mokėtoju, visi mokėjimai bankui buvo atliekami iš jo sąskaitos, kreditorius nereikalavo, kad ieškovė vykdytų prievolę, atsakovas vienas naudojosi butu, nedavė ieškovei buto raktų, atsakovas, įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, nepateikė įrodymų, kad ieškovė mokėjo nors dalį įmokų tokiu būdu išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų.

55Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito sutartis sudaryta tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų – ieškovės ir atsakovo iš kitos pusės. T. y. abu kredito gavėjai įsipareigojo mokėti bankui palūkanas ir grąžinti kreditą. Tai, kad kreditas buvo pervestas į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą, nepašalina ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutarties bendrosios dalies 9-22 punktus dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo.

56Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl įsipareigojimų A. Č. vykdymo, kadangi, atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

57Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 7 000 Lt, kurie buvo įmokėti kaip pradinis įnašas perkant butą, priteisti 2 000 Lt automobilio remontui. Trečiasis asmuo A. Č. savarankiško reikalavimo nepareiškė. Atsakovas priešieškiniu jokių reikalavimų dėl prievolinių santykių iš paskolos A. Č. nepareiškė.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus priteisti jai iš atsakovo 9 000 Lt atmetė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje sprendimo dalyje. Nors nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo A. Č. nepareiškė reikalavimo dėl prievolių pagal A. Č. suteiktas paskolas, šalių įsipareigojimą dėl 9 000 Lt paskolos teismas pripažino asmenine atsakovo prievole tuo pagrindu, kad šalių pasirašytame kreditorei pranešime nurodyta, kad paskolos gražinimą po santuokos nutraukimo prisiima atsakovas. Šis teismo argumentas vertintinas kritiškai, nes paskolų rašteliuose nurodyta, kad A. Č. paskolas suteikia abiems sutuoktiniams, o pranešime kreditoriui, kuriame nenurodyta tiksli data, nurodyta, kad šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą 9 000 Lt sumoje prisiima atsakovas, prie pranešimo pridedama pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nuorašas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Darytina išvada, kad jeigu santuoka tarp šalių nebuvo nutraukta jų bendru susitarimu, kaip tai nurodyta pranešime kreditoriui, toks pranešimas teisinių pasekmių neturi ir nekeičia paskolos esmės ir prievolinių santykių. A. Č. paskolas suteikė abiems sutuoktiniams, todėl nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

59Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2008-05-16 Vartojimo kredito sutartį Nr. 0800958/25ba kreditoriui Balti Investeeringute Grupi Pank AS vykdymo.

60Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį būtų vykdomi solidariai, o visi mokėjimai pagal sutartį būtų daromi lygiomis dalimis. Trečiasis asmuo Bigbankas AS nurodė, kad kredito sandoris buvo sudarytas šeimos poreikių tenkinimo tikslais, todėl atsakovas ir ieškovė atsako solidariai.

61Pirmosios instancijos teismas pripažino šį kredito sandorį asmenine atsakovo prievole motyvuodamas tuo, kad ieškovė nebuvo davusi sutikimą šiam sandoriui, byloje nėra įrodymų, kad šis kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nuo 2008 m. birželio vidurio šalys neveda bendro ūkio, todėl solidarioji prievolė neatsirado. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kartu pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal minėtą vartojimo sutartį gautas kreditas buvo panaudotas sutuoktinių bendro turto – automobilio – remontui. Ieškovė sutikimo šiam sandoriui nedavė, apie jo sudarymą nežinojo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytų argumentų pagrindu teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

62Dėl kompensacijų priteisimo

63Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 27 907 Lt kompensaciją lygią ½ daliai sumos, apskaičiuotos už santuokos metu darytus mokėjimus kreditoriams AB DnB NORD bankui bei Balti Investeeringute Grupi Pank AS, apskaičiuotos už komunalinius mokesčius už buto, esančio ( - ), išlaikymą nuo 2008 m. liepos mėnesio iki santuokos nutraukimo, tame skaičiuje 2 916 Lt vartojimo paskolos ir 2 987 Lt palūkanų, 3 000 Lt būsto paskolos ir 17 250 Lt palūkanų, 1 754 Lt komunalinių mokesčių (t. 2, b. l. 6).

64Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 1 754,14 Lt atsakovo sumokėtų už turto išlaikymą. Ieškovė šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė.

65Likusiojoje dalyje teismas atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo už santuokos metu darytus mokėjimus atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą sprendimą dėl mokėjimų kreditoriams AB DnB NORD bankui bei Balti Investeeringute Grupi Pank AS kompensacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl mokėjimų kreditoriui DnB NORD bankui. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pagal kredito sutartį atsakovas buvo nurodytas kredito gavėju ir mokėtoju, visi mokėjimai bankui buvo atliekami iš jo sąskaitos, kreditorius nereikalavo, kad ieškovė vykdytų prievolę, atsakovas vienas naudojosi butu, nedavė ieškovei buto raktų, atsakovas, įsipareigojęs mokėti bankui įmokas, nepateikė įrodymų, kad ieškovė mokėjo nors dalį įmokų tokiu būdu išreikšdama sutikimą mokėti dalį įmokų. Teismas padarė neteisingas išvadas, nes minėta kredito sutartis yra sudaryta tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų – ieškovės ir atsakovo iš kitos pusės. T. y. abu kredito gavėjai įsipareigojo mokėti bankui palūkanas ir grąžinti kreditą. Tai, kad kreditas buvo pervestas į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą nepašalina ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutarties bendrosios dalies 9-22 punktus dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Tačiau ši kredito sutartis paliktina nepakeista, kreditorius prieštaravo dėl šios sutarties pakeitimo. Kredito sutartyje yra nurodyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai (sutarties 51.3 punktas, t. 1, b. l. 77). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Atsakovas visos prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, kredito sutartis liko nepakeista, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai nuo 2008 m. birželio bendro ūkio nebetvarkė, apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų kokia dalimi kas iš bendraskolių įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui, todėl atsakovas, įvykdęs prievolę kreditoriui AB DnB NORD galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės to, ką jis įvykdė.

66Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dokumentų siuntimo išlaidų

68CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

69Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 11), nuo 702 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista (1 t. b. l. 79).

70Apeliantas šioje byloje paduodamas priešieškinį sumokėjo 2 000 Lt (2 t. b. l. 8), likusios 1 040 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, už apeliacinį skundą sumokėjo 753 Lt (4 t. b. l. 67, 73), likusi 752 Lt žyminio mokesčio dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo byloje (4 t. b. l. 68-69). Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės priteistini 1 377 Lt žyminio mokesčio atsakovui, 896 Lt žyminio mokesčio ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Iš atsakovo priteistina 896 Lt žyminio mokesčio ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

71Šalys byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies.

72Apeliacinės instancijos teismas patyrė 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis – po 3 Lt, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

74Patenkinti atsakovo A. R. apeliacinį skundą iš dalies.

75Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl santuokos, sudarytos tarp R. R. (Č.), a. k. ( - ) gimusios ( - ) Kaune, ir A. R. a. k. ( - ), gimusio ( - ) Kaune, įregistruotos 2001 m. vasario 2 d. Kauno m. CMB (įrašo Nr. 148) nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šią dalį išdėstyti taip:

76„Nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. R., a. k. ( - ), gimusio ( - ) Kaune ir R. R. (Č.), a. k. ( - ) gimusios ( - ) Kaune, įregistruotą 2001 m. vasario 2 d. Kauno m. CMB (įrašo Nr. 148) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.“

77Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria R. R. (Č.) priteista 5000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti.

78Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl nepilnametės dukters M. R., a. k. ( - ) gimusios ( - ), išlaikymo priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:

79„Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), nepilnametės dukters M. R., a. k. ( - ) gimusios ( - ), išlaikymui po 600 Lt (šešis šimtus litų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2010-08-02 iki dukters pilnametystės, iš ieškovės R. R. (Č.), a. k. ( - ) nepilnametės dukters M. R., a. k. ( - ) gimusios ( - ), išlaikymui po 200 Lt (šešis šimtus litų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2010-08-02 iki dukters pilnametystės. Nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę motiną R. R., a. k. ( - )

80Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl prievolės A. Č. pripažinimo šią dalį išdėstant taip:

81„Pripažinti prievolę A. Č., a. k. ( - ) pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bendra abiejų sutuoktinių A. R., a. k. ( - ), ir R. R. (Č.), a. k. ( - ) prievole.“

82Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šią dalį išdėstyti taip:

83„Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:

84- priteisti ieškovei R. R., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, esančio (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 59000 Lt vertės, iš viso turto už 59000 Lt;

85- priteisti atsakovui A. R. a. k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, esančio (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 59000 Lt vertės) bei transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ), pirmos registracijos data 1998-06-24, juodos spalvos, registracijos liudijimas ( - ), išduotas 2008-04-16, registruotas A. R. vardu, kurio vertė 15 790 Lt. Viso turto už 74 790 Lt.“

86Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:

87„Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), ieškovei R. R., a. k. ( - ) 7 895 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis litus) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto natūra dalį“.

88Priteisti iš ieškovės R. R., a. k. ( - ) atsakovui A. R., a. k. ( - ) 1 377 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų, valstybei 944 Lt (devyni šimtai keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas ,,Swedbankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660).

89Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), valstybei 944 Lt devyni šimtai keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas ,,Swedbankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660).

90Likusiose dalyse Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė R. R. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama: 1)... 3. Atsakovas A. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką,... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (4 t. b. l.... 5. - nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. R. ir R. R. (Č.), įregistruotą 2001... 6. - priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 5000 Lt neturtinei žalai dėl... 7. - nutraukus santuoką paliko pavardes - ieškovei – R., atsakovui – R.;... 8. - nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. R.,... 9. - pripažino įsipareigojimus kreditoriams Balti Investeeringute Grupi Pank AS... 10. - pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievoliniai įsipareigojimus... 11. - padalino santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės... 12. - priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei R. R. 10 000 Lt piniginę... 13. - priteisė iš ieškovės R. R. ieškovui A. R. 1 754,14 Lt atsakovo... 14. - likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė;... 15. - priteisė iš ieškovės R. R. valstybei 39,38 Lt išlaidų, susijusių su... 16. - priteisti iš atsakovo A. R. valstybei 1 306 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 17. Teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, rėmėsi... 18. Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už... 19. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas paskirstė... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. R. prašo skundą atmesti,... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo,... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Teismo sprendimas pakeistinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų... 25. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos... 26. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės,... 27. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl... 28. Byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo... 29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltės, rėmėsi liudytojų... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai... 31. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad santuoka iširo ne... 32. Pripažinus santuokos iširimo priežastimi abiejų sutuoktinių kaltę,... 33. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo... 34. Ieškovė R. R. ieškiniu prašė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą... 35. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą... 36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčija dukters... 37. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 39. Dėl turto vertės nustatymo ir padalijimo... 40. Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų... 41. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto... 42. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija turto vertės nustatymą, t. y. apelianto... 43. Nors ieškovė su atsakovu nesutaria dėl automobilio vertės, šalys... 44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas... 45. Darytina išvada, kad automobilio vertė yra nuo 12 340 Lt iki 19 400 Lt,... 46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas... 47. Dėl prievolinių įsipareigojimų... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais... 49. Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra... 50. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl... 51. Įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį ieškovė prašė palikti... 52. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prievoliniai įsipareigojimai... 53. Kreditorius nesutiko, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų... 54. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė,... 55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito sutartis sudaryta tarp... 56. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl... 57. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti jai iš... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės... 59. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl... 60. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu reiškė... 61. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį kredito sandorį asmenine... 62. Dėl kompensacijų priteisimo... 63. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 27 907 Lt... 64. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 1 754,14 Lt atsakovo... 65. Likusiojoje dalyje teismas atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo... 66. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dokumentų siuntimo išlaidų... 68. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 69. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l.... 70. Apeliantas šioje byloje paduodamas priešieškinį sumokėjo 2 000 Lt (2 t. b.... 71. Šalys byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu,... 72. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 6 Lt išlaidų, susijusių su... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso... 74. Patenkinti atsakovo A. R. apeliacinį skundą iš dalies.... 75. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 76. „Nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. R., a. k. ( - ), gimusio ( - ) Kaune... 77. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 78. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 79. „Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), nepilnametės dukters M. R., a.... 80. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 81. „Pripažinti prievolę A. Č., a. k. ( - ) pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12... 82. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 83. „Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:... 84. - priteisti ieškovei R. R., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį... 85. - priteisti atsakovui A. R. a. k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise ½ dalį... 86. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo... 87. „Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), ieškovei R. R., a. k. ( - ) 7... 88. Priteisti iš ieškovės R. R., a. k. ( - ) atsakovui A. R., a. k. ( - ) 1 377... 89. Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ), valstybei 944 Lt devyni šimtai... 90. Likusiose dalyse Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d....