Byla 3K-3-220/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio, sekretoriaujant Indrei Savkinienei dalyvaujant atsakovui J. V.; atsakovo atstovui advokatui M. Kukaičiui; ieškovės atstovei advokatei R. Laurinavičienei; žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui J. V. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo; byloje dalyvaujanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė 2004 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą ir ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė santuoką, sudarytą 1996 m. lapkričio 16 d. jos ir atsakovo, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, jog gyvenimas skyrium ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2002 m. lapkričio 1 d., t. y. nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios momento; padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant santuokoje įgytą 1/6 dalį 0,04 ha ploto žemės sklypo, kurį sudaro užstatyta teritorija, bei trijų kambarių 91,04 kv. m bendro ploto butą, esančius Vilniuje, ( - ), ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad nuo 2002 m. spalio pabaigos ji su atsakovu gyvena atskirai, nebepalaiko santuokinių ryšių, netvarko bendro ūkio, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas, ieškovė nėra suinteresuota jį tęsti toliau. Ginčo butas su žemės sklypu pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes buvo įgytas už jos asmenines lėšas, tai patvirtina 1997 m. lapkričio 28 d. pinigų dovanojimo sutartys, 1997 m. gruodžio 24 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigysiančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija. Dovanojimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad lėšos dovanojamos tik ieškovei butui įsigyti, sandoris sudarytas ieškovės vardu, ieškovė asmeniškai rūpinosi butu - mokėjo komunalinius ir draudimo mokesčius. Kad santuokos metu buvo įrengta palėpė ir dėl to padidėjo buto vertė, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nes dėl tokio padidėjimo buto vertė padidėjo tik 15,2 proc. nuo pradinės buto vertės ir tai negali būti laikoma pagerinimu.

5Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė santuoką, sudarytą jo ir ieškovės, nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą, ieškovei ir atsakovui priteisiant po 1/2 (vieną antrąją) 1/6 (vienos šeštosios) dalies 0,04 ha ploto žemės sklypo bei buto, esančių Vilniuje, ( - ). Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas atsakovo ir ieškovės požiūris į daugelį klausimų, charakterių skirtumai ir galimybės juos suderinti nebuvimas, tai lėmė nuolatinę konfliktinę situaciją šeimoje. Nevienkartiniai bandymai išsaugoti šeimą ir vėl pradėti gyventi kartu nebuvo sėkmingi. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė dar santuokoje pradėjo gyventi su kitu asmeniu, nuolatinius ryšius su juo palaikė nuo 2002 m., todėl jos neištikimybė lėmė santuokos iširimą. Atsakovas paaiškino, kad 1/6 dalis žemės sklypo, turinčio 0,04 ha ploto, ir trijų kambarių butas, esantys Vilniuje, ( - ), buvo įgyti santuokos metu, butas buvo pirktas be apdailos, kuri buvo atlikta santuokos metu, taip pat pradėtas įrengti šio buto antras aukštas. Jei šioje byloje būtų nustatyta, kad ginčo butas ir dalis žemės sklypo yra tik ieškovės asmeninė nuosavybė, šis turtas gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes iš esmės buvo pagerintas atsakovo bei jam dovanotomis lėšomis ir darbu (CK 3.90 straipsnis). Santuokos metu įgytas turtas dalytinas lygiomis dalimis, buto padalijimas pusiau leis apsaugoti ir vaikų teises, nes, atsakovui netekus buto, būtų pažeidžiamos vaikų teisės gyventi su tėvu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 1996 m. lapkričio 16 d. ieškovės ir atsakovo, nutraukė dėl ieškovės kaltės; nepilnamečių dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove); santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą - 1/6 dalį žemės sklypo, turinčio 0,04 ha ploto (57000 Lt vertės), ir butą, esantį Vilniuje, ( - ) (4260000 Lt vertės), padalijo tokiu būdu: priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn 3/4 dalis šio turto, atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisė 1/4 dalį šio turto; terminuotą indėlį priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn, padalino kitą sutuoktinių nurodytą turtą. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2002 m. lapkričio mėnesio gyvena skyrium, nepalaiko šeiminių santykių, daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio, nutraukti santuoką yra tvirtai pasiryžę, ir padarė išvadą, kad sutuoktiniams gyventi toliau kartu ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, šalių santuoka nutrauktina. Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.28 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, nes ji santuokos metu palaikydama itin artimus santykius su kitu asmeniu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti lojaliai ir gerbti kitą sutuoktinį. Teismas padarė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad ginčo butas ir 1/6 dalis žemės sklypo yra įgyti už 13 4000 Lt, kad ieškovei butui pirkti tėvai dovanojo 131 000 Lt, atsakovui jo tėvas dovanojo 100 000 Lt butui pirkti bei apdailos darbams atlikti, kad buto rinkos vertė 1997 m. lapkričio 28 d. buvo 257 000 Lt, 1/6 dalies žemės sklypo sąlyginė rinkos vertė - 9000 Lt, kad rinkos vertė vertinimo dieną: buto – 426 000 Lt, 1/6 dalies 0,04 ha ploto namų valdos žemės sklypo - 57000 Lt. Teismas, nustatęs, kad buto kaina šalių susitarimu buvo 130 000 Lt, kad butas buvo pirktas su daline apdaila ir jam visiškai įrengti statybos kaštai sudarė 47 000 Lt pagal 1997 - 1998 metų kainas, konstatavo, kad butas ir 1/6 dalis 0,04 ha žemės ploto laikytini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes žemės sklypui įsigyti ir butui įrengti buvo panaudotos abiejų sutuoktinių asmeninės ir bendrąja jungtine nuosavybe esančios lėšos (CK 3.90 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, laikė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir paskirti ieškovei didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, ir santuokos metu įgytą turtą padalijo: ieškovės asmeninėn nuosavybėn - turto už 375970,20 Lt, atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisė turto už 138110 Lt; netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1014 Lt kompensacijos už sumokėtas draudimo įmokas už ginčo butą priteisimo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus iš dalies tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės kaltės, pakeitė, konstatuodamas, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistas 9759,60 Lt terminuotas indėlis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2002 m. lapkričio 1 d., panaikinti, šį reikalavimą tenkinti; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1014 Lt kompensacijos už sumokėtas draudimo įmokas priteisimo, panaikinti, šį reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo 253,50 Lt.

9Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo kaltės, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio klausimo, nes teismas, nustatydamas, kad šalių santuoka iširo vien dėl ieškovės kaltės, nevertino visų įrodymų, susijusių su šalių santykiais, kai jie kartu iki 2002 m. lapkričio mėn. gyveno kaip šeima, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su kitu vyru bendravo po to, kai šalys faktiškai nebegyveno kaip šeima, nebepalaikė santuokinių ryšių, jog aplinkybės, dėl kurių šalių santuoka iširo, atsirado iki ieškovė pradėjo bendrauti su kitu vyru, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių priešieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytomis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į gyvenimą, skirtingus charakterius, nesugebėjimą išspręsti konfliktinių situacijų, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesų, suderinti charakterių, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys gyveno kartu, padarė išvadą, jog atsakovas taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3. 60 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos šalys nesiėmė priemonių konfliktinei situacijai, susidariusiai 2002 m. rudenį, išspręsti, priėmė sprendimą gyventi atskirai, atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpino, neteikė išlaikymo vaikams nuo 2002 m. lapkričio 1 d., kaip kad nustatyta įsiteisėjusiu minėtu teismo sprendimu, ieškovė ėmė artimai bendrauti su kitu vyru po faktinio išsiskyrimo, kai atsakovas jau nebegyveno su šeima, todėl pripažino, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog dėl šalių santuokos iširimo yra kalta ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, t. y. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 61 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės kaltės ir vertindamas teismui pateiktą filmuotą medžiagą, nurodė, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad joje užfiksuotas ieškovės elgesys šventės, įvykusios iki šalių santuokos sudarymo, metu, todėl, remdamasis šia medžiaga, nedarė išvados, jog santuoka iširo dėl ieškovės elgesio draugų susiėjimuose. Be to, pažymėjo, kad ši vaizdo medžiaga patvirtina, jog atsakovui iki santuokos sudarymo buvo žinomas ieškovės elgesys draugų kompanijoje švenčių metu, tačiau tai nebuvo kliūtis santuokai sudaryti. CK 3.67 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2002 m. lapkričio 1 d.

10Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinių skundų reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio Vilniuje, ( - ), ir 1/6 dalies žemės sklypo, esančio toje pačioje vietoje, padalijimu, nes nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šio nekilnojamojo turto nepripažino ieškovės asmenine nuosavybe, o pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3. 90 straipsnio 1 dalies pagrindu ir, nukrypdamas nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), šį turtą padalijo ieškovei ir atsakovui (CK 3.127 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad butas ir dalis žemės sklypo 1997 m. lapkričio 28 d. buvo įgyti už 134 000 Lt. Ši sutartis buvo sudaryta ieškovės ir V. K., pagal šią sutartį butas buvo parduotas už šalių susitartą 130 000 Lt kainą. Už 130 000 Lt buvo nupirktas 91,04 kv. m bendro ploto butas. Byloje nustatyta, kad realiai buto plotas yra 116, 36 kv. m, nes yra įrengta pastogė. Iš šalių paaiškinimų ekspertui, kuris nustatinėjo to turto vertę, atliktus darbus, matyti, jog turto įsigijimo metu pastogės patalpos faktiškai egzistavo, visos patalpos buvo su daline apdaila (Turto ekspertizės aktas, 6 l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nuginčyta 1997 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. nebuvo nuginčyta, jog tuo metu buvo nupirktas butas, kurio bendras plotas yra 91,04 kv. m, ir žemės sklypo dalis už 134 000 Lt, jog į turto pirkimo kainą buvo įskaičiuoti atsakovo tėvo sumokėti rankpinigiai – 10 000 Lt, kad turtas pirktas 10 000 Lt brangiau. Atsakovas, teigdamas, kad butas ir žemės sklypas buvo pirktas už daug didesnę kainą, nei ji yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, privalėjo ginčyti sutartį, nes sutartį yra patvirtinęs notaras, ir teismai neturi jokio teisinio pagrindo nesiremti šia sutartimi. Taigi, jeigu butas ir bylos nagrinėjimo metu būtų išlikęs tokios pat būklės ir dydžio, koks jis buvo įsigijimo metu, būtų pagrindas pripažinti šį butą asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog butas po jo įsigijimo buvo iš esmės pagerintas, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad butas buvo pagerintas, panaudojant vien ieškovės asmenines lėšas. Ieškovė turto deklaracijoje nurodė, kad ji pirko 91,04 kv. m ploto butą, kad pirkimo kaina yra mažesnė nei vidutinė rinkos kaina dėl to, kad butas pirktas be apdailos (b. l. 17-18, 1 t.). Iš pirmiau nurodytų įrodymų matyti, kad butas įsigytas už daug mažesnę kainą nei tuo metu buvo pardavinėjami butai. Tai patvirtina, kad nupirkto buto apdailai ir įrengimui reikėjo skirti pakankamai daug lėšų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas yra visiškai įrengtas, kaip ir pastogė, kurios kaina nebuvo įtraukta į pirkimo – pardavimo kainą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog butas ir kartu žemės sklypo dalis buvo pagerinti iš esmės santuokos metu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovui buvo žinoma, kad po to, kai butas bus įrengtas, jis bus laikomas ieškovės asmenine nuosavybe.

11Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nekilnojamojo turto dalis kiekvienam sutuoktiniui. Sutuoktinių bendras turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė nelygias šalių bendro turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismas tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatė, jog ieškovei priteistina 3/4 dalys turto, o atsakovui - 1/4 dalis. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad, atsižvelgiant į jos panaudotas asmenines lėšas, įsigyjant butą su žemės sklypu, į tai, kad su ieškove lieka gyventi mažamečiai vaikai, pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priskirdamas butą su žemės sklypu ieškovės asmeninei nuosavybei, nepriteisiant atsakovui iš ieškovės jokios kompensacijos, nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Tai, kad atsakovui nustatyta 1/4 dalis nekilnojamojo turto, leidžia daryti išvadą, jog buvo atsižvelgta ir į tai, kad įsigyjant butą buvo panaudotos ieškovės lėšos. Ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, o priteisiant butą su žemės sklypu ieškovei, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teisme šalys nebuvo pareiškusios reikalavimų dėl buto su žemės sklypu priteisimo vienam iš sutuoktinių, sutikimo sumokėti kompensaciją už natūra atitenkančią buto dalį, butas yra dalus, ieškovė su vaikais gyvena kitame bute, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė neturi lėšų paskolai grąžinti už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalytas turtas, nustatant, kad butas nuosavybės teise šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepripažintina neteisėta. Atsakovui paskirta natūra buto ir žemės sklypo dalis, todėl jo teisė turėti gyvenamąjį plotą, bendrauti su vaikais nėra pažeista.

12Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo apdraudusi turtą, kuris priklausė šalims nuosavybės teise, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas nesutiko su tuo, kad turtas būtų draudžiamas tuo metu, kai šalys netvarkė bendro ūkio, nurodė, jog atsakovas pagal teismo sprendimu nustatytą padalyto turto dalių proporciją ieškovei turi sumokėti 1/4 dalį sumokėtos sumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas minėtas ieškovės reikalavimas, susijęs su sutuoktinių turtinėmis teisėmis, panaikino, šį reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 253,50 Lt draudimo įmokų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą priteisti jai virtuvės baldus ir integruotą virtuvės buitinę techniką, nes ieškovei priteista gerokai didesnė buto dalis, minėti daiktai yra pritaikyti šiam butui, su ieškove gyvena vaikai, ateityje naudojantis butu, ieškovei ir vaikams bus šie reikalingi. Be to, šie daiktai priteistini ieškovei ir dėl to, kad iš jai priteistų daiktų išskaičiuotinas priteistas terminuotas indėlis, kuris yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog terminuotas indėlis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes iš Vilniaus banko 2005 m. rugsėjo 13 d. pažymos (b. l. 61, 2 t.) matyti, kad ieškovė 1996 m. rugsėjo 20 d. padėjo du terminuotus indėlius, t. y. indėlius padėjo iki santuokos sudarymo. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino dviejų sofų (300 Lt vertės) ir stalo (80 Lt vertės) ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau šių daiktų nepadalijo, todėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl jų padalijimo pripažintinas pagrįstu, ir šis turtas padalytinas, jį priteisiant ieškovei, nes, išskaičiavus iš dalytino turto terminuotą indėlį, sumažėjo ieškovei tenkanti turto dalis.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui 1/6 dalies 0,04 ha žemės sklypo, kurį sudaro užstatyta teritorija, bei 91,04 kv. m bendro ploto trijų kambarių butą; panaikinti procesinių sprendimų dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovės ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kitas procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai taikė CK 3.27 straipsnio, 3.61 straipsnio 2 dalies normas ir pažeidė procesines normas, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad santuoka faktiškai nutrūko 2002 m. lapkričio 1 d., kai atsakovas paliko šeimą. Šeimos santykių iširimą lėmė ieškovės neištikimybė ir jos santykiai su trečiuoju asmeniu jau iki faktinio santuokos nutraukimo. Santuokos esmė - ištikimybė ir lojalumas (CK 3.27 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šio straipsnio aiškinimą, nurodydamas, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra ir atsakovas, tendencingai nevertino nustatytų aplinkybių, rodančių ieškovės elgesį švenčių metu, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neteikia savo vaikams išlaikymo. Be to, nepagrįstai teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad skirtingi charakteriai nulėmė santuokos iširimą ir kad šalys nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, nes konfliktus bandyta spręsti ir psichologo konsultacijomis.

152. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Būtent šis principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Įstatymas suteikia teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai galima ne visuomet, o tik išimtiniais atvejais. Teismai nepagrįstai, dalydami santuokoje įgytą turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo ir taip pažeidė CK 3.26, 3.117, 3.123 straipsnius. Faktinės aplinkybės, kurios įrodytos byloje esančiais įrodymais, visiškai įrodo, kad nukrypti nuo lygių dalių nebuvo jokios nei faktinės, nei teisinės būtinybės. Teismų motyvas, kad tai, jog vaikai lieka gyventi su motina, yra savaime pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, prieštarauja CK 3.123 straipsniui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo praktikai. Be to, ginčo butui nebuvo taikomas šeimos turto režimas teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl toks turto padalijimas negina nepilnamečių vaikų interesų; privilegijų suteikimas vienam iš sutuoktinių gauti didesnę nei vienodą turto dalį iš esmės pažeidžia bendraturčio nuosavybės teises (CK 4.37 straipsnis) ir lygiateisiškumo prezumpciją (CK 3.26, 3.117 straipsniai), kurios nesilaikymui nėra jokių svarbių ar išimtinių priežasčių.

163. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad ieškovės tėvai daugiau prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, sudaro pagrindą šį butą dalyti ¼ ir ¾ dalimis yra nepagrįstas, nes abiejų šalių tėvai šeimos labui padovanojo lėšų, tai jų paskirstymas (vienų tėvų lėšomis buvo apmokėta už neįrengtą butą, kitų tėvų lėšomis buvo įrengiamas butas ir palėpė bei įsigyti kiti šeimai būtini daiktai) yra šeimos apsisprendimo reikalas, kuris nesuteikia jokios teisinės reikšmės įsigyto daikto atitinkamoms dalims nustatyti, nes to daikto įsigijimo metu dalys jungtiniame turte nebuvo nustatytos.

174. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu egzistuoja teisiniai pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo, tai dalys paskirstomos proporcingai 1/3 ir 2/3. Apeliacinio teismo sprendimo dalys, kuria ieškovei buvo priteisti virtuvės baldai ir virtuvės įranga, terminuotas indėlis, išskaičiuotas iš dalytino turto ir pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, dar labiau pablogino atsakovo turtinę padėtį po turto padalijimo, nes toks turto padalijimas ieškovės atitenkančio turto dalį padidino daugiau nei ¾ dalis.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

191. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

202. Teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukrypdami nuo lygių dalių principo, aiškiai įvardijo kriterijus, nustatydami sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nenurodė, kokiais kriterijais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaudamiesi teismai sprendė turto padalijimo klausimą ir nukrypo nuo lygių dalių principo, nes taikė šiuos kriterijus ir rėmėsi tokiomis svarbiomis aplinkybėmis: ieškovės giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (byloje esančios dovanojimo sutartys, deklaracijos, buto pirkimo sutartis, liudytojų parodymai), ieškovės iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (ieškovės sąskaitos išrašas, pinigų judėjimas konkrečiu metu). Be to, toks turto padalijimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus (vaikai yra nesaugūs gyvendami kartu su motina bute, kuris yra nupirktas už skolintas lėšas, paskola dar nepradėta grąžinti, kito gyvenamojo būsto neturi). Dėl kasatoriaus galimybės tinkamai užtikrinti gyvenamąsias sąlygas vaikams bendravimo su jais metu ieškovė nurodo, kad kasatorius yra sveikas, darbingas asmuo ir turi galimybių teisėtais būdais įsigyti sau tinkamą gyventi būstą, kuriame galėtų bendrauti su vaikais, nors pažymėtina, kad atsakovas su vaikais faktiškai nebendrauja.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

23Ieškovė ir atsakovas susituokė 1996 m. lapkričio 16 d., jiems gyvenant santuokoje ( - ) gimė sūnus, ( - ) - duktė. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. šalys gyvena skyrium, nepalaiko šeiminių santykių, netvarko bendro ūkio, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iš atsakovo vaikams priteistas išlaikymas nuo 2002 m. lapkričio 1 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo, konstatavo mišrią abiejų sutuoktinių kaltę. Teismai, spręsdami sutuoktinių turto padalijimo klausimą, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisė ieškovei santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ¾ dalis turto, atsakovui – ¼ dalį nekilnojamojo turto.

24V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės (CK 3.60, 3.61 straipsniai), nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

26Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatavo ieškovės neištikimybę santuokos metu ir pripažino ją kalta dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, byloje konstatuotiems faktams teisiškai kvalifikuoti neįvertino to, kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, pagrįstai sprendė, kad atsakovas taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms, susidariusioms 2002 m. rudenį, išspręsti, priėmė sprendimą gyventi atskirai, atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpino, neteikė išlaikymo vaikams, ieškovė, kai šalių santykiai faktiškai nutrūko, ėmė bendrauti su kitu vyru, todėl dėl santuokos iširimo nustatė mišrią sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnius.

27Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005). Teismai, taikydami CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą nepilnamečių vaikų interesais (vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina) ir šioje byloje konstatuotus teisinius pagrindus (vieno iš sutuoktinio (ieškovės) panaudotos asmeninės ir tėvų dovanotos lėšos dalijamam nekilnojamam turtui įsigyti), nustatė nelygias sutuoktiniams priteistino turto dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami sutuoktinių turto padalijimo klausimą, konstatavo teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, esančias teisėtu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

28Dėl pirmojo pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Įstatyme yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio viena iš užtikrinimo ir įgyvendinimo priemonių yra tinkamo ir pakankamo išlaikymo vaikui teikimas, tačiau išlaikymo vaikui teikimas (gera valia, vykdant įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą, ar teismo sprendimu) negali paneigti kitų įstatyme įtvirtintų vaiko teisių ir interesų apsaugos garantijų, taip pat ir įtvirtintos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad, teikiant vaikui išlaikymą, CK 3.192 straipsnio 1 dalies, 3.194 straipsnio 1 dalies pagrindais, tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikai, padalijant santuokinį turtą, negali būti skiriama didesnė turto dalis, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kriterijumi. Be to, vaiko (vaikų) tėvams gyvenant skyrium, vaikas (vaikai) lieka gyventi tik su vienu iš tėvų; nors tai neturi įtakos antrojo tėvo valdžiai – jos apimtis išlieka tokia pati, kaip ir bendro abiejų tėvų ir vaiko (vaikų) gyvenimo atveju, tačiau, nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Dėl antrojo pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nurodytina, kad teismai ginčo nekilnojamąjį turtą CK 3.90 straipsnio pagrindu pripažino jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma dėl nekilnojamojo turto (buto ir žemės sklypo dalies įsigijimo), butui išlikus tokios pat būklės ir dydžio, koks jis buvo įsigijimo metu, būtų pagrindas pripažinti šį butą asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau butas po įsigijimo buvo iš esmės pagerintas ir byloje nepateikta įrodymų, jog butas buvo pagerintas, panaudojant vien ieškovės lėšas. Teismai, nustatę, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, pagrįstai didesnį indėlį laikė pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, pagrįstai nustatė du svarius pagrindus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai be teisėto pagrindo nustatė vienam sutuoktiniui priteistino turto ¾ dalis, o kitam – ¼ dalį. Nors CK 3.123 straipsnyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti tokias kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo šios kategorijos bylose, pagal kurią, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygomis, konstatuoja, kad teismai nevisiškai tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jų priimti procesiniai sprendimai dėl nurodyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo yra keistini, nustatant ieškovei ir atsakovui atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalis priteistino nekilnojamojo turto (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kitus nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ta apimtimi, kad sutuoktiniams būtų nustatytos lygios dalintino turto dalys; dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nurodomi, siekiant pagrįsti ginčo turto padalijimą sutuoktiniams lygiomis dalimis, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, tik konstatuoja, kad jie nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proporcinę patenkintų reikalavimų dalį, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas ieškovės ir atsakovo turėtas išlaidas kasacinės instancijos teisme, palikti kiekvienai jas turėjusiai šaliai.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, pakeisti.

32Priteisti ieškovei Ž. V. (a. k. duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto Vilniuje, ( - ), ir 2/3 (dvi trečiąsias) 1/6 (vienos šeštosios) dalies žemės sklypo, turinčio 0,04 ha ploto ir atsakovui J. V. (a. k. duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/3 (vieną trečiąją) dalį buto Vilniuje, ( - ), ir 1/3 (vieną trečiąją) 1/6 (vienos šeštosios) dalies žemės sklypo, turinčio 0,04 ha ploto.

33Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 17 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

34Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė 2004 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą ir ieškiniu bei... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė santuoką, sudarytą jo ir... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo kaltės, apeliacinės instancijos teismas... 10. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinių skundų reikalavimų,... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 15. 2. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją sutuoktiniams... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad ieškovės tėvai... 17. 4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje... 20. 2. Teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukrypdami... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 23. Ieškovė ir atsakovas susituokė 1996 m. lapkričio 16 d., jiems gyvenant... 24. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu... 26. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio... 27. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje... 28. Dėl pirmojo pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami sutuoktinių bendro turto... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimo ir... 32. Priteisti ieškovei Ž. V. (a. k. duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės... 33. Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 34. Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...