Byla 2A-130-123/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant R. Ž. atstovui advokatui M. U.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Švyturys-Utenos alus“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Švyturys-Utenos alus“, prašydamas panaikinti 2009-05-20 atsakovės potvarkiu Nr. 100P jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-04-29. atsakovė pasiūlė ieškovui dirbti šventinę dieną, t. y. 2009-05-01. Tačiau 2009-04-29 ieškovas raštu atsisakė dirbti atsakovo pasiūlytą šventinę dieną. 2009-05-20 atsakovė priėmė potvarkį Nr. 100P, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovas dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo 2009-06-18 kreipėsi į UAB „Švyturys-Utenos alus“ darbo ginčų komisiją, tačiau 2009-06-23 darbo ginčų komisija priėmė sprendimą ieškovo prašymą atmesti. Ieškovas mano, kad toks darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovės neteisėti veiksmai skiriant drausminę nuobaudą sąlygojo ieškovo reputacijos pablogėjimą, nestabilumo jausmą, sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą, todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą žalą ieškovas vertina 5 000 Lt.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Šventinė diena ieškovui jo sutikimu buvo prilyginta darbo dienai. Ieškovas 2009-05-01 neatvyko į darbą, todėl padarė pravaikštą ir jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda. Ieškovas buvo davęs rašytinį sutikimą dirbti šventinę dieną – 2009-05-01, todėl atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas minėtą dieną atvyks į darbą. Atsakovė organizavo darbą šventinę dieną pagal bendrovėje galiojančios kolektyvinės sutarties IV skyriaus 4.4. punkto ir 4.4.1. bei 4.4.2. punktų nuostatas. Atsakovė nepažeidė imperatyvaus įstatymo reikalavimo apie darbo laiko režimo pasikeitimus informuoti darbuotojus prieš dvi savaites, nes tai nebuvo darbo grafiko keitimas, todėl darbo laiko režimo pagal darbo grafikuose nustatytą laiką pakeitimo teisinis reguliavimas netaikytinas. Ieškovo pranešimas apie neatvykimą į darbą šventinę 2009-05-01 pateiktas darbdaviui paskutinę darbo dieną, 2009-04-30, 12.00 val., todėl teismas šią aplinkybę laikė nesąžiningu darbuotojo elgesiu ir pareigų atlikimu, nelojalumu darbdaviui. Teismas konstatavo, kad netenkinus ieškovo reikalavimo panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

6Apeliaciniu skundu ieškovas R. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties sąlygos negali pakeisti ar panaikinti imperatyvių normų ir įpareigoti darbuotoją dirbti darbo grafike nenumatytu laiku. Kolektyvine sutartimi buvo patvirtintos ir darbo tvarkos taisyklės, kurių 3.1. punkto 2 dalyje reglamentuota, kaip turi būti įgyvendinamas kolektyvinės sutarties 4.4. punktas, t. y. kaip išimtiniais atvejais turi būti organizuojami darbai poilsio ir švenčių dienomis – darbo grafikas gali būti laikinai keičiamas, darbuotojus informuojant ne vėliau kaip prieš savaitę, pakeitimas įforminamas žmogiškųjų išteklių vadovo potvarkiu, remiantis struktūrinio padalinio vadovo tarnybiniu pranešimu ir profsąjungos sutikimu. Darbdavys nepateikė įrodymų, kad darbas šventės dieną buvo organizuotas laikantis įstatymų, kolektyvinės sutarties bei darbo tvarkos taisyklių reikalavimų. Ieškovas turi teisę tiek sutikti dirbti, tiek ir atsisakyti dirbti šventės dieną. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovai 2009-05-01 atvyks į darbą. Ieškovas pranešė darbdaviui apie sutikimo atšaukimą šventės išvakarėse todėl, kad sutikimą išreiškė tik dieną anksčiau, t. y. ieškovas neturėjo laiko įvertinti visas aplinkybes ir skubotai išreiškė savo sutikimą. Sutikimai buvo renkami ant viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos, kurioje nėra nurodyta data, dėl ko buvo išreikštas sutikimas, joje nėra išaiškintos darbuotojo teisės ir pareigos, joje nenurodyta, kad darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, forma pasirašyta tik darbuotojų, todėl šis dokumentas laikytinas vienašaliu, o ne dvišaliu sandoriu. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovė byloje pateikė to paties dokumento (viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos) skirtingas kopijas. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu ieškovo atstovas nurodė, kad DK 127 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą dėl išėjimo iš darbo. Ši norma nagrinėjamai situacijai gali būti taikoma pagal analogiją ir turi suteikti teisę darbuotojui apsvarstyti savo valią dirbti išeiginėmis dienomis.

7Atsakovė atsiliepimų į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nepagrįstai sutapatina darbo organizavimą pagal darbo grafikus su darbo organizavimu švenčių dienomis – darbo organizavimo darbo grafikuose tvarka reglamentuota kolektyvinės sutarties priedo Nr. 2 Darbo tvarkos taisyklių II dalies 3.1. p., o kolektyvinės sutarties 4.4. p. numato galimybę, esant išankstiniam darbuotojų sutikimui, organizuoti viršvalandinius darbus poilsio ir švenčių dienomis. Darbas šventinę dieną buvo nustatytas ne vienašališkai darbdavio, o suderintas ir įtvirtintas šalių susitarimu. Drausminės nuobaudos paskyrimo faktas savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, ieškovai nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

8Atsakovė pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2009-04-28 susitarė su 19 darbuotojų, iš jų ir su ieškovu R. Ž., kad šie darbuotojai dirbs šventinę dieną, t. y. 2009-05-01. 2009-04-30 atsakovė gavo darbuotojų pranešimą, tarp jų ir ieškovo, kuriame nurodyta, jog darbuotojai atsisako 2009-05-01 atvykti į darbą ir kad jų parašai darbo ir poilsio švenčių dienomis apskaitos formoje turėtų būti laikomi negaliojančiais (b. l. 23). 2009-05-01 ieškovas į darbą neatvyko, tai užfiksuota atsakovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kaip pravaikšta. 2009-05-20 atsakovė priėmė potvarkį Nr. 100P, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 14). Ieškovas dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo

112009-06-18 kreipėsi į UAB „Švyturys-Utenos alus“ darbo ginčų komisiją (b. l. 6), tačiau 2009-06-23 darbo ginčų komisija priėmė sprendimą ieškovo prašymą atmesti (b. l. 10–12).

12Byloje kilo ginčas dėl darbo organizavimo atsakovės įmonėje šventinę 2009-05-01 dieną tvarkos teisėtumo. Ieškovo nuomone, atsakovė darbą organizavo pažeisdama DK 147 str. 3 dalies ir darbo taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. DK 147 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų (DK 59 str. 1 d.), į ją įtraukiamos sąlygos dėl darbo ir poilsio laiko (DK 61 str. 2 d. 3 p.). UAB „Švyturys-Utenos alus“ kolektyvinės sutarties 4.4 punkte reglamentuota, kaip bendrovėje organizuojami viršvalandiniai darbai bei darbai poilsio ir švenčių dienomis išimtiniais atvejais: siekiant įvykdyti produkcijos užsakymus (gamybos, distribucijos, pardavimo padaliniuose (4.4.1 p.), darbas renginiuose, šventėse (4.4.2 p.). 4.4.3 punkte nustatyta, kad prieš skiriant dirbti 4.4.1–4.4.2 punktuose numatytais atvejais, būtinas išankstinis darbuotojų rašytinis sutikimas. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovo sutikimas dirbti šventinę 2009-05-01 dieną buvo gautas. Kolektyvinėje sutartyje nustatyti išimtiniai atvejai dėl viršvalandinių darbų bei darbo poilsio ir švenčių dienomis esant išankstiniam rašytiniam darbuotojų sutikimui organizavimo, nelaikytini prieštaraujančiais DK 147 str. 3 daliai arba įmonės darbo tvarkos taisyklių 3.1 punktui, reglamentuojantiems darbą (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, kadangi organizuojant darbą pagal DK 147 str. 3 dalį ir, atitinkamai, darbo tvarkos taisyklių 3.1 punkte nustatytas procedūras, darbdavio sprendimai darbuotojui yra privalomi ir darbuotojo sutikimas dėl darbo grafiko pakeitimo nereikalingas. Vadovaudamiesi minėtomis Darbo kodekso ir darbo tvarkos taisyklių nuostatomis darbuotojai galėjo be neigiamų jiems pasekmių nesutikti su darbdavio pasiūlymu dirbti šventinę 2009-05-01 dieną. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo sutikimas išreikštas pasirašius ant viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos laikytinas vienašaliu sandoriu dėl formos trūkumų (nėra nurodyta data, dėl ko buvo išreikštas sutikimas, joje nėra išaiškintos darbuotojo teisės ir pareigos, joje nenurodyta, kad darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, forma pasirašyta tik darbuotojų), nes ieškovas neginčija, kad 2009-04-28 sutiko dirbti švenčių dieną darbdavio pasiūlymu, t. y. buvo suderinta šalių laisva valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.162 str.), susitarimas neprieštarauja įstatymų nustatytai formai (CK 1.93 str. 1 d., 6.159 str., 6.192 str.). Tačiau ieškovo atsisakymas dirbti sutartą dieną nebuvo suderintas su atsakove, todėl laikytinas vienašaliu sandoriu. Aplinkybės, kad minėtoje viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formoje nebuvo numatyta, jog darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, nereiškia, kad sutikimas galėjo būti atšauktas, t. y. darbuotojų ir darbdavio susitarimas nutrauktas, vienašališkai bet kada (CK 6.217, 6.218 str.). Aplinkybė, kad ieškovui buvo pasiūlyta dirbti vos kelios dienos prieš šventinę dieną, nesudaro pagrindo atsisakyti susitarimo jau kitą dieną. Ieškovas neįrodinėjo, kad savo sutikimą dirbti šventinę dieną išreiškė ne savo laisva valia, o dėl ekonominio spaudimo, apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių ar panašių priežasčių, galinčių paliudyti ieškovo, kaip sandorio šalies, valios trūkumus. Ieškovas, sutikdamas dirbti šventinę dieną, turėjo protingai įvertinti, kad susitarė darbo už po poros dienų būsiančią šventinę dieną, o atsisakydamas dirbti – kad dėl likusios vienos dienos darbdaviui gali kilti sunkumų dėl darbo organizavimo, darbdavys gali patirti nuostolių. Jeigu ieškovas nebūtų sutikęs dirbti šventinę dieną, atsakovė būtų turėjusi daugiau laiko susitarti su kitais darbuotojais ir taip išvengti patirtų nuostolių, kurie buvo fiksuoti nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijos posėdyje.

13Nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo neva padarytų procesinių normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbą šventinę dieną atsakovė organizavo tinkamai, vadovaudamasi kolektyvinės sutarties nuostatomis, todėl nesuprantamas apelianto argumentas, kad teismas neva nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatė, kad atsakovė 2009-04-28 susitarė su 19 darbuotojų, iš jų – su ieškovu, kad šie dirbs šventinę 2009-05-01 dieną, todėl laikytina, kad šventinė diena ieškovams jų sutikimu buvo prilyginta darbo dienai. Ieškovas sutartą dieną neatvyko į darbą, todėl padarė pravaikštas ir jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda. Ieškovas neįrodinėjo, kad neatvyko į darbą dėl kokių nors svarbių priežasčių, išskyrus savo vienašališką atsisakymą. Aplinkybė, kad į bylą pateiktos viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos kopijos šiek tiek skiriasi (įrašas „Nedirbo“ ir

14A. S. parašas) nekeičia abiejų šalių pripažintų faktinių aplinkybių (kad ieškovas sutartą dieną nedirbo) ir jų teisinio įvertinimo.

15Teigdami, kad teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą įpareigodamas atsakovę pateikti dokumentus, kurie galėjo būti vienašališkai keičiami atgaline data, apeliantas nenurodo, kokie tų įrodymų galimi pakeitimai ir kokiu būdu gali pakeisti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. 2009-05-01 Žmogiškųjų išteklių direktorės E. Z. 2009-05-25 potvarkiu ieškovui paskirta drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Ieškovui neginčijant faktinės aplinkybės, kad jis 2009-05-01 į darbą neatvyko ir teismui pripažinus, kad ši aplinkybė vertintina kaip pravaikšta, aplinkybė, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta buvo fiksuota vėliau ar anksčiau, nuobaudos skyrimo pagrįstumui įtakos neturi. Apeliantas nenurodo, kokius įrodymus, jo manymu, iš ieškovo turėjo pareikalauti teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai galėjo patvirtinti arba paneigti, bei kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pats ieškovas arba paprašyti juos išreikalauti teismo. Atsiskaitymo lapelis, ar jame būtų ar nebūtų fiksuotos pravaikštos, arba darbo užmokesčio už 2009-05-01 dieną sumokėjimas, nepaneigtų pačio ieškovo neginčijamos aplinkybės, kad jis 2009-05-01 nedirbo. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovo pranešimą, kuriuo jis atsisakė dirbti, laikė neteisėtu. Teismas motyvavo, kad ieškovo atsisakymas dirbti laikytinas nesąžiningu darbuotojų elgesiu ir netinkamu pareigų atlikimu, nelojalumu darbdaviui, neatitinkančiu DK 228 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų pagrindinių darbuotojų pareigų nuostatų. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

16Apelianto atstovas kėlė klausimą dėl DK 127 straipsnio 4 dalies normos, suteikiančios darbuotojui teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, taikymo pagal analogiją darbuotojui atšaukiant savo sutikimą dirbti išeiginėmis dienomis. Ieškovo atstovo nurodytas DK 127 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojui neišreiškus laisvos valios gali sukelti ypatingai neigiamų pasekmių darbuotojui, todėl įstatymas suteikia darbuotojui teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, kuri, beje, nors ir imperatyvi, nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai laikotarpis tarp atleidimo iš darbo datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007). Nagrinėjamu atveju laikotarpis tarp ieškovo sutikimo pasirašymo (2009-04-28) ir numatytos dirbti šventinės dienos (2009-05-01) yra trumpesnis nei trys dienos (CPK 73 str. 3 d.), be to, net ir darant prielaidą, kad sutikimas dirbti šventinę dieną neatitiko darbuotojo valios, konstatuotina, jog negalėjo sukelti darbuotojui tokio dydžio neigiamų pasekmių, kaip darbo sutarties nutraukimas, todėl nagrinėjamu atveju darbuotojas neturėjo teisės atšaukti sutikimo dirbti šventinę dieną.

17Pripažinus, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta pagrįstai, apelianto motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtini, nes be, anot ieškovo, nepagrįsto nuobaudos skyrimo, kitų savarankiškų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ieškovas nenurodo (DK 250 str., 6.250 str. 2 d.).

18Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.