Byla 2-1671/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1544-159/2011 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybei, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. priteisimo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius M. S., direktoriaus pavaduotojas R. K., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktorius V. A., direktoriaus pavaduotoja D. D.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė T. Ž. 2011 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą pašydama: 1) pripažinti visus nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsisakymus bei veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais nuo jų paskelbimo dienos; 2) priteisti iš atsakovų solidariai skubos tvarka 350 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. priskaičiuojant visus delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti ligos pašalpos dieną įstatymo nustatyta tvarka; 3) priteisti ieškovei ir jos nepilnamečiam vaikui iš atsakovų 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti T. Ž. ieškinį dėl administracinių aktų pripažinimo neteisėtais ir nepagrįstais, žalos atlyginimo ir kartu su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję su administracinių teisės aktų pripažinimu negaliojančiais, kas lemia, jog ieškovės reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirti nagrinėti administraciniam teismui. Taip pat nurodė, kad, nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau šią žalą ieškovė kildina iš viešojo administravimo subjekto veiksmų, jam veikiant viešojo administravimo srityje, kas lemia, jog pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatas minėtas ieškovės reikalavimas taip pat turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taip pat prašė priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimus įvertino kaip administracinio pobūdžio. Apeliantės nuomone, jos reikalavimai yra susiję su prievolės neįvykdymu, o ne su viešuoju administravimu, kas lemia, jog jos pateiktas ieškinys turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK ir CPK normomis. Atkreipė dėmesį, kad skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai suvaržyta jos teisė ginti savo pažeistas teises ir interesus bei teisė kreiptis į teismą.

9Atsiliepimų į apeliantės atskirąjį skundą negauta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė pagal savo pobūdį ir turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

14T. Ž. ieškiniu prašo: 1) pripažinti visus nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsisakymus bei veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais nuo jų paskelbimo dienos; 2) priteisti iš atsakovų solidariai skubos tvarka 350 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. priskaičiuojant visus delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti ligos pašalpos dieną įstatymo nustatyta tvarka; 3) priteisti ieškovei ir jos nepilnamečiam vaikui iš atsakovų 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ištyrusi šio ieškinio turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję su administracinių teisės aktų pripažinimu negaliojančiais, kas lemia, jog ieškovės reikalavimai yra kvalifikuotini kaip administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1p., 2 p., 18 str. 1 d. 2 d.). Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su nuostolių atlyginimu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis), tačiau šios taisyklės išimtis yra įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje. Konkrečiai apeliantės prašoma priteisti padaryta žala yra kildinama iš atsakovų veiksmų, būtent vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas. Dėl šios priežasties ginčas dėl žalos atlyginimo taip pat reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

15Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio, kas lemia, jog ginčas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tai lemia, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais.

16Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai