Byla 2A-972-210/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-284/2015 pagal ieškovės J. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. F., byloje išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei skolos už išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. F. prašymą dėl paskolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. S. ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo J. S. kaltės, nepilnamečio sūnaus G. S., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo J. S. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti skolą už vaiko išlaikymą už 8 mėnesius nuo 2013-07-01 iki 2014-03-01 2800 Lt, turtinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui V. F. 86067 Lt sumoje laikyti jos ir atsakovo bendru turtiniu įsipareigojimu, kurį kiekvienas privalo padengti lygiomis dalimis, priteisti turėtas išlaidas 1869,67 Lt.

5Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko, santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, padalinti santuokos metu įgytą turtą pagal jo pateiktą projektą, ieškovei priteisiant turto už 31000 Lt, pripažinti 81285 Lt kreditorinį įsiskolinimą trečiajam asmeniui V. F. J. S. asmenine prievole.

6Byloje išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės J. S. reikalavimus dėl išlaikymo, skolos už išlaikymą, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palaikė.

7Trečiasis asmuo V. F. pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ieškovės pusėje, pripažinti pareiškėjos V. F. 81285 Lt dydžio paskolą, suteiktą ieškovei J. S. ir atsakovui J. S., solidaria sutuoktinių J. S. ir J. S. prievole ir priteisti iš atsakovo J. S. ½ dalį solidarios paskolos sumos, t.y. 40642,50 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu santuoką, įregistruotą ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp J. S. (G.) ir J. S., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo paliko pavardes – jam S., jai –S..

10Nustatė nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su mama J. S..

11Priteisė iš atsakovo J. S. nepilnamečio sūnaus G. S., išlaikymui po 101 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-06-12 iki jo pilnametystės ( - ).

12Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė J. S..

13Priteisė iš atsakovo J. S. ieškovei J. S. skolą už vaiko išlaikymą po 101 Eur į mėnesį nuo 2013-07-01 iki 2014-03-01(už 8 mėnesius, iki laikino išlaikymo vaikui priteisimo) 808 Eur.

14Priteisė iš atsakovo J. S. 41,70 Eur žyminio mokesčio ir 541,49 Eur išlaidų, susijusių su buto pardavimu, iš viso 583,19 Eur ieškovei J. S..

15Priteisė iš atsakovo J. S. 11770,88 Eur paskolą, 350,15 Eur žyminio mokesčio, 911,14 Eur advokato pagalbai apmokėti V. F..

16Priteisė iš atsakovo J. S. 141,71 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

17Priteisė iš atsakovo J. S. 138,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas.

18Laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo J. S. piniginėms lėšoms, pritaikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

19Laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikui, pritaikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartimi, panaikino ir sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

20Teismo sprendimas yra skundžiamas tik dalyje dėl paskolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė pateikiama šiame kontekste.

21Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsakovo argumentus, jog jis nežinojo apie ieškovės ir jos močiutės pinigų skolinimąsi, nėra net užsiminusios apie suteiktą paskolą, jos grąžinimo sąlygas ar terminus, teigiant, kad jokios paskolos sutarties sudaryta nebuvo, atmetė kaip neįrodytus bei prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. F. su sutuoktiniais J. ir J. S. iš tiesų rašytinės paskolos sutarties nesudarė, tačiau pabrėžė, jog paskolos sutartis, pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento bei gali būti sudaryta žodžiu. Vertindamas aplinkybes dėl pinigų perdavimo ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti, ką turi įrodyti paskolos davėjas, teismas rėmėsi CK 1.93 straipsnio 6 dalimi.

22Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2009-10-15 mokėjimo nurodymu Nr. 520304 bei 2013-05-24 mokėjimo dokumentu Nr. 130016154, trečiasis asmuo V. F. 2009 m. spalio 15 d. pervedė į ieškovės J. S. sąskaitą 31000,00 Lt, 2013 m. gegužės 24 d. pervedė ieškovei 500,00 Lt, kurių mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Iš I. G. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios ( - ) kredito unijoje, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. periodiškai pervedinėtos lėšos ieškovei J. S. į jos sąskaitą AB banke ( - ), kurių bendra suma yra 52785 Lt. Trečiasis asmuo V. F. sutuoktiniams sutiko paskolinti pinigų, nes jie pirko butą Vilniuje, jo įsigijimui paėmė paskolas iš AB banko ( - ) ir AB ( - ), tačiau būto įrengimui, buitinei technikai, baldams, kitiems būtiniausiems namų apyvokos daiktams, lėšų neturėjo. Žodinio susitarimo su sutuoktiniais pagrindu V. F. skolino įvairias pinigų sumas tam, kad sutuoktiniai galėtų padengti įsiskolinimus ir AB ( - ). Ieškovė tuo laikotarpiu augino ( - ) gimusį šalių sūnų, niekur nedirbo, studijavo ( - ) universitete, todėl neturėjo pajamų nei būsto įsirengimui, nei kreditų grąžinimui. V. F. skolinamas sutuoktiniams lėšas pati nepervesdavo, nes dirbo ne savo gyvenamojoje vietoje, dėl senyvo amžiaus neturėjo pakankamai įgūdžių naudotis internetine bankininkyste, todėl lėšas perduodavo savo dukrai ir ieškovės tetai I. G., kuri lėšas pervesdavo ieškovei. Atsakovas pripažino, kad iš tiesų trečiasis asmuo pervedė 31000,00 Lt baldams naujam įsigytam būti apstatyti, taip pat reguliariai pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą, tačiau nurodė, kas pastarųjų periodinių pervedinėjamų lėšų dydžio, paskirties ir tikslų nežinojęs. Iš tokios atsakovo pozicijos teismui buvo akivaizdu, kad nė viena iš šalių aplinkybės dėl V. F. lėšų perdavimo sutuoktiniams J. ir J. S. ir jų gavimo neginčija, todėl teismas padarė išvadą, jog sąskaitų išrašais neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens V. F. lėšos bendroje 84285,00 Lt buvo pervestos į ieškovės J. S. sąskaitą banke. Taigi, teismas nustatė pirmąją paskolos sutarties esminę sąlygą– trečiojo asmens pinigų perdavimo faktą.

23Spręsdamas dėl paskolos gavėjo sutikimo priimti pinigus ir įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą, teismas reikšminga pripažino tai, kad V. F. teiginius apie dalies iš paskolintų pinigų – 3000 litų grąžinimą, patvirtino ir pats atsakovas. Tai leido teismui konstatuoti, jog atsakovas būtent paminėtais savo konkliudentinias veiksmais patvirtino sutuoktinių įsipareigojimą grąžinti iš V. F. gautą sumą. Todėl teismas sprendė, kad trečiasis asmuo įrodė pinigų perdavimą sutuoktiniams ir lėšas gavusių sutuoktinių įsipareigojimą jas grąžinti, ir konstatavo paskolos teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir sutuoktinių buvimą. Rašytinės sutarties nesudarymą teismas siejo su giminystės santykiais, lėmusiais abipusį supratimą ir pasitikėjimą, ir laikė, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

24Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniai nepaneigė fakto, kad trečiojo asmens pinigus gavo, priešingai, patvirtino juos gavę ir dalį iš jų grąžinę. Todėl teismas padarė išvadą, jog nors atsakovas ir ginčija pinigų perdavimo pagrindą, t.y. ginčija susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, tačiau neįrodė įstatyme nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta arba buvo sudaryta dėl kitokios, nei trečiojo asmens perduotos ir sutuoktinių faktiškai gautos, pinigų sumos (CK 6.875 str. 1 d., 3 d. CPK 178 str.).

25Vertindamas sutuoktinių prievolę grąžinti trečiajam asmeniui gautą paskolą ir atsakovo argumentus, jog kreditoriniai įsipareigojimai yra tik ieškovės asmeninė skola, jokio sutikimo jis savo sutuoktinei dėl tokios sutuoktinių prievolės nedavė, tokiam sandoriui sutikimo ir net nebūtų davęs dėl ir taip turimų didelių finansinių įsipareigojimų, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus, pritardamas trečiojo asmens pozicijai, jog šiuo atveju prievolė paskolos davėjai yra solidarioji sutuoktinių prievolė.

26Iš bylos duomenų teismui buvo akivaizdu, jog turtinė prievolė kreditorei atsirado sutuoktiniams gyvenant santuokoje, prieš įsigyjant butą, t.y. 2009 m. spalio mėnesį, ieškovė tuo metu niekur nedirbo, augino mažametį šalių sūnų, jokių pajamų iš darbinės veiklos negavo. Rašytinių dokumentų analizė leido padaryti teismui išvadą, jog sutuoktinių pagrindinės pajamos – atsakovo darbo užmokestis, kurio vidurkis per mėnesį sudarė apie ( - ), paskolos iš greitųjų kreditų bendrovių bei I. G. ir A. G. pervedinėjamos lėšos ieškovei. Šios pajamos buvo naudojamos tiek sutuoktiniams pervedinėjant jas vienas kitam, tiek įvairioms įmokoms ir mokesčiams bei kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti. Teismui buvo akivaizdu, kad tik atsakovo darbo užmokestis nėra ir nebuvo pakankamas bei adekvatus su šeimos poreikių patenkinimo galimybėmis, kas lėmė, ne tik trečiojo asmens ir sutuoktinių sandorio būtinybę, bet ir naudojimąsi greitųjų kredito bendrovių paslaugomis. Be to, pats atsakovas pripažino, kad jo darbo užmokesčio šeimai nebūtų pakakę, pagalba šeimai buvo reikalinga, juos rėmė jo paties tėvai, o didžiausioji trečiojo asmens perduota suma buvo panaudota būsto įrengimui, baldų ir kitų namų apyvokos daiktams įsigyti. Gyvenimas šeimoje ir bendro ūkio tvarkymas kartu, įskaitant bendro turto ir gerbūvio kūrimą tiek bendru darbu, tiek šeimoje bendrai disponuojant visomis gaunamomis pajamomis ir t.t., suteikė pagrindą teismui konstatuoti, kad visos sutuoktinių gautos lėšos, įskaitant kreditorės – trečiojo asmens teikiamas lėšas, buvo skirtos išlaikyti šeimos namų ūkį. Todėl teismas pripažino įrodyta, kad sutuoktinių sudaryta paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu yra solidarioji sutuoktinių turtinė prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.6 str.), šis sandoris buvo sudarytas būtent šeimos interesais (CK 3.109 str. 2 d.). Kadangi trečiasis asmuo su ieškove susitarė dėl paskolos dalies grąžinimo, todėl likusią ½ paskolos dalį, kas sudaro 40642,50 Lt ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo trečiojo asmens naudai.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo iš dalies pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą, dalyje dėl V. F. priteistų 11770,88 Eur paskolos, 350,15 Eur žyminio mokesčio, 911,14 Eur advokato pagalbos išlaidų, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, jog tariamos paskolos dalykas – pinigai, buvo teikiami periodiškai ir kintančiomis sumomis, nebuvo tariamasi ar derinama dėl konkrečių sumų ir jų perdavimo momentų. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų – tik liudytojų bei byloje dalyvaujančių asmenų - ieškovės ir trečiojo asmens - V. F. paaiškinimai, kad trečiasis asmuo V. F., į ieškovės sąskaitą pervedė daugiau nei 31 000 Lt. Byloje pateikti įrodymai, kad į ieškovės sąskaitą pastoviai pervedinėdavo pinigus, kurie pavedimuose neįvardijami kaip paskola, I. G., kuri jokio reikalavimo šioje byloje nepareiškė. Tokiu būdu teismas, pripažindamas 81 285 Lt sumą pervestą ieškovei, kaip V. F. paskolą, išsprendė bylą ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka rašytinių bylos įrodymų, bei gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms – nesant jokių įrodymų, kad 50 285 Lt sumą V. F. perdavė I. G., tačiau esant rašytiniams įrodymams, kad tokią pinigų sumą į ieškovės sąskaitą pervedė I. G. – šiai atsiranda teisė reikšti ieškinį dėl minėtos sumos priteisimo iš ginčo šalių.

312. Svarbia aplinkybe apeliantas laiko tai, kad dėl nėra aišku dėl kokio pradinio sutarties dalyko – dėl kokios sumos buvo deramasi, kokia buvo oferta. Teismas ne tik nepasisakė, kokiai sumai galėjo būti tariamai suteikta paskola, bet ir apskritai nevertino tos aplinkybės, kad šalys niekada nesitarė dėl ieškovei į asmeninę banko sąskaitą pervedamų pinigų sumų dydžių. Trečiasis asmuo, kaip paramą jaunai šeimai, ką tik įsigijusiai būstą ir turinčiai didelių finansinių įsipareigojimų, perdavė 31 000 Lt, tai patvirtina ieškovės ir atsakovo šeimoje nusistovėjusi praktika priimti jų artimų giminaičių teikiamą finansinę pagalbą. Todėl teismas nepasisakė nei dėl šeimoje nusistovėjusios praktikos priimti finansinę paramą iš artimųjų, nei dėl ofertos ir akceptavimo momentų.

323. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo įrodė paskolos santykius, kadangi buvo įrodytas pinigų perdavimo momentas. Pakartotinai atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo į ieškovės sąskaitą pervedė 31 000 Lt, o likusią reikalaujamos sumos dalį pervedė I. G.. Teismas nepagrįstai, pasikliaudamas artimu giminystės ryšiu susijusios liudytojos I. G. parodymais, nepagrįstai pripažino liudytojos I. G. bankiniais pavedimais atliktus mokėjimus ieškovei, kaip trečiojo asmens teikiamą paskolą. Priešingai, I. G. atlikti mokėjimo pavedimai tik patvirtina ieškovės ir atsakovo šeimoje nusistovėjusią praktiką priimti finansinę paramą iš savo artimųjų. Apelianto įsitikinimu, liko neįvertinta aplinkybė, jog nei viename iš mokėjimų nėra nurodyta paskirtis – paskola, priešingai, nurodoma, jog pervedami pinigai yra „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“. Todėl bankiniai pavedimai ieškovei, buvo skirti arba asmeniškai ieškovei, arba kaip parama jų šeimai. Atsakovas niekuomet neįsipareigojo nei trečiajam asmeniui, nei kitam asmeniui grąžinti nurodytas pinigų sumas ne tik dėl to, jog dėl gausių finansinių įsipareigojimų, kaip apdairus ir protingas žmogus, nebūtų sutikęs su įsipareigojimų didinimu, bet ir todėl, jog nežinojo nei apie pervedamų pinigų sumų dydį, nei kas tiksliai juos perveda. Teismas apskritai nevertino aplinkybės, jog trečiojo asmens reikalavimą sudarančios sumos dalis buvo pervesta faktiškai iširus ieškovės ir atsakovo santuokai, todėl tai paneigia tariamos paskolos solidarų pobūdį bei patvirtina, jog ieškovei trečiojo asmens bei liudytojos I. G. pervesti pinigai yra ne kas kita, kaip parama.

334. Teismo išvada, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, priimta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nukrypstant nuo suformuotos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo ir pripažindamas, jog aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas pripažino trečiojo asmens ir liudytojos I. G. pervedamų pinigų faktą, kaip aplinkybę pagrindžiančią tariamus paskolos teisinius santykius. Apeliantas pripažįsta, kad trečiasis asmuo pervedinėjo pinigus, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad neva pats pinigų pervedinėjimo pripažinimas patvirtina paskolos buvimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neva atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino paskolos teisinius santykius, o būtent, grąžindamas trečiajam asmeniui 3000 Lt. Apelianto pozicija, kad trečiajam asmeniui 3000 Lt padavė ne grąžindamas dalį tariamos paskolos, bet atsidėkodamas už teikiamą paramą už faktiškai ieškovės ir jo šeimai padovanotus pinigus skirtus naujų baldų įsigijimui.

34Teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytoja I. G. šioje byloje yra susijusi giminystės ryšiais su trečiuoju asmeniu ir ieškove, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šios liudytojais parodymais pripažindamas, kad jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo, teisingumo principams. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė pirminiame ieškinyje nenurodė trečiojo asmens, kaip kreditoriaus, bei tariamai iš paskolos teisinių santykių kylančios solidarios sutuoktinių prievolės.

35Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

39Faktinės bylos aplinkybės

40Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. F. savo reikalavimą priteisti iš atsakovo ½ dalį solidarios paskolos kildino iš paskolos teisinių santykių ir kaip jų patvirtinimą pateikė pačios ir jos dukters pateiktus mokėjimo pavedimus ieškovei. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, trečiojo asmens prašomą priteisti paskolą prašė pripažinti asmenine ieškovės prievole, teigdamas, kad paskolos teisinių santykių nebuvo, nes ieškovės močiutė teikė paramą šeimai.

41Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pareigos įrodyti paskirstymo taisyklių

42Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp šalių. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

43Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žodinio susitarimo su sutuoktiniais pagrindu ieškovės močiutė skolino įvairias pinigų sumas naujo būto įrengimui bei skoliniams įsipareigojimas dengti. Iš atsakovo pripažinimo, kad iš tiesų trečiasis asmuo – ieškovės močiutė pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą bei iš aplinkybės, kad trečiojo asmens lėšų perdavimo ir jų gavimo sutuoktiniai neginčijo, pirmosios instancijos teismas nustatė paskolos davėjo pinigų perdavimo faktą. Tačiau šiuo atveju sutiktina su apelianto dėstoma pozicija, kad byloje nėra aišku dėl kokio pradinio sutarties dalyko buvo tartasi, byloje neatskleisti ofertos ir akceptavimo momentai, ir šiuo aspektu teismas visiškai nevertino šeimoje nusistovėjusios praktikos priimti artimųjų finansinę paramą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl tariamos paskolos dalyko periodiškumo ir skirtingų sumų teikimo. Vien tik pinigų pervedimas į ieškovės sąskaitą savaime nepatvirtina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, be to teismas visiškai nevertino visuose pavedimuose (pinigų įnešimo kvituose) nurodytos mokėjimo paskirties. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, prašydamas pripažinti 81285 Lt dydžio paskolą solidaria sutuoktinių prievole, asmeniškai pervedė tik daugiau nei 31 000 Lt sumą. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, pasikliaudamas artimu giminystės ryšiu susijusios liudytojos I. G. parodymais, neatsižvelgė į tetos atliktus bankinius pavedimus ieškovei, kaip trečiojo asmens – ieškovės močiutės suteiktą paskolą. Šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo konkliudentinius veiksmus –3000 Lt grąžinimą trečiajam asmeniui, pripažino sutuoktinių įsipareigojimą grąžinti paskolą. Tačiau šiuo atveju visiškai nevertintas sutuoktinių įsipareigojimas grąžinti paskolą lėšoms pervestoms periodiniais mokėjimais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teismo išvadų, kurios patvirtintų ar paneigtų paskolos gavėjų įsipareigojimą grąžinti trečiojo asmens sumokėtas sumas. Aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos gavėjų įsipareigojimas grąžinti pinigus, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas.

44Siekiant pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu vertinti ir tai, ar trečiojo asmens mokėjimo pavedimais pervesti pinigai iš tiesų buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Be to svarbu atsižvelgti ir į kiekvieno iš sutuoktinių pasilikto turto vertę. Pažymėtina ir tai, kad byloje teismas nesiaiškino ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas savo sąskaitoje disponuoja 40 000 Lt suma. Byloje nėra ir atsakovo J. S. banko sąskaitos išrašų laikotarpiu nuo 2009-10-15 iki 2012-05-29. Šiuo atveju teismas apskritai nevertino aplinkybės, jog trečiojo asmens reikalavimą sudarančios sumos dalis buvo pervesta faktiškai iširus ieškovės ir atsakovo santuokai ir jiems kartu nebegyvenant.

45Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, todėl po bylos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl paskolos priteisimo naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

46Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

47Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje dėl paskolos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. S. ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą... 5. Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko, santuoką prašė nutraukti dėl abiejų... 6. Byloje išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės... 7. Trečiasis asmuo V. F. pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu santuoką,... 10. Nustatė nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su mama J. S..... 11. Priteisė iš atsakovo J. S. nepilnamečio sūnaus G. S., išlaikymui po 101... 12. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė J. S..... 13. Priteisė iš atsakovo J. S. ieškovei J. S. skolą už vaiko išlaikymą po... 14. Priteisė iš atsakovo J. S. 41,70 Eur žyminio mokesčio ir 541,49 Eur... 15. Priteisė iš atsakovo J. S. 11770,88 Eur paskolą, 350,15 Eur žyminio... 16. Priteisė iš atsakovo J. S. 141,71 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės... 17. Priteisė iš atsakovo J. S. 138,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų... 18. Laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo J. S. piniginėms... 19. Laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikui, pritaikytas... 20. Teismo sprendimas yra skundžiamas tik dalyje dėl paskolos priteisimo, todėl... 21. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsakovo... 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2009-10-15... 23. Spręsdamas dėl paskolos gavėjo sutikimo priimti pinigus ir įsipareigojimo... 24. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu... 25. Vertindamas sutuoktinių prievolę grąžinti trečiajam asmeniui gautą... 26. Iš bylos duomenų teismui buvo akivaizdu, jog turtinė prievolė kreditorei... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo iš dalies pakeisti Pakruojo rajono... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, jog tariamos paskolos dalykas... 31. 2. Svarbia aplinkybe apeliantas laiko tai, kad dėl nėra aišku dėl kokio... 32. 3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo įrodė... 33. 4. Teismo išvada, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, priimta... 34. Teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytoja I. G. šioje byloje yra susijusi... 35. Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti.... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 39. Faktinės bylos aplinkybės... 40. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. F. savo reikalavimą priteisti iš... 41. Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir... 42. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo... 43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žodinio susitarimo su... 44. Siekiant pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių... 45. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 46. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 47. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje...