Byla e2A-1634-864/2019
Dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui S. O. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. O. (toliau ir atsakovas) 2 633,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

5Nurodė, kad UAB „Sauda“, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.101 straipsniu bei remdamasi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 22-4 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2017 m. spalio 6 d. perleido reikalavimo teisę ieškovei. Teigė, jog pagal šią sutartį ieškovė įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės ( - ) , v. n. ( - ) (toliau ir transporto priemonė) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. 3.

6Paaiškino, kad policijos pareigūnas, apžiūrėjęs transporto priemonę, ir remiantis 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė minėtą transporto priemonę transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos nuo jos pastatymo. 4.

7Nurodė, kad pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 241,70 Lt mokestis už nuvežimą; už transporto priemonės saugojimą, už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Ieškovės teigimu, kadangi transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dar iki 2015 m. sausio 1 d. skolos suma apskaičiuojama litais ir tik galutinė reikalavimo suma konvertuojama į eurus pagal nustatytą kursą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2013 m. liepos 8 d.) iki skolos perdavimo ieškovei dienos (2017 m. spalio 6 d.), įsiskolinimo suma skolos perleidimo ieškovei dieną sudarė 9 091,70 Lt (241,70 Lt + (30 d.* 15 Lt)+((36 mėn.-1 mėn.) * 240 Lt), t. y. 2 633,14 Eur. 5.

8Nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininku yra nurodytas J. T., tačiau 2013 m. sausio 28 d. J. T. pardavė minėtą transporto priemonę J. K., kuris 2013 m. birželio 19 d. transporto priemonę pardavė atsakovui. 6.

9Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. 7.

10Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. 8.

11Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9.

14Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 2 633,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 2 633,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. 10.

15Teismas nustatė, kad ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą. 11.

16Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl to, jog pirkimo-pardavimo sutarties nesudarinėjo ir ji nebuvo įregistruota VĮ „Regitra“, pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė pateikė teismui transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo jo parašo klastojimo, sprendė, jog ieškovas įrodė, kad transporto priemonės savininkas nuo 2013 m. birželio 10 d. buvo atsakovas. 12.

17Taigi, atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės savininkas nuo 2013 m. birželio 10 d. buvo atsakovas, teismas padarė išvadą, jog nuo minėtos transporto priemonės saugojimo pradžios dienos, t. y. 2013 m. liepos 8 d. pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su minėtos transporto priemonės transportavimu ir saugojimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuotas informaciniais pranešimais, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1913.

20Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 14.

21Teigia, kad pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2013 m. birželio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties su J. K. nesudarinėjo, transporto priemonės nuosavybėje niekada neturėjo, transporto priemonės niekada nenaudojo, pirkimo-pardavimo sutartyje yra ne jo parašas, į byla pateikta yra tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Atkreipia dėmesį, jog prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti pirkimo-pardavimo sutarties originalą, tačiau šio prašymo teismas netenkino ir tokiu būdu, atsakovo nuomone, iš pastarojo buvo atimta teisė ekspertine tvarka įrodyti, kad šioje sutartyje esantis parašas yra ne jo. Nurodo, kad teismas turėjo pagrindą abejoti pirkimo-pardavimo sutarties kopijos atitikimu originalui, vien atsižvelgiant į sutarties kopijos atsiradimo pas ieškovę aplinkybes. Atsakovo nuomone, tokioje situacijoje abejonėms dėl šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo pašalinti, yra privalu išreikalauti sutarties originalą, o priešingu atveju dėl rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomosios galios spręstina pagal kitus įrodymus, patikimai patvirtinančius šio dokumento atsiradimo aplinkybes (pavyzdžiui, apklausiant liudytojais juos surašiusius asmenis). 15.

22Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nors įstatymų leidėjas nenustatė privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos, tačiau įstatymų leidėjas yra nustatęs transporto priemonės pardavimo deklaravimo privalomumą. Nurodo, kad šiuo atveju pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio pardavimas atsakovui nėra deklaruotas. 16.

23Be to, anot atsakovo, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, t. y. galima labiausiai tikėtina išvada, jog atsakovas neturėjo tikslo įsigyti automobilio. 17.

24Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas teigia, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti įrodytu faktą, kad atsakovas automobilio priverstinio nuvežimo dieną buvo jo savininku; byloje nėra įrodymų, jog atsakovas automobilio priverstinio nuvežimo dieną buvo jo valdytoju. 18.

25Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir visą ieškovės reikalaujamą sumą. Nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą, priteistinos sumos mažinimo galimybė nebuvo aptarta, teismas nevertino įrodymų apie pareigūnų, pirminio kreditoriaus ir ieškovės atlikus veiksmus (neveikimą), siekiant susisiekti su atsakovu. 19.

26Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų pranešę automobilio savininkui apie priverstinai nuvežtą automobilį. Pažymi, kad UAB „Sauda“ pirmą kartą pranešimą apie automobilio saugojimą ir įsiskolinimą už saugojimą išsiuntė atsakovui 2015 m. kovo 10 d. G. S., t. y. praėjus 1 metams 8 mėnesiams ir 3 dienoms nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos, o antrasis pranešimas (pirminio kreditoriaus) apie automobilio saugojimą ir įsiskolinimą už saugojimą išsiųstas G. S. 2017 m. spalio 6 d., t. y. praėjus 2 metams 6 mėnesiams 6 dienoms nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo; trečią pranešimą ieškovė išsiuntė atsakovui 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus 4 metams ir 5 mėnesiams nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos. Atsakovo nuomone, tokį ilgą delsimą pateisinti negalima. Pažymi, kad pirmasis pranešimas apie priverstinai nuvežtą automobilį atsakovui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 7 d. adresu ( - ), nors ieškovei iš Gyventojų registro duomenų buvo žinoma, kad adresu ( - ), atsakovo gyvenamoji vieta buvo registruota tik iki 2000 m. kovo 20 d. Tuo tarpu antrasis pranešimas atsakovui buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 27 d. adresu ( - ), tačiau visiškai nesuprantama remiantis kokias duomenimis ieškovė išsiuntė pranešimą šiuo adresu. Teigia, kad apie tai, jog stovėjimo aikštelėje priverstinai saugomas automobilis, kuriuo savininku neva tai yra atsakovas, pastarasis sužinojo tik gavus iš teismo procesinius dokumentus. 20.

27Anot atsakovo, teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti ir į tai, kad automobilis yra apie 1993 metų gamybos. Nurodo, kad ieškovė privalėjo žinoti, kad 1993 metų gamybos automobilio vertė yra maža ir remdamasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendrais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad savininko interesus atitiks toks ilgas automobilio saugojimas, kurio išlaidos kelis kartus viršys paties automobilio vertę. 21.

28Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės registracijos liudijimas yra išrašytas G. S. vardu, todėl atsakovas netgi negali ir neturi pagrindo kreiptis į policijos įstaigą su prašymu išduoti leidimą atsiimti nuvežtą automobilį. 22.

29Ieškovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. 23.

30Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju būtent atsakovui kilo pareiga siekti nuginčyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pats atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad tą įrodytų. Nurodo, jog atsakovas, sužinojęs apie reikalavimą, kuris kildinamas iš minimos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nesiėmė visiškai jokių veiksmų – nesikreipė į policiją dėl pasinaudojimo jo asmens duomenimis, ar parašo klastojimo. Pažymi, jog be kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas atsakovas turi ir kitas gynybos priemones – pareikšti ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (tokiu atveju byla dėl išlaidų už priverstinį nuvežimą ir saugojimą turėtų būti sustabdyta), bent jau galėjo prašyti į bylą įtraukti automobilio pardavėją trečiuoju asmeniu ar liudytoju, tačiau tokių prašymų išreikšta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, pastaroji pagrįstai vadovaujasi nenuginčyta sutartimi, kuria netikėti nėra visiškai jokio pagrindo. 24.

31Atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas savo argumentus grindė tuo, jog pateikta kopija yra netinkamai patvirtina, todėl būtinas originalas, o klausimo, ar pateikta kopija atitinka originalą ar ne, nekėlė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog patvirtintos dokumento kopijos pakanka išvadai, kad automobilis perleistas atsakovui, padaryti. 25.

32Nurodo, jog nepagrįstu laikytinas ir atsakovo argumentas, jog nėra nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties kopiją patvirtinusio asmens tapatybė, kadangi J. K., gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, o jos kopiją patvirtino savo parašu. Pažymi, kad prašymo išsireikalauti pirkimo-pardavimo sutarties originalą iš J. K. atsakovas teisme nereiškė. 26.

33Paaiškina, kad šioje byloje atsakovą bandė surasti net trys subjektai (policija, saugotojas per antstolius ir ieškovė), tačiau to padaryti nepavyko būtent dėl paties atsakovo nerūpestingumo ir netinkamo veikimo išviešinant savo gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, aiškinimas, jog saugojimo išlaidų dydžiui įtakos turėjo policijos, saugotojo ar ieškovo veiksmai yra visiškai niekuo nepagrįstas, be kita ko, ir pažymint, jog prašoma priteisti tik už pusę saugojimo laikotarpio. 27.

34Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas tapačias bylas ne kartą yra pasisakęs, jog automobilio vertė ir saugojimo kaina nėra susiję. 28.

35Teigia, jog atsakovo teiginys, kad automobilio registracijos liudijime nurodytas G. S., todėl atsakovas net neturi galimybės atsiimti automobilį, yra nepagrįstas, nes sutinkamai su teismų suformuota ir nusistovėjusia praktika bei sistemiškai aiškinant teisinę bazę, kartu su registracijos dokumentu galima pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įrodo, kas yra automobilio savininkas.

36IV.

37Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas atmestinas. 29.

39Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 30.

40Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 2 633,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 31.

41Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos (ne)buvimo sumokėti ieškovei 2 633,14 Eur už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. 32.

42Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ar valdytojo išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą apmokėjimo, tačiau savo poziciją dėl šioje byloje nagrinėtino ieškovės reikalavimo nepagrįstumo atsakovas grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas nėra transporto priemonės savininkas, o priteisdamas 2 633,14 Eur sumą iš atsakovo pirmosios instancijos teismas nesprendė šiuo atveju ir priteistinos sumos mažinimo klausimo, nors, anot atsakovo, tam egzistavo teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliaciniame skunde atsakovo nurodytą poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo vertina kaip nepagrįstą. 33.

43Kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą. 34.

44Savo ruožtu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai“. 35.

45Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, akivaizdu, jog tokio pobūdžio bylose vienas esminių klausimų - nustatyti transporto priemonės savininką ir valdytoją, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas. 36.

46Pagal bylos medžiagą transporto priemonė priverstinai nuvežta buvo 2013 m. liepos 8 d. Byloje yra pateikta 2013 m. birželio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurioje nurodyta, jog transporto priemonės pirkėjas yra atsakovas. 37.

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių dėl šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties patikimumo tuo aspektu, jog byloje pateikta yra tik šio dokumento kopija, nekyla, kadangi įstatymas nereikalauja teismui pateikti bylai aktualių dokumentų originalų. Be to, nėra pagrindo ir pritarti atsakovo pozicijai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atmestas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę pateikti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą, kadangi, akivaizdu, jog tokio pobūdžio įpareigojimas ieškovei iš esmės negali būti skiriamas, kadangi ji nėra sandorio šalimi. Tuo tarpu, išreikalauti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusio J. K. kaip transporto priemonės pardavėjo atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė. Be to, iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad šios sutarties apačioje J. K. kaip transporto priemonės pardavėjas yra nurodęs „kopija tikra“, datą bei pasirašęs. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl šio dokumento neatitikimo Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalies nuostatoms, yra laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikta byloje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija iš esmės nekelia ir nekėlė pirmosios instancijos teismui abejonių dėl savo autentiškumo. 38.

48Pažymėtina, jog tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai, jog jis nesudarinėjo bei nepasirašinėjo šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus paties atsakovo pozicija. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo jo parašo klastojimo; tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas nėra ėmęsis jokių veiksmų tokiam sandoriui nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjo kolegijos vertinimu, kiekvienas pakankamai apdairus bei rūpestingas asmuo, sužinojęs apie sutartį, kurios jis nesudarinėjo, akivaizdu, jog imtųsi aktyvių veiksmų šiam sandoriui nuginčyti bei eliminuoti bet kokių galinčių atsirasti teisinių pasekmių dėl tokios sutarties sudarymo atsiradimą. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusį J. K. kaip transporto priemonės pardavėją, be to, neteikė teismui ir prašymo kviesti šį asmenį byloje kaip liudytoją. Taigi, atsakovo neveikimas šioje situacijoje leidžia spręsti apie tai, jog atsakovo argumentai dėl to, kad jis transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarinėjo bei nepasirašinėjo šiuo atveju yra laikytini vien atsakovo gynybine pozicija. 39.

49Savo ruožtu, byloje nustatyta aplinkybė, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Regitra“, nagrinėjamu atveju taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą, kas yra transporto priemonės savininkas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo ginčo klausimu kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkim-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). 40.

50Apeliaciniame skunde nurodytą faktą, kad atsakovas nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, teisėjų kolegija vertina kaip nereikšmingą aplinkybę ginčo klausimo sprendimui, kadangi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui nėra būtinas tikslo nupirkus transporto priemonę vairuoti ją buvimas. 41.

51Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatydamas kas yra transporto priemonės savininkas. 42.

52Be to, nagrinėjamu atveju ir apeliacinio skundo argumentai, jog automobilis yra 1993 metų gamybos, atsakovas nebuvo informuotas apie priverstinai saugomą transporto priemonę, atsakovas negali atsiimti šios transporto priemonės nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. 43.

53Pažymėtina, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas šiuo atveju buvo atliktas pagal policijos nurodymus ir pirminis kreditorius UAB „Sauda“ negalėjo atsisakyti vykdyti policijos pareigūno priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ir ją saugoti net ir tuo atveju, jei jos vertė minimali. Savo ruožtu, vertinant atsakovo argumentą dėl transporto priemonės atsiėmimo negalimumo, atkreiptinas dėmesys, jog šis teiginys grindžiamas vien atsakovo samprotavimu, kadangi byloje nėra pateikti jokie įrodymai, jog atsakovas bandė nors kartą atsiimti transporto priemonę. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl saugotojo kaltės dėl atsiradusių 2 633,14 Eur išlaidų už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą (ne)buvimo, svarbu pažymėti, kad pranešimai atsakovui pirmą kartą buvo siunčiami tik 2017 metais, kadangi VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemonės savininką nebuvo pakeisti, t. y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo išviešinta, o dėl to, akivaizdu, jog atsakomybė kyla ne transporto priemonės saugotojui, o pačiam atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir 2017 metais siunčiant atsakovui pranešimus, jų atsakovui įteikti nepavyko. Pažymėtina, jog Gyventojų registro duomenimis atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog būtent paties atsakovo elgesys sąlygoja, jog jį surasti sudėtinga. Taigi, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas atsakingu ir rūpestingu transporto priemonės savininku, privalėjo pasidomėti savo transporto priemonės likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti transporto priemonės buvimo vietą, jeigu jam buvo ji nežinoma, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas turėjo įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei bei atitinkamai 2 633,14 Eur išlaidų už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą atsiradimui. 44.

54Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo įkainiai yra nepagrįstai dideli; nepateikė ir paslaugų kainos nustatymo kriterijus atitinkančių duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, t. y. kad taikytas ginčo situacijoje atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis neatitiko ginčo automobilio saugojimo metu buvusios tokių paslaugų rinkos situacijos. 45.

55Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei tai, jog ieškovė iš esmės prašo priteisti saugojimo išlaidas tik už 36 mėnesių laikotarpį, darytina išvada, jog 2 633,14 Eur suma ginčo situacijoje yra proporcinga, protinga ir sąžininga atsakovo atžvilgiu, pagrindų mažinti šią sumą byloje nėra nustatyta. 46.

56Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 47.

57Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl ko jos ieškovei nepriteistinos.

58Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59atsakovo S. O. apeliacinį skundą atmesti.

60Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą,... 5. Nurodė, kad UAB „Sauda“, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.101 straipsniu... 6. Paaiškino, kad policijos pareigūnas, apžiūrėjęs transporto priemonę, ir... 7. Nurodė, kad pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir... 8. Nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininku yra... 9. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismo nustatytu terminu... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį... 11. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9.... 14. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino... 15. Teismas nustatė, kad ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai... 16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl to, jog... 17. Taigi, atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės savininkas nuo 2013 m.... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 13.... 20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti... 21. Teigia, kad pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo bei... 22. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į... 23. Be to, anot atsakovo, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nėra... 24. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas teigia, kad šioje situacijoje... 25. Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 26. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų pranešę... 27. Anot atsakovo, teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti ir į tai, kad... 28. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės registracijos... 29. Ieškovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame prašo teismo palikti pirmosios... 30. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju būtent atsakovui kilo pareiga siekti... 31. Atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu... 32. Nurodo, jog nepagrįstu laikytinas ir atsakovo argumentas, jog nėra nustatyta... 33. Paaiškina, kad šioje byloje atsakovą bandė surasti net trys subjektai... 34. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas tapačias bylas ne kartą... 35. Teigia, jog atsakovo teiginys, kad automobilio registracijos liudijime... 36. IV.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Apeliacinis skundas atmestinas. 29.... 39. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320... 40. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo... 41. Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ginčo šalių yra kilęs... 42. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, jog... 43. Kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas,... 44. Savo ruožtu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8... 45. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei teismų... 46. Pagal bylos medžiagą transporto priemonė priverstinai nuvežta buvo 2013 m.... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių dėl šios transporto... 48. Pažymėtina, jog tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai,... 49. Savo ruožtu, byloje nustatyta aplinkybė, jog transporto priemonės... 50. Apeliaciniame skunde nurodytą faktą, kad atsakovas nėra turėjęs vairuotojo... 51. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos... 52. Be to, nagrinėjamu atveju ir apeliacinio skundo argumentai, jog automobilis... 53. Pažymėtina, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas šiuo atveju... 54. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad... 55. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei tai, jog... 56. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 57. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas... 58. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 59. atsakovo S. O. apeliacinį skundą atmesti.... 60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti... 61. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....