Byla 2A-6-324/2017
Dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V., atsakovės R. I. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. I. dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad V. V., gimęs ( - ), nėra ieškovo sūnus, o ieškovas nėra jo tėvas; pakeisti V. V. pavardę į I.; priteisti iš atsakovės 3940,60 Eur nuostoliams atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad su atsakove susituokė skubos tvarka ( - ) paaiškėjus, kad atsakovė laukiasi, jos teigimu, ieškovo vaiko. Vaikui gimus santuokoje, jis buvo registruotas kaip ieškovo sūnus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu santuoką nutraukė bendru šalių sutarimu, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, ieškovas įsipareigojo vaiko išlaikymui teikti po 58 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaiku rūpinosi, laikė jį biologiniu sūnumi, kartu gyveno, kai atsakovė išvyko į užsienio valstybę. Atsakovė nuolat iš ieškovo reikalavo pinigų vaiko išlaikymui, net ir tais atvejais, kai vaikas gyveno su ieškovu. Atsakovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Kylant dažniems konfliktams tarp šalių, atsakovė prasitarė, kad vaikas yra ne ieškovo, todėl nusprendęs įsitikinti, ar jis yra biologinis vaiko tėvas. 2014 m. birželio 10 d. atlikto DNR tyrimą, kuris patvirtino, jog ieškovo tėvystės šiam vaikui tikimybė lygi nuliui procentų. Atsakovė kategoriškai neigė šią aplinkybę. Vaiko tėvas gali būti atsakovės buvęs sutuoktinis R. K., su kuriuo santuoką nutraukė 2007 m. liepos 30 d. Vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo reikšti skaičiavo nuo 2014 m. birželio 25 d., kai sužinojo, kad nėra vaiko biologinis tėvas. Išlaikymą vaikui privalėjo teikti biologinis tėvas, o ne ieškovas, todėl teiktas išlaikymas yra jo nuostoliai. Vaikas du metus gyveno su ieškovu, atsakovė vaikui jokio išlaikymo neteikė. Per 24 mėnesius vaiko poreikiams mažiausiai išleido 9600 Lt, kurie priteistini iš atsakovės. Atsakovė savo veiksmais padarė ir neturtinės žalos, nesąžiningus veiksmus ji tęsė ilgą laiką. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalą. Po atsakovės gimdymo ieškovas ją išlaikė, ji neieškojo darbo, prie šeimos išlaikymo neprisidėjo motyvuodama tuo, kad augina vaiką ir jį prižiūri. Ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jautė diskomfortą bendraujant su pažįstamais ir draugais. Atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, reikalavo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas nėra vaiko V. V. tėvas, o vaikas V. V. nėra ieškovo sūnus, priteisė iš atsakovės ieškovui 1159,91 Eur (4004,92 Lt) nuostoliams atlyginti, 76,52 Eur (264,20 Lt) žyminį mokestį, 193,02 Eur (666,45 Lt) kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atmetė reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, pavardės pakeitimo.
  2. Sprendė, kad ieškovas ieškinį pateikė nepraleidęs sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Ieškinio senaties termino pradžia laikė 2014 m. birželio 25 d. –DNR tyrimo ataskaitos išvados datą, kada ieškovas sužinojo nesantis vaiko tėvas. Atsakovė santuoką su R. K. nutraukė likus 3 mėnesiams iki vaiko gimimo, t. y. tapo nėščia, būdama santuokoje su R. K.. Pripažino, kad santykiai tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio nebuvo visiškai nutrūkę, jis lankė sūnų A. K., su juo bendravo, teikė jam išlaikymą. Atsakovei išvykus į užsienį, vaikas liko gyventi su atsakovės motina, šalių sutarimu vaikas lankydavosi ieškovo namuose, tačiau nuolat ten negyveno. Ryšys tarp ieškovo ir vaiko nutrūko, kai ieškovas sužinojo, kad nėra jo tėvas, tuomet nutraukė bet kokius ryšius su vaiku, atnaujinti šių ryšių nėra perspektyvos. Tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, nutrūkusio bendravimo su ieškovu. Prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę, nei socialinės tėvystės nustatymas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepranešimu ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės. Atsakovė atsakinga už žalą, kildinamą iš delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, sudarius sąlygas išlaikymo pareigą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui. Ieškovo nuostoliais laikė vaikui teiktą išlaikymą. Priteisė tuos nuostolius, kuriuos pagrindė rašytiniais įrodymais. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės išvykimo į užsienį metu vienas išlaikė vaiką ir tik vienas juo rūpinosi. Įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, nuginčijus tėvystę. Pavardės pakeitimas, nuginčijus tėvystę, sprendžiamas administracine tvarka, tai nėra teisminio ginčo dalykas. Sprendė, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų maksimalių dydžių. Nepriteisė 0,42 Eur ieškovo išlaidų už dokumentų kopijavimą, jas priskyrė prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8

  1. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
    1. Teismas nepriteisė neturtinės žalos remdamasis formaliais argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato moralinės žalos atlyginimą, jeigu tokia žala buvo padaryta ir jeigu ją nustato įstatymas. Dėl atsakovės kaltų veiksmų buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala, teismas šių aplinkybių neneigė. Ieškovo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jei atsakovė nebūtų jo apgaudinėjusi. Nesąžiningus veiksmus atsakovė tęsė ilgą laiką. Po jos gimdymo ieškovas išlaikė ne tik atsakovę, bet ir vaiką, nes atsakovė neieškojo darbo, nesiekė gauti pajamų. Po santuokos nutraukimo atsakovė prisiteisė išlaikymą vaikui ir reikalavo priverstine tvarka jį mokėti, nors ieškovas vaiką rėmė savanoriškai. Sužinojęs, kad V. V. yra ne jo vaikas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieš draugus, gimines. Pablogėjo savivertė, jaučia diskomfortą bendraujant su pažįstamais ir draugais, negalėjo susikaupti darbe. Sutriko sveikata, padidėjo kraujospūdis, prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai širdies plote. Patirtus dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą patvirtina 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų išrašas. Buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. Gydytojų teigimu, vaistus nuo padidinto kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimo privalės vartoto visą gyvenimą, dabar ir ateityje negalės dirbti sunkaus fizinio darbo, aktyviai sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Sveikata nebeatsistatys į buvusią padėtį. Medicininis dokumentas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės kaltų veiksmų ir sveikatos sutrikdymo. Buvo priverstas patirti ir kitus nepatogumus. Du kartus atliko DNR tyrimus, iš jų vieną kartą Vilniuje, dalyvavo byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė visais įmanomais būdais vilkino ekspertizės atlikimą ir klaidino teismą teigdama, kad ieškovas darė įtaką DNR tyrimų rezultatams. Neigdama neginčijamais įrodymais patvirtintą faktą, atsakovė toliau darė moralinę žalą, nuginčytos tėvystės nepripažįsta iki šiol, žemina ieškovą paviešindama privačias ir intymias jo gyvenimo aplinkybes. Viso proceso metu atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, žemino ir tyčiojosi iš jo.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neturtinė žala nuginčijus tėvystę neatlygintina. Tai prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teismas nevertino, kad atsakovės kaltais veiksniais buvo pakenkta ieškovo sveikatai. Įstatymas numato, kad dėl pakenkimo sveikatai neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Pagal CK 6.263 straipsnį, pareigą atlyginti padarytą žalą privalo kiekvienas asmuo, kuris savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė kitam asmeniui turtinę ar neturtinę žalą. Yra visos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007).
    3. Neturtinės vertybės (sveikata, garbė, orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas) įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje. Konstitucijos 21 straipsnis nurodo, kad žmogaus orumą gina įstatymas, 22 straipsnis – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003 konstatavo, kad, paskleidus žinias, padaryta žala nėra tiesiogiai siejama su realiu garbės ir orumo sumažėjimu. Pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolio atlyginimo forma atsirasti yra tai, kad paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias bendražmogiškos moralės požiūriu būtų galima įvertinti kaip galinčias pažeminti asmenį visuomenės akyse arba sumažinti paties savęs kaip asmenybės vertinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaiko motinos elgesys, kai ji nuo būsimo ar esamo sutuoktinio nuslepia artimai bendravusi su kitu vyru, biologiniu vaiko tėvu, laikomas neteisėtais ir nesąžiningais motinos veiksmais, prieštarauja gerai moralei. Dėl tokių veiksmų asmuo, kuris nėra vaiko tėvu, patiria žalą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
    4. Teismas nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas reikalavimas pagrįstas CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio l dalimi.
    5. Nepriteisdamas dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnį, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, teismų praktiką. 2015 m. birželio 16 d. patikslintu prašymu ieškovas prašė teismo priteisti 941,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas vadovavosi 2015 m. balandžio 28 d. prašymu. Priteisdamas 193,02 Eur kitų išlaidų, teismas ženkliai sumažino jų dydį. Patirtos išlaidos yra pagrįstos paskaičiavimais, jos sudarė 716,87 Eur. Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir priteisus žalą, teismas turėjo priteisti visas teisinei pagalbai patirtas išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis reikalavimas byloje buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl tėvystės nustatymo, kurį kasaciniu skundo ginčijo atsakovas, teisėjų kolegija sprendė, kad patvirtinus V. R. tėvystę tenkinta 70 procentų pradinio ieškovės reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-596/2013, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-189/2009).
    6. Prašo pakeisti sprendimą dalį dėl neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų, šiuos reikalavimus patenkinti.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
    1. Teismas netinkamai taikė tėvystės nuginčijimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais. Teismas turi būti nešališkas, o teisėjas viso proceso metu turi būti neutralus proceso dalyvių atžvilgiu. Teismas šių nuostatų nesilaikė, nebuvo visiškai neutralus. Tai rodo teismo atsisakymas pratęsti atsakovei terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, prašymus paskirti pakartotinę DNR ekspertizę arba DNR tyrimą pagal kraujo grupes, padėti išreikalauti duomenis, taip pat sprendimo motyvacija bei įrodymų vertinimas ieškovo naudai. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą, nes atsakovė prarado galimybę teikti teismui patikimus įrodymus.
    2. Teismas nurodė du tėvystės nuginčijimo pagrindus – DNR ataskaitą ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą. Teismas netinkamai taikė CPK 186 straipsnį ir be pagrindo DNR ataskaitai suteikė įrodomąją galią. Ieškovas bylą teisme iškėlė DNR ataskaitos pagrindu, su ieškiniu nepateikus UAB „Endemik“ pažymos ir laboratorinio tyrimo kvito. Neaišku, kieno yra 2014 m. birželio 10 d. pinigų įmokėjimo kvitas, nėra mokėtojo inicialų. Šie įrodymai atsirado prieš pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigą. Laboratorinio tyrimo kvitas neturi registracijos numerio. Nėra nurodyta, kad DNR tyrimui buvo paimtos vaiko seilės, šias aplinkybes ieškovas nurodė paskutinio teismo posėdžio metu ir teismui tokio paaiškinimo pakako. Nėra įrodymų, kur, kada ir kas paėmė seiles tyrimui, mėginio paėmimo fiksavimo registracijos žurnale, laboratorijos spaudo dokumentuose, DNR tyrimo mėginio išsiuntimo duomenų į kur buvo siunčiama, koks mėginys buvo gautas ir tiriamas ir kt. Šie dokumentai gali priklausyti kitiems asmenims ir gauti vėliau, nei 2014 m. birželio 25 d. 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi teismas atmetė prašymą įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie DNR diagnostikos laboratorijos centrą, išreikalauti tyrimo bylą Nr. 8149037, kurioje yra bylai reikšmingi duomenys. Neišreikalavus šių duomenų, teismas neatskleidė ginčo esmės.
    3. Ieškovas nesutiko vykti į DNR laboratoriją atlikti DNR ekspertizės atsakovės pasirinktu laiku, datą rinkosi pats ir tai padaryti jam padėjo teismas, nepareikalavęs duomenų apie jo darbą ir komandiruotes, vizos gavimą. Ieškovas neatvyko atlikti DNR tyrimo iš anksto suderinta data. Siekdamas išvengti atsakovės pasirinktu laiku vykti į DNR laboratoriją, ieškovas įsidarbino UAB „Dusmenėliai“, tačiau, išskyrus komandiruotes, faktiškai nedirbo, nuo priėmimo į darbą dienos buvo nemokamose atostogose. Į komandiruotes išvyko, kai buvo galimybė vykti su vaiku į DNR laboratoriją. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl pakartotinės DNR ekspertizės pagal kraujo grupę atlikimo, ieškovo įpareigojimo pateikti duomenis apie kraujo grupę, nepareikalavo iš valstybinės ligonių kasos ieškovo ligos istorijos, tokiu būdu atsakovė prarado galimybę teikti patikimus įrodymus, buvo pažeistas rungimosi principas. Atsakovė sutiko mokėti DNR ekspertizės išlaidas, bylą baigti taikiai su sąlyga, jei ieškovas sutiks pakartoti tyrimus atsakovės pasirinktoje laboratorijoje. Ieškovo nesutikimas atlikti pakartotinę ekspertizę, siekiant palyginti dviejų DNR ekspertizių išvadas, kelia abejones dėl įrodymų pagrįstumo ir teisingumo.
    4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės ir R. K. santykiai buvo nevisiškai nutrūkę. Tai paneigė ir ieškovas. Iki pradėjus gyventi su ieškovu, atsakovė su R. K. nebuvo nutraukusi santuokos, bet negyveno kartu ir keturis metus bendro ūkio nevedė, artimų santykių nepalaikė.
    5. Teismas nepasiekė, kad vaikas neliktų be tėvo. Nuginčijus tėvystę, biologinio tėvo nustatymas byloje liko neaiškus ir vaikui liko reali grėsmė likti be tėvo, kas prieštarauja CK 3.3 straipsniui. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Ieškovas žino, kad yra biologinis šio vaiko tėvas, tačiau siekia atsisakyti vykdyti vaiko išlaikymo pareigą, bylą užvedė tuomet, kai išlaikymo įsiskolinimas sudarė virš 4000 Lt ir atsakovė kreipėsi į antstolį. Ieškovas įspėjo, kad susitvarkys ir nuginčys tėvystę. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė liko atsakinga už vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą. To padaryti neįmanoma, kadangi kito tėvo vaikas neturi.
    6. Teismas nepagrįstai vertino, kad ryšys tarp vaiko ir tėvo yra nutrūkęs, nevertino, kad vaikas iki šiol jo laukia. Septynis metus vaikas žino ir pažįsta vieną savo tėvą, su kuriuo bendravo, vyko kartu su tėvu pas jo draugus, ieškovas vežėsi vaiką į statybų objektus, visiems pristatydavo kaip sūnų. Ieškinyje nurodyti argumentai patvirtina apie jo artimą bendravimą ir ryšį su vaiku, netgi vaiko ligos atveju ieškovas sūnų slaugė ir pirko jam vaistus. Reikia įvertinti, kad vaikas yra neįgalus ir visa tai emociškai jį palies kur kas labiau. Kadangi vaikas su tėvu artimai bendravo septynis metus, biologinė tėvystė prarado aktualumą, nes šiuo metu kur kas svarbiau vaiko prisirišimas prie tėvo ir jo jausmai tėvui. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, koks ginčo sprendimo variantas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismas privalėjo atsižvelgti į įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ieškovas gali būti pripažintas socialiniu tėvu ir toliau įpareigotas rūpintis vaiku, nesant biologiniu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-9/2007, 3K-3-460/2007). Būtina išsaugoti septynis metus trukusių santykių tarp vaiko ir tėvo tęstinumą ir vaiko teisinio statuso aiškumą bei objektyvią tikrovę, nepažeidžiant vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Teismas neteisingai vertino Alytaus lopšelio darželio „Šaltinėlis“ pažymos duomenis, kad po santuokos nutraukimo vaikas su tėvu bendravo tik epizodiškai. Pažyma ji įrodinėjo, kad, kai buvo išvykusi į užsienį, vaikas su ieškovu nuolat negyveno, ieškovas neteikė vaikui tokio išlaikymo, kokio prašė iš jos.
    7. Teismas neteisingai įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadą. Kai VTAS darbuotojai apklausė atsakovę, nurodė tuo metu buvusią vaiko momentinę emociją. Vaikas prieš keletą dienų buvo su ieškovu ir taip jų įvyko konfliktas, tačiau tai nereiškia, kad nėra ryšio tarp vaiko ir tėvo. VTAS darbuotojai atsakovės namuose nė karto neapsilankė, su vaiku nebendravo ir neklausė jo nuomonės, ką jis galvoja šiandien ir ką jis jaučia savo tėveliui.
    8. Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad apie ginčytinas aplinkybes ieškovas sužinojo 2014 m. birželio 25 d., nes jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas apie jas sužinojo 2014 m. birželio 25 d. Neaišku, kur buvo atliekami DNR tyrimai, kada buvo gauta tyrimo išvada. Ataskaitą pirmiausia turėjo gauti ne ieškovo draugė, o tyrimus užsakiusi įstaiga, nes išvada parengta iš mėginių, gautų iš tiriamųjų, kurių tapatybė tiriant nebuvo nustatyta. DNR tyrimo išvada parengta ne lietuvių kalba, neaišku, iš kur gauta tyrimo atsakaita, tai nėra originalus rašytinis įrodymas. Ieškovas nurodė, kad abejonės jam kilo daug anksčiau nei prieš metus laiko, bet jis niekur nesikreipė ir elgėsi nerūpestingai.
    9. Teismo motyvai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Visą laiką su ieškovu ji elgėsi atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, jokios žalos jam nepadarė. Išlaikymą naudojo vaiko interesams. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, viena augina tris vaikus, tai dar labiau pablogintų turtinę padėtį, atsilieptų visiems vaikams.
    10. Atsakovės išlaikytinių skaičius, įrodymai apie turtinę padėtį rodo atsakovės materialinę padėtį, dėl ko prašo bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50 Eur.
    11. Prašo panaikinti sprendimą dalį dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinio senaties taikymo, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės reikalavimus atmesti. Nurodo, kad teismas neprivalėjo tenkinti nepagrįstų atsakovės prašymų skirti pakartotinę DNR ekspertizę, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų pagrindų. UAB „Endemik“ laboratorinio tyrimo išvada atitiko Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto išvadą, taip pat tiriamoji jos dalis (alelių kiekis visose pozicijose vienodas, išskyrus jų eiliškumą). Aplinkybė, kad ieškovas su ieškiniu pateikė tyrimo ataskaitą ir nepateikė mokėjimo kvito, tyrimo išvados nepaneigia. Kvitas patvirtino ne laboratorinių duomenų išvadas, o patirtas išlaidas. Atsakovė tyrimo išvadas ginčija subjektyviais pasvarstymais ir nepateikia jokių laboratorinio tyrimo išvadą paneigiančių įrodymų. Nepagrįsta teigti, kad DNR tyrimo duomenis ieškovas gavo iš interneto, suklastodamas dokumentą, nes tokių faktų byloje nėra. Laboratorinių mėginių paėmimo data neturi įtakos eksperto išvados pagrįstumui. Atsakovės reikalavimai ieškovo atžvilgiu susiję vien su materialine nauda, siekiu gauti jos vaikui išlaikymą. Vaikas neturi glaudaus ryšio su ieškovu. Atsakovė paneigė, kad jos išvykimo į užsienį laikotarpiu ieškovas prižiūrėjo vaiką. Atsakovės pozicija yra nenuosekli. Ji teigia, kad ieškovas yra biologinis tėvas, kartu – kad ieškovas yra socialinis tėvas. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo patirtus nuostolius. Nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos būtų sumažintos, nes jas patyrė dėl atsakovės kaltės.
  5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodo, kad įstatymai nenumato moralinės žalos atlyginimo, nuginčijus tėvystę. Vaiko tėvas yra ieškovas, todėl jis ir vengė atlikti pakartotinę DNR ekspertizę. Pasakius, kad atsakovė nėščia, ieškovas neprieštaravo ir liepė vaiką gimdyti. Ieškovas skubėjo susituokti, nes nenorėjo, kad vaikui būtų įrašyta atsakovės buvusio sutuoktinio pavardė, su kuriuo tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos. Atsakovė finansiškai išlaikė ieškovą beveik visą jų bendro gyvenimo laiką. Ieškovo pajamos buvo greitieji kreditai. Ieškovas atsakovei perrašė skolas, kurias grąžina ir šiuo metu. Jei būtų apgaudinėjusi ieškovą, būtų sutikusi su ieškiniu ir neleidusi pinigų DNR ekspertizei. Ieškovas galvos skausmu ir padidėjusiu kraujospūdžiu skundėsi dar santuokoje, tačiau tuomet vartojo alkoholį ir nesikreipė į gydytojus. Dėl alkoholio vartojimo buvo privesta vykti dirbti į užsienį, kad grąžintų ieškovo skolas, uždirbti pragyvenimui. Atsakovo sveikatos būklės nepablogino, jam nepakenkė ir neturtinės žalos nepadarė. Argumentai dėl garbės ir orumo įžeidimo nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai nebuvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas išsprendė teisingai, nėra pagrindo jų keisti.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nėra santuokoje su atsakove gimusio vaiko tėvas, ieškovo nuostoliais pripažino sumokėtą išlaikymą ir jį iš atsakovės ieškovui priteisė, nepriteisdamas procesinių palūkanų, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nenumatytą įstatymuose, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atsakovės argumentai dėl neteisingo tėvystės nuginčijimo yra nepagrįsti.
  4. Išvadą apie tai, jog ieškovas nėra atsakovės sūnaus V. biologinis tėvas, pirmosios instancijos teismas grindė DNR tyrimo 2014 m. birželio 25 d. ataskaita ir 2014 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu. Nesutiktina su apeliante, jog, remdamasis šiais įrodymais ir juos vertindamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tėvystės nuginčijimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.
  5. Tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažįstamas ir tėvystės nuginčijimo bylose. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011).
  6. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo paskirti pakartotinę tėvystės nustatymo ekspertizę ir dėl to buvo šališkas.
  7. Iš ekspertizės įstaigos pranešimo t. 1 b.l. 152 apie tai, kad paskirtu laiku ieškovas neatvyko tėvystės nustatymo tyrimui, atsakovės prašymo t. 1 b.l. 143 dėl ekspertizės atlikimo datos nustatymo ir ieškovo prašymo t. 1 b.l. 138 neskirti ekspertizės jo komandiruotės laiku, rašytinių įrodymų apie komandiruotę bei 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties matyti, kad, šalims dėl pateisinamos priežasties (ieškovo komandiravimo UAB „Dusmenėliai“ dirbti į užsienį) nesuderinus ekspertizės atliko datos, ją nustatė teismas. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 29 d. Ekspertizės aktu konstatuota, kad ieškovas nėra vaiko V. V. tėvas. Pageidavimus paskirti pakartotinę ekspertizę atsakovė motyvavo abejonėmis dėl ieškovo negalėjimo atvykti atlikti DNR ekspertizę ryšium su darbu, dėl ko ji esanti įsitikinusi DNR ekspertizės neteisingumu ir prašanti paskirti tėvystės nustatymo ekspertizę pagal kraujo grupę. Pirmosios instancijos teismas du kartus prašymus atmetė protokolinėmis nutartimis, o 2015 m. gegužės 25 d. priėmė rašytinę nutartį, kurioje nurodė, jog ekspertizės išvadų pagrįstumo negalėjo nulemti jos atlikimas ne atsakovės pasirinktu, o teismo paskirtu laiku. Vaiko kilmės nustatymas vien iš tėvo ir vaiko kraujo grupės atsakovės pasirinktoje serologijos ir DNR įstaigoje neturės eksperto išvados teisinės galios, nes ne teismo ekspertizė teisme nepripažįstama. Vaiko kilmės nustatymas vien iš kraujo grupių pastaruoju metu netaikytinas, nes yra pažangesnių mokslinių tyrimų, kurių metu nustatoma išskirtinė identifikacinė informacija, būdinga konkrečiam individui.
  8. Apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms pritaria ir pažymi, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). Atsakovės abejonės DNR ekspertizės išvados pagrįstumu buvo subjektyvios, motyvuotos ne išvados nepatikimumu, o tik ekspertizės atlikimo data. Šios abejonės paneigtos UAB „Dusmenėliai“ pažymėjimu apie ieškovo komandiruotes ir duomenimis apie ieškovo darbą iš VSDFV, be to, ekspertizės akto išvada sutampa su DNR tyrimo ataskaita, kuria remiantis ieškovas pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
  9. Nepagrįsto prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę tėvystės nustatymui pagal kraujo grupę atsakovės pasirinktoje įstaigoje netenkinimas negali būti vertinamas kaip rungimosi principo pažeidimas ar teismo šališkumas.
  10. Įgyvendindamos rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo taisykles nustato CPK 176-182 straipsniai. Rungimosi principo pažeidimu apeliantė nepagrįstai įvardija teismo atsisakymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, prašymų paskirti pakartotinę ekspertizę ir padėti išreikalauti duomenis netenkinimą, taip pat sprendimo motyvaciją bei įrodymų vertinimą ieškovo naudai.
  11. Prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą ji motyvavo advokatės atostogomis, tačiau nepristatė šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šį terminą pagrįstai atsisakė pratęsti (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodytas atsisakymas išreikalauti įrodymus bylos sustabdymo laikotarpiu motyvuotai netenkintas teismo 2014 m. lapkričio 26 d. raštu (t. 1 b.l. 142). VSDFV neteikė duomenų atsakovės atstovei apie ieškovą, tačiau, atnaujinus bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo, šie duomenys byloje buvo patikrinti (t. 2 b.l. 52-54, 56-59). Minėta, kad teismo atsisakymas paskirti pakartotinę ekspertizę buvo pagrįstas, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, savaime nereiškianti nei rungimosi principo pažeidimo, nei nešališkumo (CPK 185 straipsnis).
  12. Apeliantės teiginiai apie netinkamą įrodymų įvertinimą motyvuojami nepagrįstu įrodomosios galios suteikimu DNR tyrimo ataskaitai, pakartotinės ekspertizės nepaskyrimu, neteisingu jos ir buvusio sutuoktinio ryšių įvertinimu. Minėta, kad paskirti pakartotinę ekspertizę pirmosios instancijos teismas atsisakė pagrįstai. Išvadą, jog atsakovės ir buvusio sutuoktinio santykiai nebuvo visiškai nutrūkę, teismas grindė pačios atsakovės paaiškinimais, liudytojos J. I. (atsakovės motinos) parodymais apie tai, kad R. K. lankė sūnų A., teikė jam išlaikymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia išvada atitinka CPK 186, 189 straipsniuose reglamentuotus įrodymus – šalies paaiškinimą ir liudytojos parodymus, kita vertus, tėvystės nuginčijimui ji nėra tiesiogiai reikšminga. DNR tyrimo ataskaitą teismas vertino siedamas su kitais įrodymais – laboratorinio tyrimo kvitu, ieškovo paaiškinimu apie seilių mėginio ėmimo ir tyrimo atlikimo tvarką, teismo ekspertizės aktu.
  13. Apeliantė iš dalies teisingai teigia, kad DNR tyrimo ataskaitoje tiriamųjų asmenybė nėra identifikuota (įrašytos tik ieškovo bei vaiko pavardės ir vardai), tačiau pastaroji aplinkybė bei tai, kad teismas neišreikalaudamas iš DNR diagnostikos laboratorijos centro tyrimo bylos Nr. 8149037, nereiškia bylos esmės neatskleidimo.
  14. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Konstatavęs, jog ieškovo tėvystę nuginčija teismo ekspertizės išvada, atitinkanti DNR tyrimo ataskaitos išvadą, pirmosios instancijos teismas šias įrodymų vertinimo nuostatas pritaikė tinkamai.
  15. Teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje H. v. Danija, pareiškimo Nr. 154; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
  16. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
  17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę yra motyvuota. Minėta, kad apeliantės argumentai dėl jos nepaskyrimo nepagrįsti. Ji nepareiškė nušalinimo teisėjai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacijos proceso metu neprašė paskirti papildomą ar pakartotinę tėvystės nustatymo ekspertizę, pateikdama tai pagrindžiančius argumentus. Tai reiškia, kad nėra jokių realių faktų apie subjektyvųjį ar objektyvųjį pirmosios instancijos teismo nešališkumą.

12Dėl ieškinio senaties termino

  1. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt.).
  2. Ieškovas nurodė, jog atlikti tėvystės nustatymo tyrimą nutarė, ginčo dėl išlaikymo teikimo metu atsakovei prasitarus, kad vaikas yra ne jo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad UAB „Endemik“ tėvystės nustatymo laboratorinio tyrimo kvitas, kuriame užsakovu įrašytas ieškovas, bei mokėjimo už tyrimą kvitas yra 2014 m. birželio 10 dienos datos, DNR tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad genetiniai duomenys pateikti 2014 m. birželio 25 d., o ieškinys pareikštas 2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog duomenys, kad tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste, ieškovui paaiškėjo gavus šią ataskaitą, todėl jis nepraleido ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Nors šis įrodymas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, visuomenėje jis yra populiarus ir naudojamas, siekiant gauti išvadą apie tėvystę asmeniniam įsitikimui. Šį įrodymą, siejant su kitais tėvystės nuginčijimo įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip ieškovo reikalavimą patvirtinančius duomenis, todėl apeliantės teiginiai apie tyrimo išvados gavimo būdą bei tikslią 2014 m. birželio mėnesio dieną atmestini kaip nereikšmingi. Ji nepateikė įrodymų, kad apie tai, jog ieškovas nėra vaiko V. biologinis tėvas, jis sužinojo anksčiau nei metai laiko iki ieškinio pareiškimo.

13Dėl socialinės tėvystės

  1. Nesutiktina su apeliante, jog tėvystės nuginčijimas negalimas dėl neaiškaus biologinio tėvo ir realios grėsmės vaikui likti be tėvo, kas prieštarautų CK 3.3 straipsniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010). Apeliacine tvarka vertinamu atveju ieškovo tėvystės įrašo pagrindas yra vaiko gimimas šalių santuokoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paaiškėjus, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės nuginčijimas galimas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
  2. Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tėvystės nuginčijimo ieškinį patenkino pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas remiasi vaiko teise žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise pažinti savo tėvus, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje M.prieš Kroatiją; EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Z. prieš Rusiją) ir teisės doktrina, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstančia, jog konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
  3. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007).
  4. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu 2011 m. vasario mėnesį šalys kartu nebegyveno, vaiko gyvenamoji vieta 2011 m. vasario 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su atsakove (civilinė byla Nr. 2-548-179/2011). Taigi, vaikas su abiem tėvais gyveno pirmus trejus metus. Jis yra vidutinio neįgalumo lygio dėl lengvo protinio atsilikimo, vaikystės autizmo, šiuo metu toks neįgalumas nustatytas iki 2018 m. liepos 17 d.
  5. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad po ištuokos vaiką kartais pasiimdavo savaitgaliais (būdavo, kad nepasiima visą mėnesį arba pasiima kelis kartus per mėnesį), vaikas pas jį gyveno mėnesį laiko, kai atsakovė dirbo užsienyje. Vidinio prieraišumo nebuvo iš abiejų pusių, nebuvo abipusio kontakto, nes vaikas užsidaręs savo pasaulyje. Ieškovo vertinimu, taip buvo ir dėl vaiko vystymosi specifikos (atsilikimo). Vaikas pas jį žiūrėdavo televizorių, žaisdavo, pirkdavęs jam maistą, teikęs kitokį išlaikymą. Iš šeimos narių vaikas labiausiai prisirišęs prie močiutės (atsakovės motinos). Po tėvystės tyrimo UAB „Endemik“ su vaiku nebebendravo. Remiantis ieškovo teigimu, beveik septynerius metus jis vykdė tėvo pareigas sūnui, tačiau nejaučia vaikui jokio potraukio, meilės, ryšio, yra didžiulis skirtumas tarp niekinio santykio su šiuo vaiku ir jausmų bei visaapimančių emocijų dukrai, gimusiai 2016 m. kovo 15 d.
  6. Atsakovės teiginiai dėl vaiko santykio su ieškovu prieštaringi.
  7. Atsiliepime į ieškinį ji teigė, kad du jos darbo užsienyje metus vaikas gyveno pas jos motiną, ieškovas vaiką savaitgaliais pasiimdavo labai retai, neskyrė lėšų jo išlaikymui, nepirko vaikui maisto, vaistų ir kitų būtinų daiktų. Apeliaciniame skunde nurodė, jog ryšys tarp ieškovo ir vaiko nenutrūkęs, vaikas iki šiol laukia tėvo, artimai su juo bendravo septynerius metus, tuo tarpu VTAS atstovams 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovė teigė, kad vaikas bendrauti su tėvu nenori, tarp jų nėra nusistovėjusio stipraus tėvo ir sūnaus ryšio, sūnus nėra prieraišus tėvo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog VTAS darbuotojai neapsilankė atsakovės namuose, nebendravo su vaiku ir neišklausė jo nuomonės, nesiaiškino, ką vaikas jaučia tėvui, o išvada pagrįsta tik atsakovės perduota momentine vaiko nuotaika po konflikto su tėvu.
  8. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS 2014 m. rugpjūčio 28 d. išvada apie minėto ryšio nebuvimą pagrįsta išimtinai vaiko motinos (atsakovės) žodžiais bei yra itin siauros apimties, apeliacinės instancijos teismas pavedė VTAS pateikti išvadą dėl vaiko ryšio su tėvu remiantis paties vaiko nuomone, išreikšta dalyvaujant VTAS psichologui ar kitam specialistui, parinktinam atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę. VTAS pateikė išvadą, jog 2015 m. gruodžio 30 d. nuvyko į nepilnamečio vaiko namus, tačiau jis atsisakė bendrauti. Motina R. I. paaiškino, jog vaikas su nepažįstamais žmonėmis visiškai nebendrauja. Įvertinęs vaiko amžių, brandos lygį, jo negalią, VTAS nurodė, kad vaikas negali suformuluoti ir išreikšti savo norų bei jų byloje pasakyti. Analogiškai vaiko nuomonės įvertinimas negalėjo būti atliktas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei. Vaiko nuomonės ir jo ryšio su ieškovu ištyrimui buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė.
  9. Teismo psichologinės ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad vaikas, atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, nesugeba išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktuliais klausimais. Vaikas ieškovą įvardija kaip savo tėvą, tačiau yra matoma, jog šis vaiko suvokimas formalus – vaikas reaguoja į ieškovą indiferentiškai (neišreiškia nei emocijų, nei kokių nors norų jo atžvilgiu). Įvertinus tai, kad vaikas indiferentiškai reaguoja į ieškovą (nestebima nei teigiamų, nei neigiamų emocijų), emocinis ryšys tarp jų vertinamas kaip nutrūkęs. Vaikas poreikio bendrauti su ieškovu neišreiškia bei verbaliai (kalba), nei neverbaliai (elgesiu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje žymimas saugus vaiko ryšys su motina, kvietimas žaisti ekspertę, o jo reagavimas į ieškovą prilygsta reagavimui kaip į svetimą asmenį.
  10. Vadovaudamasi faktais, kad ieškovo biologinę tėvystę paneigia moksliniu ištyrimu pagrįsta ekspertizės išvada, vaiko ryšį su ieškovu – psichologinės ekspertizės išvada, vaiko santykio su tėvu naudingumą vaiko interesams (vystymuisi, auklėjimui) – ieškovo jausmų šiam vaikui ir perspektyvos netgi formaliai atnaujinti vaiko–tėvo santykius nebuvimas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, nutrūkusio bendravimo su ieškovu, taip pat kad šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius, nei socialinės tėvystės nustatymas.
  11. Tėvyste yra grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, kurių šiuo atveju ieškovas įgyvendinti nepageidauja ir dėl objektyvių aplinkybių (ryšio su vaiku nebuvimo), ir dėl subjektyvių priežasčių, jausdamas didelį skirtumą tarp emocijų šiam vaikui nebuvimo ir meilės savo dukrai. Kita vertus, nors vaikas ieškovą pripažįsta savo tėvu, jam yra visiškai abejingas.
  12. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė manipuliuoja vaiko interesais, teigdama apie vaiko ryšį su ieškovu, teismo nepasiekimą, kad vaikas neliktų be tėvo bei nepagrįstą jos atsakomybės už vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą konstatavimą, motyvuojant kito tėvo nebuvimu.
  13. Nustatyta, kad ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų – iš šalių paaiškinimų ir psichologinės ekspertizės išvados matyti, jog vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nebėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios išvados padaryti negalima.
  14. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Byloje atsakovė nesirėmė vaiko gyvybės pradėjimu pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo priemones, kuomet tėvo asmenybė neatskleidžiama, todėl logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą, ir tik pati apeliantė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Pažymėtina, jog specialiųjų vaiko poreikių, susijusių su neįgalumu, užtikrinimą šiuo atveju garantuoja vaiko šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija, atsakovei mokama Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus (255,60/224,00 Eur per mėn.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir procesinių palūkanų

  1. Konstatavęs, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, pirmosios instancijos teismas neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu) pripažino tai, kad atsakovė nei šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo santuokos sudarymui metu, nei nėštumo metu, nei nutraukiant santuoką ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės, t.y. neinformavo apie savo intymų bendravimą su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, galinčiu sukelti abejonių dėl ieškovo tėvystės, todėl tokį elgesį (neveikimą) teisingai įvertino kaip neatitinkantį atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė neinformavo ieškovo, su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru galimu vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį faktą; ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas; santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio tvirtinimo metu atsakovė taip pat neatskleidė ieškovui nurodytų aplinkybių.
  3. Tokie veiksmai (neveikimas) kasacinio teismo praktikoje pripažįstami neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, t. y. neatitinkančiu bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. B.-K. dėl nuostolių atlyginimo).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau išvardintas faktines aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui, ir nulėmusį, kad 1159,91 Eur išlaikymą sumokėjo ieškovas, neprivalėjęs teikti išlaikymo, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikęs jos nepilnamečiui sūnui nurodyto dydžio išlaikymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Tos neveikimas pagrįstai pripažintas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pagrįstai patenkino turtinį ieškovo reikalavimą.
  5. Nuostolių dydžio apskaičiavimo apeliantė atsakovė neginčija, jų sumažinti neprašo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priteistą 1159,91 Eur nuostolių sumą sumažinti savo iniciatyva apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Ši suma nėra labai didelė; atsakovė dirba (apeliacinės instancijos teismui ji nurodė nuo 2017 m. sausio 20 d. iki rugsėjo 1 d. būsianti Airijoje darbo reikalais); ieškovo teiktas išlaikymas buvo skirtas vaikui V., todėl atmestini atsakovės argumentai dėl kitų atsakovės vaikų turtinės padėties pabloginimo sugrąžinant neteisėtai gautą išlaikymą. Pažymėtina, kad pareigą išlaikyti kitus vaikus turi ne tik atsakovė, bet ir tų vaikų tėvai.
  6. Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydį 5 proc. nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Ieškovas patikslintu ieškiniu tokias palūkanas prašė priteisti, pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, todėl sprendimas papildytinas procesinių palūkanų priteisimu.

15Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Teismas sutinka su apelianto ieškovo argumentais dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, remiantis Konstitucijoje įtvirtintu principu (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis. Ta aplinkybė, kad galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindas išvadai, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi būti taikomos Konstitucijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai paneigta ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesudaro galimybės priimti priešingą sprendimą, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.
  2. Atsakovės civilinės atsakomybės konstatavimui turi būti įrodytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). Minėta, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kaltė yra įrodyti. Atsakovės neteisėtas elgesys lėmė, kad vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas, nesantis vaiko biologiniu tėvu, ir jo tėvystė yra nuginčyta. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė praradęs galimybę prašyti nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, atlyginant neturtinę žalą, taip pat dėl to, kad atsakovė savo nesąžiningus veiksmus tęsė ilgą laiką, pagimdžiusi vaiką nedirbo ir buvo ieškovo išlaikoma, gyvenant santuokoje nedirbo motyvuodama vaiko auginimu. Patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jautė diskomfortą bendraujant su pažįstamais, draugais. Apeliaciniame skunde teigė neturtinę žalą patyręs vedybomis vien dėl būsimo vaiko, vaiko palikimo jo priežiūrai atsakovei po ištuokos dirbant užsienyje, dėl vaiko išlaikymo. Sužinojęs, kad V. V. nėra jo vaikas, patyrė nepatogumus prieš draugus, gimines, negalėjo susikaupti darbe, sutriko sveikata (padidėjo kraujospūdis, prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai širdies plote), patyrė nepatogumus dėl DNR tyrimo atlikimo, bylos vedimo įrodinėjant ieškinį.
  4. Nesutiktina su apeliantu, kad neturtinę žalą sudaro galimybės inicijuoti santuokos nutraukimą dėl atsakovės kaltės, apgavusios jį dėl vaiko tėvystės, praradimas. Santuokos nutraukimo priežastis yra nurodyta 2011 m. vasario 2 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-548-179/2011 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – tai supratimas, kad abu sutuoktiniai seniai neturi bendrų interesų ir gyventi kartu nenori (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tėvystę jis nuginčijo nagrinėjamoje byloje.
  5. Žala, kurią ieškovas nurodo patyręs išlaikydamas atsakovę vaiko auginimo metu, yra turtinė, ieškinio dėl tokios kilmės turtinės žalos atlyginimo jis nepareiškė, nuostoliai dėl vaiko išlaikymui sumokėtų pinigų jam yra priteisti šioje byloje.
  6. Apeliantas neįrodė patyręs neturtinės žalos dėl vaiko palikimo jo priežiūrai atsakovei dirbant užsienyje – šią aplinkybę pats paneigė apeliacinio proceso metu, pripažindamas, kad tuo metu vaikas gyveno su močiute, o jis jį pasiimdavo retai, savaitgaliais.
  7. Apelianto teiginiai dėl sveikatos sutrikimo sužinojus apie tėvystės nuginčijimą nėra pagrįsti medicininiais duomenimis. 2015 m. balandžio 30 d. medicinos dokumentų išraše–siuntime nurodyta, kad ieškovui kraujospūdis epizodais pakildavo dar paauglystėje. 2015 m. vasario 9 d. jis kreipėsi dėl skausmų krūtinėje, galvos skausmų, rastas padidintas kraujospūdis. Konsultuotas kardiologo 2015 m. vasario 26 d., diagnozuota pirminė hipertenzija, paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. Iš šių įrašų negalima daryti išvados, kad ieškovui hipertenzinę ligą sukėlė sužinojimas apie ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė apie jas sužinojęs 2014 m. birželio mėnesį, hipertenzija gi diagnozuota po aštuonių mėnesių. Mediciniuose įrašuose nėra tokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog hipertenziją, ieškovo nurodytus galvos ir krūtinės skausmus sukėlė jo biologinės tėvystės paneigimas.
  8. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę kreiptis į teismą asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos. Apeliantas neįrodė, kad santuoką su atsakove sudarė tik dėl būsimo vaiko ir kad šia prasme atsakovė suvaržė jo teisę ir laisvę apsispręsti (Konstitucijos 29 straipsnis). Atsakovės paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra priešingi, be to, apsisprendimą tuoktis savo valia ieškovas patvirtino sudarydamas santuoką ir neprašė santuoką pripažinti negaliojančia dėl prievartos, apgaulės ar kitokių valios trūkumų (CK 3.8 straipsnio 3 dalis, 3.13 straipsnis).
  9. Apeliantas neįrodė, kad dėl sužinojimo apie biologinės tėvystės paneigimą buvo pažeistas jo orumas (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvystės santykiai, nepriklausomai nuo kraujo ryšio buvimo, žmogaus orumo nežemina. Nėra loginio ryšio tarp ieškovo sužinojimo apie DNR tyrimo rezultatus ir jo savivertės bei bendravimo su draugais ir pažįstamais pablogėjimo. Pažymėtina, kad pastarųjų aplinkybių nepatvirtina apelianto nurodytų liudytojų O. V. ir E. B. parodymai. Apelianto argumentai dėl jo garbės ir orumo žeminimo iš atsakovės pusės bylos proceso metu nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 312 straipsnis), o patirtus nepatogumus dėl bylos vedimo kompensuoja bylinėjimosi išlaidos.
  10. Iš apelianto paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad vaiko jis nemyli, faktiškai išgyvena ne dėl sužinojimo apie nebuvimą jo tėvu, o dėl bylos baigties, nematydamas socialinės tėvystės perspektyvos. Vadovaudamasi visomis nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo, todėl jo reikalavimai dėl 2000 Eur priteisimo netenkintini.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo 2015 m. birželio 16 d. patikslinto prašymo. Teismo sprendime nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra išvardintos būtent šiame prašyme t. 2 b. l. 140.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 0,42 Eur išlaidų už bylos dokumentų kopijavimą, priskirdamas jas prie advokato pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 716,45 Eur (231,41+10,14+27,09+144,81+153+50+50+50). Ieškovas yra sumokėjęs 519 Lt (150,31 Eur) žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 70 Eur žyminio mokesčio paduodant patikslintą ieškinį (t. 1 b.l. 6, t. 2 b.l. 67). Banko komisinį mokestį į žyminio mokesčio sumą jis įtraukia nepagrįstai, šios kilmės mokestis taip pat nepriskirtinas prie kitų bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 88 straipsnį.
  3. Už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2015 m. rugpjūčio 11 d. turėjo būti sumokėtas 144,5 Lt (41,85 Eur) žyminis mokestis, patenkinus ieškinį dėl 1159,91 Eur nuostolių priteisimo mokėtinas 34,78 Eur žyminis mokestis. Bendra žyminio mokesčio suma sudaro 76,63 Eur, visa bylinėjimosi išlaidų suma –793,08 Eur (76,63+716,45).
  4. Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 269,54 Eur (76,52 Eur žyminio mokesčio ir 193,02 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje kitos ieškovo bylinėjimosi išlaidos t. 2 b. l. 140 pripažintos pagrįstomis ir priteistinomis, akivaizdu, jog jas apskaičiuojant teismas suklydo. Tai nesudaro CPK 329 straipsnyje numatyto pagrindo sprendimui pakeisti, todėl jis patikslintinas nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 76,63 Eur žyminio mokesčio ir 716,45 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 265 straipsnio 2 dalis).
  5. Apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti visą jo sumokėtą žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl to, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, proporcingumo principas nebuvo pritaikytas. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50 Eur atsižvelgiant vien į tai, kad atsakovė turi tris vaikus. Sunkios dabartinės materialinės padėties apeliantė neįrodė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17Apeliacinės instancijos teismo išvados

  1. Iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas iš esmės nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinio proceso metu apeliantas ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 0,43 Eur už bylos medžiagos kopijavimą, 60 Eur žyminio mokesčio (t. 3 b.l. 27, 29-32). Apeliantė atsakovė sumokėjo 76,52 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 176,78 Eur avansą už ekspertizės atlikimą (t. 3 b.l. 10, 94). Apeliacinių skundų reikalavimų nepatenkinus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendimo papildymas procesinių palūkanų priteisimu nėra jo pakeitimas pagal CPK 312 straipsnį.

19Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

20Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą, nurodant ieškovui iš atsakovės priteistą 76,63 (septyniasdešimt šešių Eur 63 ct) Eur žyminį mokestį, 716,45 (septynis šimtus šešiolika Eur 45 ct) Eur kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį tokiu sakiniu: „Priteisti iš atsakovės R. I., asmens kodas ( - ) ieškovui V. V., asmens kodas ( - ) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1159,91 Eur nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 11 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai