Byla I-2326-426/2015
Dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjams G. A. ir Stanislavui A. A. (Stanislav A. A.), atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovui A. M., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos edukologijos universiteto atstovui advokatui Ž. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. A. ir A. A. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Lietuvos edukologijos universitetui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2012-01-18 sprendimą Nr. RS-120 dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre į pagalbines patalpas, esančias ( - ); 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) 2012-03-16 sprendimą Nr. 103; 3) įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos vardu nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 1–6).

3Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Vilniaus filialui 2011-10-14 pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pagalbines patalpas ( - ), pažymėtas indeksais 141, 143, 145, esančias ( - ), suformuotas atidalijus dalį Vilniaus edukologijos universiteto patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nekilnojamojo turto registre, remiantis 1995-07-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. I-4338. Vilniaus filialas 2012-01-18 sprendimu prašymą atmetė, kadangi pateiktos sutarties turinys skiriasi nuo nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinėje byloje saugomos sutarties, kurios notarinio registro numeris sutampa su teikiamos sutarties notariniu registro numeriu, turinio. Minėtame sprendime pažymėta, kad 1995-07-12 sutarties pakeitimai nėra aptarti pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d., todėl įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą atsisakyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Registrų centras 2012-03-16 sprendimu Nr. 103 pareiškėjos skundo nepatenkino nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos 70,21 kv. m. ploto pagalbinės patalpos, nors pagal 1995-07-12 pirkimo pardavimo sutartį parduotos 61,75 kv. m ploto pagalbinės patalpos. Centrinis registratorius savo sprendimą grindė jau kitais nei teritorinis registratorius pagrindais – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p.

4Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymi, kad pateikta įregistruoti 1995-07-17 pirkimo-pardavimo sutartis turi visus notarinio veiksmo atlikimą patvirtinančius duomenis, tame tarpe ir notarinio registro numerį, todėl teritorinio registratoriaus nuoroda, kad registro numeris sutampa su kitos sutarties registro numeriu, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kai registratorius neįregistruoja nuosavybės teisės. Kadangi teritorinio registratoriaus sprendimas grindžiamas neatitikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d. reikalavimams, registratorius privalėjo nurodyti šioje teisės normoje numatytą neatitikimą. Pateikta sutartis neturi ištaisymų, notarinio registro numeris nurodytas aiškiai, jo sutapimas su kitos sutarties registro numeriu yra notaro darbo, o ne jo patvirtintos sutarties, trūkumas. Taip pat nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teisės teritoriniam registratoriui vertinti teikiamų registruoti sutarčių teisėtumo, todėl notarine forma sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kaip pagrindas įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teises į minėtas pagalbines patalpas, atitinka visus formos ir turinio reikalavimus, neturi taisymų ar kitų trūkumų, numatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d. Nurodo, kad nepagrįstas teritorinio registratoriaus argumentą, jog 1995-07-17 pirkimo pardavimo sutartimi parduotos 61,75 kv. m patalpos, o nekilnojamojo daikto unikalus ( - ) bendras plotas yra 70,21 kv. m, dėl to yra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p. numatytas pagrindas atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises. Nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus ( - ), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, remiantis 1995-07-12 pirkimo pardavimo sutartimi, atidalijus dalį Vilniaus pedagoginio universiteto patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų ir toks nekilnojamojo turto formavimas atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 8 str., Civilinio kodekso 4.13 ir 4.14 str. nuostatas. Formuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą ir atliekant jo kadastrinius matavimus, bendras plotas padidėjo dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus, paaiškėjo pagrindinių patalpų dydžių netikslumai (nuo 61,75 iki 64,71 kv. m) ir įtraukimo į kadastrinių matavimų bylą priklausinių – koridoriaus, kurio plotas – 5,5 kv. m. Kadangi pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytas perleidžiamo tik pagrindinio daikto plotas, ploto padidėjimas priklausinių sąskaita nesudaro Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p. numatyto pagrindo atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Teritorinis registratorius privalėjo vadovautis galiojančia sutartimi, nevertindamas po kadastrinių matavimų pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų patalpų ploto pakeitimo pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, jai buvo parduotos patalpos, pažymėtos indeksais 141, 143, 145, o ne kitos patalpos. Toks parduoto turto identifikavimas atitiko tuo metu galiojusį patalpų žymėjimą pastate, esančiame Š( - ), bendrame pastato plane. Šis faktas patvirtina, kad minėta sutartimi buvo perleistos ne 61,75 kv. m patalpos, bet patalpos, pažymėtos indeksais 141, 143 ir 145, kurių plotas pasikeitė tik dėl atliktų kadastrinių matavimų, formuojant jas kaip atskirą nekilnojamojo daikto objektą. Centrinis registratorius, atmesdamas skundą, nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su patalpų ploto padidėjimu ir nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23 ir 33 str. reikalavimais (t. 1, b. l. 1–6).

5Teismui pateiktame atsiliepime Vilniaus filialas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 32–35). Nurodo, kad G. A. 2012-01-13 pateikė prašymą įregistruoti negyvenamas pagalbines patalpas, pažymėtas nuo 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3 (bendras plotas 70,21 kv. m) nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos (kadastro duomenys nustatyti 2011-10-06) ir 2012-01-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. NJU-81, įregistruotos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, pagrindu. Kartu pareiškėja prašė įregistruoti jos nuosavybės teisę į minėtas patalpas pateiktos 1995-07-12 sutarties, reg. Nr. 1-4338, kopijos pagrindu. Sutarties kopijoje nurodyta, jog pareiškėja nupirko du kambarius bendrabutyje ir tris bendrojo naudojimo patalpas, sudarančias 61,75 kv. m, kurių bendras naudingas plotas 148,18 kv. m., esančius ( - ) 4-141,143,145. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, 2012-01-17 įregistravo patalpas ( - ) Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1457295, tačiau skundžiamu 2012-01-18 sprendimu Nr. RS-120 atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į šias patalpas dėl to, kad pateiktos sutarties sudarymo data (1995-07-12) ir notarinio registro numeris (1-4338) yra tapatūs kitos pirkimo pardavimo sutarties, kurios pagrindu G. A. nuosavybės teisė įregistruota į butą (86,43 kv. m), esantį ( - ), datai ir notarinio registro numeriui. Skundžiamame sprendime Vilniaus filialas taip pat pažymėjo, jog pateiktoje pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad pareiškėjai parduota 61,75 kv. m bendro ploto patalpos, o ji prašo įregistruoti nuosavybės teisę į 70,21 kv. m ploto patalpas. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pateikta sutartis neturi ištaisymų, o notarinio registro numerio sutapimas su kitos sutarties registro numeriu yra notaro darbo trūkumas, bet ne dokumento trūkumas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d. prasme, kadangi jį paneigia tariamo sandorio metu (1995-07-12) galiojusio Notariato įstatymo 37 str. normos, nustatančios, kad visi notariniai veiksmai registruojami notariniame registre, o šio registro įrašas yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Todėl atskiri notariniai veiksmai – atskirų nekilnojamojo turto objektų ar jų dalies perleidimo sandoriai turėjo būti įregistruoti notariniame registre atskirais numeriais, o registravimo nebuvimas įrodo, kad toks notarinis veiksmas nebuvo atliktas. Darant prielaidą, kad ginčo patalpos buvo parduotos (privatizuotos) atliekant vieną notarinį veiksmą, akivaizdu, kad visi parduoti (privatizuoti) objektai turėjo būti įrašyti tame pačiame dokumente. Šiuo atveju 1995-07-12 sutarties, reg. Nr. 1-4338 originaliame egzemplioriuje ginčo patalpos nenurodytos. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1673-574/2011 pateiktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog dalyvaujant specialistui nustatyta, kad

61995-07-12 negyvenamųjų patalpų, pažymėtų 141, 143 ir 145 privatizavimo sutartis yra elektrografinė kopija, kuri gali būti atlikta kompiuterine įranga arba orgtechnika, o klausimas, ar pateiktam tyrimui dokumente esančius rankraštinius įrašus parašė konkretus asmuo, neturint dokumento originalo, nesprendžiamas, nes, panaudojant šiuolaikinę techniką su programiniu aprūpinimu ir šiuolaikinę orgtechniką, galima padaryti bet kokio dokumento kopiją su bet kokiu parašu ir rankraštiniais įrašais. Minėtame nutarime taip pat užfiksuoti liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad Vilniaus pedagoginis universitetas ginčo patalpų neprivatizavo, t. y. nepardavė pareiškėjai ir tokio dokumento – ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutarties – niekas neturi. Todėl nėra ne tik nuosavybės teisę į ginčo patalpas patvirtinančio dokumento originalaus egzemplioriaus, bet ir paties juridinio fakto. Esant tokioms aplinkybėms, įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo patalpas nėra juridinio pagrindo. Pareiškėjos skundo argumentai, kad Vilniaus filialas nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p., o centrinis registratorius nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p. taip pat nepagrįsti, kadangi G. A. nėra pateikusi ginčo patalpų atidalijimo sutarties. Tariamai atidalintas plotas yra sudėtinė Vilniaus edukologijos universitetui patikėjimo teise priklausančių patalpų (registro įrašo ( - )), kurių duomenys nurodyti archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro dokumentų byloje (inv. Nr. 13-11900) nuosekliai užfiksuoti nuo 1960-01-25 (bendras plotas – 71,34 kv. m), 2004-03-16 (bendras plotas – 71,14) ir pareiškėjos prašymu 2011-10-13 parengtoje ginčo patalpų kadastrinių matavimų byloje (bendras plotas – 70,21 kv. m). Visų paminėtų matavimų metu pareiškėjos nurodomas koridorių plotas (5,50 kv. m) buvo išmatuotas ir įtrauktas į bendrą patalpų plotą. Šią aplinkybę patvirtina ginčo patalpų matavimų planai ir planų ištraukos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nuo 2011 m. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1673-574/2011 pagal Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ieškinį atsakovams G. A. ir S. A. A. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų tų pačių pagalbinių patalpų, pažymėtų 141, 143, 145, esančių ( - ), į kurias Vilniaus filialas skundžiamu 2012-01-18 sprendimu Nr. RS-120 atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę. Taip pat nurodo, kad nekilnojamąjį daiktą – bendrabutį, esantį ( - ) nuo 1995-08-01 patikėjimo teise valdo Lietuvos edukologijos universitetas. Vėliau nuo 2004-06-21 į minėto bendrabučio gyvenamąsias patalpas įregistruotos LR nuosavybės ir universiteto patikėjimo teisės Vyriausybės potvarkio pagrindu. Į likusį gyvenamųjų patalpų plotą įregistruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės, tarp kurių pareiškėjos nuosavybės teisė įregistruota į 86,43 kv. m bendro ploto 3 kambarių butą, esantį ( - ), 1995-07-12 pirkimo pardavimo sutarties reg. Nr. 1-4338 ir 1998-11-13 turto padalijimo sutarties, reg. Nr. 6-8863, pagrindu. Duomenys apie Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Lietuvos edukologijos universiteto patikėjimo teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, bei patvirtina, kad valstybei nuosavybės teise ir Lietuvos edukologijos universitetui patikėjimo teise priklausantis bendrabučio patalpų bendras plotas (7556,73 kv. m), neapima privatizuotų bendrabučio patalpų (( - ) 4-146, 4-198, 4-52, 4-75 ir 4-66P) ploto, priklausančio fiziniams asmenims, bet į šį plotą įeina ginčo patalpų, pažymėtų indeksais 141, 143 ir 145 plotas – 70,21 kv. m (registro įrašo ( - )). Kadangi duomenys apie Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Lietuvos edukologijos universiteto patikėjimo teises į ginčo patalpas yra galiojantys ir nenuginčyti, pagrįsti jų įrašymą patvirtinančiais dokumentais, tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į kitiems asmenims nuosavybės ir patikėjimo teise priklausančių bendrabučio patalpų (unikalus ( - )) dalį (70,21 kv. m) nėra teisinio pagrindo ir dėl nurodytos aplinkybės. Taip pat pažymėjo, kad buvusioje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje 1995-07-17 įregistruotas (įrašo rejestrų knygoje Nr. 3-635) tik vienos – 1995-07-12 sutarties, ( - ) originalus egzempliorius, patvirtinantis, kad G. A. yra privatizavusi tris kambarius bendrabutyje, kurių bendras plotas 86,43 kv. m (( - )). Šį faktą patvirtina vienintelė archyvinėje registro dokumentų byloje saugoma šios patalpos teisinės registracijos išvada.

7Teismui pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos edukologijos universitetas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 85–89). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjos nurodyta 1995-07-12 sutartis dėl būtent ginčijamų patalpų nebuvo sudaryta tarp pareiškėjos ir tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). 1995-07-12 sutartis buvo sudaryta tarp universiteto ir pareiškėjos, tačiau dėl patalpų, kurių Nr. 142, 146, esančių ( - ) ir patvirtinta Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės, ( - ). Tuo tarpu, jokių duomenų dėl pareiškėjos nurodomos sutarties, kuria neva buvo perleistos patalpos Nr. 141, 143, 145, universitetas neturi. Todėl mano, kad pateikta 1995-07-12 sutartis, pagal kurią universitetas tariamai perdavė pareiškėjai minėtas patalpas, yra suklastota. Pažymėjo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, tame tarpe ir dėl 1995-07-12 sutarties ( - ) galimo suklastojimo fakto. Nurodo, kad pareiškėjos nurodoma 1995-07-12 sutartis viešajame registre nėra įregistruota, todėl tokios neva sudarytos sutarties kaip sandorio fakto pareiškėja negali naudoti byloje kaip pagrindo įregistruoti jos neva egzistuojančias nuosavybės teises. Kadangi sutartis nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, ji yra negaliojanti ir nuosavybės teisė pareiškėjai į patalpas pagal minėtą sutartį neperėjo. Be to, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, 1995-07-12 sutarčiai buvo privaloma tokio sandorio teisinė registracija per 3 mėnesius. Tačiau toks sandoris nei per tuomet galiojusio įstatymo terminą, nei įsigaliojus aktualios redakcijos Civiliniam kodeksui nebuvo įregistruotas, todėl yra negaliojantis, nes nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad šiuo metu pagal viešojo registro duomenis pastatas – bendrabutis, kuriame yra ginčo patalpos, patikėjimo teise yra valdomos Lietuvos edukologijos universiteto. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose jokių juridinių faktų, žymų ar specialiųjų naudojimo sąlygų dėl patalpų Nr. 141, 143, 145, esančių adresu ( - ), – nėra, pareiškėjos pateikta 1995-07-12 sutartis taip pat nėra juose įregistruota. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtas patalpas nėra įregistruotos ir toks atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas. Šios patalpos yra sudėtinė pastato – bendrabučio, esančio ( - ), gyvenamųjų patalpų dalis ir į visas šias patalpas yra įregistruotos tik universiteto patikėjimo teisės. Universiteto patikėjimo teisių į patalpas registro įrašas nėra nei nuginčytas nei ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisingas ir pareiškėja privalo juo vadovautis. Pažymėjo, kad yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1031-07, kurioje buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Teismas vertino pareiškėjos pateiktą 1995-07-12 sutarties kopiją, neva įrodančią, kad patalpos Nr. 93, 95, 97 buvo privatizuotos pareiškėjos. Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtas patalpas nėra įregistruotos ir toks atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas. Minėtos patalpos yra sudėtinė pastato – bendrabučio, esančio ( - ) dalis ir į visas šias patalpas yra įregistruotos universiteto patikėjimo teisės. Nekilnojamojo turto registre nesant registruotai pareiškėjos nuosavybės teisei į ginčo patalpas, teisinio pagrindo tenkinti jos pareikštus reikalavimus nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta 1995-07-12 sutartis net negalėjo būti sudaryta tokiu būdu ir taikant Civilinio kodekso 255 str., koks yra nurodytas 2012-05-17 pareiškėjos skunde. Kadangi pagal dabar negaliojančio Civilinio kodekso 255 str. pavadinimą pastarasis reglamentavo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties formą. Tačiau iš Vilniaus filialo nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos, kurioje nurodyti žemės sklypo su statiniais, esančių ( - ), ginčijamų patalpų pavadinimai, numeriai bei paskirtis, matyti jog 1995-07-12 sutartimi neva įgytos patalpos tėra kaip pagalbinės patalpos bei sandėlis. Tai patvirtina, kad 1995-07-12 sutartis galimai buvo suklastota, nes notaras tiek pagal tuomet galiojusį Notariato įstatymą, tiek pagal šiuo metu galiojantį, suprantamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl labiau yra tikėtina, kad tokia 1995-07-12 sutartis dėl ginčijamų patalpų apskritai nebuvo sudaryta. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja galimai nesąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, kadangi remiasi jau anksčiau prejudiciškai įvertintu įrodymu.

8Teismo protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą pareiškėju buvo įtrauktas pareiškėjos G. A. sutuoktinis S. A. A. (t. 2, b. l. 198). Teismui pateiktame skunde S. A. A. naujų reikalavimų nereiškė, tačiau palaikė G. A. pareikštus reikalavimus (t. 3, b. l. 1–4). Tai pat paaiškino, kad Lietuvos edukologijos universitetui patikėjimo teisėmis valdyti buvo perduotas ne visas pastatas, esantis ( - ), tačiau tik jo dalis – 4 549 kv. m. Tuo tarpu, pastato visas plotas sudaro 7 868,05 kv.m., todėl likusi pastato dalis t. y. (7 868,05 kv. m. – 4 549 kv. m. = 3319.05 kv. m.) 3319,05 kv.m yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

9Pažymi, jog pareiškėjams buvo žinoma, kad jie privatizavo ne tik butą, bet ir pagalbines patalpas (141, 143, 145), o bendra 148,18 kv. m. negyvenamųjų ir gyvenamųjų plotų (86,43+71,14=148,18 kv. m.) kaina sudarė 392,72 Lt ir ši suma buvo sumokėta į Vilniaus pedagoginio universiteto sąskaitą Nr. 141417 Lietuvos valstybiniame komerciniame banke. Nurodo, jog nekilnojamojo turto ir registro įmonėje po 2004-03-16 buvo koreguojami duomenys ir iš duomenų bazės buvo išbraukti duomenys apie privatizuotas 71,14 kv. m. ploto patalpas. Nekilnojamojo turto registro įmonėje 2004-03-16 buvo perrašyta 1995 m. sutarčių registracijos knyga. Taip pat pažymi, kad duomenys buvo koreguojami ne tik nekilnojamojo turto registre, tačiau ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei kituose archyvuose. Pasak pareiškėjo, Vilniaus pedagoginis universitetas suklastojo sutarties originalą, kuriame po 2006-03-08 atsirado papildomas įrašas apie 244,13 Lt.

10Teismui pateiktame atsiliepime Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 12–13). Pažymėjo, kad, vadovaujantis aktualiais nekilnojamo turto registro (įrašo Nr. 44/222154) duomenimis Lietuvos edukologijos universiteto patikėjimo teisė į 7 556,73 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), yra įregistruota Vyriausybės 2012-04-18 nutarimo Nr. 413 „Dėl valstybės turto investavimo ir perdavimo pagal valstybės turto patikėjimo sutartį“ ir 2012-05-07 valstybės turto patikėjimo sutarties Nr. S-225 pagrindu. Taip pat ir kituose ankstesniuose dokumentuose – Seimo 2000-10-17 nutarimo Nr. VIII-2075 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priede – Vilniaus pedagoginiam universitetui perduotų pastatų sąraše nurodyta, jog buvo perduotas 8 bendrabutis lA4/p ir C2/p, esantis ( - ), bendras plotas 7 868 kv. m; Lietuvos Respublikos ministrų tarybos 1990-03-11 potvarkyje Nr. 64p taip pat nurodyta Vilniaus pedagoginiam institutui perimti Vilniaus aukštosios partinės mokyklos pastatus bendrabučius ir kitą turtą nuo 1990-03-11. Todėl laikytina, kad nekilnojamojo turto registro duomenys dėl Lietuvos edukologijos universiteto patikėjimo teise valdomų 7 556,73 kv. m bendro ploto gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

11Pareiškėjo įtarimai dingus iš nekilnojamojo turto kadastro bylos privatizuotiems plotams nepagrįsti. Viso pastato patalpų plotų paskirstymas į vieno, dviejų ar trijų kambarių butus gali kisti priklausomai nuo šių patalpų performavimo į didesnio ar mažesnio ploto nekilnojamojo turto objektus. Kiekvienų vėlesnių kadastrinių matavimų metu fiksuojama faktinė patalpų išsidėstymo situacija. Tačiau nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra tai, ar pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina jų nuosavybės teisę į ginčo patalpas, todėl kelia abejonių pareiškėjų teisė revizuoti visų pastato patalpų, įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdomų Lietuvos edukologijos universiteto, kadastro duomenų teisingumą bei privatizavimo procesą.

12Pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-94-585/2012 pažymėjo, kad pareiškėjai pridėjo 1995-07-12 pirkimo pardavimo sutarties nuorašą, niekaip nepaneigia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimuose nurodytų atsisakymo įregistruoti G. A. nuosavybės teisę į ginčo patalpą aplinkybių – pateiktos sutarties kopijos data ir registro numeris atitinka kitos sutarties, kurios pagrindu

13G. A. nuosavybės teisė jau įregistruota į 3-jų kambarių butą ( - ), datą ir registro numerį; sutarties kopijoje nurodytų parduodamų trijų bendrojo naudojimo patalpų plotas – 61,75 kv. m neatitinka 2011-10-06 kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuoto ginčo patalpų bendro ploto – 70,21 kv. m. Be to, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo patalpų atjungimu nuo centralizuoto šildymo sistemos bei privatizavimo dokumentų tvarkymu, nėra susijusios su skundžiamuose sprendimuose nurodytomis atsisakymo įregistruoti G. A. nuosavybės teisę į Ginčo patalpas aplinkybėmis.

14Teismui pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos edukologijos universitetas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 14–17). Pažymėjo, kad pareiškėjų skundo argumentai pagrįsti tik negaliojančia sutartimi, ką nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Vilniaus apygardos teismo 2012-08-14 nutartis, priešingai negu teigia pareiškėjas, neturi prejudicinės reikšmės, nes minėtoje civilinėje byloje nebuvo aiškinamasis sutarties galiojimo faktas, jos suklastojimo galimybės ir kitos su minėtos sutarties teisėtumu susijusios aplinkybės.

15Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento leidimas atsijungti nuo šildymo sistemos buvo suteiktas tik vienai patalpai (( - )), bet ne pagalbinėms patalpoms. Statybos įstatymo 24 str. 1 d. sakoma, jog, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas; minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį (šiuo konkrečiu atveju, atitinkamas patalpas, tariamai suformuotas atidalijimo būdu). Atkreiptinas dėmesys, jog deklaracija apie statybos užbaigimą galėjo būti užregistruota tik dėl G. A. priklausančios rekonstruotos buto šildymo sistemos. Tuo tarpu dėl negyvenamųjų patalpų (pažymėtų numeriais 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3) deklaracija negalėjo būti išduota, nes jos patikėjimo teise yra valdomos Lietuvos edukologijos universiteto, kuris jokio sutikimo patalpų atidalijimui nėra davęs.

16Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

17Teismo posėdžio metu atsakovo ir Lietuvos edukologijos universiteto atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Teismo posėdžio metu atsakovo ir Lietuvos edukologijos universiteto atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Skundas atmestinas.

20Nustatyta, kad G. A. 2011-10-04 Vilniaus filialui pateikė prašymą atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – 148,18 kv. m. bendro ploto patalpas pažymėtas indeksais 141, 143, 145, esančias ( - )– ir nuosavybės teisę į statinius, remiantis 1995-07-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. I-4338 (t. 1 b. l. 45–48).

21Vilniaus filialas 2011-10-18 sprendimu Nr RS-1933 atsisakė įregistruoti G. A. nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 53). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, jog pareiškėja laikytina asmeniu, įgijusiu teises į prašomas įregistruoti pagalbines patalpas, kurių unikalus ( - ), pagal 2008-12-15 notaro patvirtintą1995-07-12 pirkimo pardavimo sutarties nuorašą, tačiau prašomas įregistruoti nekilnojamasis daiktas nėra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl pateiktų dokumentų turinio bei nuosavybės teisių.

22Registrų centras, išnagrinėjęs G. A. skundą, 2011-11-16 sprendimu Nr. 337 paliko galioti Vilniaus filialo 2011-10-18 sprendimą nepakeistą (t. 1, b. l. 59–60). Minėtame sprendime nurodoma, kad pareiškėjos teisės į prašomas nurodyti patalpas negali būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre, nes šios patalpos nėra registruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o pareiškėja nėra pateikusi įstatyme numatyto nekilnojamojo turto duomenų įrašymo pagrindo.

23G. A. 2012-01-13 pateikė Vilniaus filialui prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pagalbines patalpas (unikalus ( - )), pažymėtas indeksais 141,143,145, ( - ), remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2012-01-11 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. NSU-81 (t. 1, b. l. 61–69). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė dokumentus – 2011-10-06 kadastro bylą, 2012-01-11 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. NSU-81 (toliau – ir Deklaracija). Minėtų dokumentų pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – ( - ) esančios 70,21 kv. m. patalpos nuo 141-1 iki 141-3, 143-1, nuo 145-1 iki 145-3 (t. 1, b. l. 44).

24Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimu Nr. RS-120, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 str. 2 ir 7 p., pareiškėjos prašymas atmestas (t. 1, b. l. 10). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad kiekvienam notariniam veiksmui yra suteikiamas atskiras numeris, pateiktos 1995-07-12 sutarties turinys skiriasi nuo nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinėje byloje saugomos sutarties turinio, o atitinkami sutarties pakeitimai, sutinkamai su Įstatymo 23 str. 4 d., nėra aptarti (t. 1, b. l. 10).

25Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-03-16 sprendimu Nr. 103 atmetė pareiškėjos G. A. skundą dėl Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimo Nr. RS-120 panaikinimo (t. 1, b. l. 17–18). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato, kad nekilnojamo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog registro tvarkytojui pateikti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamąjį turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą daiktą. Pareiškėjos G. A. pateiktoje 1995-07-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyti tikslūs įsigyjamas patalpas identifikuojantys duomenys, o bendras nurodytas įsigytų bendro naudojamo patalpų plotas – 61,75 kv. m. – nesutapta su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų ir pareiškėjos prašomų įregistruoti pagalbinių patalpų plotu – 70,21 kv. m. (t. 1, b. l. 17–18).

26Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimą, Registrų centro 2012-03-16 sprendimą bei įpareigoti bei įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į 2012-01-13 prašyme nurodytas pagalbines patalpas pagrįstumo ir teisėtumo.

27Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

28Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

29Vertinant pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad pagal Įstatymo 4 str. nustatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šie duomenys gali būti keičiami įstatyme numatytų juridinių faktų pagrindu.

30Įstatymo 22 str. nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą bei juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre.

31Įstatymo 23 str. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo (1 d.); kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (2 d.); įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio (4 d.).

32Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktu tik Įstatymo 29 str. nurodytais pagrindais, t. y. jeigu: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

33Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 1995-07-12 tarp G. A. ir Vilniaus pedagoginio universiteto sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo tris patalpas, esančias ( - ), kurių bendras plotas 86,43 kv. m. (( - )) (t. 1, b. l. 77). Minėtos sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos G. A. nuosavybės teisės į įgytas patalpas (t. 1, b. l. 43).

34Bylos medžiaga liudija, kad G. A. siekia įregistruoti nuosavybės teises į pagalbines patalpas, kurias, pareiškėjos teigimu, ji įgijo 1995-07-12 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 9), patvirtinta notarės D. Š. (registro Nr. 1-4338), kurioje nurodoma, kad Vilniaus pedagoginis universitetas pardavė G. A. du kambarius bendrabutyje ir tris 61,75 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpas, viso – 148,18 kv. m. bendro naudingo ploto patalpas, esančias ( - ).

35Kaip minėta, pareiškėja Vilniaus filialui kartu su 2012-01-13 prašymu pateikė Deklaracija ir 2011-10-06 kadastro bylą; kartu su 2011-10-04 prašymu pateikė notarės A. A. patvirtintą 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į 148,18 kv. m. bendro naudingo ploto patalpas, esančias ( - ) (t. 1, b. l. 9).

36Nustatyta, kad kartu su 2012-01-13 prašymu pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu buvo atlikta ginčo patalpų (unikalus ( - )) teisinė registracija (t. 1, b. l. 44).

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-21 nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti, ar daiktinės teisės į ginčo patalpas negali būti įregistruotos pareiškėjos pateiktų dokumentų – Deklaracijos, 2011-10-06 kadastro bylos – pagrindu (t. 1, 75–83). Taigi, sprendžiant ginčą, pirmiausia būtina įvertinti, ar G. A. Vilniaus skyriui kartu su 2012-01-13 prašymu pateikta Deklaracija laikytina vienu iš Įstatymo 22 str. nurodytu dokumentu, kurio pagrindu galėtų būti įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo patalpas.

38Deklaracijoje nurodoma, kad yra užbaigti ( - ) esančio 146 buto (unikalus ( - )) paprasto remonto statybos darbai; statyba leidžiančiu dokumentu nurodomas 2002-07-09 išduotas statybos leidimas Nr. 572 (t. 2, b. l. 124). Deklaracija pasirašyta statytojo – G. A. ir užregistruota Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje.

39Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002-07-09 išduotame leidime Nr. 572 vykdyti statybos darbus G. A. buvo leista rekonstruoti buto, esančio ( - ), šildymo sistemą (t. 2, b. l. 118). Pagal šį statybos leidimą buto patalpų atjungimo nuo namo šildymo energijos tiekimo sistemos darbai buvo baigti 2002-09-10 surašant aktą Nr. 1 (b. l. 144).

40Vadovaujantis Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, statybos užbaigimo procedūra – šiame Reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą (8.1 p.); statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius (8.2 p.); deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 p. nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas (8.3 p.). Pagal Reglamento 38 p., gavęs prašymą patvirtinti Deklaraciją, padalinio įgaliotas pareigūnas patikrina, ar statytojas: žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis; turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); žemės sklypo ir/ar statinio paveldėjimo ar įsigijimo atveju statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas buvusio statytojo (užsakovo) vardu; statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminas gali būti pasibaigęs; statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo ir remonto (keičiant paskirtį ar jos nekeičiant) atvejais; ar prašymas užpildytas laikantis nustatytų reikalavimų, ar jame nurodyti visi naujai pastatytų pastatų rodikliai; ar su prašymu pateikti visi privalomi pateikti dokumentai.

41Iš aptartų Reglamento nuostatų darytina išvada, kad padalinio įgaliotas pareigūnas, tvirtindamas statytojo pateiktą deklaraciją, atlieka kontrolines funkcijas, susijusias su baigtų deklaruotų statybos darbų teisėtumu. Kaip minėta, pagal Reglamento 38 p. nuostatas, statytojas, teikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą statinio rekonstravimo atveju (2002-07-09 išduotame leidime Nr. 572 nurodoma statybos rūšis – statinio rekonstrukcija), privalo kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise. Taigi, deklaracija nelaikytina vienu iš Įstatymo 22 str. nurodytu dokumentu, patvirtinančiu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Taip pat pažymėtina, kad visi su statybos leidimu susiję dokumentai yra parengti vadovaujantis ir G. A. pateikta 1995-07-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į 148,18 m2 bendro naudingo ploto patalpas, esančias ( - ) (t. 2, b. l. 142–143). Minėta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta ir 2011-10-04 teikiant Vilniaus filialui prašymą atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (t. 1 b. l. 45–48). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kartu su 2012-01-13 prašymu pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu buvo atlikta ginčo patalpų (( - )) teisinė registracija (t. 1, b. l. 44).

42Pažymėtina, kad 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 9), kurios pagrindu pareiškėjai buvo įregistruotos nuosavybės teisės į patalpas ir G. A. kartu su 2011-10-04 prašymu pateiktos 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas skiriasi savo turiniu, taip pat skiriasi šių sutarčių objektas. Šios sutarties originalo pareiškėja G. A. neturi, o notariškai patvirtintas jos nuorašas padarytas pagal notarei A. A. pateiktą dokumentą, t. y. sutartį, kurią, pareiškėjos teigimu, ji 2008 m. buvo pasiskolinusi iš Lietuvos edukologijos universiteto.

43Vertinant pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas; teisinė nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-20 nutartis civ. b.

44Nr. 3K-3-116/2008; 2003-12-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.).

45Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

46Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-412/2009; 2009-12-21 nutartis civ b.

47Nr. 3K-3-364/2009 ir kt.). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-804/2001; 2009-10-13 nutartis civ. b.

48Nr. 3K-3-412/2009 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

49Atsižvelgusi į minėtoje teisminėje praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus filialas 2012-01-13 gavęs pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises, galėjo vertinti tik tai, ar 1995-07-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (nuorašas, patvirtintas notarės A. A.) laikytina vienu iš Įstatymo 22 str. nurodytu dokumentu, tačiau negalėjo vertinti šios sutarties sudarymo ar patvirtinimo aplinkybių. Kaip minėta, ginčo patalpų teisinė registracija buvo atlikta vadovaujantis, be kita ko, ir 1995-07-12 pirkimo-pardavimo sutartimi (nuorašas, patvirtintas notarės A. A.). Taigi, atsakovui 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinys, o taip pat joje nurodytų duomenų, būtinų teisinei registracijai atliki, išsamumas, nekėlė abejonių. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus filialo, tiek centrinio registratoriaus sprendimai iš esmės grindžiami ta nuostata, jog 1995-07-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (nuorašas, patvirtintas notarės A. A.) yra pakeista (redaguota, taisyta) 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiškėja įgijo 86,43 kv. m ploto patalpas, esančias ( - ) ir šie pakeitimai nėra aptarti. Tačiau šios išvados nėra patvirtintos jokiais įrodymais, t. y. yra grindžiamos prielaidomis.

50Taip pat pripažintina, kad nėra teisiškai reikšmingi ir kiti atsakovo bei Lietuvos edukologijos universiteto nurodyti motyvai bei argumentai dėl minėtos sutarties turinio vertinimo, nes nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl to, kas yra patalpų savininkas, o nagrinėjimo dalyką apibrėžia skundo reikalavimas, ar Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises jos pateiktų dokumentų pagrindu.

51Skundžiamas Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimas yra grindžiamas Įstatymo 23 str. 2, 4 d., 29 str. 2, 7 p. nurodytais pagrindais. Tačiau, teismo vertinimu, notarės A. A. patvirtintos 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuoraše nėra jokių taisymų, prirašymų ar užbraukymų, t. y. aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad šis nuorašas neatitinka Įstatymo 23 str. 4 d. nustatytų reikalavimų. Atsakovo sprendime jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas ir Įstatymo 29 str. 7 d. nurodytas atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises pagrindas.

52Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus filialui pateiktas notarės A. A. patvirtintos 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas laikytinas Įstatymo 22 str. 7 p., 23 str. 2 d. nurodytu dokumentu, kurio pagrindu galėjo būti registruojamos nuosavybės teisės. Toks aptartos sutarties vertinimas iš esmės buvo pateiktas ir Vilniaus filialo 2011-10-18 sprendime Nr. RS-1933 (t. 1, b. l. 53–54), kuriame konstatuota, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į minėtoje sutartyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus – patalpas, esančias ( - ).

53Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tos atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens nurodytos aplinkybės, kad visos ( - ) pastate esančios 7 556,73 kv. m. ploto patalpos patikėjimo teise yra valdomos Lietuvos edukologijos universiteto ir ši valdymo teisė įregistruota dar 1992-10-17 Vyriausybės potvarkiu, sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingos, nes nepaneigia ankščiau padarytos teismo išvados, jog pareiškėjos pateiktos 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas, patvirtintas notarės A. A., atitinka Įstatymo 22 str. 7 p., 23 str. 2 d. nuostatas. Kaip minėta, nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymas yra juridinis faktas, keičianti turto nuosavybės teisių savininką.

54Kita vertus, teismui konstatavus, jog 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutartis (nuorašas, patvirtintas notarės A. A.) ir 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiškėja įgijo 86,43 kv. m ploto patalpas, esančias ( - ) yra dvi atskiros sutartys, o ginčo sutartis nekilnojamojo turto registre nėra registruota, nagrinėjamu atveju taikytina Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d., kurioje nustatyta, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

551995-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas (1 d.); šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

56Įvertinus tai, kad 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios nuorašą patvirtino notarė A. A., nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre per 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. nustatytą 3 metų laikotarpį, darytina išvada, kad ši sutartis yra negaliojanti, todėl jos pagrindu pareiškėjos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre negali būti registruojamos, vadovaujantis Įstatymo 29 str. 4 p.( dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios). Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-11 nutartis adm.b. Nr. A492-2185/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo2003-10-13 nutartis adm. b. Nr. Nr. 3K-3-865/2003 m. ir kt).

57Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendime ir Registrų centro 2012-03-16 sprendime, yra netinkamai nurodyti jų priėmimo pagrindai.

58Teismų praktikoje ne karą akcentuota, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, jog individualus administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, toks aktas paprastai yra naikintinas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog teismui konstatavus, kad viešojo administravimo sprendimas turėjo būti grindžiamas kitais pagrindais, pats sprendimas neturėtų būti naikinamas formaliai taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

592011-04-11 nutartis adm. b. Nr. A146-397/2011).

60Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nustatė, nors Vilniaus filialo 2012-01-18 ir Registrų centro 2012-03-16 sprendimai turi trūkumų, nes keistini šių sprendimų motyvai, taip pat nurodytinas kitas teisinis pagrindas, remiantis tuo, kad išdėstyta, pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti minėtus sprendimus negali būti tenkinami, todėl atmestini.

61Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo patalpas yra išvestinis reikalavimo panaikinti Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas negali būti naikinamas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

63Pareiškėjų G. A. ir A. A. (Stanislav A. A.) skundą atmesti.

64Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1)... 3. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Vilniaus filialui 2011-10-14... 4. Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.... 5. Teismui pateiktame atsiliepime Vilniaus filialas su skundu nesutiko ir prašė... 6. 1995-07-12 negyvenamųjų patalpų, pažymėtų 141, 143 ir 145 privatizavimo... 7. Teismui pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos... 8. Teismo protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą pareiškėju buvo... 9. Pažymi, jog pareiškėjams buvo žinoma, kad jie privatizavo ne tik butą, bet... 10. Teismui pateiktame atsiliepime Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu... 11. Pareiškėjo įtarimai dingus iš nekilnojamojo turto kadastro bylos... 12. Pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-14 nutartyje... 13. G. A. nuosavybės teisė jau įregistruota į 3-jų kambarių butą ( - ),... 14. Teismui pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos... 15. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento leidimas atsijungti... 16. Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir... 17. Teismo posėdžio metu atsakovo ir Lietuvos edukologijos universiteto atstovė... 18. Teismo posėdžio metu atsakovo ir Lietuvos edukologijos universiteto atstovai... 19. Skundas atmestinas.... 20. Nustatyta, kad G. A. 2011-10-04 Vilniaus filialui pateikė prašymą atlikti... 21. Vilniaus filialas 2011-10-18 sprendimu Nr RS-1933 atsisakė įregistruoti G. A.... 22. Registrų centras, išnagrinėjęs G. A. skundą, 2011-11-16 sprendimu Nr. 337... 23. G. A. 2012-01-13 pateikė Vilniaus filialui prašymą įregistruoti... 24. Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimu Nr. RS-120, vadovaujantis Nekilnojamojo... 25. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-03-16 sprendimu... 26. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti... 27. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus... 28. Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia,... 29. Vertinant pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad pagal... 30. Įstatymo 22 str. nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą... 31. Įstatymo 23 str. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į... 32. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti... 33. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 1995-07-12 tarp G. A. ir Vilniaus... 34. Bylos medžiaga liudija, kad G. A. siekia įregistruoti nuosavybės teises į... 35. Kaip minėta, pareiškėja Vilniaus filialui kartu su 2012-01-13 prašymu... 36. Nustatyta, kad kartu su 2012-01-13 prašymu pareiškėjos pateiktų dokumentų... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-21 nutartyje, be kita ko,... 38. Deklaracijoje nurodoma, kad yra užbaigti ( - ) esančio 146 buto (unikalus ( -... 39. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento... 40. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto... 41. Iš aptartų Reglamento nuostatų darytina išvada, kad padalinio įgaliotas... 42. Pažymėtina, kad 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (t.... 43. Vertinant pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad teisminėje... 44. Nr. 3K-3-116/2008; 2003-12-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.).... 45. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne... 46. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo... 47. Nr. 3K-3-364/2009 ir kt.). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė... 48. Nr. 3K-3-412/2009 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad... 49. Atsižvelgusi į minėtoje teisminėje praktikoje suformuotas teisės... 50. Taip pat pripažintina, kad nėra teisiškai reikšmingi ir kiti atsakovo bei... 51. Skundžiamas Vilniaus filialo 2012-01-18 sprendimas yra grindžiamas Įstatymo... 52. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus... 53. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tos atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo... 54. Kita vertus, teismui konstatavus, jog 1995-07-12 sudarytos pirkimo-pardavimo... 55. 1995-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m.... 56. Įvertinus tai, kad 1995-07-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis,... 57. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus filialo... 58. Teismų praktikoje ne karą akcentuota, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, jog... 59. 2011-04-11 nutartis adm. b. Nr. A146-397/2011).... 60. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nustatė, nors Vilniaus filialo... 61. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą įregistruoti... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Pareiškėjų G. A. ir A. A. (Stanislav A. A.) skundą atmesti.... 64. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...