Byla 2-1443-253/2011
Dėl neturtines žalos atlyginimo

1Klaipedos apygardos teismo teiseja Albina Pupeikiene, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei A. P., atsakoves VšI Respublikines Klaipedos ligonines atstovems R. B., advokatei Violetai Zabielienei, treciajam asmeniui N. K. ir jo atstovei advokatei Gražinai Maurucaitienei, treciojo asmens „BTA Insurance Company“ SE (UAB „BTA Draudimas“ teisiu ir pareigu peremejo) atstovui R. T., išnagrinejusi civiline byla, iškelta pagal ieškovo A. P. ieškini atsakovei VšI Respublikinei Klaipedos ligoninei, tretiesiems asmenims N. K., „BTA Insurance Company“ SE del neturtines žalos atlyginimo,

2n u s t a t e :

3ieškovas ieškiniu prašo iš atsakoves VšI Respublikines Klaipedos ligonines priteisti 105 000 Lt neturtines žalos, 5 procentu dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Nurode, kad 2009 m. lapkricio 5 d. buvo paguldytas i VšI Respublikines Klaipedos ligonines Pilvo ir endoskopines chirurgijos skyriu. Jam buvo nustatytas žarnyno auglys, kuri buvo butina pašalinti, taciau auglys nebuvo išplites. 2009 m. lapkricio 5 d. skyriaus vedejas buvo komandiruoteje, taciau prieš atliekant operacija reikejo atlikti tyrimus. Pirmadieni, kai gydytojas N. K. grižo i darba, t. y. lapkricio 9 d., turejo buti atlikta planine operacija. Per rytine vizitacija ieškovas buvo informuotas, kad operacija vyks 10 val. Lauke operacijos keleta valandu, del to patyre daug streso, taciau tik apie 13 valanda i palata iejes gydytojas N. K. informavo ji, kad operacija atidedama kitai dienai, nurodydamas, kad iš ryto vykusioje operacijoje buvo išnaudoti visi reikalingi irankiai ir be rytojaus negalima jo operuoti. Tuo tarpu jo dukra lauke koridoriuje ir mate, kaip kita moteri išveže i operacine. Gydytojas informavo ieškova, kad pagal atliktus tyrimus matyti, jog operuoti tikslinga darant pjuvi, kad butu galima geriau prieiti prie auglio. Pagal atliktus tyrimus matyti, kad auglys yra isitvirtines aukštai, ir gydytojas teige, kad bus suformuota prevencine, t. y. laikina, stoma. Be to, buvo informuotas, kad darant operacija laparoskopu blogiau matosi vieta, kurioje prisitvirtines auglys, todel butu tikslinga operacija atlikti darant pjuvi. Ieškovas sutiko, kad operacija butu atlikta pjuviu, o ne laparoskopu. Taciau kita diena po operacijos iš budejusiu slaugos darbuotoju sužinojo, kad jam išvesta stoma visam gyvenimui, o operacija atlikta laparoskopu. Mano, kad gydytojas pažeide CK 2.25 straipsnio 1 dalies, Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 8 straipsnio 2 dalies (teise rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas), 6 straipsnio 4 dalyje (teise i informacija) nuostatas, taike netinkama gydymo metoda, nes prieš operacija nepažymejo stomos vietos, suformavo nuolatine stoma, nors buvo galima suformuoti tik laikina stoma. Valstybine medicininio audito inspekcija 2011-02-14 rašte Nr.R-217(NR-138) teigia, kad pacientui A. P. galima buvo atlikti tiesiosios žarnos rezekcija su apsaugine laikina ileostoma. Todel VšI Respublikines Klaipedos ligonines gydytojas neatidžiai ir nerupestingai atliko profesine pareiga, o tai ir leme žalos ieškovui atsiradima. Del susidariusios situacijos ieškovas labai kremtasi, pablogejo jo gyvenimo kokybe, isitikines, kad gydytojas N. K. nepadare visko, ka galejo atlikti, nepanaudojo tinkamai medicinines žinias. Nesutikdamas su VšI Respublikines Klaipedos ligonines atliktu gydymu, 2010-08-24 ieškovas raštu kreipesi i VšI Respublikines Klaipedos ligonines vyriausiaji gydytoja, kuris 2010-09-20 raštu Nr. 1.29-1367 ji informavo, kad gydytojo pasirinktas bei taikytas gydymo budas atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotas šiai ligai budingas diagnostikos ir gydymo metodikas, nebuvo nustatytos gydymo padarytos klaidos, aplaidumo požymiu. Nesutikdamas su ligonines atsakymu mano, kad vadovaujantis LR Viešojo administravimo istatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, o taikomos poveikio priemones turi buti motyvuotos, to nera nurodytame atsakyme. Ieškovui pateiktas 2010-09-16 Vidaus audito protokolas, kuris, ieškovo manymu, yra neobjektyvus, nes administracineje proceduroje dalyvavo Pilvo ir endoskopines chirurgijos skyriaus vyriausiasis ordinatorius V. D., kuris yra gydytojo N. K. vadovas. Kadangi gydytojas nepakankamai atidžiai ir rupestingai atliko profesine pareiga, tai leme žalos sveikatai atsiradima. Mano, kad yra visos salygos atsirasti civilinei atsakomybei.

4Ieškovas ir jo atstove teismo posedžio metu praše ieškini tenkinti. Papildomai paaiškino, kad del išvestos nuolatines stomos ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo.

5Atsakove VšI Respublikine ligonine atsiliepime (b. l. 31–37) su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad

61) nesutinka, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie planuojama operacija, nes vadovaujantis Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 6 straipsnio 4 dalyje, CK 6.727 straipsnio 1 dalyje itvirtinta paciento teise gauti informacija, ieškovui ir jo artimiesiems buvo išsamiai paaiškinta apie numatoma taikytina gydymo taktika ir stomos suformavima visam gyvenimui. Su ieškovu buvo aptartas alternatyvus gydymo variantas: suformuojant intrasfinkterine anatomoze. Taciau šiuo atveju esant blogam sfinterio tonusui yra dažni išmatu nelaikymo atvejai, blogeja gyvenimo kokybe, dideja vežio recidyvo pavojus. Ieškovui buvo pasiulyta pasikonsultuoti su kitu gydymo istaigu specialistais, taciau jis to atsisake ir sutiko su VšI Respublikines Klaipedos ligonines siuloma gydymo taktika. Pacientui buvo pasiulyta atlikti operacija laparaskopiniu metodu, kartu ligoni informuojant, jei laparoskopines operacijos metu iškils techniniu sunkumu, operacija bus konvertuota i laporatomine. Šia aplinkybe patvirtina ir ieškovo raštas, rašytas atsakoves vyr. gydytojui, bei sutikimas del operacijos atlikimo, del nejautros atlikimo, del siulomo gydymo, del tyrimo atlikimo, del konfidencialios informacijos paskelbimo. Mano, kad ieškovo teise i informacija buvo užtikrinta;

72) mano, kad ieškinyje nurodyti argumentai del ligonines atsakymo neatitikimo teises aktuose nustatytu reikalavimu yra nepagristi, nes VšI Respublikines Klaipedos ligonine yra viešoji asmens sveikatos priežiuros istaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR CK, LR sveikatos sistemos istatymu, LR sveikatos draudimo istatymu, LR viešuju istaigu istatymu, LR sveikatos priežiuros istaigu istatymu, LR pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymu ir lydimaisiais istatymu igyvendinamaisiais aktais. Pagal LR viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio nuostatas asmens sveikatos priežiuros istaigos nevykdo viešojo administravimo veiklos, joms nera suteiktos viešojo administravimo teises ir viešojo administravimo igaliojimai;

83) ieškinys grindžiamas gydytojo N. K. aplaidumu ir netinkamo gydymo metodo taikymu, todel ieškovas privalo irodyti visas deliktines atsakomybes salygas. Atsakove mano, kad ji, teikdama sveikatos priežiuros paslaugas, vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka parengtomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Nesant šalies mastu parengtu ir patvirtintu diagnostikos ir gydymo metodiku, istaiga pasirenka diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie yra svarbus istaigoje teikiamu asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybei užtikrinti. Ligonineje suaugusiuju chirurgijos paslaugos teikiamos pagal 2007-06-13 LR SAM isakymu Nr. V-88, 2007-07-02 isakymu Nr. V-553, 2008-12-09 isakymu Nr. V-1229 nustatytus ir patvirtintus bendruosius bei specialiuosius chirurgijos stacionariniu paslaugu teikimo reikalavimus bei 2007-12-20 vyriausiojo gydytojo isakymu patvirtintos kokybes vadybos sistemos proceduros „Tiesiosios žarnos vežio chirurginis gydymas“ nuostatomis. Gydymo istaiga ieškovui taike gydyma, kuris atitiko nustatytas metodikas. Nurodo, jog ieškovas nepagristai akcentuoja tik fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo rezultatus, nes kiti tyrimai parode skirtinga vežio atstuma nuo išanges, t. y. 4 cm, kas buvo patvirtinta galutineje patologo histologo išvadoje. Todel atsakovas negali sutikti su ieškovo teiginiu, kad galima buvo atlikti tiesiosios žarnos rezekcija su apsaugine laikina ileostoma ir kad gydytojas N. K. neprofesionaliai atliko savo pareigas pasirinkdamas netinkama gydymo metodika. Tokia ieškovo pozicija paneigia ir prof. Ž. S. atsakymai LR SAM Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Kad ieškovui paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, patvirtina ir 2011-01-20 SAM Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 56-5. Tokia pat išvada padaryta ir valstybinio medicininio audito inspekcijos prie SAM išvadose. Šiose išvadose pateikta specialisto, vertinusio ieškovo klinikini atveji, išvada, atsakoves nuomone, turi buti vertinama kritiškai, kadangi konsultanto išvados remiasi tiketinomis prielaidomis. Pažymi, kad gydytojas negali padaryti daugiau, negu objektyviai leidžia medicinos mokslo galimybes ir ligonio bukle, todel nustacius, kad gydytojas savo darba atliko rupestingai ir atidžiai, bet ligonis nepasveiko, civiline atsakomybe negali buti taikoma.

9Teismo posedžio metu atsakoves atstoves praše ieškini atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

10Treciasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, kuris yra AAS „BTA“ visu teisiu ir pareigu peremejas, atsiliepime (b. l. 78–80) ieškini praše atmesti, nes nera butinu civilines atsakomybes salygu. SAM Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados paneigia kaltes prezumpcija. Irodymu, paneigianciu Komisijos išvadas, ieškovas nera pateikes. Mano, kad Valstybinio medicinos audito išvados gali pasitarnauti tik sveikatos paslaugu kokybes gerinimui, bet ne civilines atsakomybes kaip turtines prievoles konstatavimui. Ieškovas nepateike konkreciu argumentu bei irodymu, kokiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos gydytojo profesines etikos taisykles bei neužtikrintas gydytojo atidumas, demesingumas, rupestingumas ir nustatyta kvalifikacijos stoka. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesines atsakomybes salyga, nera preziumuojamas, jis turi buti ne paneigiamas, o irodomas.

11Treciojo asmens atstovas teismo posedžio metu praše ieškini atmesti.

12Treciasis asmuo N. K. atsiliepime (b. l. 122–126) ieškini praše atmesti. Nurode, kad ieškova jis konsultavo 2009 metu spalio menesi. Susipažines su histologinio tyrimo rezultatais ir apžiurejes ieškova, jis suprato, kad ieškovui yra žarnyno vežys ir jam butina operacija. Ligoniui buvo paaiškinta, kokios esant tokiai diagnozei gali buti atliekamos operacijos, t. y. tiesiosios žarnos ekstirpacija, suformuojant pastovia stoma visam gyvenimui, arba suformuoti intrasfinkterine anastomoze. Ieškovui buvo paaiškinta abieju operaciju atlikimo technika ir perspektyvos, t. y. atlikus tiesiosios žarnos ekstirpacija, kai suformuojama pastovi stoma, siekiama išvengti ligos recidyvo, o atlikus intrasfinkterine anastomoze su laikina stoma yra didele gresme, kad bus blogas sfinkterio tonusas, kuris pasireiškia išmatu nelaikymu ir tai salygos bloga gyvenimo kokybe bei nera garantijos, kad bus išvengta greito ligos recidyvo. Esant išmatu nelaikymui arba pasikartojus susirgimui, reikes daryti pakartotine operacija, kurios metu vis tiek reikes suformuoti pastovia stoma. Taip pat ligoniui buvo paaiškinta, kad pirmoji operacija gali buti atliekama dviem budais, t. y. laparoskopiniu budu arba laparotominiu budu, t. y. darant išilgini pjuvi. Laparoskopinis budas, nors yra technologiškai sudetingesnis, taciau yra saugesnis, nes mažesnis infekcijos pavojus, mažesne išvaržu tikimybe, mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnis sveikimo laikotarpis. Ieškovas nusprende, kad jam bus atliekama tiesiosios žarnos ekstirpacija suformuojant pastovia stoma ir jam priimtinesnis laparoskopinis operacijos atlikimo budas. Planine operacija buvo paskirta 2009 metu lapkricio 9 diena. Taip pat jam buvo pasiulyta iki operacijos dar pasikonsultuoti su kitu Lietuvos universitetiniu gydymo istaigu gydytojais. Mano, jog operacija jis atliko nepažeisdamas VšI Klaipedos apskrities ligonines vyr. gydytojo 2004 m. liepos 5 d. isakymu Nr. 99 patvirtintos „Pareigu instrukcija“, 2007-12-20 Darbo instrukcijos nuostatu. Nesutinka, kad ieškovui turejo buti suformuota intrasfinkterine anastomoze, nes keturiu tyrimu duomenys parode, kad tumoras yra 4 cm nuo išeinamosios angos: rektoromanoskopijos metu – 2 cm virš dantytosios linijos (2 cm plius 2 cm sfinkterio bus 4 cm); digitalinio tyrimo metu – 2 cm virš dantytosios linijos (2 cm plius 2 cm sfinkterio bus 4 cm); intraoperaciniai radiniai – 2 cm virš dantytosios linijos (2 cm plius 2 cm sfinkterio bus 4 cm). Galutinio patologo-histologinio tyrimo duomenimis: pašalintas 22 cm storžarnes fragmentas, 6 cm nuo apatinio rezekcinio krašto (t. y. 2 cm virš dantytosios linijos plius 2 cm sfinkterio plius 2 cm ekscizuotos odos šalia išeinamosios angos lygu 6 cm) yra 4x3 cm išopejimas. Tai irodo, kad tumoras buvo 4 cm nuo išeinamosios angos.

13Atkreipia demesi, kad E. S., kuris teike išvada, jog A. P. galima buvo suformuoti laikina stoma, turejo atsisakyti pateikti išvada Valstybiniam medicininiam auditui, nes prieš šios išvados pateikima jau buvo konsultaves A. P., todel E. S. išvada negali buti vertinama kaip nešališka ir objektyvi. Šis gydytojas nera ivaldes laparoskopiniu operaciju metodikos, ju nemoka atlikti, jis nera net Lietuvos koloproktologu mokslines draugijos narys. Be to, minetas gydytojas neturi pedagoginio laipsnio, del ko butu galima spresti apie jo turimas mokslines žinias šioje srityje, tyrimu analizes ar kt. Jis atlieka analogiškas pareigas kaip ir jis, t. y. dirba Chirurginio skyriaus vedeju. Šio gydytojo išvados nepagristuma patvirtina LSMU MA Chirurgijos klinikos profesorius, LSMU Kauno kliniku Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovas, Lietuvos koloproktologu mokslines draugijos narys Ž. S., kuris savo išvadoje, pateiktoje Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nurode, kad operacinio gydymo taktika buvo pasirinkta prieš operacija atliktais tyrimais: digitaliniu tiesiosios žarnos tyrimu, rektoromanoskopija, pilvo ir dubens organu ultragarsu bei kompiuterine tomografija. Naviko apatinio krašto riba ivertinta padarius pirmus du tyrimus, ju paklaida yra labai nežymi, ypac atliekant rektoromanoskopija. Profesorius nurode, kad „tiksliausiai žemu tiesiosios žarnos naviku ribas galima nustatyti atliekant endorektalini ultragarsini tyrima“. Taciau tokio tyrimo A. P. nebuvo galima atlikti, nes Respublikine Klaipedos ligonine tokio aparato neturejo, o pagal jau mineta Tiesiosios žarnos vežio chirurginio gydymo darbo instrukcijos 5 str. diagnoze gali buti nustatoma: „dubens KT arba BMR tyrimu“. A. P. buvo atlikta kompiuterine tomografija.

14Nesutinka, kad jis netinkamai atliko pareigas. Ieškovas, vadovaudamasis E. S. nuomone, nurodo, kad tokios operacijos laparoskopu neatliekamos. Tai, kad tokiu budu minetu operaciju neatlieka E. S., jam žinoma, taciau kitu gydymo istaigu chirurgai tokias operacijas laparoskopiniu budu daro, nediskutuojant jau apie tokio operacinio metodo taikyma kitose šalyse. Atlikdamas Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai tyrima del pasirinkto operacinio gydymo budo ir taktikos, Ž. S. nurode, kad esminiu pastabu del sveikatos priežiuros paslaugu tinkamumo bei kokybes neturi ir „remiantis pateiktais dokumentais bei prieš tai išdestytais atsakymais duomenu apie pacientui A. P. padaryta žala sveikatai nerandu“.

15Tai, kad A. P. pagristai buvo atlikta operacija laparoskopiniu budu, patvirtina ir tai, kad jokiu komplikaciju pooperaciniu laikotarpiu nebuvo, gijimas buvo sklandus. Ieškovas taip pat ieškinyje nenurode, kad toks operacijos atlikimo budas jam butu sukeles kokias nors neigiamas pasekmes. Jis tik yra isitikines, kad jeigu butu atlikta operacija pjuviu, jam nebutu reikeje išvesti stomos visam gyvenimui. Taciau tiesiosios žarnos ekstirpacija suformuojant pastovia stoma nuleme ne operacijos atlikimo budas, o nustatyta tumoro vieta. Kad jis tinkamai atliko savo pareigas, irodo ir LR sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-01-20 sprendimas, kuriame nurodyta, kad asmens sveikatos priežiuros paslaugos VšI Respublikineje Klaipedos ligonineje A. P. buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, žalos jo sveikatai nepadaryta. Tarp jo atliktos A. P. operacijos ir jo nepasitenkinimo gyvenimo kokybe nera jokio priežastinio ryšio, nes jo gyvenimo kokybe leme jo susirgimas – žemas tiesiosios žarnos vežys. Mano, kad prašoma priteisti žalos suma yra nepagristai didele.

16Teismo posedžio metu treciasis asmuo ir jo atstove praše ieškini atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

17Ieškinys atmestinas.

18Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo (toliau – PTŽSAI) 3 str. 2 d. numatyta, kad pacientams turi buti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiura. Padarius žala, gydytojui taikoma deliktine civiline atsakomybe (CK 6.283, 6.284 str.). Vertinant CPK 178 str. itvirtinta irodinejimo pareiga, ieškovas, pareikšdamas ieškini medicinos istaigai del jos darbuotoju atliktu netinkamu veiksmu, turi irodyti pareigos teikti kvalifikuota ir rupestinga pagalba pažeidima (CK 6.246 str.), žalos fakta (CK 6.249, 6.250 str.) ir priežastini ryši tarp gydytojo nerupestingumo ir padarytos žalos (CK 6.247 str.). Žala padariusio asmens kalte preziumuojama, todel ieškovui nekyla pareiga jos irodineti (CK 6.248 str. 1 d.).

19Deliktineje civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytu žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šia pareiga pažeidžia arba kuris pagal istatyma yra atsakingas už žala padariusio asmens veiksmus (netiesiogine civiline atsakomybe), kyla prievole atlyginti padaryta žala (2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

20Nagrinejamu atveju ieškovas jam padaryta žala sieja su tuo, kad operacija buvo atlikta ne paskirta diena, be jo sutikimo buvo pakeistas operacijos budas – buvo atlikta laparoskopine operacija vietoje žadeto operavimo atviru pjuviu, buvo suformuota nuolatine stoma, o ne laikina, del to pablogejo jo gyvenimo kokybe, sumažejo darbingumas.

21Del ieškinio senaties.

22Ieškovas reiškia ieškini del žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos priežiuros paslaugas, atlyginimo. Tokia teise ieškovui ir šios žalos atlyginimo tvarka yra numatyta PTŽSAI.

23Atsakove ir tretieji asmenys nurode, jog ieškovas praleido 30 dienu termina kreiptis i teisma su ieškiniu, gincijant Pacientu teisiu ir žalos nustatymo komisijos sprendima, todel prašo taikyti CK 1.125 str. 2 d. nuostatas.

24Gincyti Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendima galima per 30 dienu nuo sprendimo priemimo, o sprendimo priemime nedalyvave asmenys – per 30 dienu nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendima (CK 1.125 str. 8 d., Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 24 str. 8 d.). Ieškovas, prieš pateikdamas ieškini teismui, pasinaudojo PTŽSAI nustatyta ikiteismine ginco sprendimo tvarka ir kreipesi del jam padarytos žalos nustatymo i Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Taciau komisija, išnagrinejusi ieškovo pareiškima, 2011-01-20 sprendimu Nr. 56-5 netenkino ieškovo prašymo del žalos atlyginimo (b. l. 39–40). Priimant ši sprendima dalyvavo tiek ieškovas, tiek jo atstove – kvalifikuota teisininke. Todel ieškovas ši komisijos sprendima galejo apskusti per 30 dienu, t. y. iki vasario 20 d. Ieškovas su ieškiniu i teisma kreipesi 2011-02-23, t. y. praleides istatymo nustatyta termina. Ieškovas nepraše praleisto termino atnaujinti, nenurode jokiu šio termino praleidimo priežasciu, o atsakove ir tretieji asmenys prašo taikyti ieškinio senati, todel ieškinys atmestinas kaip pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.126 str. 2 d.).

25Nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro savarankiška pagrinda atmesti ieškini (CK 1.131 str. 1 d.), taciau teismas pasisako ir del ieškinio esmes.

26Sveikatos priežiuros istaigos darbuotoju – gydytoju atsakomybe pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rupestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei iprastos civilines atsakomybes atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmu neteisetuma gali lemti bet koks neatidumas, nerupestingumas, nedemesingumas, nepakankamas profesines pareigos atlikimas, profesines etikos taisykliu pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilineje Nr. 3K-3-77/2010). Pacienta ir gydytoja (sveikatos priežiuros istaiga) sieja prievole, kurios turini sudaro ne pareiga pasiekti tam tikra rezultata, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiuros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalu atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteike medicinos paslaugas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas i konkrecios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esancius ir surinktus irodymus.

27CPK 12 straipsnis reglamentuoja rungimosi principa, o CPK 176, 178, 179 straipsniai – irodinejima civiliniame procese.

28Ieškovas atsakoves neteisetus veiksmus grindžia vieninteliu rašytiniu irodymu, t. y. valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI) asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes kontroles ataskaita (b. l. 24–27) ir jos pagrindu pasirašytu 2011-02-14 Asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes kontroles sprendimu Nr. 4A-16 (NR-138), kuriame konstatuota, kad ligonio A. P. ligos istorijoje nera paciento pasirašyto 2009-11-06 Sutikimo del operacijos atlikimo priedo „rašytinio paaiškinimo“, tuo gydytoja M. S. pažeide istaigos vyriausiojo gydytojo 2008-03-27 isakymo Nr. 65 „Del ligos istorijos pildymo“ 3p., jog už istoriju ir ju priedu galutini sutvarkyma, pildymo teisinguma, savalaikiškuma, tvarkinguma tiesiogiai atsako gydantis gydytojas. Kitu pažeidimu, nesusijusiu su pacientui A. P. teiktomis asmens sveikatos priežiuros paslaugomis, nenustatyta ir VšI Respublikinei Klaipedos ligoninei Inspekcijos teikiamu rekomendaciju asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybei gerinti nenumatyta.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-01 sprendime administracineje byloje Nr. A756-120/2010 nurode, kad VMAI priimtas sprendimas yra laikomas rekomendacinio pobudžio. Teismas minetoje nutartyje nurode, kad nepriklausomai nuo Valstybines medicininio audito inspekcijos išvadu, pacientas turi teise kreiptis del žalos atlyginimo pagal Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo nuostatas ir, pareikšdamas ieškini medicinos istaigai del jos darbuotoju atliktu netinkamu veiksmu, turi irodyti pareigos teikti kvalifikuota ir rupestinga pagalba pažeidima, žalos fakta ir priežastini ryši tarp asmens sveikatos priežiuros paslaugas teikusio medicinos darbuotojo nerupestingumo ir padarytos žalos pagal CPK 178 straipsnyje itvirtinta irodinejimo pareiga. Todel ieškovo nurodomi VMAI ataskaita ir sprendimas nera tinkami irodymai, pagrindžiantys atsakoves neteisetus veiksmus.

30Teismas pažymi, kad del sveikatos priežiuros paslaugu tinkamumo bei kokybes nustatymo reikalingos specialios žinios. Specialios žinios panaudojamos ekspertams atliekant teismo paskirta deontologine ekspertize. Taciau ieškovas nepageidavo, kad butu atlikta deontologine ekspertize, todel teismas, remdamasis šaliu parodymais ir byloje esanciais rašytiniais irodymais konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiuros paslaugos.

31Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio menesi ieškovas buvo atvykes pas treciaji asmeni gydytoja N. K. konsultacijai, kurios metu buvo suderintas onkologines operacijos laikas, t. y. 2009 m. lapkricio 9 d. 2009 m. lapkricio 5 d. ieškovas buvo paguldytas i VšI Respublikines Klaipedos ligonines Pilvo ir endoskopines chirurgijos skyriu. Lapkricio 5 d. ir 6 dienomis jam buvo atliekami ivairus tyrimai, taciau gydytojo N. K. tomis dienomis darbe nebuvo. Jis skyriuje pasirode lapkricio 9 d., taciau ieškovas buvo išoperuotas tik lapkricio 10 d. Operacija buvo atlikta laparoskopu, suformuojant nuolatine stoma.

32Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui operacijos atlikimui pasirinkus VšI Respublikine Klaipedos ligonine, operuojanti chirurga – gydytoja N. K., stacionarizavimo diena (2009-11-05) ligos istorijoje gydanti gydytoja M. S. nurode: tumoras – 9-atame cm, digitalis – nuo 2 cm aukšciau dantytosios linijos; siekiant ivertinti proceso išplitima ir patikslinti tumoro lokalizacija nutarta atlikti pilvo ir mažojo dubens KT, rektoskopija, kardioechoskopija, plauciu rentgena. 2009-11-06 gydytoju konsiliumas, ivertines tai, kad tumoras yra paslankus, prasideda 2 cm virš dantytosios linijos, tesiasi 4–6 cm ilgyje, yra blogas sfinkterio tonusas, intrasfinkterine tiesiosios žarnos rezekcija su intrasfinkterine anastomoze ir prevencine ilestoma netaikytina del galimo pooperacinio išmatu nelaikymo ir galimo operacijos neradikalumo. Nutarta atlikti laparoskopini tiesiosios žarnos ekstirpacijos operacija. Ieškovas 2009-11-05 pasiraše sutikimus del siulomo gydymo, tyrimo atlikimo, konfidencialios informacijos paskelbimo, o 2009-11-06 pasiraše sutikimus del operacijos atlikimo laparoskopiniu budu ir del nejautros atlikimo. Ieškinyje ir teismo posedžio metu ieškovas ir jo atstove, kuri pastaraji lydejo visu vizitu pas gydytojus metu, tvirtino, kad gydytojas N. K. prieš operacija aiškino, jog operacija tikslinga daryti ne laparoskopu, bet darant pjuvi, nes tokiu budu galima geriau prieiti prie auglio ir suformuoti laikina stoma. Taciau šie ieškovo argumentai paneigtini paties ieškovo 2010-08-24 raštu, adresuotu atsakoves vadovui (t. 1, b. l. 13) bei gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 9/11602 (t. 2, b. l. 11-56) esanciais irašais. Tiek ieškovas, tiek jo atstove yra išsilavine asmenys, dirbantys vadovaujanti darba, žinoje ligos diagnoze ne viena diena iki operacijos, domejesi visais prieinamais budais apie ieškovo liga, turejo suvokti gydytoju suteikta informacija, ir prieš pasirašant sutikimus, ieškovas turejo galimybe prieštarauti pasiulytam gydymo metodui, pasirinkti kitoki gydyma, bet kuriuo metu nutraukti gydyma ar ji atideti, kreiptis i kita gydytoja ar kita gydymo istaiga. Ieškovas nepateike irodymu, jog gydytojas butu draudes ar kitaip ribojes jo teise sužinoti kito specialisto nuomone. Todel, teismo nuomone, nepagristas yra ieškovo teiginys, kad atsakove nedejo maksimaliu pastangu, kad pacientui butu suteiktos tinkamos sveikatos priežiuros paslaugos. Nors ieškovas savo argumentus del galimo laikinos stomos suformavimo grindžia medicinos specialisto konsultanto E. S. išvada (t. 1, b. l. 51), taciau šios išvados 3 punkte padaryta išvada, kad ieškovui galejo buti atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su apsaugine laikinaja ileostoma, paremta tik tiketinumu, ir 2009-10-09 fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimu, kurio metu buvo nustatyta tumoro vieta – 9–13 cm gylyje (t. 1, b. l. 11), taciau kiti tyrimai – rektoromanoskopija (t. 2, b. l. 14), digitalinis tyrimas (t. 2, b. l. 14), intraoperaciniai radiniai (t. 2, b. l. 24), patologo –histologinio tyrimo duomenys (t. 2, b. l. 45) parode, kad tumoras yra 4 cm nuo išeinamosios angos. LSMU MA Chirurgijos klinikos profesorius Ž. S., teikdamas savo išvada, konstatavo, kad esant tiesiosios žarnos vežio lokalizacijai (apie 2 cm virš dantytosios linijos), kai nustatytas lokaliai neišplites bei patvirtinta morfologine liaukinio naviko kilme, atliekama tiesiosios žarnos ekstirpacija, kai pašalinama visa tiesioji žarna, analinis kanalas bei ji gaubiantys išanges sutraukiamieji raumenys. Todel atsakoves mediku pasirinkta operacija atitiko atsakoves 2007-12-20 patvirtintu kokybes vadybos sistemos proceduros „Tiesiosios žarnos vežio chirurginis gydymas“ 6 p. nuostatas (t. 1, b. l. 41–44) ir toks gydytoju elgesys negali buti vertinamas kaip rupestingumo bei demesingumo pacientui stoka.

33Ivertinus tai, kas išdestyta, konstatuotina, kad nuolatines stomos suformavima leme ne pasirinktas operacijos budas (laparoskopu), taciau auglio vieta. Ieškovui VšI Respublikineje Klaipedos ligonineje pritaikytas gydymas buvo efektyvus, kadangi pooperacinis periodas praejo sklandžiai. Tai konstatavo ir Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendimu (t. 1, b. l. 39-40).

34Pateikti i byla irodymai patvirtina, kad esama ieškovo sveikatos bukle yra ieškovo susirgimo pasekme, o ne medicinos darbuotoju netinkamo gydymo išdava. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad pagal teises doktrina ir teismu praktika priežastinio ryšio nustatymo civilineje byloje procesa salygiškai galima padalyti i du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisetu veiksmu, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai butu atsirade, jeigu nebutu buve neteiseto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nera pernelyg nutole nuo neteiseto veiksmo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-03-30 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-206/2005.)

35Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesines atsakomybes salyga, nera preziumuojamas, jis turi buti ne paneigiamas, o irodomas, ji turi irodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Ieškovas nepateike i byla konkreciu irodymu, kad yra priežastinis ryšys tarp jo sveikatos bukles ir medicinos darbuotoju kaltes, nors tai yra ieškovo pareiga.

36Gydymo istaigos pareiga atlyginti pacientui turima žala atsiranda tik esant bendroms deliktines žalos atlyginimo salygoms, t. y. tik esant priežastiniam ryšiui tarp gydymo istaigos darbuotoju veiksmu ir pacientui žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kai konstatuojama darbuotoju kalte del atsiradusios pacientui žalos (CK 6.248 str.). Ginco teisiniu santykiu atsiradimo metu galiojusios Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo redakcijos 14 straipsnyje buvo nustatyta, kad laikoma, jog yra sveikatos priežiuros istaigos ir jos darbuotoju kalte, jei teikiant sveikatos priežiuros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiuros paslaugu teikima reglamentuojantys teises aktu reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukele paciento sveikatos pablogejima ar mirti. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiuros istaigos ir jos darbuotoju kalte, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogejima ar mirti sukele sveikatos priežiuros paslaugas teikianciu asmenu tycia arba šie asmenys nebuvo tiek rupestingi ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina.

37Ieškovas pripažista, kad jis sirgo onkologine liga, ir tai patvirtina, jog ieškovo sveikatos bukle buvo pažeista. Ieškovas del šios priežasties kreipesi i VšI Respublikine Klaipedos ligonine su prašymu suteikti jam medicinine pagalba ir šia pagalba ligonines medicinos darbuotojai suteike. Kad atlikdami ieškovui mineta operacija ligonines medicinos darbuotojai butu netinkamai suteike ieškovui sveikatos priežiuros paslaugas, del ko butu sužalota ieškovo sveikata, irodymu byloje nera. Ligonineje atliktos operacijos išdavoje buvo pašalinta ligos pažeista tiesiosios žarnos dalis ir kartu ieškovas buvo iš dalies pagydytas nuo mineto susirgimo. Aplinkybe, kad buvo suformuota nuolatine, bet ne laikina stoma, remiantis bylos duomenimis itakos ieškovo sveikatai neturejo ir negalejo tureti. Del nurodytu aplinkybiu nera teisinio pagrindo priteisti iš atsakoves ieškovui žalos atlyginimo (CK 6.283 str.).

38Ieškovo susirgimas onkologine liga, šios ligos gydymas, operacijos perkelimas i kita diena neišvengiamai turi nepalanku poveiki ieškovo savijautai, sukelia jam neigiamas emocijas ir išgyvenimus, taciau pagal CK 6.283 straipsni atsakove privaletu atlyginti žala, atsiradusia ieškovo sveikatos sužalojimo del netinkamo sveikatos priežiuros atveju. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad atsakoves medicinos darbuotojai dejo visas pastangas pagydyti ieškova ir del to ligos pasekmes buvo pašalintos. Tai, kad po operacijos, kai buvo išvesta nuolatine stoma, ieškovas jaucia tam tikrus nepatogumus, yra neišvengiama tokios operacijos išdava, taciau tai nelaikytina kaip netinkamai suteiktu sveikatos priežiuros paslaugu pasekme. Teismas taip pat nenustate priežastinio ryšio tarp atliktos operacijos ir ieškovo darbo sutarties nutraukimo šaliu susitarimu praejus daugiau negu 1 metams po operacijos.

39Ieškovas teismo posedžio metu nurode, kad neturtine žala jam sukele ir tai, kad 2009 m. lapkricio 5 ir 6 dienomis gydytojui N. K. esant mokslineje konferencijoje, jo ligos istorijoje yra atgaline data padaryti šio gydytojo irašai. Šie argumentai atmestini, nes byloje nustatyta, kad prieš stacionarizuojant ieškova planine tvarka operaciniam gydymui, ji apžiurejo ir konsultavo gydytojas N. K., todel ištyrimo ir gydymo taktika buvo aptarta su skyriaus gydanciu gydytoju M. S. prieš išvykstant šiam gydytojui i konferencija. 2009-11-06 konsiliumo išvados yra identiškos numatytam gydymo planui, todel 2009-11-09 gydytojui – skyriaus vedejui N. K. grižus iš konferencijos, jis tai patvirtino savo parašu, nes tai neprieštaravo 2008-03-27 atsakoves vyr. gydytojo isakymo Nr. 65 „Del ligos istoriju pildymo“ 2.3 p. nuostatoms (t. 1, b. l. 137-140).

40Atmestini kaip teisiškai šioje byloje nereikšmingi ieškovo argumentai del Viešojo administravimo istatymo 8 str. taikymo, kadangi atsakove nevykdo viešojo administravimo veiklos.

41Del nurodytu aplinkybiu ir argumentu teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagristas ir atmestinas.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys). Netenkinus ieškovo ieškinio atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinejimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakove turejo 3 116 Lt advokato pagalbos išlaidu (t. 1, b. l. 163–168, t. 2, b. l. 3–4), jos neviršija dydžiu, nustatytu rekomendacijose, todel ši suma atsakovei priteistina iš ieškovo. Iš ieškovo taip pat priteistina valstybei 59,85 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

44ieškovo A. P. ieškini atmesti.

45Priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei VšI Respublikinei Klaipedos ligoninei 3 116 Lt advokato pagalbos išlaidu.

46Priteisti iš ieškovo A. P. valstybei 59,85 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

47Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos apygardos teismo teiseja Albina Pupeikiene, sekretoriaujant Rimai... 2. n u s t a t e :... 3. ieškovas ieškiniu prašo iš atsakoves VšI Respublikines Klaipedos ligonines... 4. Ieškovas ir jo atstove teismo posedžio metu praše ieškini tenkinti.... 5. Atsakove VšI Respublikine ligonine atsiliepime (b. l. 31–37) su ieškiniu... 6. 1) nesutinka, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie planuojama... 7. 2) mano, kad ieškinyje nurodyti argumentai del ligonines atsakymo neatitikimo... 8. 3) ieškinys grindžiamas gydytojo N. K. aplaidumu ir... 9. Teismo posedžio metu atsakoves atstoves praše ieškini atmesti atsiliepime... 10. Treciasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, kuris yra AAS „BTA“ visu... 11. Treciojo asmens atstovas teismo posedžio metu praše ieškini atmesti.... 12. Treciasis asmuo N. K. atsiliepime (b. l. 122–126)... 13. Atkreipia demesi, kad E. S., kuris teike išvada, jog 14. Nesutinka, kad jis netinkamai atliko pareigas. Ieškovas, vadovaudamasis 15. Tai, kad A. P. pagristai buvo atlikta operacija... 16. Teismo posedžio metu treciasis asmuo ir jo atstove praše ieškini atmesti... 17. Ieškinys atmestinas.... 18. Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 19. Deliktineje civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kiekvienas asmuo... 20. Nagrinejamu atveju ieškovas jam padaryta žala sieja su tuo, kad operacija... 21. Del ieškinio senaties.... 22. Ieškovas reiškia ieškini del žalos, padarytos pacientams teikiant sveikatos... 23. Atsakove ir tretieji asmenys nurode, jog ieškovas praleido 30 dienu termina... 24. Gincyti Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendima... 25. Nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro... 26. Sveikatos priežiuros istaigos darbuotoju – gydytoju atsakomybe pasižymi... 27. CPK 12 straipsnis reglamentuoja rungimosi principa, o CPK 176, 178, 179... 28. Ieškovas atsakoves neteisetus veiksmus grindžia vieninteliu rašytiniu... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-01 sprendime... 30. Teismas pažymi, kad del sveikatos priežiuros paslaugu tinkamumo bei kokybes... 31. Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio menesi ieškovas buvo atvykes pas treciaji... 32. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui operacijos atlikimui pasirinkus VšI... 33. Ivertinus tai, kas išdestyta, konstatuotina, kad nuolatines stomos suformavima... 34. Pateikti i byla irodymai patvirtina, kad esama ieškovo sveikatos bukle yra... 35. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesines atsakomybes salyga, nera... 36. Gydymo istaigos pareiga atlyginti pacientui turima žala atsiranda tik esant... 37. Ieškovas pripažista, kad jis sirgo onkologine liga, ir tai patvirtina, jog... 38. Ieškovo susirgimas onkologine liga, šios ligos gydymas, operacijos perkelimas... 39. Ieškovas teismo posedžio metu nurode, kad neturtine žala jam sukele ir tai,... 40. Atmestini kaip teisiškai šioje byloje nereikšmingi ieškovo argumentai del... 41. Del nurodytu aplinkybiu ir argumentu teismas konstatuoja, kad ieškinys yra... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270... 44. ieškovo A. P. ieškini atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei VšI Respublikinei... 46. Priteisti iš ieškovo A. P. valstybei 59,85 Lt išlaidu,... 47. Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos...