Byla 2-189-860/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant V.Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovui B. S., atsakovo atstovui A. I.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui R. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

4Ieškovas B. S. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 090,33 Lt turtinei ir 10 900 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 7 - 8).

5Ieškinyje nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. 2009-01-30 priėmė, kaip ieškovas teigia, neteisėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-159-611/2010 paskirti rašto ekspertizę, kad nustatyti jo parašo tikrumą ant pašto siuntos įteikimo pranešimo ir atiduotų pašto siuntų sąrašo. Ieškovas teigia, kad jis neprašė atlikti rašto ir parašo tyrimą. Teisėja R. V. ekspertizę paskyrė Vilniaus apygardos teismui rekomendavus. Šis tyrimas neturėjo jokios reikšmės civilinės bylos išsprendimui ir to negalėjo nežinoti teisėja. Ieškovas už ekspertizės atlikimą į Trakų rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą pervedė 1 084,73 Lt ir sumokėjo 4 Lt banko mokestį už pavedimą. Ieškovas teigia, kad teisėja R. V. sąmoningai, iš anksto žinodama apie šio įrodymo nereikšmingumą minimai bylai, skyrė rašto bei parašo tyrimą. Teisėja sąmoningai siekė padidinti jam nuostolius ir privertė jį patirti dešimteriopai didesnes išlaidas, nei buvo pareikštas antstolio ieškinys. Be to, teismas priteisė sumokėti antstoliui 4,55 Lt, indeksavus 5,60 Lt, pašto išlaidų už neatliktą darbą – neįteiktą pašto siuntą. Nurodė, kad apie tai, jog aptariama nutartis buvo nepagrįsta pripažino ir pati teisėja R. V. ir Vilniaus apygardos teismas. Teigia, kad jam tokiais teisėjos veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jis turėjo atiduoti vieno mėnesio pensiją, kęsti nepriteklių, mėnesį laiko gyventi puspadžiu, žemiau skurdo ribos, kęsti bado sukeltą skausmą. Dėl teisėjos R. V. neteisėtos nutarties patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus, nusivylimą Lietuvos teismais ir teisėsauga. Dėl to jam atsirado neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinė žala turėtų būti įvertinta dešimteriopai didesne suma nei materialinė žala.

6Atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21 - 23).

7Atsiliepime nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 str. 1 – 3 d. Jeigu žala buvo padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalo, kaltė – tik tokiu atveju asmeniui gali atsirasti teisė į žalos atlyginimą. Teigia, kad tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti, jog byloje vykdant teisingumą priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą atliko neteisėtus veiksmus (priėmė neteisėtą nutartį skirti ekspertizę), o revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimą ir nutartį iš kitos civilinės bylos, šioje civilinėje byloje negalima (CPK 279 str. 4 d.), ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

8Trečiasis asmuo – Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V., pateiktame atsiliepime su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 33 - 34).

9Atsiliepime nurodė, kad ji palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus dėl ginčo esmės. Taip pat nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti, kad teisėjo veiksmai nagrinėjant civilinę bylą buvo neteisėti. Tuo tarpu ieškovas savo ieškinį grindžia deklaratyviais samprotavimais, o ne įrodymais. Teigia, kad ieškovo minima civilinė byla buvo nagrinėjama po apeliacinės instancijos teismo 2008-10-31 nutarties. Šia nutartimi ankstesnė Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-16 nutartis buvo panaikinta ir nurodyta B. S., pareiškusios apie įrodymo suklastojimą, teisė prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę. Nagrinėjant bylą iš naujo B. S. atkakliai palaikė savo teiginį apie parašo suklastojimą ir prašė skirti rašysenos ekspertizę ir sutiko už ją sumokėti. Teismas, vadovaudamasis CPK 8 str. įtvirtintu kooperacijos principu, privalo padėti proceso šaliai gauti įrodymus, kurių pati šalis negali gauti. Kadangi B. S. parašo autentiškumui patvirtinti buvo reikalingos specialios žinios, B. S. prašymas buvo patenkintas ir paskirta rašysenos ekspertizė, t.y. buvo atlikti teisėti B. S. valią ir CPK reikalavimus atitinkantys procesiniai veiksmai. Pažymėjo, kad įvertinus B. S. reiškiamo reikalavimo sumą ir galimas ekspertizės išlaidas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir siūlyta B. S. (antstolis teismo posėdžiuose nedalyvavo) ginčą su antstoliu išspręsti taikiai. Nurodė, kad pagal CPK 183 str. ir 185 str. įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo teisme metu, o vertinami išnagrinėjus visas bylos aplinkybes visų byloje esančių įrodymų kontekste, o ne kiekvienas įrodymas atskirai prieš nagrinėjant bylą. CPK 180 str. suteikia teismui teisę atsisakyti priimti tik visiškai su byla nesusijusius įrodymus. Kadangi B. S. pareiškimas apie jo parašo suklastojimą sudarė atsikirtimų į antstolio reikalavimus pagrindą, rašysenos ekspertizės, kaip B. S. teiginį patvirtinantį ar paneigiantį įrodymą, nebuvo jokio pagrindo laikyti neturinį ryšio su byla ir netenkinti jo prašymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai apie išankstinį jos žinojimą dėl ekspertizės rezultatų nereikšmingumą ir siekimą specialiai didinti jo proceso išlaidas yra niekuo nepagrįsti. Priešingai negu ieškinyje nurodo ieškovas, 2009-01-09 nutarties, kuria buvo paskirta ekspertizė, pagrįstumas nebuvo vertinamas priimant 2009-09-09 nutartį dėl antstolio reikalavimų, jau nekalbant apie jos pripažinimą, kad nutartis dėl ekspertizės yra neteisėta.

10Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį pilnai palaikė. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir savo ieškinyje.

11Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Ieškinys atmestinas.

13Ieškovas B. S. pareiškė teismui ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo manymu, buvo padaryta Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. atliktais veiksmais (2009-01-30 priimta nutartimi dėl ekspertizės paskyrimo), nagrinėjant civilinę bylą pagal antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

14CK 6.272 straipsnio teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Konkrečiai CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, taikant CK 6.272 straipsnio 2 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Tačiau civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį (CK 6.272 str. 2 d.) gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, kaltę.

15Ieškovas, kaip minėta, jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. 2009-01-30 priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. ANT-2-424/2009 (ANT-2-424/2009, b.l. 48 - 49). Kaip matyti iš šios nutarties, teisėja paskyrė civilinėje byloje rašysenos ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams, įpareigojo B. S. sumokėti 1 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą. Minėta nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Buvo atlikta teisėjos R. V. paskirta ekspertizė, ieškovas už ją sumokėjo 1 084,73 Lt.

16Atsakovas teigia, kad revizuoti įsiteisėjusią teismo 2009-01-30 nutartį dėl ekspertizės paskyrimo iš kitos civilinės bylos, šioje civilinėje byloje negalima (CPK 279 str. 4 d.), tai gali padaryti tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, o ji, kaip minėta, yra įsiteisėjusi, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-08 nutartyje Nr. 3K-3-402/2009 yra išaiškinęs, kad tik faktas, jog procesiniai sprendimai, kuriais ieškovės ieškinys 1996 m. spalio 6 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje, bei 2003 m. sausio 3 d. nuosprendis, kuriuo ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, nėra pripažinti neteisėtais, savaime nesuponuoja išvados dėl atitinkamų atsakingų pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nebuvimo. Teismas nurodė, kad pastaroji aplinkybė (veiksmų neteisėtumas) turi būti nustatinėjama ne tik atsižvelgiant į instancinį procesinių sprendimų patikrinimo rezultatą, bet ir visų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje Nr. 3K-3-618/2008 yra nurodyta, kad remiantis CK 6.272 straipsniu pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą yra kompetentingas nagrinėti, vertinti bet kuris atitinkamą bylą pagal teismingumo taisykles nagrinėjantis teismas, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo instancine tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčijamų kasacinio teismo veiksmų, priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, teisėtumą ar neteisėtumą, įskaitant ir bylos kasacinio nagrinėjimo ribų peržengimą, kompetentingi nagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijų teismai.

18Teismas, įvertinęs Aukščiausiojo Teismo praktiką, daro išvadą, kad tinkamam šios bylos išnagrinėjimui yra būtina atlikti Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmų, priimant 2009-01-30 nutartį, vertinimą, nepaisant to, kad minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi (ji nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsta ir instancine tvarka nebuvo peržiūrėta).

19B. S. savo atsiliepime ir per teismo posėdį teigė, kad jis neprašė Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. atlikti jo rašto ir parašo tyrimą, t.y. skirti ekspertizę. Tačiau šis ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. 2009-01-30 nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama po apeliacinės instancijos teismo 2008-10-31 nutarties (ANT-2-424/2009, b.l. 22 - 23). Minėta nutartimi, Vilniaus apygardos teismas nutarė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad: „Nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingas apelianto argumentas apie tai, kad 2008-03-21 raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr. 242/117/08 ir 2008-03-21 raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr. 241/117/2008 jam nebuvo įteikti, o jo parašas ant siuntos įteikimo pranešimo suklastotas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesvarstė ir dėl jų nepasisakė. Kolegija pažymi, kad teismas, be specialisto išvados, negali daryti išvados dėl parašo suklastojimo. Pagal CPK 184 str. nuostatas proceso dalyvis (nagrinėjamoje byloje - skolininkas), pareiškęs apie įrodymų suklastojimą privalo pateikti teismui jo suklastojimo įrodymus (pavyzdžiui, prašyti skirti rašysenos ekspertizę), bei prisiimti išlaidas, susijusias su dokumento suklastojimo įrodinėjimu“. Taigi, šioje teismo nutartyje buvo aiškiai akcentuota B. S., pareiškusio apie įrodymų suklastojimą, teisė prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę, prisiimant ekspertizės darymo išlaidas. B. S. dokumento suklastojimo faktą ir jo ištyrimo klausimą kėlė savo 2008-06-20 atskirajame skunde (ANT-2-424/2009, b.l. 9 - 10). Antra, nagrinėjant bylą iš naujo, B. S. neabejotinai prašė skirti rašysenos ekspertizę. Tai tvirtina byloje esantys akivaizdūs įrodymai: Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-15 posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad B. S. teismo posėdžio metu teigė, jog parašas ant pašto pranešimo yra ne jo, tvirtino, kad jo parašas suklastotas, palaikė prašymą skirti ekspertizę, už kurią yra pasiruošęs sumokėti (ANT-2-424/2009, b.l. 35 - 36); Trakų rajono apylinkės teismo 2009-01-20 posėdžio protokolas (ANT-2-424/2009, b.l. 41); Trakų rajono apylinkės teismo 2009-01-30 posėdžio protokolas (ANT-2-424/2009, b.l. 47); B. S. 2009-01-20 prašymas dėl rašysenos ekspertizės skyrimo (ANT-2-424/2009, b.l. 42). Taigi, neabejotina, kad B. S. prašė skirti rašysenos ekspertizę, siekdamas įrodyti byloje esančio įrodymo suklastojimo faktą. Tai dar labiau patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas už ekspertizės padarymą prisiėmė išlaidas ir jas apmokėjo.

20Ieškovas teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, kad Trakų rajono apylinkės teismo posėdžio protokoluose neteisingai nurodyti jo prašymai (paaiškinimai) dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šis argumentas taip pat neturi pagrindo. Pagal CPK 171 str. dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Kaip matyti iš bylos, B. S. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra pareiškęs pastabų dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-15, 2009-01-20 ir 2009-01-30 protokolų, todėl teismas netikėti juose esančia informacija neturi jokio pagrindo.

21Taigi, kadangi nagrinėjant civilinę bylą B. S. pareiškė apie įrodymo suklastojimą, todėl teismas, vadovaujantis CPK 184 str., turėjo teisę paskirti rašysenos ekspertizę. Be to, kaip minėta, pats B. S. teismo prašė tokią ekspertizę skirti. CPK 8 str. nustato, kad teismas, šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Ši nuostata be kita ko reiškia ir tai, kad teismas privalo padėti proceso šaliai gauti įrodymus, kurių pati šalis negali gauti. Kadangi B. S. parašo autentiškumui patvirtinti buvo reikalingos specialios žinios, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja 2009-01-30 nutartimi jo prašymą patenkino ir paskyrė rašysenos ekspertizę.

22Ieškovas savo ieškinyje ir per teismo posėdį teigė, kad šis tyrimas neturėjo jokios reikšmės civilinės bylos išsprendimui ir to negalėjo nežinoti teisėja, tačiau ji sąmoningai didino proceso išlaidas. Tačiau šis ieškovo teiginys taip pat nepagrįstas. Įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 183 str.), o vertinami išnagrinėjus visas bylos aplinkybes visų byloje esančių įrodymų kontekste, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis teise, be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2009-01-30 nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta pasiregimo bylai nagrinėti teisme stadijoje, kurioje esantys įrodymai netiriami ir juo labiau nevertinami, ieškovo priekaištai teisėjai R. V. apie išankstinį jos žinojimą dėl ekspertizės rezultatų nereikšmingumą ir sąmoningą proceso išlaidų didinimą – nepagrįsti.

23CPK 180 str. nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje nuostatoje įtvirtinta taip vadinama įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri suteikia teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus (CPK 181 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas įrodymų priėmimo klausimą, turi vertinti, pateikti įrodymai yra susiję su byla ar ne. Įrodymus, kurie akivaizdžiai neturi ryšio su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku, teismas turėtų atsisakyti priimti rašytine arba žodine motyvuota nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga, Teismų praktika 22, p. 195). Taigi, teismas gali atsisakyti priimti tik tuos įrodymus, kurie akivaizdžiai neturi ryšio su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Kadangi B. S. pareiškimas apie jo parašo suklastojimą ant siuntos įteikimo pranešimo sudarė atsikirtimo į antstolio reikalavimus reikšmingą dalį, teisėjai nebuvo jokio pagrindo rašysenos ekspertizės, kaip B. S. teiginį patvirtinantį ar paneigiantį įrodymą, laikyti akivaizdžiai neturinčios ryšio su civiline byla ir netenkinti jo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo.

24Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V., prieš paskirdama rašysenos ekspertizę, pasiūlė B. S. ginčą su antstoliu išspręsti taikiai (ANT-2-424/2009, b.l. 35 - 36), tačiau šalims nepavykus susitarti taikiai, buvo paskirta ekspertizė.

25Trakų rajono apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą, ištyrusi ir įvertinusi joje esančius įrodymus, 2009-09-09 nutartimi nutarė išieškoti iš B. S. 129,84 Lt vykdymo išlaidų antstoliui D. J., kitoje dalyje prašymą atmetė (ANT-2-424/2009, b.l. 69 - 71). Kaip matyti iš šios nutarties, teisėja rėmėsi ekspertizės aktu, nustatydama tą faktą, kad B. S. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteikti antstolio raginimai įvykdyti sprendimus, nes pašto siuntos įteikimo pranešime, patvirtinant apie siuntos gavimą, pasirašė ne B. S., bet kitas asmuo. Tačiau teisėja, atsižvelgusi į tai, kad B. S. įvykdė sprendimus per raginime nurodytą laiką, todėl ji priteisė antstoliui iš B. S. bendrąsias vykdymo išlaidas ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas. Šis Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010-02-02 nutartimi (ANT-2-424/2009, b.l. 89 - 91).

26Atlikus Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmų, priimant 2009-01-30 nutartį, vertinimą, nenustatyta, kad teisėja būtų atlikusi kokius tai neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės valstybei atsiradimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad teisėja veikė procesinių įstatymų nustatytose ribose ir jų nepažeidė. Taigi, nesustačius teisėjos veiksmuose neteisėtumo fakto, nėra pagrindo kalbėti ir apie jos kaltę, t.y. kad ji padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.

27Teismui nenustačius Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. neteisėtų veiksmų ir kaltės, nėra pagrindo kalbėti ir apie kitas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

29Kadangi ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo B. S. priteistinos pašto išlaidos, t.y. 9,20 Lt, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

30Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259 ir 270 str.,

Nutarė

31B. S. ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo B. S. ( - ) 9,20 Lt (devynis litus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

33Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant V.Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovui B.... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 4. Ieškovas B. S. ieškiniu prašo teismo priteisti iš... 5. Ieškinyje nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja 6. Atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 7. Atsiliepime nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl... 8. Trečiasis asmuo – Trakų rajono apylinkės teismo teisėja 9. Atsiliepime nurodė, kad ji palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį pilnai palaikė. Iš esmės... 11. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Ieškovas B. S. pareiškė teismui ieškinį dėl jam... 14. CK 6.272 15. Ieškovas, kaip minėta, jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina... 16. Atsakovas teigia, kad revizuoti įsiteisėjusią teismo 2009-01-30 nutartį... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-08 nutartyje Nr. 3K-3-402/2009 yra... 18. Teismas, įvertinęs Aukščiausiojo Teismo praktiką, daro išvadą, kad... 19. B. S. savo atsiliepime ir per teismo posėdį teigė, kad... 20. Ieškovas teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, kad Trakų rajono... 21. Taigi, kadangi nagrinėjant civilinę bylą B. S.... 22. Ieškovas savo ieškinyje ir per teismo posėdį teigė, kad šis tyrimas... 23. CPK 180 str. nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie... 24. Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja... 25. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 26. Atlikus Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V.... 27. Teismui nenustačius Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos 28. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir... 29. Kadangi ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo B. S.... 30. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259 ir 270... 31. B. S. ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo B. S. ( - )... 33. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...