Byla 3K-3-618/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeidimų fakto konstatavimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 2, 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1, 2 dalių, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo faktą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje V. V. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-621/2004, atmetė V. G. prašymą atnaujinti procesą. Kasacinis teismas nurodytos nutarties konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodė: „Valstybės institucijos pradėjo pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas išteisintas ne dėl jį reabilituojančių pagrindų. Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai (neteisėtos operacijos užsienio valiuta, surinktų iš fizinių asmenų 811 560 Lt negrąžinimas)“; „pareiškėjas skolinosi dideles pinigų sumas, laiku jų negrąžindavo (iš teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas iš fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1 458 646 Lt, iš kurių 811 560 Lt negrąžinta), turėdamas daug skolų, jis sudarydavo naujas paskolų sutartis ir pan.“. Ieškovo nuomone, šiais teiginiais kasacinis teismas pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, nes ieškovo atžvilgiu nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu atlikęs nusikalstamus ar kitokius neteisėtus veiksmus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-653/2003, dėl kaltinimo dalies dėl 1961 m. BK 275 straipsnio dėl ieškovo priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o dėl kaltinimo dalies dėl 1961 m. BK 329 straipsnio baudžiamoji byla nutraukta veiką dekriminalizavus. Ieškovo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atliko įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje reviziją. Ieškovo teigimu, kasacinis teismas pirmiau nurodyta nutartimi taip pat peržengė bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, nes nurodyti teismo teiginiai nėra minimi žemesniųjų instancijų teismų nutartyse, t. y. nutartį kasacinis teismas grindė nenustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, teismas pažeidė ir ieškovo teisę būti išklausytam, nes šias faktines aplinkybes nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Anot ieškovo, šie pažeidimai yra akivaizdūs, t. y. tokie, kurių apdairus, rūpestingas ir atidus kvalifikuotas teisėjas niekaip nebūtų galėjęs padaryti, todėl yra CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, šie pažeidimai sukėlė jam didelį dvasinį skausmą ir pažeminimą, jo reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, jos nenuasmeninus, buvo paskelbta viešai internetinėje teismo svetainėje, ji naudojama kitose civilinėse bylose prieš ieškovą. Tokiu būdu žala ieškovui tebedaroma ir toliau.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir teisėjų kaltę. Atsižvelgdamas į tai, kad, anot ieškovo, tokie įrodymai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutartis bei Kauno apygardos teismo 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendis, teismas nurodė, kad tai yra tik teismų procesiniai dokumentai. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis yra galiojanti, šią nutartį priėmusiai teisėjų kolegijai buvo žinoma apie nuosprendį ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, nė vienu iš nurodytų procesinių dokumentų teismo pareigūnų ar teisėjų kaltė nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčijami teismo veiksmai buvo atlikti civilinėje byloje, kuri pagal civilinio proceso taisykles nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nurodęs, kad civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teismas konstatavo, jog iš visų paminėtos nutarties aplinkybių akivaizdu, kad kasacinis teismas, teigdamas apie ieškovo veiksmų neteisėtumą, darė išvadą ne dėl ieškovo kaltumo, bet dėl jo veiksmų vertinimo civilinės teisės kontekste, tuo tarpu pagal civilinę teisę ne visi neteisėti veiksmai yra nusikaltimas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija tik sprendė, ar buvo teisėti veiksmai, kai įmonė skolinosi lėšas, ieškovui esant UAB „Naujapilė“ direktoriumi ir akcininku, tačiau jų negrąžindavo. Teismo nuomone, kasacinis teismas šių veiksmų neįvertino kaip nusikalstamų, neperžiūrėjo ir nerevizavo įsiteisėjusių nuosprendžio bei nutarties baudžiamojoje byloje ir juolab nepažeidė ieškovo nekaltumo prezumpcijos. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo peržengtos kasacinio skundo nagrinėjimo ribos, nes pateiktos nutartys nėra pakankami įrodymai tokiam faktui konstatuoti. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus procesinius dokumentus, priimtus civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, t. y. į Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. liepos 1 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, teismas konstatavo, kad visų instancijų teismams ieškovas buvo pateikęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutartį, todėl visų instancijų teismai dėl jos pasisakė ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išėjo už kasacinio skundo ribų, juolab kad iš aptariamos nutarties matyti, jog kasacinio skundo argumentu buvo nurodyta tai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netirdami ir nepasisakydami dėl prašyme nurodytų naujų aplinkybių santykio su civilinės atsakomybės pagrindais iš esmės pažeidė civilinio proceso normas.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti teiginiai gali pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją, tačiau šie teiginiai turi būti nedviprasmiški, juose turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir tai turi būti užfiksuota iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje. Remdamasi bylos medžiaga, kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, nes ginčijami kasacinio teismo teiginiai yra teisėti, pagrįsti ir negali būti pripažįstami pažeidžiantys ieškovo nekaltumo prezumpciją. Kolegija konstatavo, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas ir jame išdėstytos nuostatos turi būti aiškinamos nuosekliai, sistemiškai, todėl negalima remtis sprendimo (nutarties) vienu sakiniu ar fraze ir juos aiškinti atskirtai nuo kitų sakinių ar frazių. Kolegijos vertinimu, ieškovo išskirti kasacinio teismo teiginiai neįrodo, kad ieškovas kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevertino baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui priimtas išteisinamasis nuosprendis, nustatytų aplinkybių ir nekvalifikavo ieškovo veiksmų ar neveikimo, o, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pasisakė dėl paties ieškovo nesąžiningumo. Kasacinis teismas byloje sprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo ir, atsakydamas į ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymu dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, išdėstė argumentus, paneigiančius šiuos ieškovo teiginius. Kolegijos vertinimu, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti teiginiai neprieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kolegijos nuomone, ieškovas iš tiesų atliko neteisėtus veiksmus, jis buvo nuteistas už tai, kad pasisavino kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą stambiu mastu (BK 1961 m. 275 straipsnio 3 dalis.), ir tokią išvadą padarė baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti ir su ginčijamu kasacinio teismo nutarties teiginiu dėl ieškovo atliktų neteisėtų operacijų užsienio valiuta: šis kasacinio teismo teiginys pagrįstas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nes ieškovas buvo nuteistas už šį nusikaltimą (BK 1961 m. 329 straipsnis), o baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos dekriminalizavimo po nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl to, kolegijos nuomone, civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs kasacinis teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas buvo išteisintas ne dėl jį reabilituojančių pagrindų. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamos bylos medžiaga nepatvirtina apelianto prielaidų ir nesukelia abejonių dėl bylą nagrinėjusio kasacinio teismo teisėjų kolegijos narių galimo šališkumo. Pažymėjusi, kad civilinė byla kasacine tvarka paprastai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 356 straipsnio 1 dalis), kolegija nurodė, kad teisė būti išklausytam apima ne vien asmens tiesioginį dalyvavimą teismo posėdyje, bet ir argumentų pateikimą procesiniuose dokumentuose, ir šia teise ieškovas pasinaudojo argumentus pateikdamas kasaciniame skunde. Ieškovui neįrodžius, kad civilinę bylą nagrinėjusio kasacinio teismo veiksmai yra neteisėti, kolegijos vertinimu, nėra teisinės prasmės spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės). Kolegija taip pat nurodė, kad Konvencijos nuostatos imperatyviai neįpareigoja Konvenciją ratifikavusių valstybių nuasmeninti teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose asmens duomenų; tokių ribojimų ar draudimų skelbti nenuasmenintus asmenų duomenis teismų procesiniuose sprendimuose nenustato ir galiojančios įstatymų normos. Atkreipusi dėmesį į tai, kad Teisėjų taryba 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 13 P-378 „Dėl teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarkos patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d., savo iniciatyva poįstatyminiu aktu išplėtė asmens duomenų paskelbimo apsaugos ribas viešai skelbiamuose teismų procesiniuose sprendimuose, kolegija darė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje (kaip ir kituose tuo laikotarpiu priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose) minimi dalyvavusių byloje asmenų vardai ir pavardės nepažeidžia šių asmenų teisės į privatų gyvenimą. Pažymėjusi, kad ji neturi įgaliojimų vertinti, ar kasacinis teismas peržengė kasacinio teismo ribas, kolegija nurodė, jog šis klausimas neturi reikšmės teisingai išspręsti civilinę bylą, kurioje nenustatyta, kad kasacinis teismas būtų pažeidęs ieškovo nekaltumo prezumpciją, teisę būti išklausytam ir padaręs ieškovui neturtinės žalos.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Aiškindamas ir taikydamas teisę, kas yra laikoma nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas, kad nekaltumo prezumpcija gali būti pažeista tik atžvilgiu to asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas ir tik iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje, kasatoriaus nuomone, priešingas imperatyviosioms materialinės teisės normoms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 6 straipsnis, Tarptautinio Pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis) bei suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai (EŽTT 1983 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją; 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barbera, Messegue ir Jobardo prieš Ispaniją; 2003 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Baars prieš Nyderlandų Karalystę; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Arutiunian v. Z. Valmienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007).

112. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė kasatoriaus teisę į apeliaciją taip pat į teisingą ir nešališką teismą, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Lesniak v. UAB „Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Pankin v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Uspaskich v. UAB „Baltijos TV“, bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. Baltakio IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Puodžiūnienė v. J. Drukteinienė, bylos Nr. 3K-3-562/2007).

122.1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo peržengtos kasacinio skundo nagrinėjimo ribos, kasatorius, remdamasis konkrečiais argumentais, apeliaciniame skunde nurodė, kad ši teismo išvada yra nemotyvuota ir akivaizdžiai prieštarauja atitinkamai bylos medžiagai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nutartyje nepasisakė, jų neanalizavo ir atsisakė vertinti, ar taip kasacinės instancijos teisėjai neperžengė civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

132.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, surašant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kasatorius, remdamasis konkrečiais argumentais, apeliaciniame skunde nurodė, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta jokia įrodymų analize, kad ji akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. Kasatoriaus teigimu, jis apeliaciniame skunde dar kartą akcentavo, kad dėl jo nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio ar teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog jis yra atlikęs būtent aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje įvardytus veiksmus, nusikalstamus baudžiamosios teisės ir neteisėtus civilinės teisės prasme. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų, jų neanalizavo.

142.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kad jokiu galiojančiu teismo procesiniu aktu nėra nustatyta, kad minimus veiksmus būtų atlikusi UAB „Naujapilė“, kuri baudžiamojoje byloje nebuvo baudžiamojo proceso santykių dalyvis. Taigi, anot kasatoriaus, šie duomenys, įskaitant ir duomenis apie paskolas, net ir negalėjo būti konstatuoti. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad aptariami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį įrašyti duomenys apskritai neturi jokio pagrindo, ir tai itin reikšmingas apeliacinio skundo argumentas, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisakė.

153. Nutartyje konstatuodamas, kad kasatorius atliko neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus su užsienio valiuta, apeliacinės instancijos teismas pats pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei teisę būti laikomam neatlikusiu neteisėtų veiksmų, kol neįrodyta priešingai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei jų aiškinimo ir taikymo praktika. Kasaciniame skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje dėl 1961 m. BK 329 straipsnio priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kasacinio teismo galutiniu sprendimu yra panaikintas, o baudžiamosios bylos dalis nutraukta būtent reabilituojančiu pagrindu (2000 m. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anot kasatoriaus, inkriminuotos veikos dekriminalizavimas nebaigus baudžiamojo proceso nereiškia, kad ši veika, jos neteisėtumas baudžiamosios teisės prasme jau yra įrodytas. Tai, kad kasacine tvarka apskųstas apkaltinamasis teismo aktas nebuvo paliktas galioti, reiškia, jog baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad kasatorius atliko neteisėtus veiksmus su užsienio valiuta. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo pripažinta grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, t. y. apeliacinės instancijos teismo 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl 1961 m. BK 329 straipsnio pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Tuo tarpu būtent šiuo neteisėtu, nepagrįstu ir panaikintu nuosprendžiu yra grindžiamos išvados skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

164. Kasatoriaus nuomone, skiriasi iš esmės teisinė asmenų, kuriems inkriminuotos veikos buvo dekriminalizuotos dar nebaigus baudžiamojo proceso, ir asmenų, kuriems inkriminuotos veikos buvo dekriminalizuotos po to, kai inkriminuotos veikos faktas jau buvo įrodytas paliktu galioti apkaltinamuoju nuosprendžiu, padėtis. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 45 straipsnį, kasatorius teigia, kad jis būtų laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus su užsienio valiuta tik esant abiem sąlygoms: 1) kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje paduotus kasacinius skundus būtų išnagrinėjęs iki įstatymo dėl šios veikos dekriminalizavimo įsigaliojimo momento; 2) kasacinis teismas 2003 m. balandžio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį būtų pripažinęs teisėtu ir palikęs galioti. Kasatoriaus teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-759/1999; 2000 m. sausio 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2000), jeigu BK 329 straipsnyje nustatytos veikos nebūtų dekriminalizuotos, baudžiamoji byla prieš kasatorių būtų buvusi grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėjęs, kad gynybos argumentai baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo grindžiami nuostata, jog paskolos sutarčių surašymas savaime nėra operacija užsienio valiuta, kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo neteisėtas, nepagrįstas ir iš esmės, ir nuo pat pradžių.

175. Nurodydamas, kad kasatoriaus veiksmų neteisėtumas – pasiskolintų pinigų nesugrąžinimas sutartyse nustatytu laiku, apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatoriaus teisę būti laikomam neatlikusiu neteisėtų veiksmų, kol neįrodyta priešingai (CK 1.5 straipsnis), taip pat pažeidė suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-295/2008). Kasatorius pažymi, kad jis, kaip fizinis asmuo, jokių pinigų nesiskolino, todėl neįgijo ir pareigos tokius pinigus kam nors grąžinti. Tuo tarpu juridinis asmuo UAB „Naujapilė“ ir fizinis asmuo V. G. teisine prasme yra skirtingi asmenys (1964 m. CK 28 straipsnis, 2000 m. CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Be to, kasatoriaus teigimu, pasiskolintų pinigų negrąžinimo faktas savaime nėra neteisėtas veiksmas.

186. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje analizuodamas, ar kasatoriaus veiksmai, jo pagal pareigas atlikti su UAB „Naujapilė“ turtu, buvo teisėti, išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar kasatorius iš fizinių asmenų buvo pasiskolinęs 1 458 646 Lt, iš kurių 811 560 Lt negrąžinta, o nutartyje bandė tirti, ar kasatorius nepasisavino UAB „Naujapilė“ turto, pagal pareigas buvusio jo žinioje, ar kasatoriaus veiksmai, atlikti disponuojant, naudojant bei valdant bendrovės turtą, buvo teisėti, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme ir jomis negrindžiamas nei ieškinys, nei apeliacinis skundas. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose. Be to, baudžiamojoje byloje bendrovės turto pasisavinimo faktas nenustatytas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio skundo ribų pažeidimas reiškėsi ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nuostolių mažinimo doktrinos taikymo galimybės (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pažymi, kad nukentėjusio asmens kaltė nepreziumuojama, todėl ją turi įrodinėti atsakovas, bet ne pats teismas. Anot kasatoriaus, taikant nuostolių mažinimo doktriną, prieš tai neišklausius kasatoriaus, būtų pažeista ir kasatoriaus teisė į nepriklausomą bei nešališką ginčo arbitrą, ir teisė būti išklausytam teisme, t. y. esminės teisės į teisingą ir nešališką teismą sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008), nes kasatorius neturėjo procesinės galimybės teisme pasisakyti šiuo klausimu.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nesutinka su kasacinio skundo argumentais. Atsiliepime nurodoma, kad:

201. Sprendžiant klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą ar tiriant ir nagrinėjant civilinę bylą, nekaltumo prezumpcijos principas negali būti painiojamas ir tapatinamas su civilinės atsakomybės instituto taikymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo galioja prezumpcija, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Kerys v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų veiksmų baudžiamojo proceso srityje, įprastai analizuojamos baudžiamojo proceso aplinkybės, pačių ieškovų elgesys ir kitos aplinkybės, kurios reikšmingos taikant CK 6.282, 6.259 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Narkevičius v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34/2001; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Skibickas v. Specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Dėl to, nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo dėl teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, susijusią su vykusiu baudžiamuoju persekiojimu, teismas turi atsižvelgti į šias svarbias aplinkybes. Be to, įvertinus CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą bei nuostolių mažinimo doktriną, teismo sprendimuose nagrinėjamos kategorijos bylose būtinai turi būti remiamasi baudžiamojoje byloje ir baudžiamąjį persekiojimą vykdančio teismo procesinių sprendimų išvadomis bei nurodytomis ir nustatytinomis aplinkybėmis.

212. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties ir visų kitų bylos aplinkybių matyti, kad teigdamas apie kasatoriaus veiksmų neteisėtumą teismas darė išvadą ne dėl jo kaltės, bet dėl jo veiksmų vertinimo civilinės teisės kontekste. Aptariami kasatoriaus veiksmai nebuvo teismo įvertinti ir įvardyti nusikalstamais, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėję nuosprendžiai nebuvo peržiūrėti, taigi nebuvo pažeista kasatoriaus nekaltumo prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai aiškino, kad nekaltumo prezumpcijos pažeidimas galimas iki teismo nuosprendžio priėmimo, nes tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali konstatuoti, jog asmuo yra kaltas, tačiau tiek bendrosios, tiek administracinių teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti teiginiai gali pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją. Kadangi neteisėtumas civilinėje teisėje suprantamas labai plačiai, t. y. netgi kaip bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atsargiai pažeidimas (CK 6.256, 6.263 straipsniai), tai nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl pasiskolintų pinigų negrąžinimo fakto įvertinimo skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

223. Teismo procesinio sprendimo motyvacijos pakankamumas turi būti vertinamas atlikus viso sprendimo analizę ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu sprendimui panaikinti.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus: konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 2, 3 dalių, Konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo faktą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažeidimo fakto konstatavimas gali būti vertinamas kaip pažeistų teisių gynybos priemonė – pažeidimo oficialus konstatavimas – ir kaip deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, t. y. kaip neteisėti veiksmai, jų konstatavimas. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas reiškia deliktinės civilinės atsakomybės taikymą ir tam būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltę (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas, skirtingai negu kaltė, nepreziumuojamas, o turi būti įrodytas juo besiremiančios šalies (CPK 178 straipsnis).Taigi šie ieškinio reikalavimai gali būti vertinami ir kaip atskiri, savarankiški, ir kaip vienas su kitu susiję, kompleksiški reikalavimai, kai pažeidimo konstatavimas yra viena iš būtinų, tačiau ne vienintelė atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (greta žalos, priežastinio ryšio ir kaltės).

26Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalis teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1, 2 dalyse.

27Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų, kasaciniam teismui priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį

28Kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvai, kad „išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti <...>“, taip pat jog „iš teismo nuosprendžio matyti, kad <...>“, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog, nurodydamas šioje byloje kasatoriaus ginčijamus motyvus, kasacinis teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtuose Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriuose yra faktinių duomenų apie civilinei bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, gali būti kaip rašytiniai įrodymai pateikiami civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 197 straipsnio 1 dalis), o civilinę bylą nagrinėjantis teismas, laikydamasis proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi teisę ir pareigą juos įvertinti.

29CPK 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje kasatorius pripažino, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo pateikti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (b. l. 56), t. y. kasaciniam teismui priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį minėti baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai, kaip rašytiniai įrodymai, buvo pateikti civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius neginčija civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo tinkamai įvykdytos procesinės pareigos teismo posėdyje ištirti rašytinius įrodymus (CPK 200 straipsnis), t. y. kasatorius neginčija, jog baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai, juos pateikus civilinėje byloje, buvo ištirti CPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstitucinė teismo pareiga vykdyti teisingumą, CPK 3 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio, 185 straipsnio, 340 straipsnio 5 dalies, 356 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad priimdamas 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį kasacinis teismas turėjo procesinę teisę ir pareigą atsižvelgti į civilinėje byloje esančius visus įrodymus, tarp jų ir rašytinius įrodymus – baudžiamojoje byloje priimtus procesinius sprendimus. Kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės apeliuojama į tai, kad, priimdamas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį, kasacinis teismas rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nenustatytomis aplinkybėmis ir taip peržengė bylos kasacinio nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegijos vertinimu, grindžiami siaurinamu CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatų interpretavimu kaip neva paneigiančiu kasacinio teismo galimybę priimamą nutartį pagrįsti byloje esančiais (ir ištirtais) įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimybė kasaciniam teismui skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumą tikrinti remiantis bylos medžiaga, kurią savo žinioje turėjo žemesniųjų instancijų teismai, o ne vien tik remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose tiesiogiai įvardytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, patvirtinama ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Tirevičius ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Treigienė v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008). Taigi civilinio proceso įstatymai nedraudžia kasaciniam teismui remtis visais byloje pateiktais įrodymais ir juose esančiais duomenimis bei juos teisiškai kvalifikuoti.

30Kita vertus, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taigi kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindai. Tai reiškia, kad, 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje remdamasis baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose esančiais duomenimis, kasacinis teismas turėjo paisyti ir bylos kasacinio nagrinėjimo ribų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje dėstant motyvus, kuriais kasatorius grindžia bylos kasacinio nagrinėjimo ribų peržengimą, nurodyta, jog šiais motyvais yra pasisakoma dėl kasacinio skundo antrojo ir trečiojo argumentų. Iš 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties aprašomojoje dalyje pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad antruoju kasacinio skundo argumentu kasatorius, be kita ko, teigė, jog jo nurodytos aplinkybės (neteisėtas baudžiamojo proceso vilkinimas ir paties baudžiamojo proceso neteisėtumas) turi visus naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymius; šios aplinkybės atitinka ir visus force majeure aplinkybių kriterijus, jos yra esminės tiriant ir vertinant prašyme atnaujinti procesą nurodytas paskolos grąžinimo termino praleidimo priežastis, nes tarp šių aplinkybių ir netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo tarpu kasacinio skundo trečiuoju argumentu kasatorius, be kita ko, teigė, kad jo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, jog jo kaltės dėl prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo per nustatytą terminą nėra, taigi nėra ir pagrindo mokėti netesybas, t. y. delspinigius. 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje kasacinis teismas, būtent pasisakydamas dėl minėtų dviejų kasacinio skundo argumentų, išdėstė motyvus, kuriuos nagrinėjamoje byloje kasatorius vertina kaip neteisėtus – be kita ko, peržengiančius bylos kasacinio nagrinėjimo ribas. Minėtų kasacinio skundo antrojo ir trečiojo argumentų bei 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvų loginė-teminė analizė ir jų įvertinimas CPK 353 straipsnio 1 dalies aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, neteikia pagrindo išvadai, kad aptariamoje nutartyje kasacinis teismas būtų peržengęs bylos kasacinio nagrinėjimo ribas. Priešingai, nutartyje išdėstytais motyvais kasacinis teismas nuosekliai ir išsamiai pasisakė dėl kiekvieno teisiškai reikšmingo kasacinio skundo argumento: dėl kasatoriui pradėto baudžiamojo persekiojimo kaip force majeure aplinkybės ir naujai paaiškėjusių aplinkybių (kasacinio skundo antrasis argumentas); taip pat dėl kasatoriaus kaltės (skolinimosi didelių pinigų sumų užsienio valiuta, laiku jų negrąžinant ir, turint daug skolų, sudarant naujas paskolų sutartis) neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą per nustatytą terminą (kasacinio skundo trečiasis argumentas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje išdėstyti motyvai yra susiję vien tik su civilinėje byloje nagrinėtais proceso atnaujinimo klausimais ir nėra netgi prielaidos manyti, kad šiais argumentais kasacinis teismas būtų peržiūrėjęs baudžiamojoje byloje įsiteisėjusį procesinį sprendimą ar jame nustatytas aplinkybes.

31Nors kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad jokiu galiojančiu teismo procesiniu aktu nėra nustatyta, jog pirmiau nurodytus veiksmus būtų atlikusi UAB „Naujapilė“, taip pat nurodo, kad jis (kasatorius), kaip fizinis asmuo, jokių pinigų nesiskolino, kad juridinis asmuo UAB „Naujapilė“ ir fizinis asmuo V. G. teisine prasme yra skirtingi asmenys, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose, kuriais, priimdamas 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, rėmėsi kasacinis teismas, yra duomenų, patvirtinančių, jog tam tikrus veiksmus, dėl kurių kasatoriui buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, atliko būtent kasatorius, būdamas vienintelis UAB „Naujapilė“ akcininkas ir bendrovės direktorius. Kasatoriaus veiksmų kvalifikavimas kaip neteisėtų civilinės teisės prasme yra civilinėje byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų faktinių duomenų teisinis kvalifikavimas, kuris nevertinamas kaip naujų faktinių aplinkybių nustatymas. Taigi baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose užfiksuotus kasatoriaus veiksmus – operacijas užsienio valiuta, surinktų iš fizinių asmenų pinigų negrąžinimą, turint daug skolų naujų paskolų sutarčių sudarymą – 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje kvalifikuodamas kaip neteisėtus civilinės teisės prasme, kasacinis teismas neperžengė bylos kasacinio nagrinėjimo ribų.

32Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti, jog, priimdamas 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, kasacinis teismas būtų peržengęs bylos kasacinio nagrinėjimo ribas.

33Dėl nekaltumo prezumpcijos

34Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

35Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Pagal EŽTT praktiką nekaltumo prezumpcija bus pažeista, jeigu valstybės pareigūno teiginys, be kita ko, ir teismo sprendimas išreiškia nuomonę, kad asmuo yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikri samprotavimai, leidžiantys manyti, jog pareigūnas laiko kaltinamąjį asmenį kaltu (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, § 41; Panteleyenko v. Ukraine, no. 11901/02, judgement of 29 June 2006, § 67; Vassilios Stavropoulos c. Grece, no. 35522/04, arret du 27 septembre 2007, § 35). EŽTT sprendimuose nuosekliai pabrėžiama pareigūnų žodžių pasirinkimo svarba teiginiuose, išsakytuose iki asmuo dar nebuvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (Daktaras v. Lithuania, § 41; Diamantides c. Grece, no. 71563/01, arret du 19 mai 2005, § 48); tačiau ar pareigūno teiginys pažeidžia nekaltumo prezumpciją, turi būti nuspręsta konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas teiginys, kontekste (Daktaras v. Lithuania, § 43). Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima ne tik tuos atvejus, kai pareiškėjas turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, t. y. neapsiriboja vykstančiu baudžiamuoju procesu (Vassilios Stavropoulos c. Grece, § 35; Taliadorou and Stylianou v. Cyprus, nos. 39627/05 and 39631/05, judgement of 16 October 2008, § 25). Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis apima ir teisminius procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas (Panteleyenko v. Ukraine, § 67). Įtarimų dėl kaltinamojo nekaltumo išreiškimas galimas, kol baudžiamasis procesas nepabaigtas priimant sprendimą dėl kaltinimo esmės, tačiau rėmimasis tokiais įtarimais nebėra priimtinas išteisinamajam nuosprendžiui tapus galutiniu (Sekanina v. Austrija, no. 13126/87, judgement of 25 August 1993 § 30). EŽTT praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad šios bylos ir EŽTT nagrinėtų bylų fabulos yra skirtingos.

36Kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties turinio lingvistinė, loginė bei teisinė analizė neteikia pagrindo manyti, kad kasatoriaus išskirtais nutarties motyvais būtų išreikšta nutartį priėmusio teismo nuomonė, jog kasatorius neva kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, kad jis būtų padaręs nusikalstamus veiksmus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvuose, kuriais kasatorius grindžia jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, visiškai nevartojamos nusikaltimo ir (arba) nusikalstamos veikos sąvokos. Ginčijamų motyvų esmė ir jų kontekstas neleidžia daryti netgi prielaidos, kad nurodytoje nutartyje kasatorius būtų kasacinio teismo traktuojamas kaip kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kasacinio teismo nutartyje, pasisakant dėl kasatoriaus veiksmų, jie neapibūdinami kaip nusikalstami, taip pat nepateikta tokių šių veiksmų požymių, kurie reikštų atitinkamų nusikaltimų sudėties požymį(-ius). Kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvai, kad „paties pareiškėjo neteisėti veiksmai lėmė atsakomąją valstybės reakciją“, leidžia daryti išvadą, kad nurodytoje nutartyje kaip neteisėti įvardyti būtent tie kasatoriaus veiksmai, dėl kurių valstybės institucijos pradėjo pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą. Aptariamų motyvų tikslas, paskirtis – atkreipti dėmesį į tai, kad civilinėje byloje, kurioje spręstas proceso atnaujinimo klausimas, kasatorius negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo faktinius pagrindus – skolinimąsi didelių pinigų sumų užsienio valiuta, skolų negrąžinimą nustatytais terminais, turint daug skolų sudarymą naujų paskolų sutarčių. Taigi šiais kasacinio teismo motyvais neišreiškiama teismo nuomonė dėl kasatoriaus kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, o tik pateikiama baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatytų kasatoriaus veiksmų civilinis teisinis įvertinimas būtent civilinėje byloje nagrinėtų teisinių santykių kontekste ir civilinės teisės aspektu, juolab kad toje pačioje nutartyje pasisakydamas dėl kasatoriaus kaltės kasacinis teismas pažymėjo, jog nutartyje pasisakoma dėl kasatoriaus kaltės būtent civilinės teisės prasme, ir išdėstė tai detalizuojančius motyvus. Taigi kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje kasatorius traktuojamas ne kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, o kaip asmuo, padaręs veiksmus, kuriuose baudžiamojo persekiojimo pradžios momentu buvo įžvelgti tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymiai, dėl ko ir buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kuris dėl pirmiau nurodytų argumentų civilinėje byloje negalėjo būti vertinamas kaip force majeure ir (arba) naujai paaiškėjusios aplinkybės proceso atnaujinimo aspektu.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nepateikiama „reabilituojančių“ ar „nereabilituojančių“ išteisinimo pagrindų sąvokos. Dėl to nuoroda į kasatoriaus išteisinimą dėl jį reabilituojančių pagrindų galėtų būti interpretuojama įvairiai. Nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšminga tai, kad kasacinis teismas, nurodęs, jog kasatorius dėl nusikalstamų veikų buvo išteisintas, pasisakė dėl priimant atitinkamus sprendimus baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių reikšmės civilinės teisės kontekste, t. y. sąvoka „nereabilituojantys pagrindai“ vartota tik civilinės teisės prasme ir civilinėje byloje nagrinėtų aplinkybių kontekste. Tokio konstatavimo pagrindai yra tiek Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatyti, konstatuoti atitinkami kasatoriaus veiksmai, kurie nesukelia kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės, bet reikšmingi civilinės teisės prasme. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent civilinės teisės aspektu nebūtų klaidinga teigti, jog baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai ir juose nustatytos faktinės aplinkybės – kasatoriaus atitinkami veiksmai – nereabilitavo kasatoriaus civiline teisine prasme, nes šiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kaip rašytiniuose įrodymuose, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kasatorius vis dėlto atliko atitinkamus veiksmus, kurie, civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, kasacinio teismo buvo įvertinti kaip teisiškai reikšmingi ir kurių (veiksmų) civiliniais teisiniais padariniais kasacinis teismas pasirėmė priimdamas 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį.

38Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kuriuo ginčijamas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nekaltumo prezumpcija gali būti pažeista tik atžvilgiu to asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas ir tik iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje. Pirma, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šis iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų konteksto ištrauktas teiginys neva paneigtų nekaltumo prezumpcijos galiojimą ir po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Antra, atsižvelgiant į aptariamų apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų kontekstą, nėra pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas šį teiginį būtų taikęs byloje nagrinėjamai konkrečiai teisinei situacijai. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kaip toks, iš esmės yra logiškai pagrįstas ir, priešingai nei teigia kasatorius, atitinka teisės normas bei formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią nuostata dėl konkretaus asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu pripažįsta jį kaltu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Arutiunian v. Z. Valmienė, bylos Nr. 3K-3-154/2007); kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Gečas v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2008).

39Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į baudžiamojoje byloje nustatytų kasatoriaus veiksmų dekriminalizavimo aplinkybes ir, atsižvelgiant į veikų dekriminalizavimo momentą (iki ar po nuosprendžio priėmimo), įmanomas įvairias veikos dekriminalizavimo teisines pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų kasatoriaus veiksmų, jų fakto, taip pat nepaneigia civilinę bylą nagrinėjančio teismo procesinės teisės atsižvelgti į šių procesinių sprendimų duomenis bei jais remtis. Dėl to šie kasatoriaus argumentai nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti.

40Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatoriaus išskirtais teiginiais kasacinis teismas 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje būtų išreiškęs nuomonę, jog kasatorius būtų neva kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, tai teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

41Dėl teisės į apeliaciją ir į teisingą bei nešališką teismą

42Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atitinkamų apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė kasatoriaus teisę į apeliaciją, taip pat į teisingą ir nešališką teismą, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik toks procesinės teisės normų pažeidimas, kuris, be kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Mykolėnas v. J. Želvienė, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kvedaras v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ungulaitis v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Pažymėtina ir tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29, p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

43Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, viena vertus, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų vertinti, ar kasacinis teismas peržengė kasacinio teismo ribas. Dėl to teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo apeliuojama į kasacinio skundo nagrinėjimo ribų peržengimą, kasaciniam teismui priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CK 6.272 straipsniu pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą yra kompetentingas nagrinėti, vertinti bet kuris atitinkamą bylą pagal teismingumo taisykles nagrinėjantis teismas, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo instancine tvarka. Taigi šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčijamų kasacinio teismo veiksmų, priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, teisėtumą ar neteisėtumą, įskaitant ir bylos kasacinio nagrinėjimo ribų peržengimą, kompetentingi nagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijų teismai. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie apeliacinės instancijos teismo procesiniai pažeidimai, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus bei jų pagrindu padarytas išvadas, nevertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad dėl teisiškai reikšmingų kasatoriaus argumentų, susijusių su bylos kasacinio nagrinėjimo ribų peržengimu, kasaciniam teismui priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, pasisakyta šioje kasacinio teismo nutartyje, t. y. šis procesinis pažeidimas yra kasacinio teismo pašalintas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

44Pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nutartyje išdėstė pakankamai motyvų ir jų pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius vis dėlto neįrodė kasacinio teismo veiksmų, iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neteisėtumo. Nors apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodoma, dėl kurio būtent apeliacinio skundo argumento kiekvienu konkrečiu nutarties motyvu buvo pasisakoma, tačiau apeliacinės instancijos teismo motyvų visuma ir motyvų pagrindu padarytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių, kasatoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje neva nepasisakyta. Dėl to nėra pagrindo sutikti, kad nagrinėjamoje byloje būtų apribota kasatoriaus teisė į apeliaciją, taip pat pažeista kasatoriaus teisė į teisingą ir nešališką teismą, nukrypta nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

45Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir kasatoriaus teisę būti laikomam neatlikusiu neteisėtų veiksmų, kol neįrodyta priešingai. Apeliacinės instancijos teismo motyvų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad, dėstydamas kasaciniu skundu ginčijamus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatoriaus išskirtų kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties atitinkamų motyvų. Taigi kasaciniu skundu ginčijamais nutarties motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo kasatoriaus veiksmų fakto, taip pat nepateikė šių baudžiamojoje byloje nustatytų kasatoriaus veiksmų naujo teisinio įvertinimo, o tik pasisakė dėl kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje išdėstytų ir nagrinėjamoje byloje kasatoriaus ginčijamų motyvų. Juolab nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neva konstatavo, jog kasatorius atliko neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje kasatoriaus veiksmai nevertinami ir neįvardijami kaip nusikalstami, todėl aptariami kasacinio skundo argumentai neatitinka tikrovės.

46Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad kasatorius neįrodė neteisėtų veiksmų, kasaciniam teismui priimant 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį. Nesant pagrindo konstatuoti neteisėtiems veiksmams, nėra ir teisinio pagrindo spręsti dėl ieškinio reikalavimų priteisti neturtinę žalą.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai priėmė iš esmės teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, kurių naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008... 10. 1. Aiškindamas ir taikydamas teisę, kas yra laikoma nekaltumo prezumpcijos... 11. 2. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl... 12. 2.1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas... 13. 2.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, surašant... 14. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į apeliacinio skundo... 15. 3. Nutartyje konstatuodamas, kad kasatorius atliko neteisėtus (nusikalstamus)... 16. 4. Kasatoriaus nuomone, skiriasi iš esmės teisinė asmenų, kuriems... 17. 5. Nurodydamas, kad kasatoriaus veiksmų neteisėtumas – pasiskolintų... 18. 6. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje analizuodamas, ar kasatoriaus... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 20. 1. Sprendžiant klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo tiriant ir... 21. 2. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 22. 3. Teismo procesinio sprendimo motyvacijos pakankamumas turi būti vertinamas... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus:... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo... 27. Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų, kasaciniam teismui priimant 2004 m.... 28. Kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvai, kad... 29. CPK 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimą gali... 30. Kita vertus, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą... 31. Nors kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad jokiu galiojančiu teismo... 32. Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Dėl nekaltumo prezumpcijos... 34. Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies,... 35. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija,... 36. Kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties turinio lingvistinė,... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus,... 38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kuriuo... 39. Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į baudžiamojoje byloje... 40. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatoriaus išskirtais teiginiais... 41. Dėl teisės į apeliaciją ir į teisingą bei nešališką teismą... 42. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 43. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, viena vertus,... 44. Pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės... 45. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo... 46. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai priėmė iš esmės... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...