Byla 2A-567-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Neringos Švedinės, sekretoriaujant M.Armalienei dalyvaujant ieškovei A. M. ieškovės atstovui advokatui K.Baranauskui atsakovui R. M.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką su atsakovu nutraukti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę M. padalinti santuokoje įgytas transporto priemones, priteisiant jai automobilį VW PASSAT valstybinis Nr. ( - ) o atsakovui - automobilį OPEL OMEGA valstybinis Nr. ( - )

5Nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras piktnaudžiavo alkoholiu, jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, smurtavo, buvo neištikimas. 2008 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas, palikęs šeimą, apsigyveno sode. Faktiškai šeima iširo, todėl buvimas santuokoje neteko jokios prasmės.

6Atsakovas R. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės A. M. kaltės, sutiko su jos pasiūlytu transporto priemonių padalinimo variantu. Taip pat prašė padalinti santuokos metu įgytą butą ( - ), pripažįstant jam, R. M. , nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto. Nurodė, kad butas buvo įgytas santuokoje, iš bendrų lėšų. Santuoka iširo dėl to, kad ieškovė grįždavusi į namus labai vėlai, neblaivi, keldavo konfliktus, buvusi atsakovui neištikima.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.

8Santuoką, sudarytą 1998-09-25 Vilniaus miesto CM skyriuje tarp R. M. ir A. M. nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. M. kaltės. Priteisė ieškovei A. M. keleivinį automobilį VW PASSAT valstybinis Nr. ( - ) o atsakovui R. M. - keleivinį automobilį OPEL OMEGA valstybinis Nr. ( - )

9Butą ( - ) teismas pripažino A. M. asmenine nuosavybe.

10Teismas nustatė, kad atsakovas smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, pats prisipažino, kad „retkarčiais“ buvęs neištikimas. Nustatęs, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir buvo jai neištikimas, teismas pripažino R. M. kaltu dėl šeimos iširimo. Atsakovas, tvirtindamas esant ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo, privalėjo pateikti A. M. kaltės įrodymus, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškovė girtavo, nesirūpino šeima ir buvusi neištikima.

11Spręsdamas dėl buto ( - ), nuosavybės, teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 1999-07-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad A. M. , atsisakius kitiems įpėdiniams, paveldėjo dviejų kambarių butą ( - ) ir piniginį indėlį su procentais sąskaitoje AB „Lietuvos taupomajame banke. Paveldėtą butą A. M. 1999-07-28 pardavė už 30000 Lt. Tokiu būdu, teismo nuomone, ieškovė, realizavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, už gautas lėšas įgijo butą ( - ). Teismas nustatė, kad iš R. M. iki sudarant buto pirkimo sandorį buvo priteisti ir išieškomi alimentai penkiems vaikams, 1997 metais jis negrąžino 3000 JAV dolerių skolos ir prarado butą ( - ). Teismas išsiaiškino, kad atsakovas niekada nesinaudojo nupirktu butu, jame nėra atsakovo daiktų, butu disponavo – jį nuomojo A. M. . Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažino įrodyta aplinkybę, jog butas ( - )., yra asmeninė A. M. nuosavybe.

12Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti nutraukiant 1998-09-25 sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abipusės kaltės bei padalijant santuokos metu įgytą butą, esantį ( - ), lygiomis dalimis, pripažįstant atsakovui nuosavybės teisę į ½ minėto buto dalį. Likusioje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141)nebuvo pakankamo pagrindo paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją į butą. Pirma, 1999-07-01 – 2001-07-01 laikotarpiu ieškovė niekur nedirbo ir jokių įrodymų į bylą nepateikė. Apelianto nuomone, šių aplinkybių kontekste, abejotina, ar neturintis nuolatinių pajamų asmuo 23 mėnesius namuose laikytų 30 000 Lt jais nesinaudodamas. Teigia, kad nors teismas atkreipė dėmesį, jog iš apelianto pajamų buvo atskaitomi alimentai vaikams, ši aplinkybė dalijant jungtinę nuosavybę turėtų būti vertinama kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ne kaip pagrindas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, pati ieškovė pripažino, jog tuo metu apeliantas dirbo. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad su ieškove jis vedė bendrą ūkį ir jo pajamos užskaitytinos formuojant bendrą jungtinę nuosavybę. Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina argumentus, kad bendrąją jungtinę nuosavybę atsakovas turėjo galimybę įsigyti. Antra, ieškovė paveldėjo piniginį indėlį su procentais, tačiau iš byloje esančių įrodymų nematyti, ar buvo šios sumos išmokėtos ieškovei, kada ir kokiomis sumomis išmokėtos paveldėtos sumos ieškovei. Taigi negalima teigti, kad šios sumos buvo panaudotos ginčo buto pirkimui. Trečia, aplinkybė, jog 1997 m. atsakovas negrąžino 3000 JAV dolerių nebuvo teisine prasme reikšminga priešieškiniui atmesti. Ketvirta, aplinkybė, kad ginčo butu atsakovas nesinaudojo ir kad jame nėra jo daiktų, taip pat nėra teisiškai raiškinga buto padalijimo klausimams išspręsti. Teigia, kad butas tam ir buvo pirktas už jų bendrus pinigus, kad užsitikrinti bent kokias nuolatines pajamas iš nuomos. Apeliantas pažymi, kad gyvendamas santuokoje, jis su ieškovu nuomavo minėtą butą, todėl natūralu, kad jame atsakovas negyveno ir jame nebuvo jokių jo daiktų.

152) Teigia, jog egzistavo aplinkybės nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės. Ieškovė dažnai grįždavo į namus labai vėlai, neblaivi, keldavo konfliktus, triukšmaudavo. Be to, atsakovas buvo ieškovę užtikęs lovoje su kitu asmeniu.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Pažymi, kad ginčijamo buto priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes šį butą ieškovė įsigijo už lėšas, gautas realizavus paveldėtą turtą ir aiškiai išreiškė valią įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, įregistruodama asmeninės nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre.

18Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė niekur nedirbo. Teigia, jog ji dirbo turguje. Atsakovo tvirtinimas, kad buto pirkimui jis davė 14 800 Lt nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas net 5 vaikams, pastoviai buvo didelės įsiskolinimo sumos. Ieškovės nuomone, tokiu būdu, skunde nurodytos aplinkybės dėl buto padalinimo teisniu požiūriu visiškai nepagrįstos. Nėra nurodoma įstatyminių normų, kurių pagrindu galima būtų pakeisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nepatiekė jokių įrodymų, kad butas buvo pirktas už bendrus pinigus.

19Dėl santuokos nutraukimo ieškovė pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Priešingai, atsakovas naudojo smurtą. Be to, atsakovas teisme pats prisipažino, jog jis ieškovei buvo neištikimas, todėl bendras gyvenimas su juo tapo negalimas dėl atsakovo kaltės.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

22Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

23Dėl santuokos iširimo priežasčių.

24Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir prašo pripažinti abipusę kaltę dėl iširusios santuokos. Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Ieškovė, reikšdama ieškinį santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, rėmėsi Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nuostata, pagal kurią sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais ir yra jam neištikimas. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, iš dalies rėmėsi ta pačia įstatymine nuostata ir reikalavimą pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo grindė jos neištikimybe, taip pat nurodė kitas aplinkybes, jo nuomone, lėmusiais santuokos iširimą- kad ieškovė dažnai namo grįždavo vėlai, būdama neblaivi, keldavo konfliktus, triukšmaudavo.

26Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, taip pat santuokinės neištikimybės faktas, kuriais buvo grindžiamas ieškinio ir iš dalies (dėl santuokinės neištikimybės)-priešieškinio reikalavimai, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau jeigu įrodoma, kad abiejų sutuoktinių elgesys atitiko Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodytus kriterijus, konstatuojama abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo.

27Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo sprendime konstatuotų aplinkybių dėl jo kaltės prezumpcijos (neištikimybės bei žiauraus elgesio su ieškove), tačiau remiasi ir atsakovės kaltės prezumpcija- jos santuokine neištikimybe. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai remiamasi viena iš sutuoktinio kaltės prezumpcijų, nereikia įrodinėti, kad tokia aplinkybė buvusi santuokos iširimo priežastimi (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.), tačiau bet kokiu atveju šalis, kuri remiasi šia prezumpcija, turi įrodyti atitinkamos aplinkybės egzistavimo faktą (Civilinio proceso kodekso 178 str.), t.y. tokių aplinkybių egzistavimas nėra preziumuojamas. Remiantis Civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d., įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, arba kad jų nėra. Civilinio proceso kodekso 185 str. nustato, kad įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šalių paaiškinimai yra priskiriami prie Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. numatytų įrodinėjimo priemonių, abiejų ginčo šalių paaiškinimai turi vienodą įrodomąją reikšmę, todėl kai atsakovas tvirtina ieškovę buvus jam neištikima, o ši tokią aplinkybę kategoriškai neigia, nesant kitų atitinkamą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, ji negali būti pripažinta nustatyta bei įrodyta. Be atsakovo paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodomą aplinkybę dėl ieškovės santuokinės neištikimybės ir pats apeliantas pripažįsta, jog tokių įrodymų pateikti negali. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė tiek ieškovės neištikimybės fakto, tiek ir kitų aplinkybių, kuriomis grindė A. M. kaltę dėl santuokos iširimo. Nesant įrodymų, kad ieškovė buvo neištikima sutuoktiniui ar kitokiu būdu iš esmės būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti egzistuojant jos kaltę dėl santuokos iširimo ir atitinkamai- nėra pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

28Dėl buto nuosavybės teisės

29A. M. ir R. M. susituokė 1998-09-25 (b.l. 7). Butas ( - )buvo įgytas 2001-06-13 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 50), t.y. šalims esant santuokoje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė į ginčo butą įgyta dar iki Civilinio kodekso (patvirtinto 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864) įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo2 str.), t.y. buto įgijimo momentu sutuoktinių turtiniai santykiai buvo reglamentuojami tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normomis. Šio kodekso 23 str. numatė, kad turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (aptariamo straipsnio 1 d.), be to, numatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (aptariamo straipsnio 3 d.). Taigi, kaip ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p. numato turto, įgyto po santuokos sudarymo, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, taip ir ginčo buto įgijimo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. numatė prezumpciją, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tiek šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normos, tiek ir tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos numatė galimybę egzistuoti sutuoktinių asmeninei nuosavybei (Santuokos ir šeimos kodekso 22 str.). Vienas iš tokių atvejų- turtas, kuris santuokos metu buvo paveldėtas. Ieškovė įrodė, kad jai esant su atsakovu santuokoje, 1999-07-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu ji paveldėjo dviejų kambarių butą ( - )ir piniginį indėlį su procentais sąskaitoje AB „Lietuvos taupomajame banke“ (b.l. 70). Taigi, ji įgijo asmeninės nuosavybės teisę į paveldėtą turtą Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d. pagrindu. Paveldėtą butą A. M. 1999-07-28 pardavė už 30000 Lt (b.l. 24). Butas ( - )įgytas už 29 600 Lt (pirkimo- pardavimo sutarties 3 punktas- b.l. 50) 2001-06-13, t.y. taip pat, dar iki 2000-07-18 redakcijos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl jo nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas remiantis nuosavybės teisės atsiradimo momentu galiojusiomis teisės normomis, t.y. jau minėtuoju Santuokos ir šeimos kodeksu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 19 str.), tačiau Civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d.). Kaip minėta, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.) ir preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Taigi, turto įgyto po santuokos sudarymo statusas, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, yra viena iš įstatyminių prezumpcijų. Tačiau įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, kuri siekia paneigti įstatyminę prezumpciją.

30Kaip minėta, ieškovė pateikė įrodymus, jog ji asmeninėn nuosavybėn santuokos su atsakovu metu buvo įgijusi butą, kurį pardavė už 30 000 Lt bei atkurtas santaupas 5249,90 Lt sumai (b.l. 71) ir įrodinėjo, jog būtent už paveldėtą turtą gautos lėšos buvo panaudotos įsigyjant butą ( - ). Sprendžiant, ar šių įrodymų pakanka paneigti įstatyminę prezumpciją, jog butas buvo įgytas už lėšas, kurios yra asmeninė A. M. nuosavybė, kyla įrodymų pakankamumo klausimas.

31Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalies paaiškinimai. Joje esantys faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi išankstinės ar padidintos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnis).

32Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

33Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

34Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis. Turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

35Teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ginčo buto nuosavybės teisės, tyrė, analizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius ir kitus įrodymus. Buvo analizuojama ne tik tai, kad ieškovė turėjo turto, kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau ir tai, ar atsakovas turėjo turto ar pajamų, kurios galėjo būti panaudotos įsigyjant butą Statybininkų g. 9-26, Vilniuje. Į bylą pateikti įrodymai, jog už 1999 m. laikotarpį iš R. M. buvo išieškota 4020,45Lt, o už 2000 m. laikotarpį 1130 Lt alimentų išieškotojai G. B. (b.l. 62), taip pat- kad buvo išieškomi alimentai išieškotojos D. M. naudai: 1999 m. buvo išieškota 2594,92 Lt, 2000 m.- 838,97 Lt, 2001 m. -2015,06 Lt (b.l. 66). Jokio turto, už kurį gautos lėšos galėtų būti panaudotos perkant butą, atsakovas neturėjo: jis pats teisme paaiškino, kad savo turėtą butą buvo įkeitęs ir, negražinus paskolos, butas iš jo buvo paimtas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ši aplinkybė, kaip ir alimentų mokėjimas, nėra reikšmingi, sprendžiant buto nuosavybės klausimą: kai ieškovė pateikia įrodymus, jog turėjo pakankamai asmeninių lėšų turtui įsigyti, o kiti byloje esantys įrodymai liudija, jog nei turimas turtas, nei gaunamos pajamos negalėjo leisti atsakovui sukaupti jo nurodomus 14 800 Lt, kuriais jis neva prisidėjo perkant butą, teismo įsitikinimas, jog butas buvo įgytas tik už ieškovės asmenines lėšas ir šių lėšų asmeninės nuosavybės teisė transformavosi į buto asmeninės nuosavybės teisę, yra pagrįstas, vertinant jau paminėtu tikimybių pusiausvyros bei įrodymų pakankamumo principu.

36Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes įrodymų visuma šiuo atveju yra visiškai pakankama įstatyminei turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai paneigti.

37Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), o atsakovo apeliacinį skundą atmeta.

38Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteisiamos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

40Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš apelianto R. M. valstybei 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką su... 5. Nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras piktnaudžiavo... 6. Atsakovas R. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu... 8. Santuoką, sudarytą 1998-09-25 Vilniaus miesto CM skyriuje tarp R. M. ir A. M.... 9. Butą ( - ) teismas pripažino A. M. asmenine nuosavybe.... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, pats... 11. Spręsdamas dėl buto ( - ), nuosavybės, teismas nurodė, kad ieškovė... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1)nebuvo pakankamo pagrindo paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės... 15. 2) Teigia, jog egzistavo aplinkybės nutraukti santuoką dėl abipusės... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo Vilniaus miesto 1... 17. Pažymi, kad ginčijamo buto priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise,... 18. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė niekur nedirbo. Teigia, jog ji... 19. Dėl santuokos nutraukimo ieškovė pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jokių... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 23. Dėl santuokos iširimo priežasčių.... 24. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl... 26. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu... 27. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo sprendime... 28. Dėl buto nuosavybės teisės... 29. A. M. ir R. M. susituokė 1998-09-25 (b.l. 7). Butas ( - )buvo įgytas... 30. Kaip minėta, ieškovė pateikė įrodymus, jog ji asmeninėn nuosavybėn... 31. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177... 32. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja... 33. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje,... 34. Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens... 35. Teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ginčo buto nuosavybės... 36. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir... 37. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija teismo sprendimą... 38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, procesinių dokumentų... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 40. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš apelianto R. M. valstybei 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centų)...