Byla 3K-3-13/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Č. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. B. ir S. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja notaras A. R. A.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė panaikinti 2006 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją patalpoms nuo 1-60 iki 1-75, 1-116, nuo 1-118 iki 1-125, kurių bendras plotas 3025,07 kv. m, pastate 2F1b.

6Ieškovai nurodė, kad 2003 m. sausio 22 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure įgaliojo atsakovą R. B. naudoti, valdyti ir disponuoti su teise parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2003 m. sausio 22 d. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovams priklausančias gamybines patalpas nuo 1–60 iki 1–75 imtinai, 1–116, nuo 1-118 iki 1–125 imtinai, esančias Kaune, Elektrėnų g. 8. R. B. 2006 m. kovo 16 d. sudarė nekilnojamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nurodytas patalpas pardavė savo žmonos motinai S. S. už 200 000 Lt, nors VĮ Registrų centras patalpas įvertino 1 103 000 Lt. Šie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi; atsakovas, parduodamas patalpas, privalėjo veikti išimtinai atstovaujamųjų naudai. Be to, nebuvo padarytas individualus turto vertinimas, nebuvo bandyta parduoti patalpas per nekilnojamojo turto agentūras. Iš sutarties matyti, jog R. B. susitarė su S. S., jai siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą daug mažesne nei vidutinė rinkos kaina ir tai suvokiant. Ieškovai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsniu ir 2.135 straipsnio 1 dalimi.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad R. B., sudarydamas ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį, neperžengė jam suteiktų įgalinimų ribų. Protingai ir rūpestingai veikdami, ieškovai privalėjo kiek įmanoma sumažinti neigiamų sau pasekmių atsiradimo riziką. Apie tai ieškovai privalėjo žinoti, nes atsakovas rūpinosi ginčo turto pardavimu, derėjosi su pirkėjais. Teismas konstatavo, kad šalių santykiai iki ginčo sandorio sudarymo momento leidžia daryti išvadą, kad S. S. buvo tikra, jog ieškovų ir R. B. interesai yra suderinti. S. S. įgijo turtą, nežinodama ir neturėdama žinoti, kad sudaromas sandoris prieštarauja atstovaujamų ieškovų interesams, todėl sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, t. y. iš sąžiningos kitos sandorio šalies negalima išreikalauti įgyto daikto. Ieškovai gali reikalauti iš atsakovo atlyginti jiems padarytą žalą bendraisiais pagrindais. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nepatvirtinta, kad buvo veikiama priešingai atstovaujamųjų interesams.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006 m. kovo 16 d., kuria Č. D. ir R. D., kuriems atstovavo R. B., veikdamas Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro A. R. A. 2003 m. sausio 22 d. patvirtinto įgaliojimo pagrindu, pardavė už 200 000 Lt, o S. S. nupirko ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gamybos, pramonės paskirties turtą, esantį Kauno mieste, Elektrėnų g. 8: patalpas nuo 1–60 iki 1–75, 1–116, nuo 1–118 iki 1–125, esančias pastate 2F1b; 2) taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę S. S. grąžinti nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovams, o ieškovus įpareigojo grąžinti atsakovei 200 000 Lt, gautus pagal nurodytą sutartį kaip parduoto turto kainą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartį pasirašę atsakovai S. S. ir R. B., būdami protingi asmenys, privalėjo suvokti, jog, sudarydami sandorį, kuriuo parduodamas kitiems asmenims (ieškovams) nuosavybės teise priklausantis turtas už daug mažesnę, negu toje pačioje sutartyje nurodytą rinkos (1 104 000 Lt), kainą, jie pažeidžia ieškovų – parduodamo turto savininkų – teises.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrąją ginčo turto vertę, byloje paskyrė turto vertinimo ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, jog ginčo turto vertė 2006 m. kovo 16 d. buvo 2 560 000 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčo turto vertė 2006 m. kovo 16 d. buvo 2 560 000 Lt ir kad, sudarydamas tokį sandorį atstovaujamųjų vardu, R. B. pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė atstovaujamųjų interesams prieštaraujantį sandorį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad S. S. privalėjo suvokti ar bent įtarti, jog ieškovų turtas jai parduodamas už gerokai mažesnę negu rinkos kainą, todėl ieškovai gali patirti žalą. Ginčijama sutartimi S. S. parduotos patalpos buvo perduotos naudotis neatlygintinai UAB ,,Metalų pasaulis“, kurios vadovai ir dalyviai prieš ginčijamą sutarties sudarymą ir po to buvo S. S., R. B. ir jo žmona, S. S. duktė V. B. Aplinkybė, kad ginčijamą sandorį sudariusius asmenis sieja giminystės ar svainystės ryšiai, teismų praktikoje pripažįstama kaip viena iš aplinkybių, paneigiančių įstatymo įtvirtintą sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją. Be to, S. S. yra senyvo amžiaus, ligota, pripažinta pirmos grupės invalide ir neturėjo pajamų ar santaupų, iš kurių būtų galėjusi skirti 200 000 Lt nekilnojamajam turtui įsigyti.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra abi įstatymo nustatytos sąlygos, būtinos sandorio negaliojimui pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį konstatuoti; taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas ir bylą išsprendė neteisingai.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

161. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.135 straipsnį, nepagrįstai pripažino, kad R. B. veikė priešingai ieškovų interesams. Teismai privalėjo atsižvelgti į įgaliojimo turinį ir jo atitiktį ieškovų tikrajai valiai. Analizuojant ieškovo išduoto įgaliojimo turinį, akivaizdu, kad ieškovai suteikė kasatoriui įgaliojimą, leidžiantį visais atlygintinais ir neatlygintinais būdais perleisti nekilnojamąjį turtą. Taigi ieškovų lūkesčius atitiktų ir ginčo pastatų neatlygintinas dovanojimo sandoris. Be to, atstovaujamieji už tą pačią kainą (200 000 Lt) 2003 m. įsigijo ginčo patalpas, kurių rinkos kaina sutartyje taip pat buvo nurodyta daug didesnė.

172. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai buvo UAB ,,Metalo pasaulis“ dalyviai ir kad ginčijamas patalpas S. S. perdavė neatlygintinai naudotis šiai bendrovei, taip pat kad S. S. negalėjo turėti 200 000 Lt sumokėti už įsigytas patalpas.

183. Teismas privalėjo taikyti, bet netaikė CK 2.133 straipsnio 5 dalies. Kasatorius veikė tiksliai pagal įgaliojimus, todėl ieškovai negali ginčyti tokio sandorio, motyvuodami, kad, sudarydamas sandorį, kasatorius ignoravo tam tikras aplinkybes. Atstovaujamieji apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo. Ieškovai privalėjo kiek įmanoma sumažinti neigiamų sau pasekmių atsiradimo riziką.

194. Teismas privalėjo taikyti, bet netaikė CK 1.79 straipsnio, pagal kurį šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Ieškovo Č. D. 2006 m. kovo 24 d. duotas kasatoriui rašytinis pakvitavimas ir 200 000 Lt paėmimas iš įgaliotinio, pažymint pakvitavime, yra vertintinas kaip ieškovo patvirtinimas sandorio, sudaryto įgaliotinio R. B.

205. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Sprendime analizuojamas tik vienas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas – dėl netinkamo CK 2.135 straipsnio taikymo. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad R. B. sudarytas sandoris negalioja, nes šis panaudojo apgaulę, piktavališkai susitarė su S. S. Be to, teismo sprendime nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kasatoriaus pateiktą įrodymą – rašytinį pakvitavimą.

21Atsakovė S. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

22IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Č. D. prašė atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.135 straipsnį, tinkamai juridiškai kvalifikavo faktines aplinkybes. CK 2.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti ir turto priežiūrai. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. 2003 m. sausio 22 d. įgaliojimo formuluotė ,,atlikti visus veiksmus“ nereiškė, kad kasatorius galėjo nesilaikyti įstatyme nustatytų imperatyviųjų įpareigojimų.

25Nors 2003 m. sausio 22 d. ginčo patalpas ieškovai įsigijo už 200 000 Lt, tačiau per trejus metus įvyko didelių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Be to, ieškovai pagerino patalpas jas suremontuodami ir kitaip padidindami jų vertę.

26Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad negalėjo sudaryti sandorių savo naudai, atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2004; 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje E. P. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2003).

272. Aplinkybės, susijusios su S. S. nesąžiningumu, susijusios ne su kasatoriumi, bet atsakove, o ji kasacinio skundo nepareiškė. Be to, teismas išsamiai motyvavo išvadą, kad S. S. buvo nesąžininga įgijėja. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes dėl S. S. amžiaus ir sveikatos būklės sandorio sudarymo metu, į jos svainystės santykius su kasatoriumi.

28Byloje yra duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB ,,Metalų pasaulis“ vadovai ir dalyviai buvo kasatorius, jo žmona V. B. ir atsakovė S. S.

29Aplinkybės dėl S. S. galimybės turėti 200 000 Lt susijusios su atsakove. Kasatorius neturėtų kasaciniame skunde kelti klausimo, nesusijusio su kasatoriumi.

303. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismas privalėjo taikyti CK 2.133 straipsnio 5 dalies normą. Ieškovai ne tik nebuvo davę nurodymo parduoti ginčo turtą už 200 000 Lt atsakovei S. S., bet ir nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie būsimą sandorį. Kasatorius ne tik pripažino, kad neinformavo ieškovų apie ginčijamos sutarties sudarymą, bet ir nurodė, kad sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus iš ieškovo gavo šį suklaidinęs.

314. CK 1.79 straipsnio 1 dalies taikymas šioje byloje iš viso neaktualus. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas notarine forma, taip pat turėjo būti patvirtintas. 2006 m. kovo 24 d. pakvitavime jokio sandorio patvirtinimo nėra.

32Be to, ieškovai kreipėsi į teismą 2006 m. balandžio 25 d., t. y. per mėnesį po to, kai sužinojo apie ginčijamo sandorio sudarymą. Toks terminas negali būti vertinamas kaip apeliantų delsimas ar pritarimas kasatoriaus veiksmams.

335. Apeliacinį skundą pareiškė ieškovai, todėl tik jie galėtų reikšti pretenzijas, kad apeliacinės instancijos teismas ne visa apimtimi išnagrinėjo apeliacinį skundą.

34Netgi pripažinus, kad atskirai neaptarus vieno rašytinio įrodymo – pakvitavimo, buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, šis nevertintinas kaip sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Šioje byloje kasaciniam teismui kyla atstovo ir atstovaujamojo galimo interesų konflikto bei atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimo aiškinimo klausimai.

38Dėl atstovo ir atstovaujamojo galimo interesų konflikto

39Teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. B. (atstovas), sudarydamas ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį, neperžengė atstovaujamųjų (Č. D. ir R. D.) suteiktų įgalinimų ribų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas – atstovas peržengė atstovaujamųjų suteiktų įgalinimų ribas.

40CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingas galutines išvadas, nei tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisė priimti kitokį sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą.

41Kasaciniame skunde iš esmės keliama įrodinėjimo problema, t. y. ar ieškovai įrodė aplinkybę, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, veikė ne ieškovų interesais. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas veikė turėdamas atitinkamą įgaliojimą sudaryti sandorius. Tačiau įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis tik formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu surašytais įgaliojimais. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareigą veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimą atlikti veiksmus savo naudai konstatavo ir kasacinis teismas nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2004. Tai, kad turi būti veikiama tik įgaliotojo interesais, formuojama ir vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. M. P., Z. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. M. P., Z. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2008).

42Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, turėjo pagrindą konstatuoti, kad nebuvo veikiama ieškovų interesais, nes šiems nuosavybės teise priklausantis sandėlis buvo parduotas už 200 000 Lt, nors sutartyje nurodyta vertė - 1 104 000 Lt, t. y. daugiau kaip 5,5 karto viršijo sandorio kainą. Pažymėtina, kad akivaizdžiai per mažą pardavimo kainą parodo atlikta ekspertizė, kurios aktu konstatuota, kad sandėlio vertė 2006 m. kovo 16 d. buvo 2 560 000 Lt. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas R. B. pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė prieštaraujantį atstovaujamųjų interesams sandorį.

43Dėl atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimo

44Kita reikšminga aplinkybė yra tai, kad atstovas R. B. aiškiai mažesne kaina sandėlį pardavė savo žmonos motinai S. S. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Šioje nuostatoje aiškiai (expressis verbis) nenustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su asmenimis, kuriais jį sieja svainystės ryšiai. Taikant CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl draudimo sudaryti sandorį su artimaisiais giminaičiais, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad tokiu atveju artimaisiais giminaičiais įvardijami ir asmenys, nesusiję kraujo, tačiau artimi svainystės ryšiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. M. P., Z. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2008). Aplinkybė, kad ginčijamą sandorį sudariusius asmenis sieja svainystės ryšiai, teismų praktikoje pripažįstama kaip viena iš aplinkybių, paneigiančių įstatymo įtvirtintą sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją. Įvertinęs šią ir kitas aplinkybes, sandorio metu nustatytą aiškiai per mažą statinio pirkimo–pardavimo kainą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą, todėl pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jis prieštarauja CK 2.134, 2.135 straipsnių nuostatoms.

45Kiti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino kai kurių įrodymų, o kitų nevertino, yra teisiškai nereikšmingi ir kasacinis teismas dėl jų nepasisako, nes pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1770 Lt. Ieškovas turi teisę prašyti atlyginti išlaidas, susijusias su advokato pagalba (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Prie atsiliepimo nepridėta dokumento, patvirtinančio tokių išlaidų buvimą, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai prašė panaikinti 2006 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį;... 6. Ieškovai nurodė, kad 2003 m. sausio 22 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nurodė, kad R. B., sudarydamas ginčijamą pirkimo–pardavimo... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartį pasirašę atsakovai S. S. ir R. B.,... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra abi įstatymo nustatytos sąlygos,... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti apeliacinės instancijos... 16. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.135 straipsnį,... 17. 2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai buvo UAB ,,Metalo... 18. 3. Teismas privalėjo taikyti, bet netaikė CK 2.133 straipsnio 5 dalies.... 19. 4. Teismas privalėjo taikyti, bet netaikė CK 1.79 straipsnio, pagal kurį... 20. 5. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 21. Atsakovė S. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.... 22. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Č. D. prašė atmesti kasacinį... 24. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.135... 25. Nors 2003 m. sausio 22 d. ginčo patalpas ieškovai įsigijo už 200 000 Lt,... 26. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius privalėjo elgtis... 27. 2. Aplinkybės, susijusios su S. S. nesąžiningumu, susijusios ne su... 28. Byloje yra duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB ,,Metalų... 29. Aplinkybės dėl S. S. galimybės turėti 200 000 Lt susijusios su atsakove.... 30. 3. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismas privalėjo taikyti CK 2.133... 31. 4. CK 1.79 straipsnio 1 dalies taikymas šioje byloje iš viso neaktualus.... 32. Be to, ieškovai kreipėsi į teismą 2006 m. balandžio 25 d., t. y. per... 33. 5. Apeliacinį skundą pareiškė ieškovai, todėl tik jie galėtų reikšti... 34. Netgi pripažinus, kad atskirai neaptarus vieno rašytinio įrodymo –... 35. Teisėjų kolegija... 36. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Šioje byloje kasaciniam teismui kyla atstovo ir atstovaujamojo galimo... 38. Dėl atstovo ir atstovaujamojo galimo interesų konflikto... 39. Teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas... 40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 41. Kasaciniame skunde iš esmės keliama įrodinėjimo problema, t. y. ar... 42. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, turėjo pagrindą... 43. Dėl atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimo... 44. Kita reikšminga aplinkybė yra tai, kad atstovas R. B. aiškiai mažesne kaina... 45. Kiti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovas prašo priteisti iš... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. ... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...