Byla 1A-276-319/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

4pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. vasario-kovo mėnesį) -10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio bauda;

5pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. balandžio mėnesį)- 10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio bauda.

6Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) dydžio baudą.

7Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 10 (dešimties) MGL, t. y. 376,60 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) dydžio baudą.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

9Teisėjų kolegija,

Nustatė

10

  1. A. G. nuteistas už tai, kad: įgijo ir laikė netikrus pinigus, o būtent: 2017 m. vasario - kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose ( - ) , nešiojamo kompiuterio ,,AC BOOK AIR” Nr. ( - ) pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir su jos pagalba apsilankydamas puslapyje http://( - ) .onion, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 6 eurus tikslu realizuoti 1 (vieną) vnt. netikrą 50 eurų vertės kupiūrą Nr. ( - ) , atspausdintą ne pagal 2002 m. laidos eurų nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus ir, žinodamas apie jos netikrumą, laikė ją su savimi piniginėje iki 2017-05-25, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

11Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose ( - ) , nešiojamo kompiuterio ,,MAC BOOK AIR” Nr. ( - ) pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir, su jos pagalba apsilankydamas puslapyje http:// ( - ).onion, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos įgijo už 117 eurų tikslu realizuoti 25 (dvidešimt penkis) vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų vienodu Nr. ( - ) , atspausdintas ne pagal 2002 m. laidos EUR nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus, po to 2017 m. gegužės 23 d. apie 16:15 val., atėjęs į AB „Lietuvos paštas“ Kauno 41-asis paštą, esantį ( - ) ir žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais 25 vnt. po 50 eurų kupiūromis, pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) , išduotą J. B. vardu bei gavo neregistruotą siuntą iš Olandijos, t. y. 25 vnt. netikrų 50 eurų vertės kupiūrų Nr. ( - ) bei laikė jas su savimi piniginėje iki 2017-05-25, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, jis nuteistas už tai, kad pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: jis, 2014 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas namuose esančiuose ( - ) , nešiojamo kompiuterio ,,MAC BOOK AIR” Nr. ( - ) pagalba atsisiuntė TOR naršyklę ir, su jos pagalba apsilankydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame internetiniame puslapyje, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš Olandijos išsiųsdamas savo pažįstamo E. L. nuotrauką bei išgalvotą vardą ir pavardę- „J. B.“, nurodydamas adresą Danijoje, kur tuo metu gyveno, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po ko užsakydamas pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę J. B. vardu, jis virtualiojoje elektroninėje parduotuvėje paspaudęs nuorodą „dėti į krepšelį“ ir gavęs adresą iš 32 raidžių ir skaitmenų sudėties, į jį pervedė virtualią valiutą – Bitkoinus, kas atitinka 150 eurų bei padaręs apmokėjimą tiksliai nenustatytu laikotarpiu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens adresu, kur tuo metu gyveno Danijoje ( adresas nenustatytas), gavo siuntą su padirbta asmens tapatybės kortele Nr. ( - ) , išduota J. B. vardu, kurią laikė su savimi piniginėje iki 2017-05-25 ir žinodamas apie jos netikrumą, ją panaudojo, o būtent: 2017-05-23, apie 16:15 val., atėjęs į AB „Lietuvos paštas” Kauno 41-asis paštą, esantį ( - ) , žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais 25 vnt. po 50 eurų kupiūromis, pašto darbuotojai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) , išduotą J. B. vardu, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą, t. y. netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) išduotą J. B. vardu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo kaltinamajam A. G. taikymo, nurodė, kad BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju kaltinamasis A. G. padarė tris nusikaltimus, kurie, teismo nuomone, negali būti vertinami nei kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nei kaip tęstinė veika, nei kaip padaryta pirmą kartą. A. G., netesėtai įgijęs žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę, ją turėjo ir galėjo ja disponuoti savo nuožiūra pakankamai ilgą laiką – apie tris metus ir tik po to jis padarė su maždaug vieno mėnesio tarpu kitus du nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės neleido apylinkės teismui kaltinamojo padarytas veikas vertinti kaip padarytas idealiosios sutapties sąlygomis ar kaip tęstinę veiką, todėl nematė teisinio pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas.
  2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti ir A. G., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 str., perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą laiduotojui – jo tėvui V. G. už 500,00 Eur užstatą.

133.1. Skunde gynėjas nurodo, kad įstatymo leidėjas, nurodydamas, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, turi omenyje tuos atvejus, teistas ar neteistas praeityje tas traukiamas baudžiamojon atsakomybė asmuo, buvo jo nusikalstama veika anksčiau konstatuota teismo ar nebuvo (juk priešingu atveju įstatymų leidėjas ir būtų suformulavęs taip, kad “draudžiama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris padarė daugiau kaip vieną nusikalstamą veiką”. A. G. teisiamas pirmąjį kartą, jokiais teisėsaugos institucijų procesiniais sprendimais iki šios bylos proceso nebuvo konstatuota, kad jis būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką. Nepaisant minėtojo baudžiamojo įstatymo (BK 40 str. 2 d. 1 p.) taikymo klausimų, svarbiausia aplinkybė šioje byloje yra tai, jog visos trys A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo betarpiškai tarp savęs susiję ir todėl apeliantas mano, kad šiuo atveju galima traktuoti jeigu ne jų sutaptį, tai bent jau kaip tęstinę veiką. Tokiu būdu jau vien dėl minėtojo tų nusikalstamų veikų sąsajumo buvo ir yra pagrindas teigti, kad atleidžiant A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebūtų pažeisti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai (asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką).

143.2. Skunde apeliantas nurodo, kad yra svarbios ir tos aplinkybės, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys, A. G. veika niekam nepadarė jokios žalos, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena santuokoje su G. G., ką patvirtina ir byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas. Prašo atsižvelgti, kad A. G., būdamas silpnos sveikatos (yra netekęs 45 procentų darbingumo), augina mažametį sūnų, dirba pagal darbo sutartį programuotoju Uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, ( - ) ” ir dar studijuoja ( - ) universitete magistrantūros studijas. Apelianto manymu, dėl paminėtųjų aplinkybių yra pagrindas išvadai, jog A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

153.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra tikslus ir dėl to, jog jame nutylėta aplinkybė dėl potencialaus laiduotojo V. G. prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant šį asmenį pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, kurį laiduotojas įsipareigojo įmokėti. Nuosprendyje teigiama, jog buvo prašoma nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui jo tėvui be užstato. Pažymi, jog šioje byloje nepaneigtos tos aplinkybės, kad minėtieji pinigai 500 eurų sumoje kaip kaltinamojo tėvui (galimam laiduotojui), taip ir pačiam kaltinamajam pagal jų turtinę padėtį yra dideli pinigai, o tokia priemonė kaip užstatas (ir dar tokio dydžio) tikrai būtų papildoma bei veiksminga garantija, jog kaltinamasis ateityje nenusikals, laikysis visų jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir reikalavimų.

  1. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Apeliantas jo ginamojo A. G. kaltės dėl padarytų inkriminuotų nusikaltimų neneigia, tik prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
  3. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakydamas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog apeliantas įvykdė tris nusikalstamas veikas, kurios nėra tęstinio pobūdžio, padarytos nesant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir todėl negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui. Tuo tarpu viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, su tokia išvada visiškai sutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir objektyviai įvertino visas su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu susijusias aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatytos visos būtinos laidavimo taikymo sąlygos.

166.1. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

176.2. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

186.3. Skundo autorius teigia, kad, nepaisant minėtojo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų, svarbiausia aplinkybė šioje byloje yra tai, jog visos trys A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo betarpiškai tarp savęs susiję ir todėl šiuo atveju galima traktuoti jeigu ne jų sutaptį, tai bent jau kaip tęstinę veiką ir todėl atleidžiant A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebūtų pažeisti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai (asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką). Toks skundo teiginys nepagrįstas teisiniu aspektu, nes padarytų nusikalstamų veikų vertinimas kaip tarpusavyje susijusių, t. y., kad nuteistasis pagamino, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą, tokiu būdu siekdamas nuslėpti savo asmenybę darant kitas nusikalstamas veikas; – neduoda pagrindo jas vertinti kaip padarytas esant idealiai sutapčiai ar laikyti tęstine veika, nes neatitinka šių teisinių sampratų apibrėžimų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, teisingai konstatavo, kad A. G. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos skirtingu laiku ir skirtingais šio veiksmais, t. y. tarpusavyje nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties, taip pat dvi pagal BK 213 straipsnį inkriminuotos veikos pagrįstai nebuvo pripažintos viena tęstine veika, kaip neatitinkanti tokios veikos požymių visumos. Be kita ko, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gynybos nebuvo keliami klausimai, atskleidžiantys tęstinės nusikalstamos veikos esmę ir prašyta teismo spręsti dėl A. G. inkriminuojamų dviejų BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos.

196.4. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamu atveju A. G. neteisėti veiksmai vertintini kaip trys atskiros nusikalstamos veikos, kurios, akivaizdu, yra pavojingesnės ir negali būti prilyginamos vienam nusikalstamam veiksmui, kai tuo tarpu viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą, laikytina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta teisinga išvada, jog A. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. 7. Teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias, 2 dalies 1-3 punktuose išdėstytas sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2015, 2K-86-895/2015, 2K-445-489/2016). Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuojančio straipsnio konstrukcija reikalauja ne tik 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurias turi atitikti nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau šiuo atveju ir asmuo, kuris laiduoja už asmenį, turi būti vertas teismo pasitikėjimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jo autorius, manydamas, kad yra visi BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatyti formalieji laidavimo taikymo pagrindai, pateikė tiek patį kaltininką A. G., tiek jo tėvą, kuris sutiko laiduoti už sūnų – V. G. apibūdinančius duomenis, kurie juos abu charakterizuoja tik teigiamai ir duoda pagrindo manyti, kad V. G. teigiama įtaka sūnui yra akivaizdi, ir dėl to jis gali laiduoti, jog A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – t. y. nustatyta ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taip pat asmuo, kuris prašo perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, atitinka reikalaujamus kriterijus. Tačiau aukščiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais nustačius, kad A. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos būtinos laidavimui sąlygos, spręsti apie su laidavimo taikymo galimybe susijusias vertinamojo pobūdžio aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Nors, kaip jau buvo aptarta, kitos laidavimo taikymo aplinkybės neanalizuotinos, tačiau atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikslumo, jame nurodant, kad laiduotojas V. G. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant šį asmenį pagal laidavimą be užstato, kai laiduotojas prašė tą padaryti su 500 eurų užstatu, pripažįstama, kad iš tiesų, teismo nuosprendis šioje dalyje netikslus, nes pagal bylos duomenis, V. G. prašė nutraukti baudžiamąją bylą jo sūnaus atžvilgiu, jį atiduodant jam, kai laiduotojui, su 500 eurų dydžio užstatu, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas laidavimo taikymo klausimą išspendė teisingai, ši aplinkybė skundo nagrinėjimo kontekste teisinės reikšmės nebeturi.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21nuteistojo A. G. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą atmesti.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės... 4. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. vasario-kovo... 5. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. balandžio... 6. Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi... 7. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 9. Teisėjų kolegija,... 10.
  1. A. G. nuteistas už tai, kad: įgijo ir laikė netikrus... 11. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio mėn., tiksliau... 12. Be to, jis nuteistas už tai, kad pagamino, laikė ir panaudojo netikrą... 13. 3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad įstatymo leidėjas, nurodydamas, jog nuo... 14. 3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad yra svarbios ir tos aplinkybės, kad byloje... 15. 3.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 16. 6.1. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 17. 6.2. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą... 18. 6.3. Skundo autorius teigia, kad, nepaisant minėtojo baudžiamojo įstatymo... 19. 6.4. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamu atveju A. G. neteisėti... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. nuteistojo A. G. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą atmesti.... 22. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....