Byla 2A-1482-622/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai, V. R., tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl detaliojo plano panaikinimo, servituto nustatymo ir įpareigojimo pertvarkyti statinį bei atsakovo V. R. priešieškinį ieškovui K. M., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo ( - ). detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. T2-70; pripažinti jog gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra rekonstruojamas pažeidžiant normatyvinius dokumentus ir įpareigoti atsakovą V. R. per teismo nustatytą laikotarpį pašalinti nelegalios statybos padarinius; nustatyti servitutą ir suteikti teisę ieškovui tiesti požemines ar antžemines komunikacijas nuo šulinio, esančio žemės sklype, adresu ( - ), ir priklausančio atsakovui iki gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir šiomis komunikacijomis naudotis bei jas aptarnauti. Nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojas ir žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo savininkas. Jam yra leista nusipirkti 500 m2 žemės sklypą. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojas. Kretingos rajono tarybos 2011-02-24 sprendimu patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas iš esmės pažeidžia jo, kaip gretimo sklypo naudotojo, interesus. Žemės sklypo ribos, patvirtintos planu, neatitinka archyvinių dokumentų, įsikiša į jo sklypą. Atsakovas rekonstruoja savo gyvenamąjį namą pagal supaprastintą projektą, tačiau keisdamas pastato aukštingumą, nėra gavęs statybos leidimo. Atsakovas neteisėtai vykdo statybos darbus, todėl turi būti įpareigotas pašalinti tokios statybos padarinius. Teigia, kad atsakovas neleidžia naudotis šuliniu, kuris yra iškastas ant abiejų sklypų ribos ir tokiu būdu trukdo aprūpinti namą geriamu vandeniu.

3Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą patraukti nuo ( - ), žemės sklypo ribos suvirtusius akmenis, metalines konstrukcijas, medinę tvorą, šunį.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad detalusis planas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje ir gauta teigiama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada, todėl ieškovo nurodyti pažeidimai dėl detaliojo plano nesuderinamumo yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nėra savo naudojamo žemės sklypo savininkas, jo žemės sklypas nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovas yra pastatų, esančių ( - ), savininkas, o detaliuoju planu yra suformuojamas žemės sklypas ir nustatomos šio sklypo ribos, todėl ieškovo teisės, detaliuoju planu nustatant žemės sklypo ribas, nebuvo pažeistos. Atsakovo gyvenamasis namas nėra nei ypatingas nei neypatingas statinys, todėl jo rekonstrukcijai statybos leidimas nereikalingas. Tokiai rekonstrukcijai padarytas supaprastinas projektas ir gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo sutikimas. Supaprastintas projektas buvo suderintas 2010-10-18, kai detalusis planas patvirtintas tik 2011-02-25, todėl negalima taikyti detaliojo plano sprendinius ankščiau patvirtintam rekonstrukcijos projektui. Dėl šių aplinkybių teismas nevertino ir nesirėmė ekspertizės aktu, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą pripažinti stogo rekonstrukciją savavališka. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi visas galimybes aprūpinti gyvenamąjį namą geriamuoju vandeniu prisijungęs prie inžinierinių tinklų, kuriais tiekiamas geriamas vanduo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad akmenys, žemės gruntas, metalinės konstrukcijos, rąstai, ieškovo šuo yra atsakovo naudojamame žemės sklype.

5Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo ( - )m. detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. T2-70; pripažinti jog gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra rekonstruojamas pažeidžiant normatyvinius dokumentus ir įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą laikotarpį pašalinti nelegalios statybos padarinius. Teigia, kad teismas privalėjo nustatyti ar buvo pasiekti teritorijų planavimo tikslai, bei vertinti ar ieškovas įrodė savo, kaip gretimo žemės sklypo naudotojo, teisių pažeidimą. Atsakovas padidino savo naudojamą žemės sklypą ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita bei išplėtė žemės sklypo ribas, nustatytas archyviniuose dokumentuose ir tai yra esminis ieškovo teisių pažeidimas. Detaliojo plano teisėtumui įtakos turi ir atsakovo parengtas gyvenamojo namo supaprastintas stogo rekonstrukcijos projektas. Atsakovo gyvenamasis namas pagal Statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus priskirtinas prie neypatingų statinių ir tokio statinio rekonstrukcijai reikalingas statinio rekonstrukcijos leidimas, o ne supaprastintas stogo rekonstrukcijos projektas su įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu. Atsakovas leidimo rekonstruoti statinį neturėjo, todėl jo vykdomi statybos darbai yra neteisėti. Teismo išvada, kad vykdoma rekonstrukcija neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes supaprastintas projektas buvo suderintas 2010-10-18, o detalusis planas patvirtintas tik 2011-02-25, prieštarauja teritorijų planavimo įstatymams. Teismas nenurodė kokiais įrodymais ar kokiais teisės aktais vadovaudamasis atmetė ekspertizės akte pateiktas išvadas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad detaliuoju planu nebuvo pažeisti ieškovo interesai. Detaliuoju planu suformuotos žemės sklypo ribos nepagrįstai išplėsto ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita, detalusis planas parengtas nesilaikant teritorijų planavimo įstatyme numatytų taisyklių.

6Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad detalusis planas buvo patvirtintas teisėtai ir pagrįstai. Ieškovas nepatiekė jokių įrodymų, kad patvirtintas detalusis planas ( - ), pažeidė jo teises.

7Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinis skundas turi būti atmestas. Detalusis planas buvo apsvarstytas, suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje ir gauta teigiama valstybės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada. Atsakovas parengė detalųjį planą, atsižvelgdamas į Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimą. Stogo rekonstrukcija buvo vykdoma pagal supaprastintą projektą, t, y. negaliojant detaliojo plano sprendiniams.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

11Bylos duomenims, ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkas ir prie jo esančio namų valdos žemės sklypo, kurio dydis, pagal statinio techninės apskaitos byloje esantį planą, yra 672 kv. m., naudotojas. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo, kurio dydis, pagal statinio techninės apskaitos byloje esantį planą, yra 345 kv. m, naudotojas ir ant šio žemės sklypo stovinčių pastatų savininkas. Tarp gretimų sklypų naudotojų, t. y. ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų ir ploto, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi būti rengiamas detalusis planas, kuriuo būtų nustatytos šalių žemės sklypų ribos ir plotai. Atsakovas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl detaliojo plano rengimo, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimus. Kretingos rajono savivaldybės administracija vadovaudamasi TPĮ 20 straipsniu 2009-06-03 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi, perdavė planavimo organizatoriaus teises ir pareigas planuojamo žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojui (atsakovui). Detaliojo plano rengėjas paskirtas UAB „Geometrija“. Atsakovas parengė detalųjį planą ir pateikė į Kretingos rajono savivaldybei tvirtinti. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 sprendimu Nr. T2-70, patvirtino 0,0451 ha dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), detalųjį planą.

12Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė ar buvo pasiekti teritorijų planavimo tikslai, bei nepagrįstai nusprendė, kad detaliuoju planu nebuvo pažeisti jo interesai. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

13Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau tekste TPĮ) ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Pagal TPĮ 22 straipsnio 6 punktą detalusis planas turi būti rengiamas, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai susiję su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Nagrinėjamu atveju, rengiamo detaliojo plano ( - ), tikslas – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, nustatyti teritorijos valdymo ir naudojimo režimą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, atsižvelgiant į gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo parengto detalaus plano tikslas neprieštarauja valstybės, vyriausybės, vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (TPĮ 24 straipsnio 4 dalis). Detaliuoju planu numatytas planavimo tikslas buvo įgyvendintas: atsakovo naudojamas žemės sklypas prie jo nuosavybės teise valdomų paskatų buvo suformuotas, nustatytas žemės sklypo plotas bei ribos, kurios aiškiai pažymėtos.

14Detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama (TPĮ 26 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: nustatyta tvarka apsvarstyti; suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas (TPĮ 27 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Vadovaujantis TPĮ 30 straipsnio 3 dalimi dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, apie rengiamą detalųjį planą teritorijos ( - )bei jo sprendimus buvo viešai paskelbta ir leista susipažinti visiems, gretimų žemės sklypų savininkams pranešta raštu. Ieškovas aktyviai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje, su detaliojo plano projektu buvo susipažinęs, dėl jo sprendinių teikė pretenziją plano rengėjui, kuri buvo išnagrinėta ir atmesta. Ieškovas plano rengėjo neigiamo atsakymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai neskundė. Atsakovo parengtas detalusis planas 2010-09-08 Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje buvo apsvarstytas. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija – Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atlikęs teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano patikrinimą ir nenustatęs detaliojo plano sudarymo procedūros pažeidimų priėmė išvadą, kad detaliojo plano projekto sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų, teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei siūlė detalųjį planą pateikti tvirtinti. Ieškovas minėtos išvados neginčijo. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 sprendimu patvirtino detaliųjų planą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūra pažeista nebuvo.

15Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus detaliojo plano projekto rengimo bylos medžiagą ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad detalusis planas atitinka ir neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytiems teritorijų planavimo tikslams bei 2 dalies reikalavimams.

16Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas parengtu detaliuoju planu padidino savo naudojamą žemės sklypą ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita bei išplėtė žemės sklypo ribas, ir tai yra esminis ieškovo teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, žemės sklypo savininkė yra valstybė. Ieškovo naudojamas valstybės žemės sklypas nėra suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), ieškovo žemės sklypas dar tik formuojamas, taigi žemės sklypo ribos bei plotas nėra nustatytas, todėl negalima teigti, kad detaliuoju planu buvo pažeistos ieškovo naudojamo valstybės žemės sklypo ribos. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad jis kaip žemės sklypo naudotojas negali įgyvendinti savo teisių ir kad jo teisės yra pažeistos (CPK 178 straipsnis). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami ir parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju, atsakovo parengtu detaliuoju planu buvo suformuotas toks atsakovo žemės sklypas, kuris reikalingas planuojamoje teritorijoje esančių atsakovo statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tas faktas, kad atsakovo žemės sklypo plotas, ant kurio stovi jo statiniai buvo padidintas neįrodo, kad dėl to buvo sumažintas ieškovo naudojamas žemės sklypo plotas, nes kaip jau minėta anksčiau ieškovo naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas ir jo plotas nėra nustatytas, todėl negalima teigti, kad buvo pažeistos ieškovo teisės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad žemės sklypo, esančio ( - ), detaliojo plano sprendiniai pagrįsti galiojančiomis teisės aktų normomis, o žemės sklypo ribos nustatytos, atsižvelgiant į esamus dokumentus ir faktinį žemės naudojimą.

17Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad detaliojo plano teisėtumui įtakos turi atsakovo parengtas gyvenamojo namo supaprastintas stogo rekonstrukcijos projektas, nes atsakovas leidimo rekonstruoti statinį neturi, todėl jo vykdomi statybos darbai yra savavališka statyba.

18Bylos duomenimis atsakovas vykdo gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją pagal supaprastintą projektą. Pagal Statybos įstatymą 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas). Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 6, 94 punktai). Aplinkos ministerijos atvejai kada privaloma rengti supaprastintą rekonstravimo projektą ir gauti rašytinius pritarimus nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybų leidžiantys dokumentai. STR 1.07.01:2010 6 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam rekonstravimo projektui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje privalomi, kai rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį į II grupės nesudėtingą statinį; rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį nekeičiant jo grupės; rekonstruojant valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrius patikrinęs atsakovo gyvenamąjį namą nustatė, kad jis priskirtinas II grupės nesudėtingo statinio kategorijai, todėl atsakovas gali atlikti stogo rekonstrukciją pagal supaprastintą projektą. Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus architektas 2010-10-18 pritarė atsakovo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai vykdant pagal parengtą supaprastintą projektą ir tai yra laikomas statyba leidžiančiu dokumentu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas stogo rekonstrukciją vykdo teisėtai, laikydamasis patvirtino supaprastinto projekto, nepažeidžiant statybos įstatymo reikalavimų. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovo ir atsakovo naudojama žemė prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų priklauso valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri vykdo valstybinės žemės patikėjimo funkcijas, nepareiškė prieštaravimo dėl atliekamos rekonstrukcijos.

19Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad vykdoma gyvenamojo stogo rekonstrukcija dėl aukštingumo prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-01-18 Klaipėdos apskrities viršininko administracija neprieštaravo atsakovo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai pagal supaprastintą projektą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri vykdo valstybinės žemės patikėjimo funkcijas, taip pat nepareiškė prieštaravimo dėl atliekamos rekonstrukcijos. Atsakovo parengtas detalusis planas patvirtinta

202011-02-25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima taikyti detaliojo plano sprendinius anksčiau patvirtinam rekonstrukcijos projektui.

21Apeliantas teigia, kad teismas nenurodė kokiais įrodymais ar kokiais teisės aktais vadovaudamasis atmetė ekspertizės akte pateiktas išvadas. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, kuris teismui nėra privalomas ir teismas ją vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį.

22Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino byloje atliktos ekspertizės išvados vienareikšmiškai privaloma teismui, o vertino šį įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, ir sprendė, jog ekspertizės išvada nesudaro viseto su kitais bylos įrodymais ir jais remiantis nustatytomis aplinkybėmis, bei konstatavęs, kad negalima taikyti detaliojo plano sprendinius, anksčiau patvirtintam rekonstrukcijos projektui, eksperto išvada nesivadovavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) nepažeidė.

23Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kretingos rajono... 3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą... 4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį ir... 5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Kretingos rajono... 6. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo... 7. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 11. Bylos duomenims, ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkas ir... 12. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė ar buvo pasiekti teritorijų... 13. Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir... 14. Detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės... 15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes bei... 16. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas parengtu detaliuoju planu... 17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad... 18. Bylos duomenimis atsakovas vykdo gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją pagal... 19. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad vykdoma gyvenamojo stogo... 20. 2011-02-25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 21. Apeliantas teigia, kad teismas nenurodė kokiais įrodymais ar kokiais teisės... 22. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio... 23. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 25. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti...