Byla A-662-2988-12
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Laurynui Mikelėnui, atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kariuomenės prašymą atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos kariuomenė (toliau – ir pareiškėjas) prašė priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) 10 774,80 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 37-40, t. I.).

5Prašyme paaiškino, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2004 m. spalio 18 d. Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio ( - ), vyko minėtu automobiliu į pratybas Pabradės centriniame poligone ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintas minėtas tarnybinis automobilis. Nuosprendžiu iš Lietuvos kariuomenės buvo priteista nukentėjusiajam L. P. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiam V. T. iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ – 10 000 Lt žalai atlyginti. Lietuvos kariuomenė tretiesiems suinteresuotiems asmenims išmokėjo 10 091,43 Lt. Dėl tarnybinio automobilio ( - ) apgadinimo Lietuvos kariuomenė patyrė 683,37 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad iš viso pareiškėjui dėl nusikalstamų A. P. veiksmų buvo padaryta 10 774,80 Lt turtinė žala. Kadangi A. P. eismo įvykio metu turėjo profesinės kario tarnybos kario statusą, tai jis materialiai buvo atsakingas už visą dėl jo kaltės Lietuvos kariuomenės patirtą žalą.

6Atsakovas A. P. atsiliepime į prašymą (b. l. 74–79, t. I) su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime paaiškino, kad eismo įvykis įvyko, kai jis buvo profesinėje karo tarnyboje ir vykdė teisėtą vado įsakymą, todėl ši aplinkybė naikina jo materialinę atsakomybę, nes žala padaryta dėl pateisinamos tarnybinės rizikos. Nurodė, kad 7 091,43 Lt išlaidų pareiškėjas patyrė ne dėl jo, o dėl savo kaltės, nes be pagrindo sudarė su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“ taikos sutartį ir pats sutiko prisiimti šią prievolę. Teigė, kad jis tarnybinį automobilį vairavo vykdydamas savo vado leitenanto N. T. įsakymą vykti šiuo automobiliu į Pabradėje vykusius taktinius mokymus. Atsisakyti vykdyti duotą įsakymą ar nepaklusti minėtam įsakymui atsakovas neturėjo teisės. Jis nežinojo, kad automobilis yra priskiriamas C kategorijai, nes ir pats pareiškėjas iki šio įvykio manė, kad šis automobilis yra priskiriamas prie lengvųjų automobilių, t. y. prie B kategorijos. Pagal sudarytą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir įrašą draudimo polise, pareiškėjas ir draudimo bendrovė automobilį ( - ) priskyrė lengvųjų automobilių/mikroautobusų tipui. Draudimo sutartis yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią. Visas aplinkybes dėl tarnybinio automobilio priskyrimo lengvojo automobilio kategorijai atsakovas nurodė civilinėje byloje, nesutikdamas su draudimo bendrovės ieškiniu ir prašydamas jo netenkinti, tačiau Lietuvos kariuomenė su AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė taikos sutartį, pagal kurią sumokėjo prašomą iš atsakovo priteisti 7 091,43 Lt sumą. Civilinėje byloje atsakovas ginčijo draudimo bendrovės teisę į žalos atlyginimą, o Lietuvos kariuomenė savo valia taikos sutartimi sutiko prisiimti atsakovo ginčijamą prievolę. Eismo įvykis įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių eismo aplinkybių, o ne dėl atsakovo, kaip vairuotojo, neturėjimo reikiamų įgūdžių vairuoti automobilį ( - ) ar C kategorijos transporto priemonę, todėl nėra priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Argumentavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad patyrė 683,37 Lt žalą, nes eismo įvykio metu apgadintą automobilį pridavė į metalo laužą ir gavo didesnę pinigų sumą, nei jo nurodyta likutinė vertė. Pareiškėjas žinojo apie tai, kad atsakovas neturi teisės vairuoti transporto priemonę, priskiriamą C kategorijos tipui, todėl vadas negalėjo ir neturėjo teisės duoti atitinkamo įsakymo vairuoti šią transporto priemonę.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos kariuomenės prašymą patenkino iš dalies: priteisė Lietuvos kariuomenei iš A. P. 3 683,37 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą Lietuvos kariuomenės prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10Dėl 7 091,43 Lt žalos atlyginimo priteisimo teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos kariuomenė, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, geranoriškai atlygino profesinės karo tarnybos kario padarytą didesnio pavojaus šaltiniu trečiajam asmeniui žalą, sumokėdama draudimo bendrovei 7 091,43 Lt. Pareiškėjui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo kario padarytą trečiajam suinteresuotam asmeniui žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, dėl kurio kaltės atsirado žala (CK 6.270 str.). Teismas nurodė Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo (toliau – ir Karių materialinės atsakomybės įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nustatė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą jis padarė nusikalstama veika: teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010. Nustatė, kad pareiškėjas pagal 2009 m. kovo 31 d. taikos sutartį akcinei draudimo bendrovei „Reso Europa“ 2009 m. balandžio 17 d. sumokėjo 7 091,43 Lt. Prašymą teismui dėl žalos priteisimo iš atsakovo pareiškėjas pateikė 2011 m. vasario 22 d. Taigi pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo prašymo dalis dėl reikalavimo priteisti 7091,43 Lt žalai atlyginti buvo atmesta.

11Dėl 3 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui ir 683,37 Lt žalos už sugadintą tarnybinį automobilį priteisimo teismas nurodė CK 6.280 straipsnio 1 dalį, Karių materialinės atsakomybės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pažymėjo, kad šios nuostatos reiškia, jog regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 nusprendė priteisti vienam iš nukentėjusiųjų eismo įvykio metu L. P. iš Lietuvos kariuomenės 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo atlyginta 2008 m. rugsėjo 23 d. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės neįrodinėtinos iš naujo, atsakovo argumentai, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės, teismo nuomone, neturėjo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Iš atsakovo priteistinos žalos dydis buvo nustatytas pagal tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo pareiškėjas ir kokio priteisiamo dydžio neriboja įstatymas. Žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 25). Pareiškėjas įrodė, kad nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir dėl tarnybinio automobilio ( - ), apgadinto per eismo įvykį, patyrė 683,37 Lt turtinę žalą, todėl pareiškėjui priteista iš atsakovo 3 683,37 Lt. Atmestas atsakovo argumentas, kad per eismo įvykį apgadintą automobilį pareiškėjas pridavė į metalo laužą ir gavo didesnę pinigų sumą, nei jo nurodyta likutinė vertė, nes byloje nebuvo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydžio. Pareiškėjui taip pat priteistos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

12III.

13Atsakovas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 115-118, t. II) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti.

14Dėl 3 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui ir 683,37 Lt žalos už sugadintą tarnybinį automobilį priteisimo nurodo, kad su šia sprendimo dalimi nesutinka ir ją ginčija. Pripažįsta, kad jo kaltė dėl žalos padarymo nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tačiau 2004 metais atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad žala padaryta ne tik dėl jo kaltės, bet iš dalies atsako ir seržantas E. K., kuris turėjo vairuoti automobilį į poligoną, vyko kartu, tačiau nevairavo. Minėto patikrinimo išvada yra byloje. Taigi dėl šios priežasties mano, kad minėtos neturtinės žalos dalį turėtų atlyginti ir E. K., o ne tik jis vienas visą 3 000 Lt žalą. Jo argumentas, kad per eismo įvykį apgadintą automobilį pareiškėjas pridavė į metalo laužą ir gavo didesnę pinigų sumą nei jo nurodyta likutinė vertė, buvo atmestas, kadangi byloje nebuvo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau, apelianto teigimu, tokie dokumentai byloje turėjo būti pateikti, kadangi tarpinis dokumentas buvo pateiktas ir jame nurodyta, kad automobilio likutinė vertė yra 0.00 Lt, o pridavus į metalą bus gauta vidutinė kaina - 600 Lt. Automobilis sveria apie 2,5 tonas. 2011 metais metalo 1 kilogramo kaina buvo apie 50 cnt. Teigia, jog netgi jei automobilį išardžius jis tebūtų svėręs 2 tonas, tai Lietuvos kariuomenė gavo 1 000 Lt, t. y. daugiau 316,67 Lt nei buvo paskaičiavę. Pareikalavus teisme dokumentų apie tai, kokia automobilio būklė ir kur jis tebestovi, Lietuvos kariuomenės atstovų buvo paaiškinta, kad jis priduotas į metalo laužą. Tačiau tikslios sumos jie dokumentais nepagrindė. Vadinasi, gavo pelną priduodant metalą ir dar prisiteisė iš atsakovo 683,37 Lt. Nemato pagrindo pareiškėjui antrą kartą atlyginti tariamą nuostolį, jei pinigai jau gauti už metalo laužą. Be to, jei automobilio likutinė vertė yra 0.00 Lt, nes jis susidėvėjęs 100 proc., tai kodėl už jį iš viso reikia atlyginti.

15Pažymi, kad tiek ankstesniuose atsiliepimuose ir bylose, tiek ir šioje byloje yra pateikęs dokumentus ir pareiškęs, kad iš tikrųjų yra Krašto apsaugos pensininkas, iš darbo teko išeiti pagal medikų išvadas dėl sveikatos problemų (t. y. dėl stuburo ligos), gauna tik 650 Lt pensiją (pažyma apie pajamas yra pateikta teismui). Jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl pareiškėjui priteista suma bei 5 procentų palūkanos apeliantui yra labai dideli pinigai. Teigia, kad pensija yra visos jo pajamos, sunkesnio darbo dirbti negali dėl nugaros skausmų, be to, padeda 19 metų dukrai P. P., kuri studijuoja Vilniuje, universiteto pirmame kurse, dieniniame skyriuje. Pažymi, kad jo sutuoktinė taip pat pensininkė, kartu jie turi išlaikyti jos nepilnametį 16 metų sūnų, kuris mokosi Panevėžyje. Nurodo, kad išskaičiavus jam priteistas sumas Lietuvos kariuomenei dėl jo finansinių problemų nukentėtų vaikų mokslai ar net tektų juos nutraukti. Jo ir sutuoktinės tėvai yra pensininkai, gyvena atskirai, todėl tenka vykti jiems padėti, o taip pat ir finansiškai. Prašo teismo atsižvelgti į jo nurodytus argumentus ir priteistą žalą sumažinti bei leisti ją mokėti dalimis iš jo minimalių pajamų.

16Pareiškėjas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 124-129, t. II) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 10 774,80 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17Nurodo, jog tai, kad dėl autoįvykio kaltas tik A. P., jau yra nustatyta Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008, todėl šioje byloje turėtų būti svarbios tik tos aplinkybės dėl kaltų asmenų nustatymo, kurios įvardintos įsiteisėjusiu minėto teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ir E. K. neturėtų atlyginti Lietuvos kariuomenės 3 000 Lt patirtos žalos, išmokėjus neturtinę žalą autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui, dalies. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad Lietuvos kariuomenė apgadintą po autoįvykio automobilį ( - ) jau yra pridavusi į metalo laužo supirktuvę, gavo pelną ir jis tokiu atveju Lietuvos kariuomenei antrą kartą atlygintų patirtą nuostolį. Atkreipia dėmesį, kad apgadintas automobilis ( - ) šiuo metu yra Lietuvos kariniame vienete – Lietuvos kariuomenės Depų tarnyboje, nėra parduotas kaip metalo laužas, išliko įrašytas į materialaus ilgalaikio turto apskaitos registrus ir nėra nurašytas (minėta informacija Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodymu jau buvo pateikta anksčiau). Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės vertę iki sunaikinimo ir ji paskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią vertę. Nesutinka su apelianto prašymu priteistą atlyginti Lietuvos kariuomenės patirtą žalą sumažinti ir pažymi, kad apeliaciniame skunde su šiuo prašymu susiję išdėstyti argumentai nėra pagrįsti jokiais pridedamais įrodymais, todėl mano, kad apeliacinis skundas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų – apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

18Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai laikė, jog Lietuvos kariuomenė prašymą (ieškinį) Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl žalos priteisimo iš A. P. pateikė 2011 m. vasario 22 d. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas tik priėmė ieškinį, tačiau pats ieškinys išsiųstas 2011 m. vasario 19 d., todėl kilus ginčui dėl ieškinio senaties termino reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012 suformuota praktika, kad pagrindas atmesti ieškinį būtų ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, bet ne ieškinio priėmimo teisme momento. Mano, kad šioje byloje nepagrįstai taikytas ne trejų metų, o vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7, 8 d.). Pažymi, kad Lietuvos kariuomenės teikto šioje byloje ieškinio dalykas yra susijęs išimtinai su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. Mano, kad draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis ir draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudiką ir draudėją (CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika 34, 355 p.). Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nebuvo draudėjas (nesikreipė į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo) ir nevykdė draudimo veiklos kaip draudikas, t. y. nesudarinėjo draudimo sutarčių, neprisiėmė draudimo rizikos ir negavo draudimo įmokų, dėl to jis negali būti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kuriems esant taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, subjektas, kas reiškia, kad dėl A. P. neteisėtos veikos Lietuvos kariuomenei patyrus turtinę žalą kyla būtent deliktiniai reikalavimai, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išvada, jog Lietuvos kariuomenė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmestinas reikalavimas dėl 7 091,43 Lt priteisimo, yra klaidinga. Tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 438/2006).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo, teismo sprendimu pripažinto kaltu dėl neteisėtų veiksmų (vairuodamas Lietuvos kariuomenei priklausantį automobilį ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, buvo apgadintos transporto priemonės ir sužaloti žmonės), dėl ko pareiškėjas patyrė žalos. Pareiškėjo Lietuvos kariuomenės nuomone, atsakovas turi atlyginti jo patirtą žalą, kurią sudaro 10 774,80 Lt.

23Pirmosios instancijos teismas dalyje prašymą dėl 7091,43 Lt žalos priteisimo atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendime konstatavo, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui, atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradusius teisinius santykius kildino iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos) ir nustatė sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), t. y. Lietuvos kariuomenė teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tai reiškia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009 ir kt.).

24Byloje pateiktas Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštas Nr. IS–408 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad automobilio ( - ) (( - )), gauto 2010-01-18 į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą pradinė vertė 3500 Lt, nusidėvėjimas 3500 Lt, likutinė vertė 0,00 Lt, o faktinė vertė (metalo laužas) 600 Lt. Tuo tarpu patikslintos žalos, padarytos Lietuvos kariuomenei, dydžio apskaičiavimo 2010-08-05 pažymoje Nr. VL–4 fiksuota, kad anksčiau nurodyto automobilio įsigijimo savikaina 3500 Lt, nusidėvėjimas (2004-10-18) 2816,63 Lt ir likutinė vertė 683,37 Lt. Pareiškėjas daugiau nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų apskaičiuota eismo įvykiu padaryta automobiliui žala. Be to, byloje yra seržanto E. K. ir Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimas, kuriuo E. K. įsipareigojo savo lėšomis pataisyti 2004 m. spalio 18 d. autoavarijos metu apgadintą bataliono turtą (automobilį ( - )) iki 2005 m. vasario 28 d. (2005 m. vasario 28 d. šalių susitarimu transporto priemonės remonto terminas pratęstas iki pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir 30 darbo dienų po jo gavimo). Taigi kaip matyti, Lietuvos kariuomenė padarytos žalos dydį tapatina su likutine automobilio verte avarijos dienai, t. y. 2004-10-18. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių, o neteisingai sprendime konstatavo, kad pareiškėjas dėl tarnybinio automobilio ( - ), apgadinto per eismo įvykį, patyrė 683,37 turtinę žalą.

25Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nes vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas yra pensininkas, neįrodo sunkios jo turtinės padėties, o kitų įrodymų apie turtinę padėtį byloje nėra. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. nurodė ne tik gaunamos pensijos dydį (2011 m. balandžio 5 d. pažyma apie gaunamas pajamas Nr. PD–901), bet ir tai jog dar padeda 19 metų dukrai, kuri studijuoja Vilniuje (universiteto pirmame kurse). Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, teismas yra aktyvus administraciniame procese (10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis), todėl nustatęs, kad atsakovas, nurodęs apie savo turtinę padėtį, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek jos faktą, tiek jos dydį ir kitas aplinkybes, negali apsiriboti konstatavimu, kad sunki turtinė padėtis nėra įrodyta, bet turi pozityvią pareigą išaiškinti atsakovui jo pareigą įrodyti sunkią turtinę padėtį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijos metu, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas šios pareigos neatliko.

26Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

27Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenė (toliau – ir pareiškėjas) prašė... 5. Prašyme paaiškino, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario... 6. Atsakovas A. P. atsiliepime į prašymą (b. l. 74–79, t. I) su prašymu... 7. Atsiliepime paaiškino, kad eismo įvykis įvyko, kai jis buvo profesinėje... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu... 10. Dėl 7 091,43 Lt žalos atlyginimo priteisimo teismas nustatė, kad... 11. Dėl 3 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui ir 683,37 Lt žalos... 12. III.... 13. Atsakovas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 115-118,... 14. Dėl 3 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui ir 683,37 Lt žalos... 15. Pažymi, kad tiek ankstesniuose atsiliepimuose ir bylose, tiek ir šioje byloje... 16. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l.... 17. Nurodo, jog tai, kad dėl autoįvykio kaltas tik A. P., jau yra nustatyta... 18. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai laikė,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo,... 23. Pirmosios instancijos teismas dalyje prašymą dėl 7091,43 Lt žalos... 24. Byloje pateiktas Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos 2011 m. gegužės 19 d.... 25. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti... 26. Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų... 27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama.