Byla 3K-3-271/2012
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. , R. O. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, Transporto priemonių draudikų biurui kreipiantis į teismą dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka iš transporto priemonės savininko, taikymo klausimas.

6Ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras (toliau tekste – Biuras) prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir R. O. 3903,69 Lt skolą, procesines palūkanas. 2007 m. spalio 16 d. dėl atsakovo E. S. , vairavusio atsakovei R. O. priklausančią transporto priemonę NISSAN 100NX (valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF (valst. Nr. ( - ) E. S. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. 2007 m. lapkričio 22 d. UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino D. K. padarytą 3903,69 Lt žalą. Ieškovas, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punktą, kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ šią sumą. Pagal CK 6.280 straipsnį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ieškovas turi regreso teisę į eismo įvykį padariusį transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką, todėl padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovų solidariai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 3903,69 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nurodė, kad šioje byloje reikalavimas kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalos padarymo, todėl šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą.

11Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas draudimo išmoką pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą UAB DK „PZU Lietuva“, kuri atlygino žalą D. K. , išmokėjo 2008 m. vasario 5 d. Nuo šio momento ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Šių asmenų, t. y. atsakovų prievolės ieškovui kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalos padarymo fakto, todėl ieškovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2009 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, taigi šio jis nepraleido.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė R. O. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

141. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Atsakovės nuomone, šioje byloje nepagrįstai taikytas trejų metų, o ne vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7, 8 dalys). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 nurodyta, kad, siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikia konstatuoti, kad transporto priemonės savininko prievolė ieškovui kyla dėl žalos padarymo. Remiantis nurodyta kasacinio teismo apžvalga transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų – sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

15Regreso atveju susiklosto dveji prievoliniai teisiniai santykiai: pirmasis pasibaigia įvykdymu ir atsiranda naujas – regresinis santykis, todėl regresinė prievolė vykdoma pagal kitas nei pradinė prievolė taisykles, o terminų skaičiavimas pradedamas iš naujo. Taigi Biurui įvykdžius prievolę nukentėjusiajai, deliktinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir regresinis reikalavimas transporto priemonės savininkui kildinamas iš įstatymo reglamentuojamų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Dėl to šiems iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

162. Dėl ieškinio senaties termino pradžios. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą – nuo 2008 m. vasario 5 d., kai ieškovas kompensavo draudimo bendrovei UAB DK „PZU Lietuva“ 3903,69 Lt sumą, kurią ši išmokėjo nukentėjusiajai. Regresiniam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pirmoji prievolė – 3903,69 Lt nukentėjusiajai buvo atlyginta 2007 m. lapkričio 22 d., todėl ieškinio senaties terminas ieškovo regresiniam reikalavimui turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Kadangi ieškovo reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tai ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui suėjo 2008 m. lapkričio 22 d. Ieškinys pateiktas tik 2009 m. rugpjūčio 18 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl ieškinio dalykas susijęs išimtinai su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. Ieškovo nuomone, draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis ir draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudiką ir draudėją (CK 6.987 straipsnis; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika 34, p. 355; kt.). Be to, Biuras ir draudikas yra du skirtingi subjektai (Įstatymo 1 straipsnio 12, 18 dalys, IV skirsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 8, 10, 14 dalys, 3 straipsnio 1, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-198/2009). Ieškovas nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos ir negauna draudimo įmokų, dėl to jis negali būti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kuriems esant taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, subjektas. Pažymėtina, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, kvalifikuotinas kaip tyčinis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas. Dėl šios priežasties eismo įvykio kaltininko ir neapdraustos transporto priemonės savininko atsakomybė ieškovui – solidarioji (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika 34, p. 371). Kadangi ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį ir į pažeidusį Įstatyme 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą sudaryti draudimo sutartį asmenį, o ne draudimo sutarties pagrindu, tai su šiais subjektais ieškovą sieja ne draudimo, o iš delikto kylantys teisiniai santykiai, kuriems taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ergo Lietuva“ v. J. P. , bylos Nr. 3K-3-456/2006).

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi šioje byloje nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tai, kasatorei (atsakovei) keliant klausimą dėl ieškinio senaties termino Biuro regresiniam reikalavimui taikymo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šį terminą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.

21Dėl ieškinio senaties termino taikymo Biuro regresiniams reikalavimams

22Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Nors kilus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo kilo naudojant apdraustą ar neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009).

23Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamos bylos atveju – savininko) civilinė atsakomybė (Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka nepadengiami visi nukentėjusiųjų nuostoliai. Kai draudimo išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-382/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada darytina ir tuo atveju, kai draudimo išmoką išmoka Biuras Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtent – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką.

25CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir kasatorės susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp transporto priemonės valdytojo, už kurį Biuras Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atlygino žalą, ir žalą eismo įvykio metu patyrusio asmens yra pasibaigę ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio senaties termino Biuro regresiniam reikalavimui taikymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų Biurui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiajai D. K. draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl kasatorės neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai šioje byloje Biuro reikalavimui priteisti iš kasatorės eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. K. Biuro išmokėtą draudimo išmoką taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo.

26Dėl ieškinio senaties termino pradžios

27Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; kt.).

28Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 22 d. draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. K. UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo su Biuru 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu (sutarties 1.1.8 punktas). 2008 m. vasario 5 d. nurodytos sutarties pagrindu (sutarties 3.2 punktas) Biuras kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai D. K. išmokėtą draudimo išmoką, ir apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuotinas nuo 2008 m. vasario 5 d. Tačiau teisėjų kolegija laiko šią apeliacinės instancijos teismo išvadą nepagrįsta, nes pagrindinė prievolė eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. K. buvo įvykdyta 2007 m. lapkričio 22 d. Biuro atstovui UAB DK „PZU Lietuva“ įvykdžius Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Biuro pareigą išmokėti draudimo išmoką, todėl nuo šios datos ir turėjo būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad ši išvada neteikia pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo ir pagrindo atmesti Biuro ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėta, kad Biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatyta 2007 m. lapkričio 22 d., ieškinys šioje byloje pareikštas 2009 m. rugpjūčio 12 d. (apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė datą – 2009 m. rugpjūčio 18 d., kada ieškinys buvo priimtas (CPK 137 straipsnis), nes pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį pagrindas atmesti ieškinį yra ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo), taigi nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

29Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 59,80 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš kasatorės R. O. (a. k. ( - ) 59,80 Lt (penkiasdešimt devynis Lt 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, Transporto priemonių... 6. Ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras (toliau tekste – Biuras)... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad šioje byloje reikalavimas kyla ne iš draudimo teisinių... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas draudimo išmoką... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovė R. O. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 14. 1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Atsakovės nuomone, šioje byloje... 15. Regreso atveju susiklosto dveji prievoliniai teisiniai santykiai: pirmasis... 16. 2. Dėl ieškinio senaties termino pradžios. Apeliacinės instancijos teismas... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 21. Dėl ieškinio senaties termino taikymo Biuro regresiniams reikalavimams... 22. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 23. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę... 25. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų... 26. Dėl ieškinio senaties termino pradžios ... 27. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių... 28. Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 22 d. draudimo išmoką eismo įvykio... 29. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymą apie... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 34. Priteisti iš kasatorės R. O. (a. k. ( - ) 59,80 Lt (penkiasdešimt devynis Lt... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...