Byla 2S-876-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Nustatė

2Pareiškėja E. K. 2009-11-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė prailginti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti, pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti. Nurodė, kad ( - ) mirė jos motina A. R., o ( - ) – jos brolis A. R.. Iki prašymo pateikimo teismui ji buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties palikimą priėmė brolis A. R., kuris gyveno kartu su motina, todėl dėl geros moralės ir susiklosčiusių šeimos papročių, ji broliui esant gyvam nesikreipė dėl motinos palikimo nei į notarą, nei į teismą. Dėl to įstatymu nustatyto termino pratęsimas palikimui priimti atitiktų visuomenės pripažintus sąžiningumo ir teisingumo principus.

3Bylos nagrinėjimo metu ieškovė E. K. pareiškė atsisakymą nuo reikalavimo pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškimą atmetė, priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo reikalavimo prailginti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina A. R. mirė ( - ), pareiškėjos brolis A. R., miręs ( - ), paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2000-05-11 priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. R. mirties, ir 2000-06-15 pardavė paveldėtą buto dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia pareiškimą, byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti. Teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo reikalavimo prailginti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. (R.) mirties, priimti ir šią bylos dalį nutraukė.

5Pareiškėja E. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas ir pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti. Nurodo, kad mirus motinai A. R. ir esant gyvam broliui A. R. (R.), gyvenusiam kartu su motina, ji nesiryžo kreiptis dėl palikimo priėmimo nei į teismą, nei į notarą, kadangi tai būtų prieštaravę gerai moralei ir susiklosčiusiems šeimos papročiams. Dėl susijaudinimo teismo posėdžio metu nepaaiškino teismui, kad ji turėjo du brolius, mirusius tragiškomis aplinkybėmis: A., mirusį ( - ), ir A., mirusį ( - ). Tragiška didelės jos šeimos istorija yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios jai galėtų būti pratęstas terminas palikimui priimti, toks termino pratęsimas atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Įvertintina ir tai, kad jos brolio palikimą priėmė valstybė, todėl ji atsisakė šio reikalavimo ir teismas jį priėmė.

6Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas nustatė, jog po pareiškėjos motinos A. R. mirties jos palikimą (1/2 dalį buto, esančio ( - )) priėmė pareiškėjos brolis A. R., miręs ( - ), pagal 2000-05-11 paveldėjimo teisės liudijimą. Butą, esantį ( - ), A. R. pardavė. Dėl to, atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjos nurodyta vienintelė priežastis (nesiryžimas kreiptis į teismą arba notarą po motinos ar brolio mirties, nes tai būtų prieštaravę gerai moralei ir susiklėsčiusiems šeimos papročiams), dėl kurios pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, nėra svarbi, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad per įstatymo nustatytą laiką negalėjo kreiptis į notarą, kad terminą praleido ne dėl aplaidumo.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja E. K. neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po motinos A. R. mirties ( - ) priimti, ir dėl to nepratęsė šio termino.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. K. yra ( - ) mirusios A. R. duktė bei ( - ) mirusio A. R. (R.) sesuo (b. l. 4, 5, 7). A. R. nebuvo surašiusi testamento, todėl po mirties jos įpėdiniai turtą paveldi pagal įstatymą. Pareiškėja pagal įstatymą yra pirmos eilės A. R. įpėdinė, kaip ir miręs pareiškėjos brolis A. R.. Pareiškėja 2009-11-17 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties ir po A. R. (R.) mirties, priimti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsisakė reikalavimo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po brolio A. R. (R.) mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir šią bylos dalį nutraukė, reikalavimą pratęsti terminą palikimui priimti po motinos A. R. mirties atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pareiškėjos atsisakymas nuo reikalavimo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po brolio A. R. (R.) mirties neprieštarauja viešajam interesui, nagrinėja, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjai pratęsti terminą palikimui po motinos A. R. mirties, priimti.

11Pareiškėjos motina A. R. mirė ( - ), pareiškėja E. K. 1964 m. CK 587 str. 3 d. (vadovaujantis 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. šioje byloje taikomos 1964 m. CK normos, nes palikimas atsirado iki įsigaliojo 2000 m. CK) nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo A. R. mirties, nepadavė pareiškimo notarui dėl mirusiosios turto paveldėjimo. 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą. Taigi pareiškėja, norėdama paveldėti A. R. turtą, turėjo per šešis mėnesius nuo motinos mirties priimti palikimą vienu iš minėtų būdų. Pagal bylos duomenis pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, savo valia apsisprendė nesikreipti į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių praleido šešių mėnesių terminą palikimui priimti, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pratęsti (atnaujinti) šio termino.

121964 m. CK 558 str. 1 d. numato, kad CK 587 str. nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

13Pareiškėja E. K. pareiškimą ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad po motinos A. R. mirties iki kreipimosi į teismą dienos ji buvo įsitikinusi, jog palikimą priėmė brolis A. R., kuris gyveno su motina, todėl broliui esant gyvam ji dėl geros moralės ir susiklosčiusių šeimos papročių nesiryžo kreiptis nei į notarą, nei į teismą palikimui po motinos mirties priimti. Atskirajame skunde pareiškėja kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių jai turėtų būti pratęstas terminas motinos A. R. palikimui priimti, nurodo tragišką savo šeimos istoriją, t. y. ( - ) mirė jos brolis A. dėl atviro pilvo ertmės sužalojimo, ( - ) – brolis A. suspaudus kaklą kilpa (savižudybė). Pareiškėja pripažįsta, kad jai buvo žinoma, jog ji turi kreiptis dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, kad palikimą po motinos A. R. mirties priėmė brolis A. R., tačiau ji dėl palikimo nesikreipė, neginčijo, jog palikimą priėmė brolis A. R., nes kai motina buvo gyva, buvo nepatogu domėtis motinos turtu, su broliu santykiai buvo pašliję, o kai visi broliai mirė, nori paveldėti motinos turtą. Jokių kitų objektyvių aplinkybių, įrodymų, dėl kurių pareiškėja, žinodama apie atsiradusį palikimą po motinos mirties, nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per 10 metų neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo (termino pratęsimo), pareiškėja nenurodė ir nepateikė. Nesant jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdama apsisprendimo laisvę pareiškėja nepareiškė noro priimti palikimą, sąmoningai nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po motinos A. R. mirties, priėmimo. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti, ir turėjo galimybę atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti, tačiau pati savo valia ir sąmoningai tokių veiksmų neatliko. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimą pasibaigia.

14.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

15Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos E. K. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš E. K. 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai