Byla e2-545-210/2018
Dėl skolos pagal laidavimo sutartį, palūkanų, delspinigių, netesybų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei dalyvaujant ieškovo Cashflow Management, OU atstovui advokatui G. M., atsakovams Ž. B. ir D. B., jų atstovui advokatui G. Ž., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saviugdos mokykla“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mindas“ atstovui M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Cashflow Management, OU, ieškinį atsakovams D. B. ir Ž. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saviugdos mokykla“ dėl skolos pagal laidavimo sutartį, palūkanų, delspinigių, netesybų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškovas Cashflow Management, OU, 2018 m. sausio 16 d. ieškiniu 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų D. B. ir Ž. B. 38 040,76 Eur skolą, 20 984,28 Eur palūkanų, 3804,08 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Cashflow Management, OU iš atsakovų D. B. ir Ž. B. solidariai 38 040,76 Eur skolą, 20 984,28 Eur palūkanų, 3804,08 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 62 829,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 622,00 Eur žyminio mokesčio bei 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
  3. Atsakovų Ž. B. ir D. B. atstovas advokatas G. Ž. Šiaulių apygardos teismui 2018 m. vasario 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašoma priimti nutartį atsisakyti priimti ieškinį, preliminarų sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad šalys laidavimo sutartimis susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami Harju apskrities teisme, Estijos Respublikoje, todėl ieškinys Šiaulių apygardos teismui neteismingas.
  4. Atsakovų Ž. B. ir D. B. atstovas advokatas G. Ž. teismui 2018 m. kovo 9 d. pateikė prieštaravimus dėl 2018 m. vasario 14 d. preliminaraus sprendimo, kuriais prašoma preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Be to, prašoma prie nagrinėjamos bylos prijungti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saviugdos mokykla“ bankroto bylą bei nagrinėjamą bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta minėta bankroto byla. Prieštaravimuose nurodoma, kad teismas neturėjo priimti ieškinio, nes šis teismingas teismui, nurodytam laidavimo sutartyse. Ginčydamas ieškovo reikalavimo teisę į pagrindinę 38 040,76 Eur skolą, ieškovo atstovas nurodo teisinį pagrindą – Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo 146 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose numatyta, kad skolininko bankroto atveju kreditorius pastarojo atžvilgiu pareiškia reikalavimą, jei kreditorius šios pareigos nevykdo, jo reikalavimas laiduotojo atžvilgiu turi būti sumažinamas nuostolių suma, kurią laiduotojas patyrė dėl tokios pareigos nevykdymo.
  5. Ginčydamas ieškovo reikalavimo teisę į 20 984,28 Eur palūkanas, atsakovų atstovas teigia, kad šios palūkanos skaičiuojamos dviem pagrindais: 2016-04-06 susitarimo pagrindu skaičiuojamos 24 procentų palūkanos (16 233,50 Eur), Įsipareigojimų įstatymo 94 straipsnio pagrindu skaičiuojamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (4660,77 Eur). Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai skaičiuoja dvigubas tos pačios rūšies palūkanas, t. y. kompensuojamąsias palūkanas. Taip pat ieškovas teigia, kad pirmosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir turi būti sumažintos Įsipareigojimų įstatymo 162 straipsnio pagrindu. Atsakovų atstovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, iki kada mokėjo 18 procentų palūkanas jam paskolą suteikusiam subjektui, o ši aplinkybė yra svarbi pagrindžiant ieškovo nuostolius. Be anksčiau išdėstytų atsakovų argumentų, jų atstovas akcentuoja ieškovo uždelstą kreipimąsi į teismą.
  6. Priešaravimuose atsakovų atstovas nurodo, kad bauda, dėl kurios ieškovas ir atsakovai susitarė Memorandumo 11 punkte, siekiama nepagrįsto praturtėjimo, o ne realiai patirtų nuostolių, kadangi nuostolius pilnai padengia 18 procentų palūkanos, atsakovų atstovo nuomone, nepagrįstai didelės netesybos gali būti mažinamos Įsipareigojimų įstatymo 162 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  7. Teismui 2018 m. kovo 27 d. pateiktame atsiliepime į prieštaravimus ieškovo atstovas advokatas G. M. prašo prieštaravimų netenkinti ir preliminarų sprendimą palikti galioti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdami į atsakovų argumentą dėl bylos teismingumo, ieškovo atstovas teisiniu pagrindu nurodo 2012 m. gruodžio 12 d. priimto Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl Jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo" (toliau - Briuselis I arba Reglamentas) 1 straipsnio, numatančio, kad reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, 4 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad asmenims, kurių nuolatinės gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, 18 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad kita vartojimo sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, normomis. Ieškovo atstovo teigimu, Estijos Respublikos Harju apskrities teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-10365, konstatavo, kad aptariamas ginčas nėra susijęs su šalių komercine ar profesine veikla, todėl laidavimo sutartyje esanti nuoroda dėl jurisdikcijos neatitinka Estijos Respublikos teisės ir yra negaliojanti.
  8. Atsikirsdamas į atsakovų argumentus dėl ieškovo reikalavimų sumos mažinimo suma, kurią ieškovas gautų iš pagrindinio skolininko UAB „Saviugdos mokykla“, jei bankroto byloje būtų pateikę kreditorinį reikalavimą, ieškovas nurodo, kad Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo 145 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę prievolei esant neįvykdytai reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkas, tiek laiduotojai. Ieškovo nuomone, reikalavimo pagrindinio skolininko nepareiškimo teisinės pasekmės nesuponuoja kreditoriaus reikalavimo solidariųjų skolininkų atžvilgiu negaliojimo, tačiau suteikia teisę kreditoriams reikšti reikalavimus dėl jų atsakomybės sumažinimo, kas ieškovo žiniomis nėra padaryta. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad UAB „Saviugdos mokykla“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas ir jis nebuvo patenkintas jokia apimtimi.
  9. Atsiliepdamas į atsakovų argumentus dėl palūkanų dydžio, ieškovas nurodo, kad dvigubos palūkanos nebuvo skaičiuojamos, už laikotarpį iki 2016-04-06 buvo skaičiuojamos 18 procentų palūkanos, nuo šios datos skaičiuojamos 24 procentų palūkanos. Su tokio dydžio palūkanų normomis atsakovai sutiko, pasirašydami Laidavimo sutartis. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo mažinti susitarimuose nustatytą palūkanų dydį, nes ieškovas prašo taikyti ir taip mažą palūkanų normą, 0,065 procentus per dieną. Dėl baudos dydžio ieškovas teigia, kad 10 procentų įsiskolinimo sumos baudos dydis negali būti laikomas per dideliu, jis atitinka įprastą tokio pobūdžio komercinę praktiką.
  10. 2018 m. balandžio 26 d. posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neprivalo įrodinėti nuostolių dydžio, dėl kurio buvo susitarta pasirašant susitarimus ir laidavimo sutartis, ieškovo nuostoliai, be pinigų skolinimosi išlaidų, pasireiškė tuo, kad nukentėjo ieškovo reputacija santykiuose su kitais partneriais.
  11. Posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovų atstovas atsisakė reikalavimų dėl ginčo neteismingumo, išsakė abejones dėl laidavimo sutarčių teisėtumo, prašė taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies normas, numatančias palūkanų ir delspinigių skaičiavimo sustabdymą iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą, pabrėžė, kad ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio. Atsakovų atstovas išsakė nuomonę, kad laiduotojų atsakomybės apimtis negali būti didesnė, negu pagrindinės skolininkės, UAB „Saviugdos mokykla“, kurios bankroto byloje ieškovas pareiškė 30740 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsakovų atstovo nuomone, pagrindiniam skolininkui UAB „Saviugdos mokykla“ iškėlus bankroto bylą, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas turi būti nutraukiamas.
  12. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Saviugdos mokykla“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mindas“, ginčą pasiūlė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas visiškai.

konstatuoja:

4Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. preliminarus sprendimas keistinas.

  1. Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį į ginčo esmę. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravime (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 430 straipsnis) ir taip užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja atsakovui per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taigi preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareiškia atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu.
Dėl bylos teismingumo
  1. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas Cashflow Management, OU, juridinis asmuo, kurio buveinė Estijos Respublikoje, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, reikšdamas reikalavimą dviem fiziniams asmenims D. B. ir Ž. B., kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamai ( - ), t. y. Lietuvos Respublikoje. Atsakovų 2016 m. balandžio 6 d. pasirašytose Laidavimo sutartyse numatyta, kad bet kokie iš Susitarimo arba priedo kylantys ar su jais susiję ginčai, nesutarimai ir pretenzijos arba ginčai, nesutarimai ir pretenzijos, kylančios dėl Susitarimo ar priedo pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo yra sprendžiami Harju apskrities teisme, Estijos Respublikoje.
  3. Iš byloje pateikto Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. procesinio sprendimo atsisakyti pradėti procesą matyti, kad teismas nustatė, jog ieškovų ir atsakovų sudarytos laidavimo sutarties 14 straipsnyje esanti nuostata dėl jurisdikcijos neatitinka Estijos teisės ir yra negaliojanti. Pagal Estijos Respublikos civilinio proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalį susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti sudarytas dėl ginčo, susijusio su bet kurios šalies ekonomine ar profesine veikla arba jei sutartis susijusi su vienos iš šalių ekonomine ar profesine veikla. Estijos Respublikos teismas konstatavo, kad šis ginčas nesusijęs su atsakovų ekonomine-komercine ar profesine veikla. Teismas pasisakė, kad ieškinys atsakovams turi būti pateiktas kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui.
  4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje įvertino teisinį reglamentavimą, Estijos Respublikos Įsipareigojimų įstatyme įtvirtintą vartotojo sąvokos išaiškinimą (fizinis asmuo, kuris sudaro sandorį, nesusijusį su jo komercine ar profesine veikla), Estijos Respublikos teismo nustatytą aplinkybę, kad ginčas nesusijęs su atsakovų ekonomine ar profesine veiklą, ir nusprendė, kad ieškinys atsakovams D. B. ir Ž. B. dėl skolos pagal laidavimo sutartį teismingas Šiaulių apygardos teismui. Atsakovų D. B. ir Ž. B. atstovui atsisakius reikalavimo dėl bylos teismingumo Estijos Respublikos teismui, ir dalyvaujant procese pilna apimtimi, teikiant atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, t. y. pripažįstant procesą Šiaulių apygardos teisme, šis klausimas plačiau neaptarinėjamas.
Dėl pagrindinės skolos
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas Cashflow Management, OU, ir UAB „Saviugdos mokykla“ sudarė susitarimą-memorandumą, kuriuo UAB „Saviugdos mokykla“ įsipareigojo nupirkti 150 bilietų į „Išlaisvink savyje slypinčią galią, Londonas 2016“ seminarą, už 48 506,25 svarų. Vadovaujantis šiuo susitarimu UAB „Saviugdos mokykla“ įsipareigojo sumokėti nurodytą sumą dviem dalimis: 24 253,13 svarų iki 2015-04-30 ir 24 253,13 svarų iki 2015-05-31, kreditorius skolininkui pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. MA1500002, kurios apmokėjimo terminas iki 2015-04-30, 34 020,38 Eur sumai, iš kurios skolininkas apmokėjo 30 000 Eur, likusi mokėtina suma 4020,38 Eur; bei sąskaitą-faktūrą Nr. MA1500010, kurios apmokėjimo terminas iki 2015-07-31, 34 020,38 Eur sumai.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas Cashflow Management, OU, ir UAB „Saviugdos mokykla“ 2016 m. balandžio 6 d. pasirašė Susitarimo memorandumo priedą Nr. 1, kuriuo susitarė:
  • Priedo pasirašymo dieną UAB „Saviugdos mokykla" pagrindinės skolos suma sudaro 38 040,76 EUR, priskaičiuota palūkanų - 7 390,00 EUR sumai;
  • visa įsiskolinimo suma turės būti sumokėta iki 2016 m. liepos 6 d.;
  • nuo 2016 m. balandžio 7 d. taikoma 24 % dydžio metinė palūkanų norma;
  • sutartu nauju laiku nepadengus skolos turės būti sumokėta 10% dydžio bauda, skaičiuojama nuo likusios sumokėti skolos sumos.
  1. Ieškovo teigimu, UAB „Saviugdos mokykla“ po šio Susitarimo- memorandumo priedo Nr. 1 pasirašymo atliko du mokėjimus 3300 ir 4000 Eur sumomis. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2018 m. sausio 16 d. palūkanų paskaičiavimo pažymos matyti, kad palūkanų suma sudaro 20 984,28 Eur, bauda – 3804,08 Eur. Ieškovas skaičiuoja palūkanų (24 procentų) sumą vienai dienai 25,013 Eur (500,26 padalinus iš 20 ir 15733,24 padalinus iš 629).
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. atsakovai D. B. ir Ž. B. su ieškovu sudarė laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo atsakyti ieškovui už UAB „Saviugdos mokykla“ įsiskolinimus, numatytus pagrindinėje sutartyje, jos prieduose, pakeitimuose, įskaitant bei nepasiribojant pagrindine skola, palūkanomis, netesybomis, delspinigiais (toliau Laidavimo sutartys).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Civilinio Kodekso 1.10, 1.12 bei Civilinio proceso kodekso 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ją taikyti reikia teisme nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; o teismas šalies prašymu gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ellora Ltd. v. UAB „Skomė“, bylos Nr. 3K-3-78/2013).
  4. Abi šalys byloje savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo nuostatomis. Ieškovo pateikto Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo 100 straipsnyje numatyta, kad įsipareigojimo nevykdymas yra apibrėžiamas kaip įsipareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įskaitant ir vėlavimą vykdyti prievolę. Įsipareigojimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje ir 108 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui pažeidus prievolę kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra.
  5. Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo 145 straipsnyje numatyta laiduotojo atsakomybė įsipareigojimo nevykdymo atveju: pagrindinis skolininkas ir laiduotojas solidariai atsako kreditoriui, išskyrus tuos atvejus, kai laidavimo sutartyje numatyta, kad laiduotojas yra atsakingas tik tuo atveju, kai kreditoriaus skundas, susijęs su pagrindiniu skolininku, negali būti patenkintas. Laiduotojo atsakomybės ribos – visiška atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, ypač delspinigių ar sutartinių baudų mokėjimą ir kt.
  6. Atsakovai Ž. B. ir D. B. neginčija skolos ieškovui dydžio bei savo pareigų pagal Laidavimo sutartis, nesutikdami dėl skolos priteisimo remiasi Įsipareigojimų įstatymo 146 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininko bankroto atveju kreditorius pastarojo atžvilgiu bankroto byloje pareiškia reikalavimą laikantis Estijos Respublikos bankroto įstatyme nustatytos tvarkos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei kreditorius nevykdo šios pareigos, jo reikalavimas laiduotojo atžvilgiu turi būti sumažinamas nuostolių suma, kurią laiduotojas patyrė dėl tokios pareigos nevykdymo.
  7. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 22 punkte, ieškovas ir atsakovai sudarė Laidavimo sutartis. Šių sutarčių 1 punkte šalys numatė, kad Laiduotojas įsipareigoja Kreditoriui prisiimti Skolininko įsipareigojimus (kartu arba atskirai, iš esmės ir besąlygiškai) pagal pasirašytą susitarimą ir jo priedus, pakeitimus ir papildymus, įskaitant, tačiau neapsiribojant esmine ar pagrindine skola, susikaupusiomis palūkanomis, pavėluotais mokėjimais ir sutartinėmis netesybomis, maksimali laiduotojo įsipareigojama padengti pinigų sumą yra 80000 eurų. Sutarčių 4 punkte įtvirtinta, kad Laiduotojas kartu su Skolininku ir kitais galimais Laiduotojais, įsipareigoja Kreditoriui solidariai ir atskirai (prisiimant pagrindinę ir besąlyginę atsakomybę) grąžinti jam skolą. Darytina išvada, kad pagal Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo ir Laidavimo sutarčių nuostatas ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Šiuo atveju ieškovas Cashflow Management, OU, pagrįstai tiek pagrindinės skolos, tiek netesybų reikalauja iš abiejų atsakovų, laidavusių ieškovui už pagrindinį skolininką UAB „Saviugdos mokykla“.
  8. Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Saviugdos mokykla“, pagrindinio skolininko pagal Susitarimą-Memorandumą, bankroto byla Nr. eB2-142-440/2018. Trečiojo asmens UAB „Saviugdos mokykla“ bankroto administratoriaus į bylą pateiktais duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorinių finansinius reikalavimus, tame skaičiuje ieškovo Cashflow Management, OU, 30 740,76 Eur trečios eilės kreditorinį reikalavimą. Bankroto bylos duomenimis (bankroto administratoriaus 2018-04-06 informacija 2018-04-13 kreditorių susirinkimo posėdžiui, su šiuo dokumentu bylos šalys taip pat susipažino), bankroto proceso metu buvo gauta 2516,13 Eur, ši suma panaudota administravimo išlaidoms, administratorius nurodė, kad kreditorių reikalavimai proceso metu nebuvo tenkinami. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Saviugdos mokykla“ pabaigos. Šių duomenų pagrindu teismas vertina kaip nepagrįstus atsakovų teiginius dėl ieškovo nevykdomos šio sprendimo 26 punkte numatytos pareigos.
  9. Teismas daro išvadą, kad ieškovas vykdė savo pareigą, pareiškė reikalavimą pagrindinio skolininko UAB „Saviugdos mokykla“ bankroto byloje, šis kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas, ieškovas nepateikė kitų įrodymų dėl Laiduotojų patirtų nuostolių, todėl nėra pagrindo mažinti reikalavimą Laiduotojų atžvilgiu. Pasirašydamos 2016 m. balandžio 6 d. Susitarimo Memorandumo priedą Nr. 1 šalys 10 punktu susitarė, kad tuo atveju, kai Skolininkas privalo pervesti pinigus vykdydamas kitus įsipareigojimus ir jei turimų lėšų neužtenka visų įsipareigojimų vykdymui, įmokos kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus palūkanas, toliau antrąja eile įmokos skiriamos mokėti pagrindinei sumai, ir, galiausiai, kitoms sumoms. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 26 punkte, ieškovas turi teisę tiek skolos, tiek netesybų reikalauti iš skolininko ir laiduotojų ir bendrai, ir skyrium, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai atsakovų 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. sumokėtą 7300 Eur sumą priskyrė palūkanų apmokėjimui, todėl ieškovo reikalavimas dėl 38 040,76 Eur skolos priteisimo iš ieškovų D. B. ir Ž. B. tenkinamas pilnai.
Dėl palūkanų, baudos priteisimo
  1. Estijos Respublikos Įsipareigojimų įstatymo 94 straipsnyje numatyta šalių teisė susitarti dėl palūkanų už įsipareigojimų nevykdymą arba, jeigu nesusitarta, palūkanų norma skaičiuojama pusei metų ir privalo būti lygi paskutiniam apskaičiuotam palūkanų tarifui, taikomam pagrindinėms Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms, atliekamoms iki kiekvienų metų sausio ar liepos 1 d. To paties įstatymo 113 straipsnyje numatyta kreditoriaus teisė už vėlavimą laiku atsiskaityti reikalauti sumokėti vėlavimo palūkanas už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, kurių dydis nustatomas Įsipareigojimų įstatymo 94 straipsnyje įtvirtintą palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais. Jei sutartyje nustatyta palūkanų norma yra didesnė nei įstatyminė palūkanų norma, palūkanų norma už pavėluotą mokėjimą yra laikoma sutartyje nurodyta palūkanų norma.
  2. Ieškovas, teikdamas ieškinį, paskaičiavo, kad atsakovai už prievolės nevykdymą turi sumokėti 24 procentų sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2016-04-07 iki 2018-01-16, kas sudaro 16 233,50 Eur, ir įstatymines 8 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2018-07-06 iki 2018-01-16, kas sudaro 4660,77 Eur. Be palūkanų, ieškovas reikalauja iš atsakovų 10 procentų baudos, numatytos Susitarimo-memorandumo priedo 11 punkte.
  3. Atsakovai 2018 m. kovo 9 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose ginčija palūkanų dydį, nurodydami, kad ieškovas skaičiuoja dvigubas tos pačios rūšies kompensuojamas palūkanas, be to, atsakovų nuomone, 24 procentų Laidavimo sutartyse sutartos palūkanos yra per didelės, didesnės už ieškovo realiai patirtus nuostolius. Taip pat atsakovai tvirtina, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki UAB „Saviugdos mokykla“ bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas.
  4. Teismas, išanalizavęs Estijos Respublikos įsipareigojimų įstatymo nuostatas dėl palūkanų už skolinius įsipareigojimus bei delspinigių už pavėluotus mokėjimus, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovams be 24 procentų sutartyse numatytų palūkanų mokėti 8 procentų įstatymines palūkanas yra nepagrįstas. Reikalavimą mokėti šias palūkanas ieškovas grindžia Įsipareigojimų įstatymo 113 straipsniu, kuris vadinasi „Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus“, ir numato „jei skolininkas vėluoja įvykdyti finansinę prievolę Kreditorius gali reikalauti Skolininko sumokėti delspinigius (baudą) už pavėluotą mokėjimą už laikotarpį nuo įsipareigojimo sumokėti pradžios iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo datos“. Šiame straipsnyje numatyta išimtis – jei sutartyje numatyta palūkanų norma yra didesnė nei įstatyminė palūkanų norma, palūkanų norma už pavėluotą mokėjimą yra laikoma sutartyje nurodyta palūkanų norma. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal Įsipareigojimų įstatymo 94 straipsnį skaičiuojamų palūkanų norma būtų didesnė už šalių sutartyse numatytą 24 procentų palūkanų normą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8 procentų įstatymines palūkanas, t. y. 4660,77 Eur, atmetamas.
  5. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama UAB „Saviugdos mokykla“ bankroto byla Nr. eB2-142-440/2018 iškelta 2016 m. spalio 4 d., nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 17 d. Bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, be kita ko, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Teismas daro išvada, kad palūkanų skaičiavimas pagrindiniam skolininkui UAB „Saviugdos mokykla“ 2016 m. spalio 17 d. įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą turi būti nutraukiamas.
  6. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas. Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai neįgis teisės to reikalauti ir iš laiduotojo, nes iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Be to, akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio.
  7. Teismas daro išvadą, kad ieškovas negali iš laiduotojo reikalauti daugiau palūkanų ir delspinigių, negu galėtų reikalauti iš pagrindinio skolininko UAB „Saviugdos mokykla“, t. y. gali reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 17 d. (194 dienas). 24 procentų dydžio palūkanų suma už 194 dienas sudaro 4852,52 Eur (194 dienos padaugintos iš 25,013 Eur už dieną, apskaičiuotų ieškovo pateiktoje palūkanų paskaičiavimo pažymoje (ieškinio 8 priedas). Šių skaičiavimų pagrindu tenkinama dalis ieškinio 16233,50 Eur palūkanų reikalavimo, ir iš atsakovų priteisiama 4852,52 Eur palūkanų.
  8. Savo prašymą sumažinti nepagrįstai dideles palūkanas ir baudą atsakovai grindžia Estijos Respublikos Įsipareigojimų įstatymo 113 straipsnio 8 dalimi, numatančia asmens, turinčio mokėti palūkanas dėl vėluojančio mokėjimo, teisę prašyti sumažinti palūkanas pagal to paties įstatymo 162 straipsnį. Šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta teismo teisė, sutartinei baudai esant nepagrįstai didelei, ją sumažinti, atkreipiant dėmesį į prievolės įvykdymo apimtį, teisėtus kitos šalies interesus ir ekonominę abiejų šalių padėtį. Teismas pažymi, kad minėtas Įsipareigojimų įstatymo teisinis reglamentavimas numato galimybę mažinti palūkanas dėl vėluojančio mokėjimo, t. y. delspinigius už pavėluotus mokėjimus, kurių reikalauti turi teisę kreditorius pagal įsipareigojimų įstatymo 113 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje atsakovai prašo sumažinti Susitarimo memorandumo priede Nr. 1 numatytas 24 procentų palūkanas už skolinius įsipareigojimus (numatytas Įsipareigojimų įstatymo 94 straipsnyje) ir šalių sutartą 10 procentų dydžio baudą (delspinigius už pavėluotus mokėjimus). Įsipareigojimų įstatymas nenumato galimybės mažinti palūkanų dėl vėluojančio mokėjimo, todėl atsakovų prašymas dėl 24 procentų palūkanų dydžio mažinimo atmetamas.
  9. Atsakovai, prašydami sumažinti ir šalių susitartą baudos dydį, teigia, kad ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, todėl tokio dydžio bauda siekia praturtėti, atsakovų turtinė padėtis nėra gera, jie turi tik vieną nekilnojamąjį turtą – būstą, jų pajamos yra labai mažos, jų vos užtenka būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šių teiginių įrodymų nepateikia. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Šalys sutartimis susitarė dėl netesybų, t. y. 10 procentų baudos, dydžio. Kilus ginčui dėl netesybų dydžio, ieškovas turi pateikti įrodymus dėl sutarties nevykdymu patiriamų nuostolių. Šioje byloje ieškovas pateikė 2015 m. birželio 11 d. sudarytą paskolos sutartį su bendrove „02 Works OU“, šia sutartimi minėta bendrovė suteikė ieškovui 15000 Eur paskolą, šalys susitarė, kad bus mokamos 18 procentų palūkanos, tačiau įrodymų apie paskolos sumos pervedimą į ieškovo sąskaitą nepateikė. Teismas vertina aplinkybes, kad nebuvo sumokėta nė pusės skolinio įsipareigojimo, palūkanos yra skaičiuojamos tik už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nors ieškovas ir po šios datos patiria nuostolį, negaudamas piniginių lėšų už parduotus bilietus, ir sprendžia, kad sutarta 10 procentų bauda nėra neprotingai didelė, todėl atmeta atsakovų prašymą ją sumažinti ir priteisia iš atsakovų 35 punkte paskaičiuotas 4852,52 Eur palūkanų ir 3804,08 Eur ieškovo prašomas netesybas – baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų, laikinųjų apsaugos priemonių
  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. preliminariu sprendimu, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui priteistos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, 400,00 Eur. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovas pateikė įrodymus apie savo patirtas papildomas išlaidas, kurios kartu su anksčiau pateiktomis 400 Eur teisinės pagalbos išlaidomis sudaro 1052,50 Eur. Šiuo sprendimu minėtą Preliminarų sprendimą keičiant, ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas 74 procentais, iš atsakovų priteisiama 74 procentai ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 778,85 Eur (1052,50 Eur x 0,74). Atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
  2. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai ieškinys tenkinamas iš dalies – išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. preliminariu sprendimu, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui priteistos jo sumokėtas 622,00 Eur žyminis mokestis Teismui sprendžiant ieškinį patenkinti 74 procentais, ieškovui priteisiama tokia procentinė dalis jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 460,28 Eur (622 Eur x 0,74).
  3. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo sprendimu priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat tenkintinas ir iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 46 697,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovų D. B. ir Ž. B. turtui, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 3 dalis).

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 430 straipsniais,

Nutarė

6Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

7Priteisti ieškovui Cashflow Management, OU, (juridinio asmens kodas 11505973, registruotos buveinės adresas Nisu tn 30-38 Talinas, Estija) iš atsakovų D. B. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ir Ž. B. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) solidariai 38 040,76 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių keturiasdešimties eurų 76 euro centų) skolą, 4852,52 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus 52 euro centus) palūkanų, 3804,08 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturių eurų 8 euro centų) baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 46 697,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 460,28 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 28 euro centus) žyminio mokesčio bei 778,85 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 85 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

8Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovų D. B. ir Ž. B. turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

9Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai