Byla 2-579-173/2009

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios UAB ‚Alytaus tekstilė“ atstovui advokato padėjėjai Rūtai Didikei, atsakovo UAB „Dzūkijos vandenys“ atstovams Tomui Valatkai, Regimantui Rimkui, advokatui Linui Viliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankrutuojančios AB „Alytaus tekstilė“ ieškinį atsakovui UAB „Dzūkijos vandenys“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovo BAB „Alytaus tekstilė" administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006-07-21 pirkimo pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra, o nesant tokios galimybės, priteisti iš atsakovo jam perduoto turto verte 2140203,30 Lt. Ieškinyje nurodoma, kad pripažįstant sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnių pagrindu būtina įrodyti, kad: 1) sandoris pažeidžia kreditorių teises ir interesus; 2) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) skolininkas apie kreditorių teisių pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti.

3CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad yra laikoma, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Iš asmens, vykdžiusio, 2006-04-27 AB „Alytaus tekstilės" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo inspektoriaus funkcijas, ataskaitos matyti, kad 2005 m. pradžioje įmonėje buvo 95400555 Lt nepaskirstytų nuostolių (t.l b.l. 35-39). 2006 m. gegužės 31d. balanse matoma, kad įsipareigojimai sudarė 44060220 Lt (t.l b.1.51-52). Tai, pagrindžia, kad ieškovo įmonė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų ir realiai buvo nemoki. Įsiskolinimas atsakovui iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, kaip nurodyta ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarė 2140203,30 Lt ir sutapo su ginčijama sutartimi perleisto turto kaina. Dėl to, galima teigti, kad turtas buvo ne parduotas, o perleistas už skolas. Faktą, kad pirkimo-pardavimo sandoris realiai buvo skolos padengimas, patvirtina ir 2006-06-30 valdybos posėdžio protokolas Nr.ll (t.l. b.l.53-56), kuriame nurodyta, kad „Bendrovės valdyba 2006 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą parduoti ilgalaikį turtą kurio pardavimui yra gautas Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui UAB „Dzūkijos vandenys" Bendrovės ilgalaikis turtas yra ne parduodamas, o perduodamas už įsiskolinimą (...)". Be to, pažymėtina, kad dalis turto buvo perleistas už mažesnę nei jo likutinė vertė kainą. 2006-04-27 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (t.l. b.1.33) priede Nr. 2 yra nurodytas numatomo parduoti ilgalaikio turto sąrašas su kiekvieno iš objektų likutine verte. Šio sąrašo 2.1. p. pažymėta, kad vandentiekio siurblinės vertė yra 226808,06 Lt. Turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. p. numatyta, kad parduodamos siurblinės vertė yra 174368 Lt, todėl vandens siurblinė, kuri buvo vienas iš ginčijamo sandorio objektų, perleista apytiksliai ketvirtadaliu pigiau nei buvo jos vertė. Įvertintina ir tai, kad formaliai parduotas, o realiai už skolas perduotas turtas ieškovo įmonei buvo reikalingas. Iškart po jo pardavimo, buvo sudaryta dalies to paties turto nuomos sutartis (t.l. b.l. 21-27), kurios pagrindu ieškovo įmonė ir toliau naudojosi formaliai parduota siurbline, kitais inžineriniais tinklais. Vadinasi, sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris kreditorių interesus pažeidė ir tuo, kad buvo realiai netekta turto, kuris buvo reikalingas įmonė veikloje, t.y., sumažėjo jos ilgalaikio turto vertė, o kartu buvo patiriamos reikalingų įrenginių nuomos mokesčio mokėjimo išlaidos.

4Turto pardavimas nebuvo būtinas sandoris, t.y. AB „Alytaus tekstilė" neprivalėjo jo sudaryti. Dėl turto pardavimo nebuvo pasirašyta jokių preliminarių sutarčių ar kitokių susitarimų, įpareigojančių turtą parduoti. Kitaip tariant, ieškovas nebuvo įsipareigojęs parduoti ginčijamu sandoriu perleistą turtą.

5Skolininko nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina tai, kad parduodant turtą iš esmės buvo padengtas įsiskolinimas tik vienam kreditoriui - atsakovui. Kitiems kreditoriams ar asmenims, kurie galėjo būti potencialūs jo įgijėjai, apie ketinamą parduoti turtą nebuvo žinoma. Neskelbdama viešai ir neieškodama potencialių pirkėjų AB „Alytaus tekstilė" elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, kadangi taip buvo užkirstas kelias parduoti įrenginius didesne kaina ir padengti ne vien skolas atsakovui, bet ir kitiems kreditoriams. Abiejų šalių nesąžiningumą rodo ir tai, kad pirkimas-pardavimas realiai buvo reikalingas tam, kad turto perdavimas už įmonės skolas būtų teisiškai įformintas tarpusavio reikalavimų įskaitymo būdu.

6Atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinkantis atsakovas UAB „Dzūkijos vandenys" prašo taikyti CK 6.66 str. 3 d. nustatytą senaties terminą ir ieškinį atmesti (t.l. b.1.97-104). Nurodo, kad ginčijama sutartis yra teisėtas, laisva šalių valia, sąžiningai sudarytas atlygintinis sandoris, kuris nei sukėlė ieškovo įmonės nemokumą, nei kitokiu būdu pablogino ieškovo ar jo kreditorių teises ar teisėtus interesus. Ginčo sutartimi buvo siekiama sumažinti ieškovo skolos (pasyvų) dydį ir pagerinti bendrus AB „Alytaus tekstilė" mokumo rodiklius (pasyvų ir aktyvų santykį), taigi šiuo sandoriu bandyta pagerinti finansinę bendrovės būklę, užtikrinti gamybinės veiklos vykdymą, todėl sutarties pripažinimas negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu yra negalimas, o priešingas aiškinimas pažeistų fundamentaliuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo civilinės teisės principus (CK 1.5 str.).

7Sprendžiant iš 2006 m. gegužės 31d. AB „Alytaus tekstilė" balanso, ginčo sutarties sudarymo metu bendrovė turėjo turto už apytiksliai 87 milijonus litų, o pradelsti įsipareigojimai neviršijo 1/2 į balansą įrašyto turto vertės. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė apytiksliai 40,7 milijonus litų (ne visi jie yra pradelsti įsipareigojimai), kas netgi buvo apytiksliai 4 milijonais litų mažiau nei apskaičiuotasis 2005 m. gruodžio 31 dienai. Ieškovas teigia, jog AB „Alytaus tekstilė" sutarties sudarymo metu faktiškai jau buvo nemoki, tačiau nepagrindžia šio savo teiginio tinkamais įrodymais. Tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, esama apyvartinių lėšų trūkumo ar panašių momentų dar nereiškia, kad ši įmonė yra nemoki. Ieškovo pateikiamas 2006 m. gegužės 3 ld. AB „Alytaus tekstilė" balanso duomuo - „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai", kurie sudarė apytiksliai 44 milijonus litų, negali būti naudojamas bendrovės mokumo būklei vertinti, nes ši balanso eilutė apima visus bendrovės įsipareigojimus - trumpalaikius ir ilgalaikius, kurių reikalavimo teisė jau suėjusi ir kurie turės būti vykdomi tik ateityje. Tokiu būdu ieškovas netinkamai interpretuoja finansinius bendrovės duomenis ir klaidina teismą. Akivaizdu, jog finansinė bendrovės būklė vėliau vis dėlto smarkiai pablogėjo, 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Tačiau tarp 2006 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir ieškovo įmonės nemokumo nėra jokio priežastinio ryšio, jo neįrodinėja ir ieškovas. Priešingai, sutartimi siekta sumažinti bendrovės įsiskolinimą, nes už pagal ginčo sandorį atsakovo nuosavybėn perduotus objektus buvo užskaityta AB „Alytaus tekstilė" 2140203,30 Lt skola, ko pasėkoje ne tik sumažėjo bendrovės skola, bet, nors ir nelabai žymiai, bet pagerėjo bendras mokumo rodiklis, kuris išreiškiamas per pasyvų (skolų) ir aktyvų santykį, nes bendra skola sumažėjo sutarties kainos dydžiu, o turtas sumažėjo tik likutine parduoto turto verte, kuri pagal AB „Alytaus tekstilė" valdybos 2006-06-30 d. protokolo priedą Nr. 1 sudarė 500221,16 Lt. AB „Alytaus tekstilė" įsiskolinimo UAB „Dzūkijos vandenys" padengimas buvo būtinas gamybinei bendrovės veiklai užtikrinti, nes priešingu atveju dėl susidariusio įsiskolinimo atsirastų prielaidos apriboti ar nutraukti vandens tiekimą į AB „Alytaus tekstilė" priklausančius pastatus. Sudarydama ginčo sutartį AB „Alytaus tekstilė" siekė užtikrinti veiklos tęstinumą palankiausiu būtent AB „Alytaus tekstilė" būdu, nes bet kokiu atveju UAB „Dzūkijos vandenys" gauti skolos padengimą pinigais būtų nepalyginamai geresnis variantas nei gauti skolos padengimą turtu. Be to, pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimas - tiek CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, tiek ir teismų praktikoje, yra siejama su nemokumo būsena, tai yra ginčijamu sandoriu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui. Kaip jau minėta aukščiau, ginčijamos sutarties sudarymo metu AB „Alytaus tekstilė" buvo moki, todėl kreditorių teisių pažeidimo būdas, kuriuo remiasi ieškovas, šioje situacijoje yra netaikytinas. Taip pat pažymėtina, jog AB „Alytaus tekstilė" skola UAB „Dzūkijos vandenys" buvo iš tiesų didelė, reikalavimo terminai suėję, skaičiuojamos netesybos, todėl sumokėti UAB „Dzūkijos vandenys" buvo būtina, nes priešingu atveju UAB „Dzūkijos vandenys" būtų privesti nutraukti vandens tiekimą, kas sukeltų daug didesnes neigiamas pasekmes AB „Alytaus tekstilė", o tuo pačiu ir kitiems jos kreditoriams, tačiau UAB „Dzūkijos vandenys" suprasdami susidariusią situaciją vandens tiekimo nenutraukė, o kartu su AB „Alytaus tekstilė" ieškojo abiem šalims priimtino sprendimo. Dėl to, atsakovo nuomone, ginčo sutartį ieškovui sudaryti buvo būtina.

8Kadangi sutartimi buvo siekiama užtikrinti vandens tiekimą, skolos sumažinimą, padengiant atsakovo reikalavimo teisę, tai ir parduodamas turtas buvo parinktas toks, kad pagal vertę atitiktų skolą, o ne atvirkščiai. Analizuojant ieškovo pateiktus AB „Alytaus tekstilė" dokumentus matyti, kad AB „Alytaus tekstilė" perleidusi turtą atsakovui buhalteriniuose dokumentuose užfiksavo daugiau nei 1500000 Lt pelną, kas vienareikšmiškai padidino AB „Alytaus tekstilė" kreditinį ir finansinį pajėgumą. Vėlgi, siekiant padengti įsiskolinimą vandens tiekėjui ir tuo pačiu sumažinti bendrą AB „Alytaus tekstilė" skolą, nepažeidžiant kitų kreditorių interesų, ir neturint pakankamai apyvartinių lėšų, ginčo sutartimi buvo perleisti UAB „Dzūkijos vandenys" nuosavybėn specializuotos paskirties objektai. Toks turtas buvo pasirinktas dėl to, kad iš esmės tik vandens tiekėjui jis galėjo turėti kokią nors vertę. Perleisdama ginčo turtą vandens tiekėjui AB „Alytaus tekstilė" tuo pačiu užsitikrino nepertraukiamą vandens tiekimą. Jei toks turtas būtų perleistas trečiajam asmeniui vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo santykiuose neišvengiamai atsirastų dar vienas subjektas, dėl ko galėtų komplikuotis AB „Alytaus tekstilė" padėtis, o šiuo atveju to buvo išvengta. Be to, nė vienas teisės aktas nedraudžia dviem ūkio subjektams sudaryti turto perleidimo sandorį, siekiant padengti pardavėjo įsiskolinimą pirkėjui, ir o teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos privačiam juridiniam asmeniui parduoti savo turtą konkurso ar panašia tvarka.

9Ieškovas, remiasi likutine AB „Alytaus tekstilė" buhalterinėje apskaitoje nustatyta perduotųjų daiktų verte. Tai patvirtina ir prie ieškinio pridėta 2006 m. balandžio 10 d. Nepriklausomo auditoriaus išvada, kurios 10 punkte pabrėžiama, jog bendrovės ilgalaikis turtas nebuvo vertinamas nei įsigijimo savikaina, nei tikrąja verte, iki 1996 metų įsigyto turto vertė buvo indeksuota (perkainota) hiperinfliacinio laikotarpio kainų pokyčiui kompensuoti, tačiau šie indeksai neužtikrino ilgalaikio turto apskaitos tikrąja verte ir nebuvo jokių kitų patikimų kainų indeksų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ilgalaikis turtas apskaitytas tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „Alytaus tekstilė" buhalterinėje apskaitoje (AB „Alytaus tekstilė" 2006-04-27 akcininkų susirinkimo protokolo Nr.l, priedas Nr.2), kurios duomenimis ieškovas remiasi ieškinyje, nurodoma likutinė parduoto turto vertė nurodyta 798663,02 Lt, kas sudaro vos 37 procentus sutarties kainos, už kurią šis turtas buvo perduotas. Tuo tarpu, pagal AB „Alytaus tekstilė" valdybos 2006-06-30 protokolo priedą Nr.l parduoto turto likutinė vertė sudarė 500221,16 Lt, kas tesudarė ~ 23 procentus sutarties kainos. Likutinę turto vertę, kuria remiasi pats ieškovas, atspindintys dokumentai pridėti prie ieškinio, bet ieškinyje teigiama, kad sutarties kaina buvo apytiksliai 50000 Lt mažesnė nei yra turto vertė. Taigi, ieškovas pats remiasi likutine turto verte, kuri yra 3-4 kartus mažesnė nei sutarties kaina, o reikalavimus grindžia per maža sutarties kaina. Pastarasis ieškovo argumentas dėl apytiksliai 50000 Lt per maža sutarties kaina yra nepakankamas, kad būtų galima teigti esant sąlygą tenkinti actio Pauliana, nes tiek CK 6.67 straipsnio 4 punkte, tiek teismų praktikoje yra pažymėta, jog priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija turi būti žymi, tuo tarpu ieškovo ginčijamo sandorio vertė viršija 2 milijonus litų, o ieškovo nurodomas kainos skirtumas tėra 50000 Lt. Be to, ieškovas sandorį neteisingai bando išskaidyti ir nurodo, kad vandentiekio siurblinė, esanti Voveraičių g. 14, Alytuje, buvo parduota mažesne verte negu buvo jos balansinė vertė. Tačiau atsakovui sutarties sudarymo metu nebuvo pateikta ir jis nedisponavo jokia informacija apie parduodamo turto balansinę vertę, o sandoryje turto vertės buvo išskaidytos šalių susitarimu tik tam, kad atskirti skirtingą turtą, tai yra tinklus ir siurblinę. Sutarties kainos išskaidymas buvo reikalingas išimtinai dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo, kadangi tinklams ir įrenginiams taikomi skirtingi nusidėvėjimo normatyvai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui išnuomojo tik dalį turto. Dalis turto - fekalinė kanalizacija ir lietaus kanalizacija, jau prieš sudarant sutartį buvo naudojama kitų asmenų - Alytaus miesto savivaldybės, UAB „Rajana", A. P., kurių pastatai (statiniai) buvo prijungti, o eksploataciją turėjo vykdyti ieškovas savo lėšomis. Todėl šis sandoris pagerino įmonės situaciją, nes ieškovui nebereikėjo skirti lėšų eksploatacijai bei nebuvo finansinėje apskaitoje skaičiuojamas parduoto turto nusidėvėjimas.

10Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimta 2007 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. spalio 19 d. buvo atleistas iš pareigų AB „Alytaus tekstilė“ vadovas, kurio įgaliojimus ir visą bendrovės dokumentaciją perėmė bankroto administratorius, o ieškinys teismui buvo pateiktas 2008 m. spalio 23 d., todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti(CK 6. 66 straipsnio 3 dalis).

11Ieškinys netenkintinas.

12Ieškinys pareikštas CK 6. 66 straipsnio(actio Pauliana) pagrindu. Actio Pauliana yra specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana institutu siekiama ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis–ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Tik esant šių sąlygų visetui galimas ieškinio tenkinimas CK 6. 66 straipsnio pagrindu. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę pareikšti Pauliano ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Iki 2008m. liepos 1d. galiojo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, kad įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nuo 2008m. liepos 1 d. pakeista minėto punkto paskutinė pastraipa ir nustatyta, kad „Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimą dienos“. Bankroto byla iškelta iki Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto naujosios redakcijos įsigaliojimo(2008 m. liepos 1 d.), todėl teismas, vadovaujasi Įstatymo normomis galiojusiomis iki 2008 m. liepos 1d. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi bankrutuojančios įmonės administratorius paskirtas 2007 m. spalio 22d., o ieškinys teismui paduotas (išsiųstas) 2008m. spalio 21d.(b. l. 57, t.1).

13Bankroto byla UAB „Alytaus tekstilė“ iškelta 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi(b. l. 12-14, t.1). 2006 m. liepos 21 d. tarp AB „Alytaus tekstilė“(pardavėjas) ir UAB „Dzūkijos vandenys“(pirkėjas) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria AB „Alytaus tekstilė“ pardavė, o UAB „Dzūkijos vandenys“ nupirko: negyvenamosios paskirties pastatą / vandentiekio siurblinę, pažymėtą plane ženklu 2H1p, unikalus numeris 1196-8003-2026, kurios bendras plotas 315, 65 kv.m., tūris -3568 kub.m. Turto adresas Voveraičių g. 14, Alytaus m. Vandentiekio siurblinei nustatyta hipoteka. Šis turtas parduotas esant kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko sutikimui(b. l. 12, t.1). Kartu parduoti ir vandentiekio ir nuotekų tinklų paskirties inžinieriniai tinklai. Šio turto adresas-Pramonės g. 1, Alytaus m. Visas šis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas sudaro vientisą kompleksą, kurio išskaidymas(pardavimas) dalimis yra ekonomiškai neefektyvus, kadangi jos paskirtis yra aprūpinti bendrovę pramoniniu vandeniu. Nurodyto turto pardavimo kaina-2 140 203, 30 Lt, kurie šalių susitarimu, užskaitomi padengiant esamus pardavėjo įsiskolinimus UAB–vei „Dzūkijos vandenys“, pagal 2006 m. gegužės 4 d. aktą dėl skolų suderinimo(CK 6.436 straipsnis). Šalys sutarė, kad parduodamos siurblinės vertė-174 368 Lt, inžinierinių tinklų vertė-1 965 835, 30 Lt. 2006 m. rugsėjo 8 d. šalių susitarimu pakeistos pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2 punkto sąlygos(b. l. 17, t.1). 2006m. rugsėjo 25d. turtas perdavimo-priėmimo aktu perduotas pirkėjui UAB „Dzūkijos vandenys“(b. l. 19, t.1). Teismas sprendžia, kad sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių. 2006 m. gegužės 31 d. AB „Alytaus tekstilė“ turėjo turto už 87 284 284 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos -40 724 491 Lt. Iš ko darytina išvada, kad bendrovė buvo moki. Bet iš bendrovės balanso, 2006m. balandžio 27d. AB „Alytaus tekstilė“eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo asmens vykdančio visuotinio akcinių susirinkimo inspektoriaus funkcijas ataskaitos matyti, kad bendrovė jau dirbo nuostolingai, kadangi trūko apyvartinių lėšų, todėl, siekiant sumažinti įsiskolinimus, buvo priimtas nutarimas, kad valdyba priimtų sprendimą dėl ilgalaikio turto, nurodyto 1, 2, 3 prieduose pardavimo(b. l. 28-39, t. 1). Ieškovas nurodo, kad sandoris pažeidė kreditorių teises ir dėl to, kad vandentiekio siurblinės vertė yra 226 808, 06 Lt, o ji parduota už 174 368 Lt. Bet, kaip buvo minėta, vandentiekio siurblinei buvo nustatyta hipoteka, o kreditorius AB SEB Vilniaus bankas 2006 m. liepos 19 d. raštu sutiko, kad vandentiekio siurblinė būtų parduota. Šiuo atveju galėjo būti pažeistos šio kreditoriaus teisės, bet pastarasis neprieštaravo, kad ginčo objektas būtų parduotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vandentiekio siurblinės pardavimas pažeidė visų AB „Alytaus tekstilė“ kreditorių teises.

142006 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Dzūkijos vandenys“(nuomotojas) ir AB „Alytaus tekstilė“(nuomininkas) sudarė turto nuomos sutartį, kuria nuomotojas nuomininkui perdavė pagal perdavimo aktą turtą, kurį UAB „Dzūkijos vandenys“ iš AB „Alytaus tekstilė“ įsigijo 2006m. liepos 21d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuomos teise naudoti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį turtą: vandentiekio siurblinę ir pramoninio vandentiekio linijas. Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 10 582 Lt per mėnesį. Šios sutarties sudarymas nereiškia, kad ieškovui šia sutartimi pablogintos sąlygos veikti ir siekti teigiamų finansinių savo veiklos rezultatų, kaip tai nurodo ieškovas. CK 6. 436 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinė skolą. Tai reiškia, kad 2006 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja įstatymui. Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės. Skolininkui pagal skolos padengimo sutartį tenka visos pardavėjo pareigos( CK 6. 436 straipsnio 2 dalis). AB „Alytaus tekstilė“ skolos padengimo sutartis pagerino finansinę padėtį, leido jai veikti geresnėmis sąlygomis.

15Nagrinėjamu atveju Pauliano ieškinys(CK 6. 66 straipsnis) negalimas, kadangi AB „Alytaus tekstilė“ ginčo sandorį sudaryti privalėjo. Kreditorius skolininko pasiūlymą pirkti pramoninio tiekimo įrengimus ir pastatus gavo 2006 m. sausio 30 d. Pasiūlymas susijęs su apyvartiniu lėšų trūkumu AB „Alytaus tekstilė“(b. l. 23-26, 27 t.2). 2006 m. gegužės 10 d. UAB „Dzūkijos vandenys“(kreditorius) ir AB „Alytaus tekstilė“(skolininkas) sudarė skolos likvidavimo sutartį. Sutartis apima susidariusių skolininko įsipareigojimų už kreditoriaus suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitymo tvarką. Skolininko įsiskolinimas kreditoriui 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 1 903 016, 11 Lt, delspinigiai ir palūkanos 2006 m. balandžio 20 d. sudarė 148 627, 74 Lt. Šalys sutarė dėl galimo vandentiekio siurblinės ir nuotekų tinklų linijos pardavimo kreditoriui(b. l. 16-17, t.1). Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad privalomumas sudaryti ginčo sandorį buvo sietinas su atitinkamų faktinių aplinkybių buvimu, t.y. sunki skolininko padėtis dėl apyvartinių lėšų stokos(b. l. 23, t.2). Ginčo sandoris sumažino skolininko skolas, suteikė galimybę dėl avansinio apmokėjimo už vandenį ir nuotekas, sudarė galimybę vykdyti gamybą, kadangi skolininkas pramoninį vandenį naudojo taurinimo gamyboje. Skolininkas turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį, todėl jis negali būti nuginčijamas actio Pauliana pagrindu. Actio Paulina institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolė sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6. 66 ir 6.67 straipsnius. CK 6. 67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis ieškovas. Nesąžiningumo prezumpcijai taikyti pakanka, jog būtų bent viena CK 6. 67 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė. Ginčijamo sandorio šalių veiksmai nepatenka į CK 6. 67 straipsnyje nurodytus atvejus, todėl ginčo sandorio šalys laikytinos sąžiningomis. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad tenkinti ieškinį pagrindo nėra. Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2008 m. lapkričio 17 d. sutarties pagrindu UAB „Kovertas“ atliko inžinierinių komunikacijų ir vandentiekio siurblinės turto vertinimą, kurio metu buvo nustatyta ginčo objektų rinkos vertė ginčo sandorio sudarymo metu. Atsakovas dėl šios paslaugos atlikimo turėjo 4720 Lt išlaidų(b. l. 121, 122, t.1). Šios turėtos išlaidos nepriskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl šios turėtos išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos(CPK 88, 93 straipsniai). Iš ieškovo valstybei priteistina 22, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 307 straipsniais,

Nutarė

16ieškinį atmesti. Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Alytaus tekstilė“, įmonės kodas 149698775, valstybei 22, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi, panaikinamos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.