Byla 3K-3-485/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ ieškinį atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – UAB „Dzūkijos vandenys“, AB „Alkesta“, A. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.

52007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovui BAB „Alytaus tekstilė“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. AB „Alytaus tekstilė“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė pastatų ir įrenginių pirkimo- pardavimo sutartį, 2007 m. vasario 27 d. – skolos padengimo turtu (transformatoriais) sutartį.

6Ieškovas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė turėjo finansinių sunkumų ir realiai buvo nemoki. Sudarydama sandorius su atsakovu ir mokėtiną už įgytą turtą sumą skirdama skolai atsakovui padengti, įmonė pažeidė kitų kreditorių interesus. Įmonė prarado galimybę realizuoti turtą ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, ginčijamais sandoriais realiai su jokiu kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, o tik nežymiai sumažintas finansinis įsipareigojimas atsakovui. Turto pardavimas ir skolos padengimas turtu nebuvo būtinieji sandoriai, jų įmonė sudaryti neprivalėjo. Apie ketinimą parduoti turtą nebuvo viešai paskelbta, taip buvo užkirstas kelias parduoti įmonės turtą didesne kaina ir padengti ne vien nedidelę dalį skolos atsakovui, bet ir finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Pirkėjas (atsakovas) taip pat elgėsi nesąžiningai, nes jam buvo žinoma apie įmonės dideles skolas ir nemokumą.

7Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 14 d. sudarytą AB „Alytaus tekstilė“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pirkimo-pardavimo sutartį dėl transformatorinės pastotės, esančios Alytuje, Voveraičių g. 14, dalies elektros tinklų paskirties inžinerinių tinklų, esančių Alytuje, Pramonės g. 1, bei dalies transformatorinės pastotės įrenginių; taikyti restituciją natūra, nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti iš atsakovo ieškovui perleisto turto kainą – 1 000 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 27 d. sudarytą AB „Alytaus tekstilė“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ skolos padengimo turtu (transformatoriais) sutartį; taikyti restituciją natūra, nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti iš atsakovo ieškovui turto kainą – 253 530 Lt.

8Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teigia, kad ginčijami sandoriai AB „Alytaus tekstilė“ buvo būtini, nes įmonės skola atsakovui už tiekiamą elektros energija buvo labai didelė. Nesumokėjus skolos, atsakovas būtų buvęs priverstas nutraukti elektros energijos tiekimą įmonei, o ginčijamo turto pardavimas leido įmonei tęsti veiklą ir taip išvengti neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, nagrinėjant CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį, būtina išsiaiškinti, ar yra visos šios aplinkybės: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą dėl AB „Alytaus tekstilė“ nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes nustatė, kad AB „Alytaus tekstilė“ nemokia pripažinta tik 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, o ginčijami sandoriai sudaryti 2006 m. rugsėjo 14 d. ir 2007 m. vasario 27 d. Teismas nustatė, kad įmonės skola atsakovui už elektros energiją 2006 m. rugsėjo 19 d. buvo 7 447 059,92 Lt. Teismas nurodė, kad įmonė, sudarydama ginčijamus sandorius, siekė padengti skolą atsakovui, o atsakovas – gauti nors dalinį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. Teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. balandžio 10 d. AB „Alytaus tekstilė“ buvo atliktas auditas ir išvadoje nurodyta, jog tolesnė įmonės ūkinė veikla priklauso nuo nekilnojamojo turto pardavimų ir sėkmingų derybų dėl papildomo finansavimo. Prieš sudarant ginčijamą turto perleidimo sandorį turtas buvo įvertintas nepriklausomo turto vertintojo ir nustatyta, kad jo rinkos vertė – 864 500 Lt. Ieškovas pateikė kitą turto įvertinimo pažymą, kurioje turto vertė nurodyta – 1 340 000 Lt. Teismas nurodė, kad skirtingos turto vertės buvo gautos taikant skirtingas vertinimo metodikas, o šalys neprašė skirti byloje ekspertizės turto vertei nustatyti. Teismas padarė išvadą, kad turtas nebuvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiomis AB „Alytaus tekstilė“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006 m. rugsėjo 14 d. sudarytą pastatų ir įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01-10-53 ir 2007 m. vasario 27 d. skolos padengimo turtu sutartį Nr. 10340/970207; taikė restituciją ir iš atsakovo ieškovui priteisė 1 253 530 Lt Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.66 straipsnio prasme skolininko nemokumas turi būti suprantamas ne kaip formalus jo į balansą įrašyto turto vertės ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų santykio konstatavimas teismo nutartimi, bet kaip ginčijamo sandorio padariniai, kai bendro skolininko nemokumo neatsiranda, bet sumažinama turto vertė ir galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 2006 m. gegužės 31 d. balansą AB „Alytaus tekstilė“ turėjo turto už 87 000 000 Lt, ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė turėjo 30 405 586,97 Lt skolų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, ir 12 419 578 Lt skolų, kurių mokėjimo terminai dar nesuėję, bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė turėjo iš viso 42 859 292,61 Lt skolų. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad blogą įmonės finansinę padėtį patvirtina ir tai, jog Vyriausybė 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1652 patvirtino AB „Alytaus tekstilė“ gaivinimo planą, 2004 m. sausio 29 d. buvo priimtas AB „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo įstatymas. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamais sandoriais turtas nebuvo parduotas realiai gaunant lėšų, kurias būtų galima naudoti įmonės gamybai, atsiskaitymams ar kitoms reikmėms, o buvo atsiskaitoma turtu su vienu iš kreditoriumi. Teisėjų kolegija nurodė, kad tik lėšų įplaukos leistų vertinti ginčijamus sandorius kaip nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad sandorių sudarymo metu įmonės skola jos darbuotojams buvo 4 126 594 Lt, taip pat buvo nesumokėtų mokesčių valstybei. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, sudarant ginčijamus sandorius, buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, nes įmonė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, taip sumažindama savo galimybę proporcingai sumokėti dalį skolos kitiems kreditoriams, tarp jų ir esantiems pirmesne eile pagal Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nurodė, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme turi būti aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal AB „Alytaus tekstilė“ ir atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2004 m. gruodžio 30 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktą AB „Alytaus tekstilė“ įsipareigojo sumokėti už patiektą elektros energiją, kitų alternatyvių atsiskaitymo būdų sutartyje nenumatyta. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas turėjo sutartinę ar įstatyminę prievolę perleisti atsakovui ginčo turtą, o atsakovas buvo vienas iš ketvirtosios eilės kreditorių, kurių reikalavimams buvo suėjęs terminas. Aplinkybę, kad nesumokėjus už elektros energiją (šiuo atveju – neperleidus pastatų) ieškovui būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas, teisėjų kolegija vertino kaip galimą ekonominę sankciją už prievolės neįvykdymą, tačiau CK 6.66 straipsnio prasme tai negali būti pripažįstama būtinu įsipareigojimu, neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, sudaryti turto perleidimo sandorius. Teisėjų kolegija nurodė, kad sandorį sudarę asmenys laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamų sandorių šalys žinojo, jog įmonė nepajėgi sumokėti visų skolų ir sutartys sudaromos pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus. Atsakovo daugkartinius raštiškus įspėjimus apie galimą elektros energijos tiekimo nutraukimą teisėjų kolegija vertino kaip kreditoriaus primygtinį reikalavimą atgauti nors dalį skolos ir bet kokiu būdu sumokėti būtent jam, o ne kitiems kreditoriams. Kolegijos nuomone, toks šalių elgesys patvirtina jų nesąžiningumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5, 6.66 straipsnius, Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnį, pažeidė CPK 185, 270 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos actio Pauliana bylose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu AB „Alytaus tekstilė“ buvo nemoki ir kad sudaryti sandoriai pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006 m. gegužės 31 d. įmonė turėjo turto už 87 284 284 Lt, o ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė – 1 214 316 Lt, t. y. tik 1,3 proc. viso turto vertės. Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-579-173/2009, konstatuota, kad 2006 m. AB „Alytaus tekstilė“ buvo moki. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šiuo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Įmonės skola už elektros energiją buvo didelė ir nuolat didėjo, todėl kasatorius turėjo teisę nutraukti įmonei elektros energijos tiekimą. Toks veiksmas būtų sužlugdęs įmonės veiklą ir galimybę įgyvendinti Vyriausybės priimtus nutarimus, kuriais buvo siekiama atgaivinti įmonės veiklą. Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1652 patvirtinto AB „Alytaus tekstilė“ gaivinimo plano 2 punkte buvo numatyta priemonė: derėtis su kitais kreditoriais (medžiagų ir žaliavų, šilumos ir elektros energijos tiekėjais) dėl geresnių atsiskaitymo už patiektą produkciją ir suteiktas paslaugas sąlygų. Atsižvelgdami į nepriklausomo auditoriaus UAB „Deloitte Lietuva“ išvadą bei AB „Alytaus tekstilė“ 2005 m. finansinės atskaitomybės 26 pastabą apie tai, kad įmonės tolesnė veikla, be kitų, priklauso ir nuo nekilnojamojo turto pardavimų komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, siekiant padengti skolas, įmonei neturint grynųjų pinigų ir siekiant išvengti galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, bei tęsti veiklą, AB „Alytaus tekstilė“ valdymo organai vykdė įmonės gaivinimo plano įpareigojimą ir derėjosi su kasatoriumi dėl atsiskaitymo ne pinigais, o turtu, nereikalingu tiesioginei įmonės veiklai. Ginčijamų sandorių sudarymo tikslas buvo ne pažeisti kitų kreditorių interesus, bet užtikrinti įmonės veiklą ir taip sudaryti galimybę įmonei atsiskaityti su visais kreditoriais. Nors turtas nebuvo parduotas realiai gaunant lėšų, tačiau buvo panaudotas siekiant tęsti įmonės veiklą. Ginčijamais sandoriais perleisto turto pardavimas, realiai gaunant lėšų ir jas sumokant ne kasatoriui, o kitiems kreditoriams, nebūtų leidęs įmonei tęsti veiklos. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai neatitiko Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatų ir pažeidė kitų kreditorių (įmonės darbuotojų) interesus. Tokia išvada šios bylos kontekste yra nepagrįsta. Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojamas pinigų mokėjimo eiliškumas tais atvejais, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai lėšų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į esmines aplinkybes, t. y. kad ginčijamais sandoriais kasatoriui nebuvo sumokėti pinigai, o buvo perleistas turtas; kad būtent dėl to, jog sandorių sudarymo metu įmonė neturėjo lėšų, atsiskaitymas buvo atliktas turtu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Byloje nustatyta, kad ginčijamais sandoriais turtas buvo perduotas už jo rinkos kainą. Būtent tokia suma (ir net didesne) buvo sumažintos įmonės mokėtina kasatoriui skola. Taigi ginčijami sandoriai nesukūrė ir nesustiprino įmonės nemokumo bei nepažeidė kitų įmonės kreditorių interesų.

152. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį, tačiau galimi atvejai, kai tokia pareiga dėl atitinkamų faktinių aplinkybių galėtų būti konstatuojama. Aplinkybę, kad įmonei nesumokėjus skolos (nagrinėjamu atveju neperleidus turto) kasatorius nutrauks elektros energijos tiekimą, apeliacinės instancijos teismas įvertino nepagrįstai siaurai ir įvardijo tik kaip galimą ekonominę sankciją už prievolės neįvykdymą, kuria negalima pateisinti kreditorių interesų pažeidimo. Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1652 dėl įmonės gaivinimo plano įmonė buvo įpareigota derėtis su elektros energijos tiekėju dėl geresnių atsiskaitymo už patiektą elektros energiją sąlygų. Taigi kasatorius turėjo pareigą derėtis su įmonę dėl kitokių, nei nustatyta sutartyje, atsiskaitymo už elektros energiją būdų bei sąlygų. Kadangi įmonė neturėjo galimybių atsiskaityti pinigais, tačiau turėjo tiesioginėje įmonės veikloje nenaudojamo turto, galimo naudoti tiesioginėje kasatoriaus veikloje, tai buvo pasiūlyta atsiskaityti už suvartotą elektros energiją turtu. Tokiam pasiūlymui pritarė įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas ir atsakinga Vyriausybės patvirtinto įmonės gaivinimo plano įgyvendinimą institucija – Ūkio ministerija. Įmonės gaivinimo planą Vyriausybė patvirtino siekdama išvengti socialinių, ekonominių ir užimtumo problemų Alytuje, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimo vertinimas tik kaip ekonominės sankcijos už prievolės nevykdymą yra per siauras ir neteisingas. Elektros energijos tiekimo nutraukimas vienareikšmiškai būtų sustabdęs įmonės veiklą, kartu ir darbo netekimą įmonės darbuotojams. Nurodytų aplinkybių buvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamus sandorius šalys sudaryti privalėjo.

163. Byloje nustatyta, kad įmonės valdymo organai, Ūkio ministerija ir didžiausias įmonės kreditorius AB SEB bankas neprieštaravo dėl ginčijamų sandorių sudarymo, apie turto pardavimą buvo viešai paskelbta, turtas buvo perleistas už rinkos kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatorius buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai gali sukelti ar sustiprinti įmonės nemokumą ir pažeis kitų įmonės kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčijamas sandoris buvo sudarytas remiantis įmonės valdymo organo nutarimu, reikalavimas dėl tokio nutarimo panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su actio Pauliana dalyku (įeina į įrodinėjimo dalyką). Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti AB „Alytaus tekstilė“ 2006 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos 2006 m. birželio 30 d. sprendimus negaliojančiais, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu esant galiojančiam to sandorio sudarymo teisiniam pagrindui yra nepagrįstas ir neteisėtas.

174. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas restituciją, priteisė iš kasatoriaus ieškovui pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. sutartį turto vertę – 1 000 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, o pagal 2007 m. vasario 27 d. sutartį – turto vertę su pridėtinės vertės mokesčiu, t. y. 253 530 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, tai, taikant restituciją, turi būti priteisiama turto vertė be pridėtinės vertės mokesčio. Kasatorius pateikė įrodymus, kad pagal 2007 m. vasario 27 d. sutartį ieškovas jam perdavė turtą, kurio vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra 214 316 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, neįvertino kasatoriaus pateiktų įrodymų bei nenurodė motyvų, kodėl pagal vieną sutartį priteisė turto vertę su PVM, o pagal kitą – be PVM. Be to, teismas, priteisdamas iš kasatoriaus didesnę sumą, nei jis gavo, sudarė sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti kasatoriaus sąskaita.

18Atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas nepateikė.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

22

23CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

24CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, jų ieškovas neprivalėjo sudaryti, o sandorius sudariusios šalys yra nesąžiningos. Dėl šių actio Pauliana sąlygų kasacinis teismas pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Plėtodama actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis.

27Teiginį, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, kad ginčijamais 2006 m. rugsėjo 14 d. ir 2007 m. vasario 27 d. sandoriais dalis turto buvo perleista už mažesnę, nei likutinė turto vertė, kainą. Antra, kad perleidus turtą atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir už šį turtą mokėtinomis sumomis sumažinus AB „Alytaus tekstilė“ skolą atsakovui buvo suteikta pirmenybė taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes sandorių sudarymo metu AB „Alytaus tekstilė“ jau buvo nemoki. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad turtas būtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir taip būtų pažeistos kreditorių teisės. Pasisakydamas dėl antrosios ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorių sudarymo metu AB „Alytaus tekstilė“ dar nebuvo nemoki, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi nemokia ji pripažinta tik 2007 m. rugpjūčio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sandorių sudarymo metu AB „Alytaus tekstilė“ finansinė būklė buvo artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai. Remdamasis tuo teismas kreditorių teisių pažeidimą konstatavo darydamas išvadą, kad ginčijamais sandoriais ieškovas suteikė pirmenybę kasatoriui, nors sandorių sudarymo metu turėjo ir kitų kreditorių, tarp jų tokių, kuriems pagal Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų tvarkos įstatymą mokėjimai turėjo būti atliekami pirmesne eile. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

28Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Priešingai, tokie sandoriai gali būti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams, pvz., kai perleidžiamas tiesiogiai įmonės veikloje nenaudojamas ir taip pajamų nesukuriantis skolininko nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sąskaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiškai įvykdyti.

29Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes ginčijami sandoriai savo esme yra skolininkui priklausančio turto perleidimas rinkos kaina, mokėtiną už turtą sumą įskaitant į priešpriešinius atsakovo reikalavimus, o perleistas atsakovui turtas – transformatorinės pastotės, elektros tinklų paskirties inžineriniai tinklai ir transformatoriai yra specifinės paskirties daiktai, tiesiogiai nenaudojami įmonės veikloje ir nebūtini išlaikyti nuosavybėje ieškovo tolimesnei veiklai vykdyti. Dar daugiau – tokio turto pobūdis ir jo naudojimo paskirtis yra tokia, kad šis turtas iš esmės galėtų būti efektyviau panaudojamas būtent atsakovo veikloje. Bendrąja prasme nei turto perleidimas rinkos kaina, nei įskaitymai nėra draudžiami, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Tačiau toks perleidimas gali pažeisti kitų kreditorių interesus, jeigu įmonės mokumas yra tokios būklės, kai veiklos nutraukimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas įmonės turto verte geriausiai atitinka kreditorių interesus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus. Vertindama skundžiamą nutartį šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog AB „Alytaus tekstilė“ būklė buvo bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę.

30Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip pagal Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų tvarkos įstatymą pirmumo teisę turinčių kreditorių teisių pažeidimo, netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkas buvo nemokus ir ginčijamais sandoriais suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Teisėjų kolegija sutinka, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Vertindama teismų nustatytas aplinkybes tokiu CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas. Tai taip pat reiškia, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas tik bendrai nurodė, kokios AB „Alytaus tekstilė“ skolos darbuotojams buvo ginčijamų sandorių sudarymo metu (atitinkamai 2006 m. rugsėjo 14 d. ir 2007 m. vasario 27 d.), ir pažymėjo, kad bendrovė tuo pačiu laikotarpiu buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau neanalizavo ir nenustatė, kokie yra šių asmenų reikalavimai ieškinio pateikimo dieną ir ar šie reikalavimai buvo ir ginčijamų sandorių metu. Pažymėtina, kad įmokų paskirstymą, esant kelioms skoloms, nesant šalių susitarimo, reglamentuoja įstatymai (pvz., CK 6.55 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir skolininko bei atsakovo sąžiningumo aptariamu kreditorių teisių pažeidimo aspektu kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, apsiribodamas tik bendra išvada, jog šalys žinojo, kad ieškovas nepajėgus sumokėti visų skolų ir kad sutartys sudaromos pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį.

31Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

32

33Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Minėta, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2007 m. vasario 27 d. skolos padengimo turtu (transformatoriais) sutartimi atsakovui buvo perleisti specifinės paskirties daiktai – transformatorinės pastotės, elektros tinklų paskirties inžinieriniai tinklai ir transformatoriai, tiesiogiai nenaudojami įmonės veikloje ir nebūtini išlaikyti nuosavybėje ieškovo tolimesnei veiklai vykdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad turto perleidimu sumažinant skolą atsakovui buvo užtikrintas tolimesnis elektros energijos tiekimas ir taip sudaryta galimybė toliau vykdyti AB „Alytaus tekstilė“ veiklą. Ginčijamus sandorius galima vertinti ir kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. patvirtinto įmonės gaivinimo plano, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas derėtis su elektros energijos tiekėju dėl geresnių atsiskaitymo už patiektą elektros energiją sąlygų, įgyvendinimo priemones. Be to, iš 2006 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje vykusio susirinkimo protokolo matyti, kad, nusprendus perleisti turto už 1 000 000 Lt, kartu buvo priimtas sprendimas nurašyti 185 740,40 Lt delspinigių bei aptarti kiti su ginčo šalių santykiai susiję klausimai (T. 1, b. l. 121). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad AB „Alytaus tekstilė“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad skolininkas ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti, netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį.

34

35Dėl šalių sąžiningumo

36

37Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.

38Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

39Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį nustatydamas, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, o skolininkas ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.

40

41Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

42

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo... 5. 2007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovui BAB „Alytaus tekstilė“ buvo iškelta... 6. Ieškovas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė turėjo... 7. Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 14 d.... 8. Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teigia, kad ginčijami sandoriai... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamų... 15. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atitinkamais... 16. 3. Byloje nustatyta, kad įmonės valdymo organai, Ūkio ministerija ir... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas restituciją, priteisė iš... 18. Atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas nepateikė.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų... 22. ... 23. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 24. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 25. Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo administratoriui ginčijant... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 27. Teiginį, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, bankroto... 28. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita... 29. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes ginčijami... 30. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 31. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius... 32. ... 33. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju,... 34. ... 35. Dėl šalių sąžiningumo... 36. ... 37. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 38. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko,... 39. Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų... 40. ... 41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. ... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...