Byla 2S-81-560/2012
Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų D. S. ir R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai D. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - komisija) 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 56-22, įpareigoti atsakovą ieškovų 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas grubiai pažeidžiant komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas bendrąsias ginčų nagrinėjimo, ekspertizės skyrimo, atlikimo taisykles ir principus, o taip pat reikalavimus eksperto išvadai ir komisijos sprendimui, grubiai pažeidžiant ieškovų teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonių užtikrinimą, teisę į teisingą ginčo nagrinėjimo procesą ikiteisminėje institucijoje. Paaiškino, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal tų pačių ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, tačiau minėtoje byloje nėra nagrinėjami komisijos veiksmų ir jos priimto sprendimo teisėtumo klausimai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovų D. S. ir R. S. ieškinį atsisakė priimti. Teismas rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau PTŽSAĮ) ir nurodė, jog, atsiradus ginčui dėl pacientui padarytos žalos, privaloma institucija tokiems ginčams spręsti yra minėta komisija. Jos tikslas yra per nustatytą terminą abiems šalims tinkamu būdu išspręsti kilusį ginčą ar jo dalį be teismo pagalbos. Šios privalomos procedūros taikymas negali sąlygoti, jog prieš tai buvęs ginčas pasipildytų papildomais ginčais, nes tai prieštarautų tokios procedūros esmei ir paskirčiai. Ginčo neišnagrinėjus ikiteisminėje procedūroje ar šaliai nesutinkant su priimtu sprendimu, ikiteisminė procedūra nepasiekia savo tikslų ir pagrindinis ginčas turi būti nagrinėjas teisme. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jokie papildomi atskiri ginčai dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu atliktų procedūrų, jų teisėtumo ar pagrįstumo, galimybių jas pakartoti negalimi, nes tokiu atveju ginčas vis tiek būtų sprendžiamas teisme. Pripažinus galimybę nagrinėti ginčus dėl ikiteisminio nagrinėjimo procedūrų, teisme vietoje vienos bylos gali atsirasti daugiau papildomų bylų, kaip ir nagrinėjamu atveju.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Ieškovai D. S. ir R. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, o būtent panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 56-22 ir įpareigoti atsakovą ieškovų 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti iš naujo. Apeliantai rėmėsi tais pačiais argumentais, nurodytais ieškinyje. Pasak apeliantų, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai padarė išvadą, kad komisijos galimai padaryti procedūriniai pažeidimai bei priimtas sprendimas nepažeidžia jokių asmenų teisių ir teisėtų interesų, motyvuodamas tuo, kad ieškovų teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, apimanti teisę ne tik į teisingą teismo procesą, bet ir teisingą ikiteisminių ginčų nagrinėjimo procesą. Taip pat laiko nepagrįsta teismo išvadą, jog šios bylos nagrinėjimas neturėtų ieškovams jokių teisinių pasekmių, nes, priešingai, teismui tenkinus ieškinį, ieškovai galėtų pasinaudoti bylos dėl pagrindinio ginčo sustabdymo institutu, o komisijai galimai priėmus palankų ieškovams sprendimą, jiems būtų sukeltos teisinės pasekmės, t.y. teisė į žalos atlyginimą. Atskirajame skunde teigiama, kad šio ieškinio tikslas yra pripažinti vykusius komisijos posėdžius neteisėtais ir panaikinti šių neteisėtų komisijos veiksmų pasekoje priimtą sprendimą. Be to, nurodoma, kad teismas, pasisakydamas dėl PTŽSĮ 24 str. 8 d. neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, ėmėsi jam nepriskirtos pareigos vertinti įstatymų ar jų atitinkamų nuostatų atitikimą Konstitucijai. Ieškovai atskirajame skunde pažymėjo, kad neteisėtas komisijos sprendimas yra laikomas rašytinu įrodymu byloje dėl pagrindinio ginčo, galinčiu turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo priėmimui bei ieškovų teisėms bei pagrįstiems lūkesčiams.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmetamas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Kaip matyti iš ieškovų skundo nagrinėjamu atveju, jie iš esmės siekia ne žalos atlyginimo, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 56-22 panaikinimo bei ieškovų komisijai pateikto pareiškimo pakartotinio nagrinėjimo. Ieškovų skunde nėra argumentų, susijusių su žala, priešingai, nurodoma, jog pagrindinis ginčas dėl žalos atlyginimo jau yra nagrinėjamas Kauno apygardos teisme (bylos Nr. 2-724-230/2012).

12Atsisakydamas priimti ieškinį, pirmos instancijos teismas nurodė, kad remiantis PTŽSAĮ 24 str. 8 d., asmuo, nesutikdamas su komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. PTŽSAĮ nėra išskirtų kelių savarankiškų nesutikimo su komisijos sprendimu pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties išvadomis bei argumentais, jog įstatyme nėra numatyta galimybė asmeniui, nesutinkančiam su komisijos sprendimu, skųsti komisijos veiksmus, tačiau toks įstatyminis reglamentavimas nepažeidžia ieškovų teisės į teisminę gynybą ir neužkerta kelio žalos atlyginimui, nes PTŽSAĮ 24 str. 8 d. įtvirtinta, jog asmuo, nesutikdamas su komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Pripažinti ieškovų reikalavimą savarankišku ginču ir įpareigoti komisiją ieškovų pareiškimą nagrinėti iš naujo būtų beprasmiška, todėl, kad pagrindinis ginčas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra nagrinėjamas teisme. Ieškovai, pateikdami ieškinį Kauno apygardos teismui dėl žalos atlyginimo, iš esmės pateikė savo poziciją dėl nesutikimo su komisijos sprendimu.

13Kaip matyti iš įrašų Teismų informacinėje sistemoje LITEKO, civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VŠĮ „Kauno klinikos“ dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, kuri yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, šiuo metu yra sustabdyta iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Taigi atskiro reikalavimo dėl to paties komisijos sprendimo išskyrimas ir bylos išnagrinėjimas suponuotų pakartotinę išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos procedūrą, nes patenkinus ieškinio reikalavimus, komisija privalėtų pakartotinai nagrinėti ieškovų pareiškimą dėl žalos atlyginimo, kas neatitiktų norminių teisės aktų nuostatų, civilinio proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų.

14Be to, iš pareikšto ieškinio bei atskirojo skundo argumentų seka, kad siekiama nuginčyti komisijos sprendimą, nes, ieškovų teigimu, skundžiamas sprendimas byloje dėl žalos atlyginimo yra laikomas rašytiniu įrodymu, turinčiu esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo priėmimui bei ieškovų teisėms ir pagrįstiems lūkesčiams. Su tokiais ieškovų aiškinimais teismas nesutinka. CPK nustatyta būtent teismo pareiga spręsti ginčus, vertinti bylos įrodymus ir priimti galutinį kilusio ginčo sprendimą. Nėra pagrindo pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso. Pažymėtina, kad komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovai pareikštu ieškiniu iš esmės siekia nuginčyti rašytinį įrodymą, t.y. komisijos sprendimą, kuris bus vertinamas kitoje civilinėje byloje pagal ieškovų pareikštą ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Įrodymas, kuris bus įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareikštą ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Pažymėtina, jog ieškovai visus argumentus, išdėstytus ieškinyje, bei pateiktus įrodymus dėl, ieškovų manymu, padarytų procedūrinių pažeidimų priimant komisijos sprendimą turi teisę panaudoti kaip atsikirtimus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

15Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl PTŽSĮ 24 str. 8 d. atitikimo Konstitucijai, viršijo kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teismui teisę aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus (CPK 3 str. 1 d.). Pagal CPK 3 str. 3 d. tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie galėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti konstitucijai ar įstatymams, teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta nuomone, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad PTŽSAĮ 24 str. 8 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes pagal nurodomą įstatyminį reglamentavimą asmeniui neužkertama teisė kreiptis į teismą dėl esminio ginčo, o komisijos galimai padaryti procedūriniai pažeidimai bei priimtas sprendimas teismui pateikus ieškinį dėl pagrindinio ginčo nepažeidžia jokių asmens teisių ir teisėtų interesų.

16Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

17Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai