Byla P-13-143/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015 pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. GT-15(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

5Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. kovo 26 d. gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą

6Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458, kuriame buvo prašoma įvertinti UAB „Sinvita“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2044 (Kau):11 (toliau – ir Ataskaita Nr. 1) ir UAB „Bioportus“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2045 (Kau):11 (toliau – ir Ataskaita Nr. 2) atitiktį teisės aktų reikalavimams. Garbės teismas Tarnybos teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-101(13)-I-3 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2 gavo tik 2013 m. gruodžio 16 d., t. y. po 264 dienų nuo informacijos gavimo, o teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-13(14)-I dėl jos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1 – tik 2014 m. sausio 29 d., t. y. po 339 dienų nuo informacijos gavimo. Taip buvo viršytas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 dienų terminas, pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, paneigtas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja pažymėjo, kad Garbės teismas, neatidėjęs posėdžio, šiurkščiai pažeidė tiek Garbės teismo nuostatų 24, 26 straipsnius, tiek gero administravimo principą, tiek pareiškėjos teisę būti išklausytai. Pareiškėjos teigimu, Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija savo detalumu atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 81 punkte apibrėžtą glaustos vertinimo ataskaitos sąvoką, todėl Garbės teismas nepagrįstai konstatavo ataskaitų neatitiktį Įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėjos manymu, Garbės teismo argumentas, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėjos pasirinktas „įmonės turto sudėtinių dalių“ ar „turto požiūrio metodo derinio“ metodas nebuvo įtvirtintas nei Įstatyme, nei Metodikoje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjos pasirinktų metodų ar jų derinių nedraudžia naudoti aprobuota tarptautinė praktika. Pareiškėja paaiškino, kad, rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, taikė turto požiūrio metodų derinį ir vadovavosi visais Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnyje nurodytais turto vertinimo metodais, t. y. lyginamosios vertės, atkuriamosios vertės, naudojimo pajamų vertės, ypatingosios vertės ir kitais Vyriausybės patvirtintais ir tarptautinėje praktikoje aprobuotais metodais ar jų deriniais. Pareiškėjos manymu, Garbės teismas, vertindamas jos veiksmus rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, neatsižvelgė į jos pasirinktą metodą vertinant abiejų įmonių vertę. Nustatant UAB „Bioportus“ ir UAB „Sinvita“ akcijų rinkos vertes turto požiūrio metodų deriniu buvo remiamasi išlaidų (kaštų) metodu, nustatančiu atkuriamąją turto vertę, kuri atitinka rinkos vertę akcijų paketų vertės nustatymo datą. Pareiškėja, atlikdama UAB „Bioportus“ ir UAB „Sinvita“ vertinimą, vadovavosi tiek pačių įmonių, tiek vertinamoms įmonėms priklausančių įmonių oficialiai pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. balansais ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, kurios yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo normomis ir laikomos oficialiais, įmonių tikrąją finansinę padėtį pagrindžiančiais dokumentais. Net hipotetiškai manant, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta bendrovių vertė buvo pagrįsta nepakankamai, tai, pareiškėjos manymu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ataskaitos neatitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto reikalavimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Garbės teismas neturi teisės spręsti dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsniui ir (ar) Metodikos reikalavimams, nes tokia teisė Įstatymu ir finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintais Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais (toliau – ir Tarnybos nuostatai) suteikta ne Garbės teismui, o Tarnybai.

7Garbės teismas nustatė, kad pareiškėja vertindama UAB „Bioportus“ priklausančio

8UAB „Domus altera“ akcijų paketo vertę rėmėsi kitu vertinimu, kurį 2011 m. liepos 28 d. atliko

9UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“. Pareiškėja paaiškino, kad, vertindama UAB „Bioportus“ priklausančių įmonių turtą, vadovavosi turto požiūrio metodų deriniu, rėmėsi išlaidų (kaštų) metodu, nustatančiu atkuriamąją turto vertę, kuri atitinka rinkos vertę akcijų paketų vertės nustatymo dieną. Pareiškėja pažymėjo, kad, vadovaudamasi UAB „Domus altera“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo patikslinti pagal vėliausius duomenis, tinkamai atliko UAB „Domus altera“ vertinimą ir vadovavosi anksčiau atliktu turto vertinimu, kurio teisingumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėja Ataskaitoje Nr. 2 neaptarė galimo rinkos vertės pakitimo per 6 mėnesių laikotarpį, pareiškėjos manymu, negali būti laikoma šiurkščiu Įstatyme įtvirtintų reikalavimų pažeidimu, kadangi 6 mėnesių laikotarpis nėra ir negali būti laikomas esmine aplinkybe, kuri būtinai turėtų turėti įtakos UAB „Domus altera“ turto rinkos vertės pakitimui, juo labiau kad tai buvo ilgalaikis materialusis turtas.

10Garbės teismas nurodė, kad nei iš Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2, nei iš pareiškėjos paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kaip buvo apskaičiuotos konkrečios UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ priklausančių įmonių valdomų akcijų paketams taikomų pataisų reikšmės. Pareiškėja paaiškino, kad, nustatant pataisų reikšmes, buvo remtasi Roberto F. Reilly ir Roberto P. Schweihso mokomojoje knygoje „The Handbook of Business Valuation and Intelectual Property Analysis“ pateikiama metodika ir akcijų paketų pataisos dėl kontrolės ir dėl mažumos taikymo formule. Kadangi Lietuvoje nėra priimtos metodikos dėl akcijų paketų pataisų, vertintojai ekspertiškai parenka tinkamiausius metodus. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra aišku, kokio detalumo turėtų būti vertinimo ataskaitose pateiktinas nustatytos rinkos vertės pagrindimas, t. y., ar turėtų būti parodytas visas įmonėms priklausančių įmonių turtas, taikytų pataisų koeficientų skaičiavimai ir pan.

11Sprendime Garbės teismas konstatavo, kad iš Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 neįmanoma nustatyti, kaip buvo nustatytos +20 proc. bei –30 proc. pataisos koeficientas, vertinant tiek UAB „Sinvita“, tiek UAB „Bioportus“. Pareiškėja nurodė, kad pateikė Garbės teismui išsamius paaiškinimus, kuriuose pateikė detalius nustatytų pataisų koeficientus. Nei Tarptautiniai vertinimo standartai, nei Europos vertinimo standartai nenustato reikalavimo vertinimo ataskaitoje privalomai nurodyti detaliai apskaičiuotus pataisų koeficientus, todėl UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ nustatytų premijos ir nuolaidos koeficientų apskaičiavimo nepateikimas Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjos manymu, laikytinas formaliu Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimu.

12Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba neginčijo ataskaitų teisingumo, o tik konstatavo formalias ataskaitų neatitiktis teisės aktams. Net hipotetiškai preziumuojant, kad šie formalūs pažeidimai ir buvo padaryti, tai, pareiškėjos manymu, nėra pagrindas jai skirti drausminę nuobaudą. Pareiškėja pabrėžė, kad nustatyti trūkumai yra formalaus pobūdžio ir neturi įtakos turto vertinimo rezultatui.

13Pareiškėjos manymu, teismui nenustačius nė vieno Etikos kodekse įtvirtinto principo pažeidimo, jai skirti drausminę nuobaudą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ji tinkamai vykdė savo, kaip vertintojos, pareigas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas neatsižvelgė į tai, jog nustatyti pažeidimai yra tik formalaus pobūdžio, todėl paskirta nuobauda turi būti švelninama. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas, nagrinėdamas vertintojų drausmės bylas ir skirdamas drausmines nuobaudas, taiko skirtingus kriterijus ir nesilaiko savo paties praktikos, t. y. už tapačius pažeidimus taiko skirtingas drausmines nuobaudas. Pareiškėja pateikė Garbės teismo sprendimų pavyzdžių, kuriais, be kita ko, grindžia jai paskirtos drausminės nuobaudos neproporcingumą. Pareiškėja pažymėjo, kad jai drausminė nuobauda buvo paskirta ir Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S už pažeidimus, padarytus rengiant kitų įmonių turto ir verslo vertinimo ataskaitas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-565/2014), o tai, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad jai už tuos pačius pažeidimus drausminė nuobauda taikoma du kartus, tai pažeidžia Garbės teismo nuostatų 37 punkte įtvirtintą principą, jog už tą patį pažeidimą vertintojas drausmine nuobauda gali būti baudžiamas tik vieną kartą ir jam gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

16Teismas rėmėsi Įstatymo 25 straipsniu, 26 straipsnio 2 dalies 2–4 punktais, 28 straipsnio 5 dalies 1–3 punktais, 29 straipsnio 1–4, 7, 9 dalimis ir konstatavo, kad tai, jog pareiškėja, rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, pažeidė šios ataskaitos rengimo metu galiojusio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą ataskaitose pagrįsti nustatytą vertę, paaiškėjo ne nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 gavimo dienos, o Tarnybai atlikus tyrimą ir atitinkamai 2013 m. gruodžio 16 d. surašius išvadą Nr. GT-101(13)-I-3 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2 bei 2014 m. sausio 29 d. surašius išvadą

17Nr. GT-13(14)-I dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 turinį, kuriame tik suabejota Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstumu, taip pat Tarnybos veiksmus, atliktus iki teikimo surašymo. Teismo nuomone, Tarnyba be tyrimo vien pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašte išdėstytą informaciją negalėjo parengti ir pateikti Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti pareiškėjai drausmės bylą, tam reikėjo atlikti išsamų jos veiklos, rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, patikrinimą, t. y. surinkti reikiamus dokumentus, pareiškėjos paaiškinimus, juos įvertinti ir apibendrinti. Teismas nustatė, kad Tarnyba, atlikdama tokį patikrinimą, buvo aktyvi (t. y. tą pačią dieną, kai gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458, raštu kreipėsi į UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 kopijų pateikimo; Tarnyba su 2013 m. gruodžio 6 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, kad pateiktų paaiškinimus, susijusius su Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 rengimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos veiklos, rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, patikrinimas užsitęsė ir dėl jos delsimo teikti informaciją ir paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos teikimas Nr. GT-101(13)-T ir Tarnybos išvada Nr. GT-101(13)-I-3 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2, taip pat Tarnybos teikimas Nr. GT-13(14)-T ir Tarnybos išvada Nr. GT-13(14)-I dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1 Garbės teisme gauti tą pačią dieną, kai buvo surašyti. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba nepažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 darbo dienų termino, o pareiškėja nepagrįstai teigė, kad toks terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto

18Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 gavimo dienos. Nepagrįstu teismas laikė pareiškėjos teiginį, kad dėl to, jog Garbės teismas Tarnybos teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-101(13)-I-3 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2 gavo 2013 m. gruodžio 16 d. (t. y. po 264 dienų nuo informacijos gavimo), o teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-13(14)-I dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1 – tik 2014 m. sausio 29 d., buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, paneigtas teisėtų lūkesčių principas.

19Teismas nustatė, kad parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta pareiškėjai iškelti drausmės bylą, be kita ko, dėl veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2, įvyko 2013 m. gruodžio 17 d., parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta pareiškėjai iškelti drausmės bylą dėl veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1, įvyko 2014 m. sausio 30 d., o skundžiamą Sprendimą

20Nr. GT-15(14)-S Garbės teismas priėmė 2014 m. vasario 13 d., ir darė išvadą, kad Garbės teismas sprendimą pareiškėjos drausmės byloje dėl padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 priėmė nepažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyto 60 dienų termino.

21Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti tiek Tarnybai atliekant Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą, tiek drausmės bylą nagrinėjant Garbės teisme, taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ir advokatų kontora „Kručkauskas ir partneriai „ConsulTax“ 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė neterminuotą teisinių paslaugų sutartį, iš kurios turinio matyti, kad santykiams su pareiškėja įgalioti trys šios kontoros advokatai ir advokato padėjėjas. Teismas rėmėsi Įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, nustatė, kad parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta pareiškėjai iškelti drausmės bylą, be kita ko, dėl veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2, įvyko 2013 m. gruodžio 17 d., o skundžiamą Sprendimą Nr. GT-15(14)-S Garbės teismas priėmė 2014 m. vasario 13 d.; taigi praėjus 58 dienoms nuo drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo dienos. Teismas darė išvadą, kad, nusprendus Garbės teismo posėdį atidėti trečią kartą, būtų iškilusi reali grėsmė pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytą drausmės bylai išnagrinėti skirtą 60 dienų terminą. Teismas konstatavo, kad Garbės teismas ginčijamame Sprendime Nr. GT-15(14)-S pagrįstai nusprendė drausmės bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.

22Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 8, 11, 13 dalimis, 7, 12 straipsniais, 21 straipsnio 3, 5 dalimis, 22 straipsnio 1, 2 dalimis, 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu, Metodikos 1, 2.7, 2.9, 2.11, 9, 20.4, 20.5, 21.1-21.4, 22 punktais ir darė išvadą, kad pareiškėja, atlikdama UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ turto vertės nustatymą ir rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgdama į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, galėjo parinkti lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų), atkuriamosios vertės (kaštų), naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto), ypatingosios vertės, taip pat kitus turto vertinimo metodus ar jų derinius; pareiškėja galėjo taikyti ir tarptautinėje praktikoje pripažintus turto vertinimo metodus ar jų derinius, tačiau tik tuos, kurie tuo metu buvo aprobuoti Vyriausybės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos parengtos UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ turto vertės nustatymo Ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo būti motyvuotos, t. y. jose turėjo būti aiškiai pagrįstas vertinimo metodų parinkimas, pasirinktų metodų taikymo technologijų ir modelių pasirinkimas, taip pat šiose turto vertinimo ataskaitose turėjo būti aiškus turto vertės nustatymo pagrindimas, t. y. suformuluota ir fiksuota turto vertė. Teismas darė išvadą, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta rinkos vertė turėjo atspindėti pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

23Įvertinęs Ataskaitos Nr. 1 turinį jos parengimo metu galiojusio teisinio reguliavimo, taip pat byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, teismas konstatavo, kad iš Ataskaitoje Nr. 1 pateikiamos informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaičiuotos konkrečios taikytų pataisų reikšmės, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamos įmonės UAB „Sinvita“ akcijų paketo rinkos vertė, kaip apskaičiuoti įmonių akcijų paketų rinkos vertei taikomos konkrečios pataisos ir koeficientai, +25 proc. premija, taikyta vertinamos įmonės akcijų paketo rinkos vertei apskaičiuoti, ir –30 proc. nuolaida, taikyta likvidacinei vertei apskaičiuoti, kokiu būdu įmonių balansuose įrašyti skaičiai transformuojami į rinkos vertę. Įvertinęs Ataskaitos Nr. 2 parengimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, taip pat byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad iš Ataskaitoje Nr. 2 pateikiamos informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaičiuotos konkrečios taikytų pataisų reikšmės, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamos įmonės UAB „Bioportus“ akcijų paketo rinkos vertė, kaip apskaičiuotas –30 proc. koeficientas, kurio pagrindu nustatyta likvidacinė vertė; iš Ataskaitos Nr. 2 neaišku, kokiu būdu įmonių balansuose įrašyti skaičiai transformuojami į rinkos vertę. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 parengė pažeisdama Įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktuose, 21 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir Metodikos 20.5, 22 punktuose nustatytus imperatyvus, pagal kuriuos šios ataskaitos turėjo būti motyvuotos, t. y. jose turėjo būti aiškiai pagrįstas vertinimo metodų parinkimas, pasirinktų metodų taikymo technologijų ir modelių pasirinkimas, taip pat šiose turto vertinimo ataskaitose turėjo būti aiškus turto vertės nustatymo pagrindimas, t. y. suformuluota ir fiksuota turto vertė. Iš Ataskaitos Nr. 2 ir prie jos pridėtų dokumentų analizės teismas darė išvadą, kad, nustatydama vertinamos įmonės UAB „Bioportus“ valdomos įmonės UAB „Domus altera“ rinkos vertę, pareiškėja iš esmės neatliko jokių vertinimo veiksmų, o perrašė duomenis iš Baltijos vertinimo agentūros dar 2011 m. liepos 11 d. paruoštos UAB „Domus altera“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 05:2011 (V). Teismas konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir Metodikos 2.11 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį UAB „Domus altera“ akcijų paketo rinkos vertė turėjo atspindėti pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną (t. y. 2011 m. rugsėjo 30 d., o ne 2011 m. liepos 11 d.), sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

24Teismo nuomone, nustatyti pareiškėjos pažeidimai, rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, yra esminiai ir negali būti vertinami kaip formalūs, nes iš Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad tik tokia turto vertinimo ataskaita, kurioje yra pagrįstas turto vertės nustatymas, laikoma atitinkančia šio įstatymo nuostatas, inter alia, dėl to turto vertinimą gali atlikti tik licencijuoti turto vertintojai. Todėl pareiškėjos teiginius, kad nustatyti trūkumai yra formalaus pobūdžio ir neturintys įtakos turto vertinimo rezultatui, taip pat kad vien hipotetiškai, Garbės teismo nuomone, nepakankamas nustatytos rinkos vertės pagrindimo nepateikimas nesuponuoja nustatytos vertės neteisingumo, teismas vertino kritiškai.

25Pareiškėjos teiginius, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija savo detalumu atitinka Metodikos 81 punkte apibrėžtą glaustos vertinimo ataskaitos sąvoką, todėl Garbės teismas nepagrįstai konstatavo šių ataskaitų neatitiktį Įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, teismas vertino kritiškai, kadangi išanalizavus Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį, buvo konstatuota, jog jos nėra glaustos formos. Teismas pabrėžė, kad Metodikos 81 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas atsietai nuo teisinio reguliavimo, įtvirtinto Įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktuose, 21 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir Metodikos 20.5, 22 punktuose, pagal kurį visos turto vertės nustatymo ataskaitos, tiek glaustos, tiek normalios apimties, tiek išplėstinės formos turi būti motyvuotos, t. y. jos negali būti grindžiamos vien informacijos iš vertinamų įmonių buhalterinės apskaitos balanso paimto turto verčių perrašymu, jose vertinamo turto rinkos vertė negali būti nustatinėjama perrašant anksčiau (t. y. ne vertinimo dieną) atliktose turto vertinimo ataskaitose nustatyta vertes ir pan.

26Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad, rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, ji taikė turto požiūrio metodų derinį ir vadovavosi visais Įstatymo 7 straipsnyje nurodytais turto vertinimo metodais, taikė turto požiūrio metodų derinį, rėmėsi išlaidų (kaštų) metodu, teismas pažymėjo, kad pagal šiame sprendime nurodytą Įstatyme ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą pareiškėja, atlikdama UAB „Bioportus“ ir UAB „Sinvita“ turto vertės nustatymą ir rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgdama į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, galėjo parinkti turto vertinimo metodus ar jų derinius, tačiau nepaisant to Ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo būti motyvuotos, t. y. jose turėjo būti aiškiai pagrįstas vertinimo metodų parinkimas, pasirinktų metodų taikymo technologijų ir modelių pasirinkimas, taip pat šiose turto vertinimo ataskaitose turėjo būti aiškus turto vertės nustatymo pagrindimas, t. y. suformuluota ir fiksuota turto vertė. Teismas pabrėžė, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra pagrindimo, t. y. detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ turto vertes.

27Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos teiginį, kad į Garbės teismo kompetenciją neįeina klausimo, ar Ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisingos, ar neteisingos, sprendimas, todėl nagrinėdamas jį ginčijamame Sprendime Nr. GT-15(14)-S Garbės teismas viršijo savo kompetenciją. Teismas pažymėjo, kad Garbės teismas skundžiamu sprendimu nenaikino Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2. Teismas rėmėsi Įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad Garbės teismas pagal teisės aktus turi galimybę skirti vertintojams drausmines nuobaudas, be kita ko, vertinti vertintojų elgesį, sudarant tokio pobūdžio ataskaitas. Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, turi įvertinti turto arba verslo vertinimo kokybę, be kita ko, ir ataskaitų pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą.

28Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014 ir darė išvadą, kad Garbės teismo paskirta drausminė nuobauda pareiškėjai yra adekvati padarytam pažeidimui, kadangi ji, Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrindusi vertinamo turto vertės, iš esmės neatliko įmonių UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ priklausančio turto vertinimo, nepagrįstai nustatytos įmonių rinkos vertės yra itin didelės. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė viešąjį interesą, nes vertinimas atliktas siekiant įkeisti turtą bankui, o kreditavimo paslaugos susijusios su visais Lietuvos gyventojais, nes neatsakingas paskolų finansavimas gali padaryti neigiamą įtaką visai Lietuvos finansinei sistemai. Tai, kad faktiškai žala nepadaryta, teismo vertinimu, nereiškia, jog pareiškėja nepadarė šiurkštaus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad dėl to, jog Garbės teismas nekonstatavo Etikos kodekso pažeidimų, jai nebuvo teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą, o Garbės teismas, parinkdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad nustatyti pažeidimai yra tik formalaus pobūdžio, todėl paskirta nuobauda turi būti švelninama. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigė, kad tai, jog drausminė nuobauda buvo paskirta ir Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S už pažeidimus, padarytus rengiant kitų įmonių turto ir verslo vertinimo ataskaitas, reiškia, kad jai už tuos pačius pažeidimus drausminė nuobauda taikoma du kartus, o tai pažeidžia Garbės teismo nuostatų 37 punkte įtvirtintą principą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos nurodyta faktinė aplinkybė tik patvirtina pareiškėjos padaryto pažeidimo šiurkštumą. Teismas darė išvadą, kad Garbės teismo Sprendime Nr. GT-15(14)-S pareiškėjai paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

29Teismas pažymėjo, kad byloje vertinama, ar proporcinga drausminė nuobauda skirta pareiškėjai už tai, kad jos parengtose Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nepateiktas vertintų įmonių UAB „Sinvita“ ir UAB „Bioportus“ priklausančio turto vertinimo pagrindimas. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, Sprendime Nr. GT-15(14)-S išdėstytus motyvus, šiame sprendime teismas konstatavo, kad Garbės teismo Sprendime Nr. GT-15(14)-S pareiškėjai paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Tai konstatavęs teismas nevertino pareiškėjos pateiktuose sprendimuose išdėstytų motyvų ir kitiems turto vertintojams esant kitoms faktinėms aplinkybėms paskirtų drausminių nuobaudų proporcingumo, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

30III.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjos A. K. skundą patenkinti iš dalies. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. GT-15(14)-S A. K. paskirtą drausminę nuobaudą – 2006 m. birželio 2 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000367 (verslo vertinimo sritis) galiojimo panaikinimą – pakeisti 2006 m. birželio 2 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000367 (verslo vertinimo sritis) galiojimo sustabdymu ir kvalifikacijos patikrinimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Likusią A. K. skundo reikalavimų dalį atmesti.“.

32Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. GT- 15(14)-S, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta drausminė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

33Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 30 d. parengė UAB ,,Sinvita“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2044(Kau):11 bei UAB ,,Bioportus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2045(Kau):11. Tarnyba 2013 m. kovo 26 d. gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma įvertinti minėtas ataskaitas jų atitikimo Įstatymo 23 straipsnio reikalavimams aspektu. Atlikusi tyrimą, 2013 m. gruodžio 16 d. Tarnyba perdavė Garbės teismui išvadą dėl Ataskaitos Nr. 37/2044(Kau):11 ir teikimą iškelti drausmės bylą. Iškelta drausmės byla buvo numatyta nagrinėti 2013 m. gruodžio 30 d. Garbės teismo posėdyje, bet dėl pareiškėjos ligos drausmės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. vasario 6 d. Po to Tarnyba 2014 m. sausio 29 d. perdavė Garbės teismui išvadą dėl Ataskaitos Nr. 37/2045(Kau):11 ir teikimą iškelti drausmės bylą. Garbės teismo 2014 m. vasario 6 d. posėdyje abi pareiškėjai iškeltos drausmės bylos nebuvo išnagrinėtos, nes posėdžio pradžia vėlavo, o pareiškėjos atstovas dėl užimtumo kitose bylose negalėjo daugiau laukti. Minėtos drausmės bylos buvo išnagrinėtos ir drausminė nuobauda paskirta 2014 m. vasario 13 d. Garbės teismo posėdyje, apie kurį pareiškėja buvo iš anksto informuota, tačiau jame nei pati, nei jos atstovas nedalyvavo.

34Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Garbės teismas išnagrinėjo pareiškėjos drausmės bylas, nepažeisdamas teisės aktuose numatytų terminų, t. y. nuo pažeidimų paaiškėjimo (Tarnybos išvadų dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitas Nr. 37/2044(Kau):11 ir Nr. 37/2045(Kau):11 surašymo) iki Tarnybos teikimų dėl drausmės bylų iškėlimo pateikimo dienos nebuvo pasibaigęs Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas, o iki Garbės teismo sprendimo priėmimo nebuvo suėjęs pagal teismų praktiką ir analogiją taikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas nuo pažeidimų padarymo, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, ir Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas 60 dienų terminas drausmės bylai išnagrinėti.

35Teismas pastebėjo, jog pati apeliantė yra pripažinusi, kad šioje byloje ginčijamu Garbės teismo Sprendimu ji yra nubausta už pažeidimus, padarytus rengiant kitas ataskaitas nei aptartos 2012 m. gruodžio 20 d. Garbės teismo sprendime Nr. GT-14(12)-S, 2013 m. birželio 18 d. Garbės teismo sprendime Nr. GT-44(13)-S ar 2013 m. rugpjūčio 29 d. Garbės teismo sprendime Nr. GT-56(13)-S, todėl jos tvirtinimas, kad yra nubausta du kartus už tą patį pažeidimą, nėra pagrįstas. Teisės aktai imperatyviai nereikalauja, kad turto vertintojas, per tam tikrą laiką padaręs vienodus ar panašius pažeidimus ir parengęs kelias ar keliolika neatitinkančių Įstatymo reikalavimų turto vertinimo ataskaitų, būtų traukiamas drausminėn atsakomybėn tik vieną kartą, o jam tokiu atveju iškeltos kelios drausmės bylos turėtų būti sujungiamos. Šis klausimas yra paliktas Tarnybos ir Garbės teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo iškeltos kelios atskiros drausmės bylos, kurios buvo teisėtai nagrinėjamos tiek atskirai, tiek ir dalį jų sujungus. Pažeidimų panašumas ar tapatumas, jų daugetas ir padarymo laikotarpis gali turėti įtakos skiriamos nuobaudos griežtumui, tačiau atskirų nuobaudų už atskirus pažeidimus taikymas nelaikytinas principo non bis in idem pažeidimu.

36Atsakydamas į apeliantės argumentus, susijusius su jos teisės į teisingą procesą, teisės būti išklausytai ir teisėtų lūkesčių pažeidimus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo teisę (ir ja naudojosi) pateikti rašytinius paaiškinimus, susijusius su Ataskaitų rengimu. Pareiškėjos prašymu tokių paaiškinimų Tarnybai ir Garbės teismui teikimui jai buvo pratęstas terminas, be to, pareiškėja buvo išklausyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, todėl, teismo nuomone, jai viso proceso metu buvo suteikta pakankamai galimybių išdėstyti savo poziciją ir teikti reikalingus įrodymus. Pareiškėja taip pat aktyviai naudojosi savo teise susipažinti su drausmės bylos medžiaga. Garbės teismo posėdžiai buvo atidėti tiek dėl pareiškėjos ligos, tiek dėl jos atstovo užimtumo. Trečiasis drausmės bylos nagrinėjimo atidėjimas būtų suponavęs Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatyto naikinamojo termino pažeidimą, sudaręs formalų pagrindą nutraukti drausmės bylą ir pažeistų atsakomybės už padarytus pažeidimus neišvengiamumo principą. Be to, teismas palaikė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją, kad pareiškėja 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora, kurioje dirbo keli kvalifikuoti teisininkai ir todėl, sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis, galėjo tinkamai apginti savo interesus. Dėl šių priežasčių, teismo manymu, pareiškėjos drausmės bylų nagrinėjimo Garbės teisme procedūros metu nebuvo padaryta tokių esminių pažeidimų, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme leistų pripažinti skundžiamą Garbės teismo sprendimą neteisėtu.

37Pasisakydamas dėl Garbės teismo Sprendime išdėstytų ir pirmosios instancijos teismo patvirtintų Įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimų, kuriais kaltinama pareiškėja, teismas visų pirma atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas, liečiantis turto vertintojo pagrindines pareigas bei reikalavimus turto vertinimo ataskaitos turiniui, ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

38Teismas nurodė, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą. Įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio turto vertinimo ataskaitos turiniui keliamus reikalavimus, 2 dalyje buvo nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti: sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta (7 p.); turto vertės nustatymo pagrindimas (10 p.).

39Nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos 15 straipsnio 4 punktas įtvirtino vertintojo prievolę vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu; sąžiningai atlikti pareigas; profesionaliai atlikti vertinimą ir kt. Naujos redakcijos Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punktas numatė, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus, o tos pačios dalies 13 punktas reikalavo nurodyti turto ar verslo vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto ar verslo vertės skaičiavimus.

40Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 20.5 punkte buvo numatyta, kad vertintojas parengia turto įvertinimo dokumentus, kuriuose aiškiai motyvuoja ir argumentuoja turto vertės nustatymo metodų parinkimą ir taikymą, aprašo vertinamą objektą, suformuluoja ir fiksuoja nustatytą turto vertę. Metodikos 22 punktas nurodė, kad vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirties ir turto tipo. Vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atlieka keliais metodais. Galimos įvairių metodų kombinacijos. Vertinimo metodų parinkimas turi būti pagrindžiamas. Vertintojas motyvuodamas gali savo nuožiūra pasirinkti metodo taikymo technologijas ir modelius. Galimi įvairūs pasirinkto pagrindinio metodo variantai pagal šiuolaikines darbo technologijas, matematinius – statistinius duomenų bazių apdorojimo metodus. Metodikos 33 punkte buvo nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Metodikos 79 punkte buvo nustatyta, kad Turto įvertinimo ataskaitoje paaiškinamas ir argumentuojamas vertinimo metodo (metodų) pasirinkimas, paaiškinami ir pagrindžiami pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys turto vertę.

41Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika dar detaliau išdėstė reikalavimus ataskaitos turiniui, turto ar verslo vertės skaičiavimams, vertės nustatymo metodų pagrindimui.

42Teismo nuomone, visas šis teisinis reguliavimas (tiek Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 parengimo metu, tiek pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu) iš esmės imperatyviai reikalavo, kad turto vertintojas, laisva valia pasirinkęs konkrečiam atvejui reikalingą vertinimo metodą ar jų kombinaciją, šį pasirinkimą argumentuotų, be to, pagrįstų nustatytą turto ar verslo vertę, t. y. ataskaitos tekste turi būti nurodomi ir paaiškinami taikomi pataisų koeficientai, korekcijos ar kitokie skaičiavimai taip, kad iš ataskaitos galima būtų aiškiai suprasti, kuo grindžiamos turto vertintojo išvados. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

43Teismas nurodė, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 30 d. parengė UAB ,,Sinvita“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2044 (Kau):11 ir UAB „Bioportus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2045 (Kau):11, kurių trūkumus Garbės teismas nurodė savo sprendime Nr. GT- 15(14)-S, konstatuodamas, kokių konkrečių turto vertintojų veiklai minėtuose teisės aktuose keliamų reikalavimų nesilaikė pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir detaliai išnagrinėjo Garbės teismo sprendime nurodytus Ataskaitų trūkumus ir padarė atitinkamas, Ataskaitų surašymo metu galiojusių, anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinis teismas sutiko, todėl jų nekartojo.

44Atsakydamas į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju ji parengė glaustą turto įvertinimo ataskaitą, kurios parengimo galimybė bei reikalavimai jos turiniui buvo numatyti Turto vertinimo metodikos 81 punkte, teismas pabrėžė, kad ir tokios formos turto įvertinimo ataskaitai buvo taikomi jų parengimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 23 straipsnyje nustatyti privalomi reikalavimai.

45Teismas nurodė, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktoje eksperto G. Č. tyrimo išvadoje į klausimą, ar deramai tiriamose Ataskaitose pateiktas turto vertės pagrindimas, atsakyta vertinimo metodų specifikos paaiškinimu bei pažymėjimu, kad turi būti daromos turto vertės korekcijos, koreguojant vertę kontrolės priemoka ar nekontroliuojamos dalies nuolaida. Tačiau ekspertas nepagrindė savo nuomonės, kad vien šių korekcijų pritaikymas, nenurodant ir nepaaiškinant Ataskaitoje, kodėl taikomos būtent tokio dydžio korekcijos, yra pakankamas turto vertei pagrįsti. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, eksperto G. Č. tyrimo išvada nepaneigia Garbės teismo sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų teiginių apie apeliantės parengtų Ataskaitų neatitikimą Įstatymo reikalavimams.

46Teismo manymu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjos argumentai, susiję su Ataskaitose naudotų turto vertinimo metodų pasirinkimu ir nustatytos vertintų bendrovių turto vertės teisingumu, nėra teisiškai reikšmingi, nes skundžiamame Garbės teismo sprendime pareiškėja nėra kaltinama tuo, kad pasirinko netinkamą vertinimo metodą ar nustatė neteisingą turto vertę.

47Teismas nurodė, jog pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino lex retro non agit principą, ir jai už 2011 m. gruodžio 30 d. sudarytas Ataskaitas negalėjo būti taikyta atsakomybė pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją. Savo pozicijai pagrįsti ji nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015.

48Teismas pažymėjo, jog vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014, 2014 m. liepos 17 d. nutartį

49administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014, 2015 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015) laikomasi pozicijos, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija turto vertintoją, be kita ko, įpareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu; sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (Įstatymo 12 str. 1 ir 2 p.). Pagal tuo metu galiojusį Įstatymo 27 straipsnį, turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atliko Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, kuris pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą. Įstatymo 1 straipsnis, apibrėžiantis įstatymo paskirtį, nurodė, jog įstatymas skirtas, be kita ko, nustatyti turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.

50Teismas padarė išvadą, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymas tiesiogiai numatė turto vertintojo atsakomybę, taip pat ir drausminę, už tam tikrus šio įstatymo reikalavimų pažeidimus.

51Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog iki 2012 m. gegužės 1 d. turto vertintojų drausminės atsakomybės detali taikymo tvarka buvo numatyta tik Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintose Taisyklėse, nėra pakankama teigti, jog turto vertintojo drausminė atsakomybė iki 2012 m. gegužės 1 d. nebuvo galima. Dėl šios priežasties teismas nesivadovavo apeliantės nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 išdėstytu teisės aiškinimu.

52Teismas nurodė, kad, pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, buvo numatyta daugiau drausminės atsakomybės rūšių, t. y. vietoj iki 2012 m. gegužės 1 d. numatytų dviejų atsakomybės rūšių (kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo ar galiojimo sustabdymo) buvo numatytos keturios drausminės atsakomybės rūšys: pastaba; papeikimas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas (Įstatymo 29 str. 4 d. 1–4 p.). Taigi vertinant vien tik pagal galimas taikyti drausminės atsakomybės rūšis nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojantis Įstatymas turto arba verslo vertintojams yra palankesnis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors įsigaliojusiame nuo 2012 m. gegužės 1 d. Įstatyme nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau sprendžiant klausimą, ar vėliau įsigaliojęs teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiškėjai ir jos teisinei padėčiai, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe už ataskaitą, kuri buvo parengta pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją, yra būtina įvertinti ne tik tai, ar objektyviai vėliau įsigaliojęs reguliavimas numatė švelnesnį reguliavimą, bet šiuo atveju būtina atsižvelgti į individualiai susiklosčiusią pareiškėjos situaciją ir įvertinti, ar nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Įstatymo redakcija, kurioje buvo numatyta daugiau atsakomybės formų, švelnino pareiškėjos padėtį. Siekiant įsitikinti, ar nebuvo pažeistas lex retro non agit principas, t. y. ar pareiškėjai buvo pritaikytas švelnesnis įstatymas, svarbu įvertinti ne tik taikytinas sankcijas, tačiau ir aplinkybę, ar už šiuo atveju nustatytus pažeidimus pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimą pareiškėjai apskritai kiltų kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. ar už tokio pobūdžio ir sunkumo pažeidimus, kurie buvo nustatyti pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimą pareiškėjai būtų taikyta atsakomybė ir panaikintas turto vertintojo pažymėjimo galiojimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014).

53Teismas nustatė, kad pareiškėja kaltinama pažeidimų padarymo metu galiojusio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 20.5 ir 22 punktų pažeidimu. Tokie pažeidimai ir pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį drausminės atsakomybės teisinį reglamentavimą galėjo būti laikomi pakankamu pagrindu sustabdyti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar jį panaikinti.

54Atsižvelgdamas į tai, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiškėjai, ir jos teisinės padėties, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją, nepablogino, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis lex retro non agit principo taikymo aspektu.

55Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad jai negalėjo būti taikyta drausminė atsakomybė už Ataskaitas , kurios buvo parengtos iki 2012 m. gegužės 1 d., teismas laikė nepagrįstu ir atmestinu.

56Teismas paminėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį už pažeidimus, nurodytus

57šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

58Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už padarytus pažeidimus Garbės teismas skyrė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą.

59Parinkdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, Sprendime Garbės teismas nurodė keturis pagrindinius argumentus: pareiškėja realiai neatliko vertinamų įmonių priklausančio turto vertinimo, nustatyta įmonių rinkos vertė nėra pagrįsta, nepagrįstai nustatytos įmonių rinkos vertės yra itin didelės (bendra 153 541 000 Lt suma), vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu. Papildomai Garbės teismas akcentavo, kad pareiškėjos parengtose ataskaitose buvo padaryti grubūs pažeidimai, nustatytos itin didelės nepagrįstos įmonių turto rinkos vertės sukėlė grėsmę rinkos saugumui, šios ataskaitos buvo panaudotos atliekant paskolų stebėseną, esminiai jų turinio trūkumai lėmė nekokybiškų turto vertinimo paslaugų užsakovams suteikimą, sukėlė neigiamų pasekmių valstybės ekonominei sistemai bei diskreditavo turto vertintojo vardą.

60Teismas, pritardamas, kad pareiškėjos padarytų pažeidimų gausa ir sistemiškumas (pasikartojimas) neleidžia šių pažeidimų laikyti neatsargiais arba vien formaliais, o Sprendime aptartos aplinkybės buvo pakankamos taikyti turto vertintojai griežtą drausminę atsakomybę, atkreipė dėmesį į tai, kad, Garbės teismui priimant Sprendimą, pareiškėja nominaliai turėjo dvi paskirtas drausmines nuobaudas: Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S už panašius pažeidimus jai buvo paskirtas papeikimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A756-565/2014 priėmimo) ši nuobauda buvo pakeista į pastabą. Garbės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. GT-44(13)-S pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas. Ši nuobauda Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015 buvo iš viso panaikinta kaip neproporcinga. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėja dėl savo profesinės veiklos turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą.

61Kartu teismas teigė, kad pareiškėjos drausminės atsakomybės mastui turi turėti įtakos ir tai, kad jos parengtos ir skundžiamame Sprendime minimos Ataskaitos tiesioginių realių neigiamų pasekmių rinkai nesukėlė, jos nustatytos vertintų įmonių turto rinkos vertės buvo didelės ir nepakankamai pagrįstos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog šios vertės yra akivaizdžiai neatitinkančios tikrovės ar jų nustatymui įtakos turėjo pareiškėjos siekis suklaidinti vertinimo užsakovus ar trečuosius asmenis. Natūralu, kad vertinant didelių ūkio subjektų, kontroliuojančių kitus juridinius asmenis, turtą ir verslą, jų rinkos vertė yra didelė, ypač lyginant su mažomis įmonėmis, tačiau vien tai savaime negali lemti griežtesnės nuobaudos parinkimo. Pažymėjo, kad nors Garbės teismas Sprendime nurodė nevertinantis pareiškėjos veiksmų, rengiant kitas dvi ataskaitas (Nr. 12/1887(Vil):10 ir Nr. 12/1888(Vil):10), dėl kurių drausminė atsakomybė nėra galima dėl naikinamojo atsakomybės termino pasibaigimo, tačiau motyvuodamas parenkamos nuobaudos griežtumą ir skaičiuodamas nepagrįstai nustatytą įmonių rinkos vertę, į ją įtraukė visose keturiose ataskaitose vertintas įmones, taip dvigubai padidindamas šį dydį. Be to, Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. GT-14(12)-S ir 2013 m. birželio 18 d. sprendime

62Nr. GT-44(13)-S įvertinti pareiškėjos neteisėti veiksmai buvo labai panašūs, tačiau buvo pasirinktos žymiai švelnesnės poveikio priemonės. Pažymėjo ir tai, kad nuo padarytų pažeidimų yra praėjęs gana nemažas laikotarpis, duomenų, kad pareiškėja nuo naujos redakcijos Metodikos patvirtinimo bei jos svarstymo Garbės teismo posėdžiuose toliau daro panašius pažeidimus, nėra, tai patvirtina, kad tokių teisės pažeidimų prevencija jau yra užtikrinta.

63Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1004-502/2015 yra nurodęs, jog turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės klausimai nėra detaliau reglamentuoti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos individualizavimo aspektu, be kita ko, vadovausis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir administracinių teismų praktika panašiose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga poveikio priemonė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

64Teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

65Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog Sprendimu pareiškėjai skirta drausminė nuobauda laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Pareiškėjai paskirta Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta drausminė nuobauda keistina vienu laipsniu švelnesne poveikio priemone – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymu ir kvalifikacijos patikrinimu (Įstatymo 29 str. 4 d. 3 p.).

66Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nurodė ir kvalifikavo pareiškėjos profesinėje veikloje padarytus pažeidimus, užtraukiančius drausminės atsakomybės taikymą, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), reglamentuojančias drausminės nuobaudos turto vertintojui parinkimą, jų kontekste netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjos asmenybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

67IV.

68Pareiškėja 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

69pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

701. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad 2014 m. vasario 6 d. turėjęs vykti Garbės teismo posėdis neįvyko dėl pačių Garbės teismo narių vėlavimo 45 minutes į posėdį, dėl to jos atstovas buvo priverstas išvykti į kitą suplanuotą teismo posėdį. Garbės teismo posėdžio, vykusio 2014 m. vasario 6 d., metu buvo nurodyta / informuota, kad skiriamame kitame Garbės teismo posėdyje 2014 m. vasario 13 d. ji taip pat negalės dalyvauti, kadangi jos atstovas jau

71turi dalyvauti iš anksto paskirtame teismo posėdyje, ir dėl to prašė Garbės teismo posėdį atidėti. Buvo galima surengti Garbės teismo posėdį bet kurią kitą dieną iki termino paskirti / nepaskirti drausminę nuobaudą pabaigos. Tačiau to nebuvo padaryta, ir Garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. posėdis įvyko nedalyvaujant nei jai (vertintojai), nei jos atstovui. Tokiais veiksmais Garbės teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu

72Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 22, 26.1, 29 punktus (teisė nagrinėjant bylą turėti atstovą ir teisė būti išklausytam). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jų esmingiau neanalizuodamas, iš viso nelaikė jos aptartų teisių pažeidimu. Akivaizdu, kad netinkamas šių Garbės teismo nuostatų normų taikymas sudarė sąlygas pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą, kuris laikytinas esminiu / reikšmingu teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio

734 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2322/2014). Šiurkščiai pažeistas Garbės teismo nuostatų 26.1 punktas (teisė susipažinti su byla). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas iš viso nelaikė reikšmingu ir atsisakė priimti įrodymus (2014 m. vasario 13 d. Garbės teismo posėdžio garso įrašą). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir pateiktų duomenų, kad nei vienas iš Garbės teismo narių neturėjo verslo vertintojo kvalifikacijos, o drausmės byla jai

74buvo iškelta būtent dėl verslo vertinimo ataskaitų tariamo esmingo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Procedūrinių pažeidimų analogiško pobūdžio bylose padarymas teismų praktikoje laikomas materialinės teisės normų pažeidimu. Tai laikoma objektyvumo, nešališkumo principų pažeidimu, ir tokie Garbės teismo sprendimai dėl nurodytų argumentų buvo panaikinti (Lietuvos

75vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1039-552/2015). Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną. Parengtos ataskaitos nebuvo panaudotos pagal suformuotą vertinimo tikslą, t. y. turto įkeitimui. Dėl šios priežasties netinkamai taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015 suformuota taisyklė. Skirta griežčiausia drausminė nuobauda buvo visiškai neproporcinga tariamai padarytam pažeidimui. Teismas procesinį sprendimą pagrindė viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Materialinės teisės normų pažeidimas lėmė visiškai nepagrįsto ir neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p. pažeidimas).

762. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 išnagrinėjo savo faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais klausimais tapačią (analogišką) administracinę bylą dėl pačios griežčiausios nuobaudos – kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo – panaikinimo, todėl pateikti išaiškinimai yra ypač reikšmingi (Turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai buvo nustatyti ne įstatymu, o tik Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintomis Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėmis. Toks reguliavimas yra negalimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra pažymėjęs, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais riboti žmogaus teises ir laisves bei inter alia nustatyti teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-12/2012). Analogiško pobūdžio taisyklė suformuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje

77Nr. A556-2199/2012 pateikė iš esmės analogišką teisės normų aiškinimo ir taikymo išaiškinimą, kaip ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015. Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015 išvadomis nesutiko ir vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų bei pateikė 2015 m. lapkričio 9 d. atskirąją nuomonę, iš esmės pažymėdamas, kad Įstatymas atsakomybę nustatančioje dalyje bylos ginčo santykiams netaikytinas, kadangi baustinos veikos padarymo metu šis įstatymas turto vertintojo atsakomybės nebuvo numatęs, dėl to negalėjo būti švelninama nuobauda, o nuobauda turėjo būti panaikinta. Procesas turi būti atnaujintas ir dėl nukrypimo nuo vienodos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. pažeidimas).

783. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos, kaip turto vertintojos, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas liko sustabdytas ir nustatytas kvalifikacijos patikrinimas, todėl ji ir jos vadovaujama UAB „Auditas ir konsultacijos“ faktiškai nebegali vykdyti jokios profesinės veiklos. Praranda tiek savo klientus, tiek ir galimybę gauti uždarbį bei taip išlaikyti darbuotojus ir UAB „Auditas ir konsultacijos“. Nebegalint toliau atlikti jau paskirtų ekspertizių, nukentės ir viešasis interesas, kadangi teismams teks naujiems vertintojams skirti atlikti šias ekspertizes. Tokiu atveju galimos neproporcingos laiko ir piniginės sąnaudos (iš naujo ieškant ekspertų, jiems pavedant iš naujo atlikti jau beveik baigtas ekspertizes ir t. t.). Būtina sustabdyti Garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. GT-15(14)-S galiojimą iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės priimtas sprendimas proceso atnaujinimo byloje (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

794. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta 2015 m. lapkričio 9 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas nepraleidus trijų mėnesių termino (ABTĮ 156 str. 1 d.).

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81V.

82Procesas atnaujintinas.

83Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

84Pareiškėja prašė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus (X t., b. l. 1–10).

85Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Tokią išvadą galima daryti įvertinus prašymo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu argumentus. Būtina pažymėti, kad analizuojamo pagrindo taikymas sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šiuo atveju pareiškėja išvardijo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo, jos manymu, padarytus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų pažeidimus, kurių apeliacinės instancijos teismas nelaikė reikšmingais, o tai nulėmė šio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties neteisėtumą. Visgi paminėti procedūrinio pobūdžio pažeidimai nepagrindžia aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Taigi prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

86Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja iš esmės motyvavo tuo, kad prašomoje atnaujinti administracinėje byloje nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos – nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 pateiktų išaiškinimų.

87Reikia pastebėti, kad nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, apeliacine tvarka teismas, be kita ko, padarė išvadą, jog iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas tiesiogiai numatė turto vertintojo atsakomybę, taip pat ir drausminę, už tam tikrus šio įstatymo reikalavimų pažeidimus. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog iki 2012 m. gegužės 1 d. turto vertintojų drausminės atsakomybės detali taikymo tvarka buvo numatyta tik Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintose Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėse, nėra pakankama teigti, jog turto vertintojo drausminė atsakomybė iki 2012 m. gegužės 1 d. nebuvo galima. Dėl šios priežasties teismas nesivadovavo apeliantės nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 išdėstytu teisės aiškinimu. Pastarojoje administracinėje byloje teismas padarė išvadą, kad turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai buvo nustatyti ne Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, o Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėse, pažeidžiant teisės aktų hierarchiją, toks reguliavimas negalimas. Iki 2012 m. gegužės 1 d. įstatymu nenustačius turto vertintojo atsakomybės, atsakomybė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d.) negali būti taikoma už pažeidimus, padarytus iki šio laikotarpio. Šiame teismo procesiniame sprendime

88iš esmės yra pateiktas kitoks teisės (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, susijusių su turto vertintojų drausmine atsakomybe) aiškinimas ir taikymas, nei analizuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kurioje nuspręsta, kad turto vertintojų drausminės atsakomybės taikymas už teisės pažeidimus, padarytus iki įsigaliojant naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (t. y. iki 2012 m. gegužės 1 d.), buvo galimas. Būtina paminėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 pateiktas teisės taikymas ir aiškinimas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2479-261/2016.

89Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje pateiktas skirtingas ginčijamo klausimo aiškinimas, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendime, iš esmės nukrypstant nuo administracinių teismų praktikos. Siekiant užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

90Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

91Kadangi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

92Be kita ko, pareiškėja iš esmės siekė sustabdyti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. ABTĮ 159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. GT-15(14)-S pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą – 2006 m. birželio 2 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000367 (verslo vertinimo sritis) galiojimo panaikinimą – 2006 m. birželio 2 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000367 (verslo vertinimo sritis) galiojimo sustabdymu ir kvalifikacijos patikrinimu. Atsižvelgiant į administracinės bylos, kurioje yra atnaujinamas procesas, specifiką (t. y. pateiktas aiškinimas dėl turto vertintojų drausminės atsakomybės taikymo už teisės pažeidimus, padarytus iki įsigaliojant naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (t. y. iki 2012 m. gegužės 1 d.), negalimumo), galima daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinė byla.

93Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

94Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015 pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

95Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

96Sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

97Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu... 5. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba... 6. Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458, kuriame buvo prašoma įvertinti UAB... 7. Garbės teismas nustatė, kad pareiškėja vertindama UAB „Bioportus“... 8. UAB „Domus altera“ akcijų paketo vertę rėmėsi kitu vertinimu, kurį... 9. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“. Pareiškėja paaiškino, kad,... 10. Garbės teismas nurodė, kad nei iš Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2, nei iš... 11. Sprendime Garbės teismas konstatavo, kad iš Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2... 12. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba neginčijo ataskaitų teisingumo,... 13. Pareiškėjos manymu, teismui nenustačius nė vieno Etikos kodekse įtvirtinto... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu... 16. Teismas rėmėsi Įstatymo 25 straipsniu, 26 straipsnio 2 dalies 2–4... 17. Nr. GT-13(14)-I dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1. Tokią... 18. Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 gavimo dienos. Nepagrįstu teismas laikė... 19. Teismas nustatė, kad parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta... 20. Nr. GT-15(14)-S Garbės teismas priėmė 2014 m. vasario 13 d., ir darė... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti... 22. Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 8, 11, 13 dalimis, 7, 12 straipsniais,... 23. Įvertinęs Ataskaitos Nr. 1 turinį jos parengimo metu galiojusio teisinio... 24. Teismo nuomone, nustatyti pareiškėjos pažeidimai, rengiant Ataskaitas Nr. 1... 25. Pareiškėjos teiginius, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija... 26. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad, rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2,... 27. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos teiginį, kad į Garbės teismo... 28. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.... 29. Teismas pažymėjo, kad byloje vertinama, ar proporcinga drausminė nuobauda... 30. III.... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi... 32. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų... 33. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 30 d.... 34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos... 35. Teismas pastebėjo, jog pati apeliantė yra pripažinusi, kad šioje byloje... 36. Atsakydamas į apeliantės argumentus, susijusius su jos teisės į teisingą... 37. Pasisakydamas dėl Garbės teismo Sprendime išdėstytų ir pirmosios... 38. Teismas nurodė, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija,... 39. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos 15 straipsnio 4... 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244... 41. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.... 42. Teismo nuomone, visas šis teisinis reguliavimas (tiek Ataskaitų Nr. 1 ir Nr.... 43. Teismas nurodė, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 44. Atsakydamas į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju ji... 45. Teismas nurodė, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktoje... 46. Teismo manymu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjos argumentai,... 47. Teismas nurodė, jog pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtino, kad pirmosios... 48. Teismas pažymėjo, jog vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio... 49. administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014, 2015 m. gegužės 4 d. nutartį... 50. Teismas padarė išvadą, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos... 51. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog iki 2012 m. gegužės 1 d. turto... 52. Teismas nurodė, kad, pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios... 53. Teismas nustatė, kad pareiškėja kaltinama pažeidimų padarymo metu... 54. Atsižvelgdamas į tai, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra... 55. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad jai... 56. Teismas paminėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį už pažeidimus,... 57. šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos... 58. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už padarytus... 59. Parinkdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, Sprendime Garbės... 60. Teismas, pritardamas, kad pareiškėjos padarytų pažeidimų gausa ir... 61. Kartu teismas teigė, kad pareiškėjos drausminės atsakomybės mastui turi... 62. Nr. GT-44(13)-S įvertinti pareiškėjos neteisėti veiksmai buvo labai... 63. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 64. Teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 65. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog Sprendimu pareiškėjai skirta... 66. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmosios... 67. IV.... 68. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 69. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 70. 1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad 2014 m. vasario 6... 71. turi dalyvauti iš anksto paskirtame teismo posėdyje, ir dėl to prašė... 72. Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų... 73. 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2322/2014). Šiurkščiai... 74. buvo iškelta būtent dėl verslo vertinimo ataskaitų tariamo esmingo... 75. vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas... 76. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendime... 77. Nr. A556-2199/2012 pateikė iš esmės analogišką teisės normų aiškinimo... 78. 3. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. lapkričio 9 d.... 79. 4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma... 80. Teisėjų kolegija... 81. V.... 82. Procesas atnaujintinas.... 83. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais... 84. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 85. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 86. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 87. Reikia pastebėti, kad nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje prašoma... 88. iš esmės yra pateiktas kitoks teisės (Turto ir verslo vertinimo pagrindų... 89. Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad Lietuvos vyriausiojo... 90. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156... 91. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus... 92. Be kita ko, pareiškėja iš esmės siekė sustabdyti skundžiamos apeliacinės... 93. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2... 94. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1075-552/2015 pagal... 95. Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš... 96. Sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d.... 97. Nutartis neskundžiama....