Byla 2A-11-943/2016
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovams R. R., J. Z., ieškovės T. B. atstovui J. B., ieškovų atstovui adv. V. M., atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ atstovui A. M., atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovui adv. S. U.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., R. R., J. Z., atsakovių valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2443-611/2015 pagal ieškovų D. I. A., T. B., R. J., E. M., R. S., R. R. ieškinį atsakovėms likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, apibrėžiančias esminio suklydimo, kaip sandorio negaliojimą lemiančio teisinio pagrindo, kvalifikavimo požymius sudarant finansinių priemonių įgijimo sandorius.
  2. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove likviduojama akcine bendrove banku „Snoras“ (toliau ir – SNORAS) sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovų pagal sutartis SNORUI sumokėtas sumas jų lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, ir įpareigoti atsakovę valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau ir – IID) išmokėti indėlių draudimo išmokas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) nustatyta tvarka.
  3. Ieškovai nurodė, kad, sudarant obligacijų pasirašymo sutartis, SNORO darbuotojai ne tik siūlė investuoti į obligacijas, bet taip pat nepaaiškino bei neatskleidė, kokie yra skirtumai tarp indėlio ir obligacijų įsigijimo sutarčių, joms taikomos draudimo apsaugos ribų. Ieškovai neturėjo ketinimų investuoti turimų lėšų būtent į obligacijas. SNORO atstovai tikino, kad obligacijų įgijimas yra saugi, t. y. finansinė priemonė, apsaugota valstybės garantuojamu draudimu. Jeigu SNORO darbuotojai būtų atskleidę, kad lėšoms, investuotoms į obligacijas, nebus taikoma indėlių draudimo apsauga, ieškovai ginčo sandorių nebūtų sudarę.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. patenkino ieškovų E. M., D. I. A. ir T. B. reikalavimus, o kitų ieškovų – atmetė kaip nepagrįstus.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai, išskyrus R. S., su SNORU sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo bei obligacijų pasirašymo sutartis. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad ieškovai yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, o santykyje su SNORU, išskyrus – R. S., ir neprofesionalūs klientai (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 2 straipsnio 30 dalis, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 22 dalis). SNORAS, kaip kredito įstaiga, turėjo pareigą veikti ypatingai rūpestingai, geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes (FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismas konstatavo, kad šių savo pareigų SNORAS tinkamai nevykdė, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartis su ieškovais E. M., D. I. A. ir T. B.. Atsižvelgęs į šių ieškovų išsilavinimą, investavimo patirtį, teismas padarė išvadą, kad jiems lėšų saugus investavimas turėjo būti esminė sudarytų ginčijamų sutarčių sąlyga. Kadangi SNORAS nepateikė E. M., D. I. A. ir T. B. aiškios ir suprantamos informacijos, kad obligacijoms netaikomas indėlio draudimas, teismas laikė įrodytu, jog pastarieji asmenys iš esmės suklydo įgydami obligacijas. Nustatęs tokį valios defektą, teismas nurodytų ieškovų sudarytus obligacijų įgijimo sandorius pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją – už obligacijas sumokėtas lėšas grąžino į jų savininkų banko sąskaitas.
  3. Ieškovo J. Z. reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad ieškovas buvo verslininkas, kuriam draudimo obligacijoms taikymo sąlyga nebuvo esminė (į obligacijas ieškovas investavo didesnę sumą, nei taikoma indėlio draudimo apsauga pagal IĮIDĮ už turimus indėlius). Obligacijoms taikomos draudimo apimtis, anot teismo, turėjo būti suvokiama ir R. J., turėjusiai investavimo patirties. Nustatęs, kad R. R. sutiko prisiimti didesnę riziką mainais už didesnę grąžą, t. y. mokamas palūkanas, teismas sprendė, kad draudimo taikymas ar netaikymas jam taip pat nebuvo esminė sutarties sąlyga. Teismas pažymėjo, kad R. J., R. R. ir J. Z. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog SNORO darbuotojai juos patikino, kad obligacijos yra draustos indėlių draudimu. SNORO nemokumo rizika buvo tinkamai atskleista Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme (toliau – Aprašymas). Todėl šių ieškovų reikalavimų teismas netenkino.
  4. Nustatęs, kad ieškovas R. S. obligacijas pirko antrinėje rinkoje, t. y. ne tiesiogiai iš SNORO, teismas nurodė, jog SNORAS pagal R. S. reikalavimus yra netinkamas atsakovas. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. S. turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš netinkamai paslaugas suteikusio asmens – finansų maklerių įmonės.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde ieškovai R. J., R. R., J. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jų reikalavimus tenkinti. Apeliaciniame skunde suformuluoti tokie esminiai argumentai:
    1. Apeliacinį skundą padavusiems ieškovams saugumas ir garantijos buvo svarbiausias faktorius pasirenkant pinigų investavimo būdą. Ieškovams nebuvo žinoma apie skolos obligacijas, jų rizikingumą. Priimdamas sprendimą, teismas neįvertino, kad R. R., siekdamas pelno turėjo galimybę investuoti į pelningesnius ir rizikingesnius produktus, nei ginčo obligacijos, o R. J. turėjo patirties tik sudarant terminuotų indėlių sutartis. Jokiuose SNORO parengtuose ir apeliantams įteiktuose dokumentuose nėra aiškiai informuojama, kad obligacijos nėra apdraustos indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimu. Nors J. Z. ir investavo į obligacijas sumą, didesnę nei yra draudimo apsaugos maksimali riba, tačiau jis nesiruošė rizikuoti visomis lėšomis, o tik nedidele jų dalimi. J. Z. siekį saugiai laikyti lėšas banke, o ne jas investuoti, rodo ankstesnis elgesys, t. y. terminuotų indėlių sutarčių sudarymas.
    2. Didesnis palūkanų gavimas nebuvo ieškovų tikslas. Tą rodo aplinkybės, kad ieškovai anksčiau buvo sudarę terminuotų indėlių sutartis. Ieškovų turimos žinios, įgūdžiai ir patirties lygis patvirtina, kad jie savarankiškai negalėjo suvokti, kokio pobūdžio apsauga taikoma įgyjamoms obligacijoms. Tokią informaciją turėjo tinkamai suteikti SNORAS. Vis dėlto pastarasis informavimo pareigos tinkamai nevykdė (pvz., kliento aptarnavimo ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys pasirašytos tą pačią dieną, taip užkertant kelią susipažinti su jų sąlygomis).
  2. Apeliaciniame skunde SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde suformuluoti tokie esminiai argumentai:
    1. Tenkindamas atskirų ieškovų reikalavimus, teismas rėmėsi prielaidomis. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties sąlygos nereiškia, kad absoliučiai visi SNORO įsipareigojimai neprofesnionaliam klientui yra apdrausti. SNORO nemokumo rizika buvo tinkamai atskleista Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme (toliau – Aprašymas). Obligacijos nėra sudėtinga finansinė priemonė. Nesant aplinkybių, mažinančių suvokimo gebėjimus, ieškovams turėjo būti suprantama obligacijų esmė ir kitos nuostatos. Ne visais atvejais obligacijas įsigyjančiam asmeniui jų draudžiamumas yra esminė sutarties sąlyga.
  3. Apeliaciniame skunde IID prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde suformuluoti tokie esminiai argumentai:
    1. Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad D. I. A. ir T. B. amžius galėjo lemti jų suklydimą. Tokios pozicijos teismas taip pat nemotyvavo, t. y. pagal teismo poziciją bet koks pensinio amžiaus sulaukęs asmuo turėtų būti laikomas automatiškai suklydusiu. Tai, kad SNORO obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu, numatyta IĮIDĮ. Ieškovai negali savo suklydimo pateisinti įstatymo nežinojimu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai teikė išskirtinę reikšmę indėlių draudimo taikymo SNORO obligacijoms sąlygai. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovai su SNORO darbuotojais derėjosi tik išimtinai dėl indėlių draudimu apdraustų SNORO produktų. SNORO pateiktuose ieškovams dokumentuose nurodyta visa IĮIDĮ numatyta informacija. Byloje esantys SNORO vidiniai dokumentai (obligacijų platinimo instrukcija ir kt.) patvirtina, kad banko darbuotojai negalėjo teikti ieškovams neteisingą ar klaidinančią informaciją. Teismo taikytas restitucijos būdas pažeidžia Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnį.
  4. Atsiliepimuose į SNORO ir IID apeliacinius skundus ieškovai E. M., D. I. A., T. B. prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikertant į apeliacinių skundų argumentus atsiliepimuose nurodoma:
    1. Byloje nėra įrodymų, kad SNORAS aiškiai ir lengvai suprantamai informavo ieškovus apie indėlių draudimo taikymo sąlygas ir atvejus. Į bylą pateikti neprofesionalaus kliento sutarties priedai nėra pasirašyti. Taigi jų turinys galėjo būti modifikuojamas po ginčo sandorių sudarymo. Be to, sutartyje ir jos prieduose, kurių bendra apimtis apie 80–90 puslapių, nėra aiškiai pasakyta dėl draudimo apsaugos, taikomos obligacijoms. Ši informacija yra tik IĮIDĮ. Tai, kad SNORAS netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintas pareigas, konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. V. prieš SNORĄ, bylos Nr. 3K-3-381/2013. Ieškovų siekį saugiai saugoti savo santaupas įrodo jų elgesys, t. y. obligacijas jie pirko pirmą kartą, anksčiau lėšas laikė terminuotų indėlių sąskaitose. Ieškovai dėl 1 ir 2 procentų didesnių palūkanų, žinodami apie obligacijų rizikingumą, nebūtų pasirinkę tokios investavimo priemonės.
  5. Atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą IID prašo skundo netenkinti ir iš apeliantų priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nekartojant teiginių, išdėstytų IID apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodoma:
    1. Ieškovams buvo įteikti visi ginčo sandorių priedai. Apeliacinį skundą padavę ieškovai pripažįsta, kad jų neskaitė. J. Z. veiksmai investuojant į obligacijas didesnę nei 100 000 Eur sumą, R. R. patvirtinimas apie norą investuoti už didesnę grąžą ir R. J. patikinimas, kad ji turi investavimo patirties, patvirtina teismo išvadų teisingumą.
  6. Atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą SNORAS prašo skundo netenkinti ir iš apeliantų priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nekartojant teiginių, išdėstytų SNORO apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodoma:
    1. Draudimo apsaugos galiojimas J. Z. nebuvo esminė sąlyga, nes jis investavo didesnę sumą nei ta, kuriai taikomas indėlių draudimas. Be to, jis pirko obligacijas dviem skirtingu laikotarpiu sudarytais sandoriais. Teismas pagrįstai sprendė, kad R. R. esminė sąlyga buvo būsima lėšų grąža, o R. J. turėjo pradines žinias apie investicines paslaugas. SNORAS suteikė apeliantams visą reikšmingą informaciją sprendimui dėl investicijos priimti.
  7. Atsiliepime į SNORO apeliacinį skundą IID nurodo su juo sutinkantis ir prašo skundą tenkinti.
  8. Atsiliepime į IID apeliacinį skundą SNORAS nurodo su juo sutinkantis ir prašo skundą tenkinti.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties ir šių vertybinių popierių teisinės prigimties

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G., V. V. N. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems SNORO indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.
  2. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

15Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose kriterijų

  1. Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčija kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga.
  2. Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies normos turinį, kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje išskiria visetą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų:
    1. Suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis;
    2. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti;
  3. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
  4. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. ir B. K. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką).
  5. Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

16Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiūriu nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi prieš tai nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.
  2. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai – išskyrus R. S., kuris neskundė jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal SNORO parengtas standartines sąlygas. Ieškovai taip pat savo parašais patvirtino, kad gavo Programos prospektą ir Emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant Aprašymą.
  3. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, SNORO, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nėra reikšminga. Kasacinis teismas pripažino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.
  4. Vis dėlto SNORO neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad visi ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės. Apie kiekvieno ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių, nustatinėjant suklydimo faktą, svarbą pasisakyta 20 punkte. Jos reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų pagrindus, būtina pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybės individualiai:
    1. Ieškovas J. Z. su SNORU sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. balandžio 19 d.). Už obligacijas ieškovas SNORUI sumokėjo 111 923 Eur. Prieš sudarydamas ginčo sutartis, ieškovas atsisakė pateikti SNORUI informaciją apie save (t. I, b. l. 197). Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos – SNORAS neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo. Neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovą, SNORAS negalėjo individualizuoti jo investavimo poreikių. Ieškovo elgesys sudarant kelias ginčo obligacijų sutartis, investuojant į obligacijas didelę sumą, viršijančią indėlių draudimo sistemos apsaugos ribas, pritariant pirmosios instancijos teismo pozicijai, suponuoja, kad ieškovui J. Z. turėjo būti suprantama ir priimtina su obligacijomis susijusi SNORO nemokumo rizika. Ieškovo J. Z. amžius (gim. 1957 m. lapkričio 25 d.), sveikatos būklė, išsilavinimas (aukštasis), veiklos pobūdis (verslininkas) neleidžia teigti – taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, kad jis galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne SNORO neteisėti veiksmai, bet ieškovo nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.
    2. Ieškovas R. R. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Prieš sudarydamas sutartį, ieškovas nurodė SNORUI, kad nori investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką (priimtinas rizikos laipsnis – vidutinis) (t. I, b. l. 153). Taigi pats ieškovas, prieš įgydamas nuosavybės teise ginčo obligacijas, nurodė SNORUI, kad jam yra priimtina tam tikra investavimo rizika, jeigu tai leis gauti didesnę grąžą. Investavimo ir didesnių palūkanų gavimo tikslą ieškovas išskyrė ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje (2016 m. vasario 2 d. posėdžio garso įrašo 13 min 10–15 s, 17 min 50–55 s). Ginčo finansinė priemonė atitinka įvardytus kriterijus. Ieškovo R. R. amžius (gim. 1951 m. sausio 2 d.), išsilavinimas (aukštesnysis) bei kitos asmeninės savybės suponuoja, kad jam turėjo būti aiškūs obligacijų, kaip vertybinių popierių, ir indėlių skirtumai. Tą patvirtina ir ieškovo paaiškinimai, kokie motyvai lėmė jo pasirinkimą pirkti ginčo finansines priemones. Nepakankamas ieškovo rūpestingumas, sudarant ginčo sandorį, bei lūkestis, kad SNORAS nebankrutuos iki sueis obligacijų išpirkimo terminas, nėra esminį suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.
    3. Ieškovė R. J. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Prieš sudarydama sutartį, ieškovė nurodė SNORUI, kad nori investuoti saugiai, apie skolos obligacijas žinių neturi (t. I, b. l. 176–177). Ieškovė, pildydama kliento aptarnavimo sutarties priedą, taip pat pažymėjo, kad turi sandorių dėl finansinių priemonių sudarymo patirties, t. y. yra pirkusi kitų (ne akcijų ir obligacijų) finansinių priemonių. Nurodyta suponuoja išvadą, kad ieškovė R. J. obligacijų pirkimo metu turėjo žinių apie įvairias finansines priemones, jų ir indėlių skirtumus. Minėta, kad obligacija yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas (žr., 17 punktą). Tiek ieškovės patirtis, tiek amžius (gim. 1968 m. gruodžio 14 d.), sveikatos būklė bei kitos asmeninės savybės leidžia ją prilyginti vidutiniam vartotojui. Objektyvieji ieškovės asmenybės požymiai patvirtina, kad jai turėjo būti žinoma ir suvokiama, kokiu rizikos laipsniu pasižymi obligacijos. Vien ta aplinkybė, kad SNORAS bankrutavo, o ieškovė to nesitikėjo, nėra pakankama pripažinti, kad ji klydo sudarydama sandorį arba buvo suklaidinta dėl jo esmės.
    4. Ieškovas E. M. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Informacijos apie savo investavimo tikslus, patirtį ir kt. ieškovas SNORUI nepateikė (II b. t., l. 9–10). Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas su tuo susijęs įspėjimas (žr., 26.1 punktą). Taigi paties ieškovo nepakankamas bendradarbiavimas su SNORU galėjo sutrukdyti bankui suteikti ieškovui duomenis, galėjusius turėti reikšmės priimant sprendimą dėl obligacijų pirkimo. Minėta, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Nei ieškovo E. M. amžius, nei sveikatos būklė ar išsilavinimas, atsižvelgiant į tai, kad jis vien tik su SNORU buvo sudaręs 25 terminuotų indėlių sutartis, nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog ieškovas galėjo nesuprasti skirtumų tarp ginčo obligacijų ir terminuotojo indėlio. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovo E. M. reikalavimai, naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimus atmesti.
    5. Ieškovė D. I. A. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Informacijos apie savo investavimo tikslus, patirtį ir kt. ieškovė SNORUI nepateikė (t. I, b. l. 165). Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas su tuo susijęs įspėjimas (žr., 26.1 punktą). Neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovę, SNORAS negalėjo individualizuoti jos investavimo poreikių. Pagal SNORO pateiktus duomenis, ieškovė su banku buvo sudariusi 31 terminuotojo indėlio sutartį (t. I, b. l. 78). Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad pinigines lėšas investuoti į obligacijas ją paskatino noras gauti didesnes palūkanas, nei mokėtos už terminuotuosius indėlius. Pagal amžių (gim. 1942 m. vasario 28 d.), išsilavinimą (aukštasis) ir kitas asmenines savybes nėra pagrindo ieškovės D. I. A. neprilyginti vidutiniam vartotojui. Ieškovei, sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad obligacija yra vertybinis popierius, kuo ji skiriasi nuo indėlio ir, jog pasižymi kitokiu investicinės rizikos laipsniu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės D. I. A. reikalavimai, naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimus atmesti.
    6. Ieškovė T. B. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Informacijos apie savo investavimo tikslus, patirtį ir kt. ieškovė SNORUI nepateikė (I b. t., l. 187). Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas su tuo susijęs įspėjimas (žr., 26.1 punktą). Neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovę, SNORAS negalėjo individualizuoti jos investavimo poreikių. Ieškovės T. B. amžius (gim. 1949 m. vasario 18 d.), išsilavinimas (vidurinis) bei kiti duomenys apie jos asmenines savybes patvirtina, kad ji ginčo teisiniame santykyje turėtų būti prilyginama vidutiniam vartotojui. Bylos svarstymui pateikta medžiaga neleidžia teigti, kad ieškovė T. B., kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne SNORO neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės sutuoktinis J. B., dalyvavęs sudarant ginčo sandorį, teismo posėdyje paaiškino, kad jis ir ieškovė sutartį bei kitus SNORO pateiktus dokumentus perskaitė tik po to, kai SNORUI buvo iškelta bankroto byla (2016 m. vasario 2 d. posėdžio garso įrašo 33 min 1–6 s). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės T. B. reikalavimai, naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimus atmesti.
  5. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų T. B., E. M. ir D. I. A. reikalavimus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 1.90 straipsnis). Remiantis tuo, kas nurodyta, naikinamos apskųsto teismo sprendimo dalys, kuriomis patenkinti ieškovų T. B., E. M. ir D. I. A. reikalavimai, ir priimamas naujas sprendimas T. B., E. M. ir D. I. A. reikalavimus atmetant kaip nepagrįstus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Kitose dalyse apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl atlyginamos tik jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
  2. SNORAS pirmosios instancijos teisme turėjo 2 261,49 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 609,84 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. II, b. l. 155–157; t. III, b. l. 4–5). IID pirmosios instancijos teisme turėjo 1 235,30 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 630,79 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. II, b. l. 147–152; t. III, b. l. 26, 28). Įvertinusi tai, kad byloje nenagrinėti sudėtingi teisės ir fakto klausimai, atsakovus advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovų turėtų išlaidų dydžius, kad bylą pralaimėjusiems ieškovams nebūtų perkelta atsakovų nepagrįsto išlaidavimo kompensavimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Taikant CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina dėl 600 Eur dydžio atsakovų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir dėl 300 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  3. Nurodyto dydžio atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų, atsižvelgiant į tai, ar jie dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovų T. B., E. M., D. I. A. reikalavimai, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovų T. B., E. M., D. I. A. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

20Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos:

21Priteisti iš ieškovų J. Z. (asmens kodas ( - ) R. R. (asmens kodas ( - ) E. M. (asmens kodas ( - ) D. I. A. (asmens kodas ( - ) T. B. (asmens kodas ( - ) R. J. (asmens kodas ( - ) R. S. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ 600 (šešis šimtus eurų) Eur, t. y. po 85,71 (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 71 ct) Eur iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J., R. S. lygiomis dalimis atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ 600 (šešis šimtus eurų) Eur, t. y. po 85,71 (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 71 ct) Eur iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23Kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J. lygiomis dalimis atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ 300 (tris šimtus eurų) Eur, t. y. po 50 (penkiasdešimt eurų) Eur iš kiekvieno ieškovo, apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J. lygiomis dalimis atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ 300 (tris šimtus eurų) Eur, , t. y. po 50 (penkiasdešimt eurų) Eur iš kiekvieno ieškovo, apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovams R. R., J. Z., ieškovės T. B. atstovui J. B., ieškovų... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7.
  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d.... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 11.
      1. Apeliaciniame skunde ieškovai R. J., R. R., J. Z.... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties ir šių vertybinių popierių... 15. Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose... 16. Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius
          17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
          1. Iš... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis,... 20. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria... 21. Priteisti iš ieškovų J. Z. (asmens kodas ( - ) R. R. (asmens kodas ( - ) E.... 22. Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J., R. S.... 23. Kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą... 24. Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J. lygiomis... 25. Priteisti iš ieškovų J. Z., R. R., E. M., D. I. A., T. B., R. J. lygiomis...