Byla e2A-473-755/2016

Dėl bendraskolių atgręžtinių reikalavimų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. R. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-452/2015 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams L. K., R. D., D. R., T. J., S. L., trečiajam asmeniui UAB „Nordnet“ dėl bendraskolių atgręžtinių reikalavimų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo L. K. 1056 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų R. D., D. R., T. J., S. L. ir S. L. iš kiekvieno priteisti po 1221 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ieškovui ir atsakovams D. R., S. L., L. K., S. L., T. J. buvo nutraukta baudžiamoji byla suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o atsakovas R. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovas R. D. veikdamas su kitais asmenimis G. S., L. K., D. R., T. J., S. L., S. L. užvaldė UAB „Nordea“ patikėtą turtą, kurio vertė 26452,32 Lt ( 7661 Eur). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas gera valia atlygino UAB „Nordnet“ žalą ir sumokėjo 29500 Lt ( 8544 Eur). Kadangi žala padaryta bendrais ieškovo ir atsakovų veiksmais, atlyginęs žalą ieškovas įgijo reikalavimo teisę į solidarią bendraskolių atsakovų žalos atlyginimą regreso tvarka. T. K. yra atlyginęs 165 eurus, todėl iš jo prašo priteisti 1056 Eur žalą. S. L. po ieškinio pareiškimo atlygino prašomą priteisti sumą, todėl jo atžvilgiu ieškinio reikalavimo atsisakė. Iš kitų atsakovų prašo priteisti po 1221 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš visų atsakovų prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-11 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui G. S.: iš R. D., 1094 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 173 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,17 Eur (penkis eurus 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; iš D. R. 1094 Eur, žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 173 Eur ir 5,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; iš T. J. 1094 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 173 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir 5,17 Eur (penkis eurus 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; iš S. L. 1094 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 173 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, ir 5,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

5Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

6Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-530-2015 priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovai D. R., S. L. ir T. J. buvo kaltinami padarę BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. L. K., R. D., G. S. ir S. L. veiksmai minėtu nuosprendžiu perkvalifikuoti į lengvesnę, atitinkančią BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką. 2014 m. birželio 28 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui baudžiamoji byla dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų D. R., S. L., T. J., L. K., G. S. ir S. L. atžvilgiu nutraukta. R. D. toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla nutraukta, pasisavino UAB „Nordnet“ turtą, padarydamas turtinę žalą.

7Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį, žalos padarymo faktą, nurodė, kad remiasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Nurodė, kad ieškinys pareikštas fiziniams asmenims, kurių neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir padaryta žala konstatuoti 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje. Teismas sprendė, kad atsakovų nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę. Teismas laikė įrodytu, kad UAB „Nordnet“ padaryta 7661 Eur dydžio žala dėl turto pasisavinimo padaryta bendrais atsakovų veiksmais ir dalijama iš septynių asmenų. Teismas laiko neįrodyta, kad ieškovas, atlyginęs didesnę nei teismo nuosprendžiu nustatytą žalą (8544 Eur), įgijo reikalavimo teisę į tokio dydžio jos atlyginimą ir ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo, t. y. regreso teisę tik į 7661 Eur dydžio žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovas L. K. yra atlyginęs dalį - 1158,48 Eur dydžio žalą UAB „Nordnet“. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 4376 Eur žalos priteisimo iš atsakovų D. R., S. L., T. J., R. D. laikomas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.280 str.), o kitoje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

8Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla J. Š. atžvilgiu nutraukta, įtariamajam mirus. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą toks teisių ir pareigų perėjimas negalimas, todėl atsakovo L. K. prašymą dėl mirusiojo J. Š. įpėdinių įtraukimo į civilinį procesą laikė nepagrįstu. Be to, teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (bylos iškėlimo diena yra laikoma kada teismas priima ieškinį) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

9Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-11 sprendimą ir prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – G. S. ieškinį atsakovams atmesti.

10Atsakovas nurodo, kad G. S. ieškinys, pareikštas jo atžvilgiu, nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu nėra konstatuota jo kaltė, jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, todėl, nesant jo kaltės, negali būti patenkintas ieškinys. Tai, kad ieškovas vykdydamas savo asmeninę prievolę sumokėjo 29500 lt UAB „Nordet“ jam tapo žinoma tik tada, kai Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2009-08-19 pareiškimas apie G. S. žalos atlyginimą, iš kurio matyti, kad ieškovas nurodė, kad atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą. Apeliantas nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, su G. S. nebendrininkavo. Ieškovas pripažino kaltę ir savo veiksmais padarytą žalą atlygino savanoriškai, atsakovams apie tai nepranešęs. Teigia, kad Kauno apygardos teismas konstatavo, jog UAB „Nordnet“ žala nepadaryta. Teigia, kad byloje nėra nustatyta bendrų neteisėtų veiksmų. UAB „Nordnet“ jam turtinių pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti iš UAB „Nordnet“ reikšmingus dokumentus, o G. S. į bylą pateikti dokumentai kelia abejonių dėl atsiskaitymo su UAB „Nordnet“, nes dokumentai pasirašyti ne buhalterio. Nėra patvirtinančių duomenų, kad G. S. atsiskaitė būtent su įmone.

11Apeliantas teigia, kad ieškiniui byloje taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo ieškovo atsiskaitymo su UAB „Nordnet“ momento – 2009-08-19. Nurodo, kad reikalauja byloje taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis CK 1.126 str. 2. bei CK 1.131 str. 1 d. ir ieškinį atmesti.

12Apeliantas nurodo ir tai, kad jis nuo 2012-12-11 dirba ūkyje, gauna minimalų atlyginimą, moka išlaikymą vaikams, gyvena su neįgalia motina, neturi kitų pajamų bei nekilnojamojo turto, todėl teigia, kad teismo priteista žala bei palūkanos, bylinėjimosi bei procesinės išlaidos jam yra nepakeliama našta, todėl, jei teismas manytų, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, prašo atsižvelgti į jo pateiktus dokumentus, apie sunkią jo materialinę padėtį ir leisti įvykdyti priteistą prievolę per vienerius metus.

13Apeliaciniu skundu atsakovas S. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-11 teismo sprendimą ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - G. S. ieškinį atmesti.

14Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu nėra konstatuota jo, atsakovo, kaltė, juo labiau, kad jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos suėjo 2014-06-28. Teigia, kad ieškovas savo iniciatyva sumokėjo asmeninę prievolę UAB „Nordnet“, apie tai jam tapo žinoma, kai teismui buvo pateiktas 2009-01-19 pareiškimas dėl ieškovo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad Nurodo, kad jis atlyginti žalą nesutiko, nes jokio nusikaltimo nepadarė, su G. S. nebendrininkavo. Šis pripažino savo kaltę, atlygino savo veiksmais padarytą žalą. Pažymi, kad UAB „Nordnet“ turtinių pretenzijų jam nereiškė. Iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatyti tikslios UAB „Nordnet“ padarytos žalos nebuvo galima, teismas konstatavo, kad bendrovei žala nepadaryta. Teigia, kad ieškovo pateikti dokumentai kelia tam tikrų abejonių dėl atsiskaitymo su UAB „Nordnet“, nes nėra aišku, ar kasos pajamų orderis buvo įtrauktas buhalterinę apskaitą, nes jis pasirašytas asmenų, kurie nėra buhalteris ar kasininkas.S. L. teigia, kad ieškovo reikalavimui taikytina sutrumpintas ieškinio senaties terminas, šį terminą skaičiuojant nuo ieškovo sumokėjimo UAB „Nordnet“ momento – 2009-08-19, todėl yra priimtinas naujas sprendimas. Jis dirba vairuotoju, gauna šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, augina mažametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl teismo priteistų sumų bei palūkanų negalėtų sumokėti. Prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančius dokumentus ir leisti priteistą prievolę sumokėti per vienerius metus.

15Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-11 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų 300 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

16Ieškovas nurodo, kad CPK 182 str. 1 d. 3 p. įtvirtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu nustatyta, kad buvo užvaldytas UAB „Nordnet“ turtas, konstatuota, jog yra įrodyta, kad pagrobto turto vertė yra 26452,32 Lt. baudžiamosios bylos nutraukimas dėl senaties nėra nutraukimas reabilituojančiu pagrindu. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu netenkino ieškinio ne dėl to, kad jis nepagrįstas, o dėl to, kad pagrobto turto vertė 7661 Eur, o jo ir L. K. atlygintinos žalos dydis yra 9702 Eur. Nurodo, kad atsakovai Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžio dalyse dėl pagrobto turto vertės, kad šį turtą užvaldė atsakovas R. D., kad prekių pasisavinimą vykdė veikdami grupėje asmenų, kad žalą atlyginusiems asmenims pripažinta teisė reikalauti žalos atlyginimo dalies, neskundė, todėl teismo nuosprendis apeliantams turi res judicata galią, todėl jie neturi teisės ginčyti baudžiamojoje byloje nustatytų faktų. Įsiteisėjusio nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantai bendrais veiksmais su ieškovu padarė žalą. Pažymi, kad jam, ieškovui, teisė pareikšti atgręžtinius reikalavimus, yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas nurodo, kad jo regreso teisė atsirado ir ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne nuo to momento, kai jis atlygino dalį žalos, bet nuo 2015-03-27 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17Atsiliepimu į atsakovo S. L. apeliacinį skundą atsakovas D. R. su atsakovo S. L. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

18Atsiliepimu į atsakovo D. R. apeliacinį skundą atsakovas S. L. prašo priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

19Apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 4 p.).

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta.

21Sutinkamai su CPK 327 str., apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:1) nustatomi šio Kodekso 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 str. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

22Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti negalima. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

23Kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes, priteisdamas ieškovui G. S. žalos atlyginimą regresinio tvarka reiškiamo reikalavimo pagrindu iš atsakovų S. L. ir D. R., rėmėsi išimtinai Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovo G. S., atsakovų D. R. ir S. L. bei kitų asmenų atžvilgiu nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 182 str. 3 p. nuostatomis, dėl kurių teismų praktikoje pasisakyta, jog CPK 182 str. 3 p. įtvirtintą prejudicinę galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, o tgeismo nuosprendžio sprendiniai aiškūs . Pirmosios instancijos teismas sprendė ir tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio, ir tuo atveju, kai civiline tvarka siekiama iš bendraskolių regreso tvarka išsiieškoti apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistą žalą.

24Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados teisingos tik dalinai .

25Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinių skundų argumentais apie tai, kad baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu jų kaltė nekonstatuota dalinai sutinka.

26Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais faktais ir civilinėje byloje neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Baudžiamosios bylos iškėlimas ir asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nebūtinai suponuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Tačiau situacija, kai (kaip ir nagrinėjamoje byloje) baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinis faktas, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK II dalis, XIII skyrius).

27Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamos civilinės bylos dalyką apsiribodamas Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytų( aprašytų) aplinkybių konstatavimu, neatsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas (t.1, b.l. 9-41).

28Iš baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad baudžiamoji byla ieškovo G. S., atsakovų D. R., S. L. bei kitų asmenų atžvilgiu nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t.1, b.l. 9-41). Nurodytu nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. kaltu pripažintas ir nuteistas tik R. D., kuris nusikalstamą veiką padarė , kaip nurodoma, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla nutraukta. Pasisakant dėl R. D. nenurodoma prieš kokius konkrečiai kaip veikusius su juo asmenis byla nutraukta.

29Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atsakovų neteisėti veiksmai nėra aptarti ir detalizuoti. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovų nusikalstami veiksmai lėmė deliktinę atsakomybę neparemta įrodymų analize, išskyrus nuorodą į teismo nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu teismo sprendimu taip pat nėra pasisakyta apie atsakovų kaltę. Pažymėtina, kad asmens kaltės turinys baudžiamojoje ir civilinėje teisėje yra skirtingas, o nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties, asmens kaltės klausimas apskritai nesprendžiamas. Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamu atveju apskritai nenustatinėja, nes nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį, žalos padarymo faktą, remiasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.

30Tai, kad iš baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, jog buvo atmestas UAB „Nordnet“ ieškinys ieškovui G. S. atlyginus padarytą žalą, savaime nereiškia, jog yra įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl jų Kauno apygardos teismas 2015-03-27 nuosprendžiu, išskyrus žalą – bendrą pagrobto turto vertę (26452,32) nepasisakė (b.l. 38). Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Tinkamu sprendimo ar nutarties motyvavimu galima pripažinti tik tokį motyvavimą, kuris logiškai ir nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui nereikia nustatinėti atsakovų jokių civilinės atsakomybės sąlygų, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą.

31Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savaime remtis Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiu kaip prejudiciniu faktu dėl visų atsakovų ir dėl ieškovo atlygintos žalos dydžio(CPK 182 str. 3 p.), nes tiek D. R., tiek S. L. atžvilgiu nepriimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis, procesas prieš juos nutrauktas dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties, jų veiksmų neteisėtumas nepripažintas bei kaltė padarant žalą nekonstatuota. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad atsakovų civilinės atsakomybė turėjo būti įrodinėjami pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiaga yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti ištirtas. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad baudžiamosios bylos medžiagos, išskyrus nuosprendžio tekstą, pirmosios instancijos teismas netyrė. Be baudžiamosios bylos medžiagos ištyrimo, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, šie trūkumai turėtų būti pašalinti.

32Iš esmės pagrįsta teismo išvada, jog esant įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotiems veiksmams, žalai, jos dydžiui šios aplinkybės naujai nebeįrodinėtinos .Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas neįvertino, jog nuosprendyje, pasisakant dėl nuteistojo R. D. kaltės ir jį nuteisiant pripažinta, jog jis su konkrečiai neįvardytais asmenims pasisavino turto už 9919,62 Lt ( 2873 €). Tuo tarpu ieškinio suma buvo didesnė sudarė 8544 €.Ieškinys patenkintas 4376 €. Su kuo konkrečiai šis turtas pasisavintas( visais ir tik dalimi šių asmenų) nuosprendyje nenurodyta. Iš teismo sprendimo neaišku kodėl padaryta išvada, jog žala, sudaranti skirtumą tarp teismo sprendimu nustatytos 4376 € ir nuosprendžiu konstatuotos 2873 € žalos padaryta visų atsakovų veiksmais.

33Pastebima, jog nuosprendyje, konkretizuojant atskirų atsakovų ( kaltinamųjų) veiksmu,s nurodoma, jog D. R. nusikalstamus veiksmus padarė su Š., D., ir K., ieškovas G. S. nenurodytas kaip veikęs su šiuo atsakovu kartu. Turto kaltinama pasisavinus už 22212 Lt ( 6433 €). Tokia pat situacija yra ir L. atžvilgiu, jis buvo kaltinamas konkretizuojant jo nusikalstamus veiksmus kaip atliktus sykiu su K., Š., D., ieškovas tarp grupės dalyvių nenurodytas, pasisavinta turto už 11106 Lt ( 3216 €). Esant tokiems baudžiamosios bylos duomenims, teismas turėtų spręsti ar dėl dalies turto pasisavinimo nesant pakankamų įrodymų, jog apeliantai sykiu su ieškovu bendrais veiksmai pasisavino tokį turtą, būtų pagrindas reikalauti iš tokių asmenų kito asmens padarytos žalos atlyginimo regreso pagrindu.

34Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad yra prielaidų manyti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovams paskirstytinos atlygintinos žalos dydžius. Pastebima, jog baudžiamojoje byloje (nuosprendyje) yra minimas J. Š. kaip vienas iš žalą galimai padariusių asmenų. Jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus. CK V knyga nenustato, kad tokio asmens skolos nepaveldimos, jeigu būtų nustatyta, kad jis kartu su bylos šalimis būtų vienu iš žalą padariusių asmenų. Ieškinio patenkinimo atveju solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai ar palikimas atsirado, kas ir ar yra J. Š. įpėdiniai, todėl tikėtina, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms ateityje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovų priteistinas žalos dydis nustatytinas UAB „Nordnet“ padarytą 7661 Eur dydžio žalą bendrais atsakovų veiksmais padalijant iš septynių asmenų, tačiau motyvų tokios išvados nepagrindė.

35Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nuosprendžiui, sutinka, ji tinkamai motyvuota, todėl apeliantų argumentus šioje dalyje atmeta.Iki nuosprendžio paskelbimo ieškovui nebuvo pagrindo spręsti, jog jis atlygino kitų asmenų padarytą žalą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis turėjo suprasti prieš ką konkrečiai jis teikti regresinį reikalavimą ir ar apskritai tai gali daryti.

36Nepagrįstais vertinami skundų teiginiai,jog ieškovas galimai neatlygino bendrovei patirtos žalos, gautos lėšos galimai neapskaitytos. UAB „Nordnet“ įgaliotų asmenų sudaryti dokumentais patvirtina žalos atlyginimo faktą. Teiginiai apie galimą žalos neatlyginimą kolegijos vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl atmetami.

37Apibendrinant pasakytą, kolegija sprendžia, jog nebuvo atskleista bylos esmė, teisme ji turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi reikšmingais ginčui aspektais, reikalinga aiškintis reikšmingas bylai aplinkybes (dėl civilinės atsakomybės sąlygų- konkrečiai kieno veiksmais ir kokiomis apimtimis buvo pasisavintas svetimas turtas, priklausomai nuo to kas ir kokia apimtimi turėtų atlyginti vienam iš kaltininkų atlygintą žalą), todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo, o teismo sprendimas naikinamas.

38Kadangi teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti apeliacinių skundų prašymų dėl žalos išdėstymo.

39Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes byla perduota nagrinėti iš naujo (CPK 93 str. 5 d.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

41apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

42Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.