Byla A-822-1440-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. M. su skundu, kurį patikslino (b. l. 95-97) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 1592; priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 5 401,66 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjui, kaip vienam gyvenančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. buvo mokama socialinė pašalpa. Administracija, remdamasi Ramygalos seniūnijos 2012 m. spalio 19 d. pateiktu Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, jog jis (pareiškėjas) pagal deklaruotą gyvenamąją vietą negyvena, nes, seniūnijos duomenimis, gyvena Panevėžyje kartu su sugyventine, 2012 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 1592, kuriuo nusprendė sustabdyti jam mokėtos socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2012 m. lapkričio 1 d., motyvuojant tuo, kad Socialinės pašalpos skyriui jis pateikė neteisingą informaciją. Pareiškėjas mano, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu priimtas šis sprendimas, todėl jis turi būti panaikintas. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnį, dėl socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, todėl jis, kaip deklaravęs gyvenamąją vietą Ramygalos seniūnijoje, turėjo teisę kreiptis dėl socialinės paramos skyrimo į Administraciją. Pažymėjo, kad atsakovas tvirtina, jog jis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, tačiau pareiškėjas nurodo prašyme-paraiškoje visiškai ir nepateikęs duomenų, kad faktiškai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl nesupranta, kaip jis neva suklaidino ar pateikė neteisingus duomenis. Be to, Ramygalos seniūnija 2013 m. sausio 17 d. rašte nepagrįstai teigia, kad jis gyvena Panevėžyje su sugyventine. Pareiškėjas neneigia kartu gyvenantis su L. N., tačiau ji yra tolima giminaitė, kuri geranoriškai leido jam laikinai gyventi tame pačiame būste, tačiau kartu bendro ūkio neveda, todėl jie negali būti laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis. Visos šios aplinkybės rodo, kad Administracijos veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti. Dėl šių neteisėtų Administracijos veiksmų jis negauna pašalpos nuo 2012 m. lapkričio 1 d., todėl Administracija turi būti įpareigota jam atlyginti 5 401,66 Lt turtinę žalą, t. y. negautą socialinę paramą, kuri būtų mokama, jei nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertino 10 000 Lt suma. Paaiškino, kad liko be pragyvenimui skirtų lėšų, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę ir dvasinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

6Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė, atstovaujama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, nurodė, kad nesutinka su patikslintais skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

7Atsakovas nurodė, kad sprendimas sustabdyti, t. y. nebeskirti socialinės pašalpos priimtas paaiškėjus, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl socialinės pašalpos ir pildydamas nustatytos formos prašymą, nurodė neteisingus duomenis apie save, t. y. neįvykdė prisiimto įsipareigojimo per mėnesį pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant piniginę paramą. Pareiškėjas Socialinės paramos skyriui nepranešė, kad pasikeitė jo padėtis, t. y. kad jis patenka į bendrai gyvenančių asmenų kategoriją, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ir pats pareiškėjas neneigia, kad gyvena kartu su L. N. Tačiau šios informacijos pareiškėjas nepranešė. Būtent tai ir yra socialinės pašalpos neskyrimo priežastis. Paaiškėjus, kad pareiškėjas nebegyvena vienas, jam atsirado pareiga pateikti informaciją ir duomenis, būtinus piniginei socialinei paramai gauti, t. y. apie bendrai gyvenantį asmenį, tačiau šios prievolės pareiškėjas neįvykdė, todėl jam pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 54.4 ir 67.2 punktu, nuo 2012 m. spalio 1 d. nebuvo skirta socialinė pašalpa. Administracijai visiškai nereikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors, pareiškėjo manymu, būtent ši aplinkybė yra priežastis, dėl ko jam sustabdytas socialinės pašalpos mokėjimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra jokių neteisėtų Administracijos veiksmų dėl socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos, t. y. neišmokėtos socialinės pašalpos, priteisimo. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi, nenustatyti jokie Administracijos neteisėti veiksmai, kurie būtų pagrindu dėl neturtinės žalos priteisimo, jokie Administracijos priimti aktai ar sprendimai nėra pripažinti neteisėtais ar panaikinti, todėl atsakovui negali atsirasti jokia atsakomybė.

8Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pritarė Panevėžio rajono savivaldybės atsiliepime nurodytiems argumentams.

9II.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustatė 2003 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas Nr. IX-1675 (toliau – ir Įstatymas), o nuo 2012 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1772 redakcija, toliau – Socialinės paramos įstatymas). Ginčo laikotarpiu Panevėžio rajono savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimą reglamentavo šios savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu T-2 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, b. l. 33-45). Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-6 patvirtino naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą (b. l. 46-60).

12Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų duotus parodymus, priėjo prie išvados, kad šie parodymai patvirtina, jog pareiškėjas ir L. N. yra ne viename gyvenamajame bute gyvenantys asmenys, o bendrai gyvenantys asmenys, kartu tvarkantys namų ūkio, socialinius bei kitus reikalus, pagrindo abejoti šiais įrodymais nėra.

13Teismas konstatavo, kad Administracija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, pateikė neteisingus Aprašo 54.4 ir 67.2 punktuose nurodytus duomenis apie bendrai su juo gyvenančius asmenis, todėl Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 1592 yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

14Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad nenustačius Administracijos neteisėtų veiksmų ar priimtų neteisėtų administracinių aktų, t. y. vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui Panevėžio rajono savivaldybei CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti turinę ir (ar) neturtinę žalą neatsirado. Dėl nurodytos aplinkybės S. M. reikalavimą atlyginti turinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

15III.

16Pareiškėjas S. M. su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 1592; priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 8 750 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

17Paaiškina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena tame pačiame bute su kitu pilnamečiu, priešingos lyties asmeniu, negali būti traktuojama kaip bendro ūkio vedimas. Nurodo, kad pareiškėjo brolis, su kuriuo bendrauja itin retai, negali žinoti pareiškėjo asmeninio gyvenimo niuansų. Mano, kad Administracija nesiėmė reikalingų siekiant patikrinti ar pareiškėjo brolio žodžiai atitinka tiesą, priėmė nepagrįstą sprendimą, buvo nutrauktas pašalpos mokėjimas.

18Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. Buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktai surašyti praėjus daugiau kaip metams nuo ginčijamo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo priėmimo. Teisingam šios bylos išnagrinėjimui svarbu nustatyti ar pareiškėjas sugyventinę turėjo būtent 2012 m. lapkričio 5 d., o ne vėliau. Be to, nurodyti aktai buvo surašyti jau vykstant skundo nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti vertinant įrodymų patikimumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atmetus skundą, pašalpa nėra mokama ir toliau, todėl didina prašomos atlyginti turtinės žalos dydį iki 8 750 Lt. Teigia, kad pareiškėjui padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertina 10 000 Lt suma. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad liko be pragyvenimui skirtų lėšų, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę ir dvasinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

19Panevėžio rajono savivaldybė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos ir ištirti naują įrodymą, t. y. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. Sr-5954, kuris gautas 2013 m. gruodžio 12 d., t. y. jau po 2013 m. gruodžio 10 d. įvykusio teismo posėdžio.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Administracijos sprendimas sustabdyti socialinės pašalpos mokėjimą buvo priimtas remiantis ne tik pareiškėjo brolio paaiškinimu, bet ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais, kurie yra vieni iš būtinų dokumentų teisei į socialinę paramą nustatyti. Pažymi, kad pareiškėjas neskundė nei vieno patikrinimo akto. Be to, ginčijamas atsakovo sprendimas nepanaikino pareiškėjo galimybės, pateikus reikalingą informaciją ar paneigus gyvenimo bendrai su kitu asmeniu faktą, gauti socialinę paramą.

21Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pas L. N. gyvena žodinės nuomos sutarties pagrindu, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas kartu su L. N. veda bendrą ūkį. Atsakovas taip pat nesutinka su prašomos atlyginti turtinės žalos dydžiu. Paaiškina, kad socialinės pašalpos dydis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. būtų 2 683, 33 Lt, o tuo atveju, jei pareiškėjui priklausytų socialinė pašalpa, į kurią teisę jis įgytų tik 2014 m. vasario 4 d., ji būtų pradėta mokėti nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ir būtų mokama po 280 Lt per mėnesį (1 680 Lt). Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. socialinės pašalpos dydis būtų po 245 Lt per mėnesį (490 Lt), nes asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 24 iki 36 mėnesių, jos dydis mažinamas 30 procentų (Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 7 d. sprendimu T-6, 51.1.2 punktas). Todėl už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. susidarytų 4 853,33 Lt suma, o ne 8 750 Lt. Mano, kad nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

22Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pritarė Panevėžio rajono savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 1592, kuriuo remiantis pareiškėjui buvo sutabdytas piniginės socialinės paramos mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

27Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009).

28Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartį administracinėse bylose. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).

29Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

30Iš administracinės bylos medžiagos (2012 m. spalio 23 d. Rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo komisijos rekomendacijos dėl socialinės paramos teikimo) matyti, kad ginčijamas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 1592 priimtas remiantis Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-2, 54.4 ir 67.2 punktais. Remiantis Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 54.4 ir 67.2 punktais savivaldybės administracija socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikia, jei vienas gyvenantis asmuo nepateikia visos ir teisingos informacijos, įrodančios teisę gauti piniginę socialinę paramą ir būtinus gauti piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Iš administracinės bylos medžiagos darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2012 m. spalio 19 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. SG-387 užfiksuotu pareiškėjo brolio parodymu, kad pareiškėjas gyvena pas sugyventinę Panevėžyje. Pareiškėjas tokią informaciją neigia. Remiantis Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 15 punktu Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piginę socialinę paramą nustatyti, tačiau šiuo atveju Buities sąlygų patikrinimo akte nurodytų duomenų teisėjų kolegija nevertina kaip pakankamų konstatuoti faktą, kad pareiškėjas prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateikė neteisingą informaciją. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija laiku nesiėmė efektyvių priemonių, tam, kad kilusios abejones ar neaiškumai būtų išskaidyti, nors aprašo 55.2 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus duomenis ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad vėlesni, t. y. 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. lapkričio 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d. Buities sąlygų patikrinimo aktai buvo surašyti jau po ginčijamo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 1592 priėmimo, todėl juose nustatytos aplinkybės nėra aktualios.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas, todėl ginčijamas sprendimas laikomas nepagrįstu ir yra naikintinas. Panaikinus ginčijamą sprendimą spręstinas pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo klausimas.

32Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 8 750 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

33Kaip patirtą turtinę žalą pareiškėjas įvardina nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. negautą piniginę socialinę pašalpą. Nurodo, kad mokamos socialinės pašalpos dydis sudarė 350 Lt per mėnesį, todėl per 25 mėnesius susidarė 8 750 Lt dydžio suma.

34Pasisakydama dėl priteistinos turtinės žalos sumos teisėjų kolegija vadovaujasi atsakovo, t. y. Panevėžio rajono savivaldybės pateiktu piniginės socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimu, pagal kurį socialinės pašalpos dydis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. būtų 2 683, 33 Lt, o tuo atveju, jei pareiškėjui priklausytų socialinė pašalpa, į kurią teisę jis įgytų tik 2014 m. vasario 4 d., ji būtų pradėta mokėti nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ir būtų mokama po 280 Lt per mėnesį (1 680 Lt). Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. socialinės pašalpos dydis būtų po 245 Lt per mėnesį (490 Lt), nes asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 24 iki 36 mėnesių, jos dydis mažinamas 30 procentų (Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 7 d. sprendimu T-6, 51.1.2 punktas). Todėl už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. susidarytų 4 853,33 Lt suma, o ne 8 750 Lt. Remiantis minėtu pareiškėjo naudai priteistina iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, 4 853,33 Lt turtinei žalai atlyginti.

35Dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

37Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija taip pat pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

38Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

39Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

40Pažymėtina, kad atitinkamais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

41Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negaudamas piniginės socialinės paramos patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

44Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 1592 ir pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, 4 853,33 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus ir trisdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmesti.

45Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. M. su skundu, kurį patikslino (b. l. 95-97) kreipėsi į... 5. Patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjui, kaip vienam gyvenančiam... 6. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė, atstovaujama Panevėžio rajono... 7. Atsakovas nurodė, kad sprendimas sustabdyti, t. y. nebeskirti socialinės... 8. Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 9. II.... 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu socialinės... 12. Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat... 13. Teismas konstatavo, kad Administracija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas,... 14. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą,... 15. III.... 16. Pareiškėjas S. M. su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m.... 17. Paaiškina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena tame pačiame bute su kitu... 18. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 9... 19. Panevėžio rajono savivaldybė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Administracijos sprendimas... 21. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pas L. N. gyvena žodinės nuomos... 22. Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Panevėžio rajono... 26. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo... 27. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis... 28. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam... 29. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto... 30. Iš administracinės bylos medžiagos (2012 m. spalio 23 d. Rajono... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio rajono savivaldybės... 32. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 8 750 Lt... 33. Kaip patirtą turtinę žalą pareiškėjas įvardina nuo 2012 m. spalio 1 d.... 34. Pasisakydama dėl priteistinos turtinės žalos sumos teisėjų kolegija... 35. Dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų... 36. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų... 37. Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija taip pat pažymi, kad... 38. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos... 39. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl... 40. Pažymėtina, kad atitinkamais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas... 41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 43. Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 44. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą... 45. Sprendimas neskundžiamas....